Byla 1-123-878/2016

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,

2sekretoriaujant Daivai Benedikienei,

3dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui,

4nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. B., G. B., M. B., jų bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

5kaltinamojo gynėjai advokatei I. I.,

6viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

7A. M., gimęs ( - ) Vilniuje, asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis E. P. IĮ pardavimų vadybininku, gyvenantis ( - ), neteistas,

8kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10kaltinamasis A. M. 2015 m. spalio 13 d. apie 15 val. 09 min. ( - ) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) pažeisdamas kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, važiuodamas nuo Pramonės–Putinų gatvių žiedo link Pramonės gatvės 16, automobilio priekine dešine puse partrenkė pėsčiųjų perėja einančią D. B., dėl to įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji D. B. dėl kairio raktikaulio petinio galo išnirimo ir kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose išnirimo aplinkoje, dešinės pusės I šonkaulio lūžimo ir krūtininio I stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimo, kairės pusės nuo I iki V imtinai šonkaulių netiesioginių lūžimų ir nuo I iki IX imtinai šonkaulių tiesioginių lūžimų bei kraujosruvų tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės mentės skeveldrinio lūžimo ir kraujosruvos nugaros raumenyse lūžio vietoje, kairio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių krūtinplėvės ir audinio plyšimų, kraujosruvos juosmens kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos užpilvaplėvinio tarpo puriuosiuose audiniuose kairėje, kairio blauzdikaulio lūžimų vidurinio – viršutinio trečdalių srityje, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžimo, kraujosruvos kairės blauzdos raumenyse lūžių vietose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairės pusės – viršugalvio priekinės dalies kairės pusės srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinės skilties paviršiuje.

11Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atvyko į Alytų, turėjo atlikti automobilio Citroen Xantia techninę apžiūrą, bet neveikė keli žibintai, buvo kitų smulkių trūkumų. Važiavo nuo miesto centro buvusio mėsos kombinato link taisyti šio automobilio. Prieš kaltinamąjį jo važiavimo kryptimi automobilių nebuvo, jis nelenkė jokių kitų transporto priemonių, važiavo maždaug 60-70 km/h greičiu, dar tik įsibėgėjo nuo žiedinės sankryžos Pramonės rajone. Staiga priešais pamatė nukentėjusiąją, vieną įėjusią į pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę, nuo važiuojamosios dalies krašto ji buvo įėjusi apie du metrus. Bandė nusukti, bet sureagavo per vėlai. Nukentėjusioji jo nematė. Užkabino D. B. automobilio priekiniu dešiniu sparnu ir priekinio lango statramsčiu. Tą dieną matomumas buvo geras, vaizdo jam niekas neužstojo, greičiausiai jo dėmesį patraukė priešingoje gatvės pusėje prieš žiedinę sankryžą susidariusi automobilių spūstis, nes eismas ta gatvės puse buvo intensyvus, nuo perėjos iki pat žiedo buvo pilna juosta automobilių. Iškart sustojo ir pribėgo prie moters. Po to jam už nugaros sustojo sunkvežimis, kaltinamajam teko patraukti vidury gatvės paliktą savo automobilį, kad jis pravažiuotų.

12Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

13Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona D. B. dirbo AB ( - ) mechaninio surinkimo darbų šaltkalviu kiekvieną darbo dieną nuo 6.30 val. iki 15 val., į darbą ir iš darbo visada vaikščiojo pėsčiomis. 2015 m. spalio 13 d. 15.20 val. jam paskambino kažkas iš D. bendradarbių ir pasakė, kad D. partrenkė ant pėsčiųjų perėjos. Jis apie 16 val. nuvyko į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur D. buvo suteikiama skubi medicinos pagalba, matė ją vežamą į reanimacijos skyrių, kur apie 18.30 val. gydytojas konstatavo D. mirtį. A. M. 2015 m. spalio 15 d. jam paskambinęs prisipažino, kad, vairuodamas automobilį Citroen Xantia, mirtinai sužalojo D.. Jis buvo atvykęs ir į D. šermenis. M. B. dėl žmonos mirties patyrė turtinę ir didelę neturtinę žalą. Su žmona santuokoje pragyveno 28 metus, užaugino dvi dukras V. R. ir G. B., kurios gyvena Londone, sulaukė anūko. D. buvo vienintelė M. B. dukra, su savo motina bendravo labai artimai, kiekvieną savaitgalį vykdavo pas ją į ( - ) padėdavo jai atlikti visus darbus (1 t., 35-36 b. l.).

14Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie motinos D. B. mirtį sužinojo, būdama Londone, kai tėtis M. B. 2015 m. spalio 13 d. apie 16 val. jai pranešė, kad mamą, jai einant iš darbo AB ( - )“, partrenkė automobilis, ji šiuo metu yra Alytaus ligoninės reanimacijos skyriuje, 45 minutes nepavyksta jos atgaivinti. Apie 17 val. tėtis pranešė, kad mama mirė. Ji su seserimi V. R. 2015 m. spalio 14 d. parskrido į Vilnių. Į motinos šermenis atvykęs vyras prisipažino automobiliu partrenkęs D. B., jis atsiprašė jos, sesers, tėčio, močiutės. Dėl mamos žūties jai padarytą didelė moralinė žala – su mama buvo artimos, santykiai buvo labai geri, nors pati nuo 2014 m. vasaros gyveno Londone, su mama bendravo kasdien internetu (1 t., b. l. 57-58).

15Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 13 d. apie 18 val. jai paskambino tėtis M. ir pasakė, kad mama yra Alytaus ligoninės reanimacijos skyriuje, ją, einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis, ji sunkiai sužalota. Po pusvalandžio tėtis pranešė, kad mama mirė. Ji su seserimi G.2015 m. spalio 14 d. parskrido į Lietuvą. Į motinos šermenis atvykęs vyras prisipažino automobiliu partrenkęs D. B., atsiprašė. Dėl mamos žūties jai padarytą didelė moralinė žala – su mama buvo artimos, santykiai buvo labai geri, nors pati šešerius metus gyveno Londone, su mama bendravo kasdien internetu, pas tėvus grįždavo du kartus per metus, pas juos vasarą buvo palikusi atostogoms savo sūnų – vienintelį tėvų anūką (1 t., 74-75 b. l.).

16Nukentėjusioji M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. buvo jos vienturtė duktė, santykiai su dukra ir jos šeima buvo labai artimi ir šilti. D.su vyru M. B. rūpinosi ja, nudirbdavo visus ūkio darbus, kiekvieną šeštadienį iš Alytaus atvažiuodavo pas ją į kaimą, atveždavo vaistus, maisto, kai reikėdavo veždavo pas gydytojus į Kauną ar Vilnių. Žentas 2015 spalio 13 d. vakare apie 19 val. atvykęs pranešė, kad ji nebeturi dukrelės, paaiškino, kad D., einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis. D. Alytaus ligoninėje apie valandą buvo gaivinama, tačiau apie 18.30 val. buvo konstatuota D. mirtis. Šiuo nusikaltimu jai padaryta labai didelė moralinė žala (1 t., 95-96 b. l.).

17Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 spalio 13 d. apie 15 val. jis savo automobiliu MB E420 Pramonės gatve 40-50 km/val. greičiu važiavo iš įrankių nuomos punkto prie prekybos centro „Lytagra“ miesto centro link. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras, eismas intensyvus. Prieš jo vairuojamą automobilį važiavo 3 ar 4 automobiliai, jie, artėjant prie buvusio „Medvilnės“ kombinato, pradėjo stabdyti. Suprato, kad per pėsčiųjų perėją ties Pramonės g. 1 pastatu eina pėstieji. Stabdydamas pamatė, kaip priešpriešine eismo juosta nuo žiedinės sankryžos pusės atvažiuojantis pilkos spalvos automobilis Citroen kliudė ir ant automobilio priekinio dešinės pusės stiklo užsimetė ties pėsčiųjų perėja, žiūrint pagal jo važiavimo kryptį, jam iš kairės ėjusią ir per priešpriešinės eismo juostos vidurį buvusią pėsčiąją. Moteris vilkėjo rožinės spalvos striukę, buvo užsidėjusi kapišoną, mūvėjo tamsios spalvos džinsus. Nuo smūgio moteris pakilo į viršų apie 2 metrus ir skrido tolyn link jo automobilio. Moteris nukrito, gulėjo viduryje kelio ant skiriamosios juostos, ant kairio šono, nugara į pėsčiųjų perėją. Automobilis Citroen smūgio metu staigiai pasuko į dešinę ir sustojo ties autobusų stotele liudytojui iš kairės pusės. Jis iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, jo laikrodis tuo metu rodė 15.06 val., ir pranešė apie eismo įvykį. Sustojo už pėsčiųjų perėjos esančioje autobusų stotelėje dešinėje pusėje, išlipęs tęsė pokalbį su greitosios medicinos pagalbos medikais. Matė, kad kitoje kelio pusėje prieš pėsčiųjų perėją stovi sunkvežimis su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Negali pasakyti, ar prieš partrenkiant moterį šis sunkvežimis jau stovėjo prieš pėsčių perėją. Toje vietoje kelias pakankamai platus, todėl automobiliui Citroen nebuvo būtina išvažiuoti į jo važiavimo juostą, norint apvažiuoti tą sunkvežimį. Prie moters jau buvo priėję 3-4 žmonės, tikrino jos pulsą ir kvėpavimą, kalbėjo, kad moteris gyva, kvėpuoja. Eismo įvykio metu automobilį Citroen vairavo apie 30-40 metų vyras, kuris vilkėjo pilkos spalvos darbinę striukę ir darbinės pilkos spalvos kelnes. Liudytojui priėjus, Citroen vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio, nešė moters rankinę į autobusų stotelę ir padėjo prie moters batų. Liudytojas matė, kad moteriai prakirsta kakta, bėga kraujas, buvo pakelta striukė ir matėsi ant dešinės pusės šonkaulių didelė mėlynė. Jam 112 bendrojo pagalbos centro darbuotoja liepė nejudinti moters, kol neatvyks medikai. Sužalota moteris aimanavo, muistėsi, tačiau jau buvo be sąmonės. Prie jos buvo priėję keletas moterų, kurios sužeistąją vadino vardu D.(1 t., 121-122 b. l.).

18Liudytojas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo AB ( - ) vienoje pamainoje su D. B., pastoviu grafiku darbo dienomis nuo 6.30 val. iki 15 val. Paprastai po darbo namo eidavo pėsčiomis, dažnai kartu su D.. 2015 spalio 13 d. antradienį po darbo jis šiek tiek užtruko, išėjęs į lauką, matė maždaug 50 metrų atstumu priekyje šaligatviu einančią D.. Ši vilkėjo raudonos spalvos striukę, buvo užsidėjusi gobtuvą ant galvos, mūvėjo juodas kelnes. Jis paspartino žingsnį ją pasivyti. D. priėjo pėsčiųjų perėją ties buvusiu medvilnės kombinatu. Jis pamatė, kad nuo miesto pusės žiedinės sankryžos atvažiuojantis autofurgonas lėtina greitį ir visiškai sustoja praleisti į pėsčiųjų perėją įeinančią D.. Ši, įsitikinusi, kad jai iš kairės pusės atvažiuojantis krovininis automobilis ją praleidžia, drąsiai įžengė į pėsčiųjų perėją ir daugiau į kairę pusę neatsisuko. Matė, kad D. visą laiką žiūrėjo į dešinę pusę, kad įsitikintų, jog ją tikrai praleis nuo AB ( - ) pusės jai iš dešinės atvažiuojantis baltos spalvos Mercedes Benz. D. jau buvo praėjusi vieną važiavimo juostą, buvo viduryje kelio, kai ją kliudė ir partrenkė iš kairės pusės atvažiuojantis pilkos spalvos automobilis Citroen. D. nuo smūgio nukrito 3-4 m nuo pėsčiųjų perėjos, gulėjo ant kairio šono, viduryje kelio jam įstrižai. Pribėgo prie D.. Jos pilkos spalvos batas ir juoda rankinė gulėjo tarp jos ir pėsčiųjų perėjos. D. dar bandė pati atsistoti, tačiau sukniubo ir daugiau nepakilo. Jis pradėjo šaukti, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, girdėjo, kad kažkas atsakė, kad jau iškvietė. Automobilis, partrenkęs D., sustojo už 20-30 metrų už pėsčiųjų perėjos, iš jo išlipo vyras, kuris buvo šoke, pasimetęs. Matė, kad trūkęs jo automobilio dešinės pusės stiklas (1 t., 124-125 b. l.).

19Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 13 d. apie 15.10 val. vairavo automobilį nuo Pramonės g. 20 Alytaus miesto centro link. Ties Pramonės g. 1 pastatu esančia autobusų stotele pradėjo stabdyti, nes už stotelės yra pėsčiųjų perėja, kuri pažymėta skiriamaisiais ženklais ir nėra reguliuojama. Pastebėjo, kad iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją įžengė apie 50-55 metų amžiaus moteris. Ji, prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją, pažiūrėjo jo pusėn, įžengė keletą metrų į pėsčiųjų perėją. Tuo metu priešpriešiais atvažiavęs šviesios spalvos automobilis, kurio vairuotojas nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusios moters, ją užsimetė ant variklio dangčio. Liudytojas sustojo, išlipo iš automobilio ir nubėgo suteikti moteriai pagalbos, jam pribėgus moteris buvo sąmoninga (1 t., 119 b. l.).

20Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo A. B. 2015 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 13 d. apie 15 val. 09 min. Alytuje, ties Pramonės g. 1 esančiu pastatu, A. M., blaivus vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) važiuodamas nuo Alytaus miesto centro link Pramonės g. 16, partrenkė jam iš dešinės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją D. B., gim. ( - ) ir ją sužalojo. D. B. dėl galvos trauminės ligos, komos buvo paguldyta į Alytaus ligoninės reanimacijos skyrių, kur 18.30 val. nuo patirtų sužalojimų mirė (1 t., 1 b. l.).

21Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2015 spalio 13 d. užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Alytuje, ties Pramonės g. 1 pastatu esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja (1 t., 8-16 b. l.).

22Eismo įvykio vietos plane užfiksuota pėsčiosios D. B. partrenkimo vieta (1 t., 17-18 b. l.).

23Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole ir automobilio Citroen Xantia apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) priekinio stiklo, kairės pusės posūkio signalo apgadinimai (1 t., 19-20 b. l., 2 t., 4955 b. l.).

24Alkotesterio duomenys patvirtina, kad A. M. 2015 m. spalio 13 d. 15.31 val. buvo blaivus (1 t., 27 b. l.).

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Stasio Jasinsko išvadoje Nr. G 330/15 (06) konstatuota, kad D. B. mirtis įvyko dėl kairio raktikaulio petinio galo išnirimo ir kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose išnirimo aplinkoje, dešinės pusės I šonkaulio lūžimo ir krūtininio I stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimo, kairės pusės nuo I iki V imtinai šonkaulių netiesioginių lūžimų ir nuo I iki IX imtinai šonkaulių tiesioginių lūžimų bei kraujosruvų tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės mentės skeveldrinio lūžimo ir kraujosruvos nugaros raumenyse lūžio vietoje, kairio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių krūtinplėvės ir audinio plyšimų, kraujosruvos juosmens kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos užpilvaplėvinio tarpo puriuosiuose audiniuose kairėje, kairio blauzdikaulio lūžimų vidurinio – viršutinio trečdalių srityje, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžimo, kraujosruvos kairės blauzdos raumenyse lūžių vietose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairės pusės – viršugalvio priekinės dalies kairės pusės srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinės skilties paviršiuje (2 t., 63-73).

26Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. BK 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

27A. M., vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimą, nustatantį, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Byloje iš liudytojų parodymų nustatyta, kad pėsčioji D. B. jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėją jo važiavimo krypties eismo juostoje, tačiau A. M. atidžiai nestebėjo gatvės, laiku nesustabdė automobilio ir jo priekine dešine puse partrenkė pėsčiųjų perėja einančią D. B., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji mirė ligoninėje. Eismo įvykio metu tiek kelio būklė, tiek oro sąlygos netrukdė laiku pastebėti į perėją įžengusios pėsčiosios, nėra ir duomenų, kad pėsčioji būtų išbėgusi į važiuojamąją dalį netikėtai. Taigi, teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis A. M. turėjo realią galimybę pastebėti į pėsčiųjų perėją įžengusią D. B. ir laiku sustabdyti automobilį jo važiavimo eismo juostoje, išvengdamas pėsčiosios partrenkimo. Toks kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – žmogaus žūtimi, todėl A. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti. Dėl A. M. sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: žuvo pėsčioji D. B.. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.

28Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad A. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

29Bausmės skyrimo klausimai

30Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio žuvo vienas asmuo. Jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė žuvusios D. B. artimųjų, pagal išgales atlygino jiems dalį padarytos neturtinės žalos, šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Jis anksčiau neteistas (2 t., 86 b. l.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 87-88 b. l.), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (2 t., 85 b. l.), dirba, darbdavio E. P. charakterizuojamas teigiamai (2 t., 83 b. l.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, teismui yra pagrindo manyti, kad A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo motina E. B. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį A. M. pagal laidavimą (2 t., 164 b. l.). Ji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju sutaria labai gerai, gyvena vienuose namuose (2 t., 182 b. l.), kasdien bendrauja, turi galimybę daryti kaltinamajam gerą įtaką, nes yra jo motina. Ji neteista (2 t., 180 b. l.), administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., 181 b. l.), aukštesniojo išsilavinimo (2 t., 177, 178 b. l.), dirba ( - ) masažuotoja, darbdavio teigiamai charakterizuojama (2 t., 179 b. l.). Įvertinęs šią E. B. charakteristiką, jos išsilavinimą, teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį bendravimą, teismas mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl E. B. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į priteistos iš kaltinamojo neturtinės žalos dydį, teismas mano, kad kaltinamasis A. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant dvejų metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

31Civilinių ieškinių išsprendimas

32Nukentėjusysis M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3753,82 Eur turtinės ir 25000 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo (1 t., 38-43, 44-53 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 3753,82 Eur turtinę žalą dėl žmonos laidotuvių, jos mirties keturių savaičių minėjimo, kapavietės įrengimo. Neturtinę žalą patyrė dėl dvasinių išgyvenimų, sielvarto netekus žmonos, su kuria kartu gyveno 28 metus, susilaukė dviejų dukrų. Teismo posėdyje nukentėjusysis savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į draudimo kompanijos jam įsipareigotą atlyginti dalį (5000 Eur) šios žalos, sumažino iki 20000 Eur. Turtinė žala jam jau atlyginta visiškai, dėl jos pretenzijų nebereiškia.

33Nukentėjusioji G. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 Eur turtinės ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 60-67 b. l.). Patyrė 85 Eur turtinę žalą dėl motinos laidotuvių – pirko gėles, žvakes (1 t., 67 b. l.). Neturtinę žalą patyrė dėl dvasinių išgyvenimų, sielvarto netekus motinos, su kuria siejo stiprūs ir artimi ryšiai, kartu ji gyveno 20 metų, tik paskutinius metus ji buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę padirbėti, tačiau su motina nuolat bendravo. Teismo posėdyje nukentėjusioji savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdama į kaltinamojo jam atlygintą dalį – 3000 Eur - šios žalos, sumažino iki 22000 Eur. Turtinė žala jai dar neatlyginta.

34Nukentėjusioji V. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 Eur turtinės ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 79-88 b. l.). Patyrė iš viso 378,56 Eur turtinę žalą dėl motinos laidotuvių – pirko savo šeimos nariams ir seseriai bilietus skrydžiui iš Londono į Vilnių (1 t., 67 b. l.). Neturtinę žalą patyrė dėl dvasinių išgyvenimų, sielvarto netekus motinos, su kuria siejo stiprūs ir artimi ryšiai, tik paskutinius ketverius metus ji su savo vyru buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę padirbėti, tačiau su motina nuolat bendravo, pas motiną buvo palikusi vasaroti savo sūnų Igną. Nukentėjusioji savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdama į kaltinamojo jam atlygintą dalį šios žalos, sumažino iki 22000 Eur. Turtinė žala jai dar neatlyginta.

35Nukentėjusioji M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 98-107 b. l.). Neturtinę žalą patyrė dėl dvasinių išgyvenimų, sielvarto netekus vienturtės dukros, su kuria siejo stiprūs ir artimi ryšiai, dukra kiekvieną savaitgalį ją lankydavo, kartu praleisdavo visus savaitgalius, padėjo motiną išlaikyti, rūpinosi jos ūkiu ir sodyba. Nukentėjusioji yra neįgali, todėl dukra ja visapusiškai rūpinosi, pirko maistą, vaistus, vežiojo pas gydytojus. Teismo posėdyje nukentėjusioji savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdama į kaltinamojo jam atlygintą dalį šios žalos – 3000 Eur, sumažino iki 22000 Eur.

36Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

37Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas AJA 6542064 patvirtina, kad automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (1 t., 23 b. l.). Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė duomenis, kad M. B. atlygino 3338,88 Eur turtinės žalos dėl D. B. laidotuvių ir 5000 Eur neturtinės žalos (3 t., 22-23, 25 b. l.). Nurodė, kad išlaidos alkoholiui ir gedulingiems pietums keturių savaičių žūties minėjimui - iš viso 163,98 Eur nėra būtinos, todėl neatlygintinos, taip pat iš atlygintinos turtinės žalos dydžio minusuotina laidojimo pašalpos suma – 304 Eur (3 t., 26-27 b. l.). Nukentėjusiojo M. B. atstovas nurodė, kad draudimo kompanija jau atlygino turtinę žalą įstatymo ribose, taigi, pretenzijų nebereiškia. Taigi, draudikas pagrįstai atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos – t. y. M. B. atlygino sutuoktinės laidojimo išlaidas, taip pat maksimalia suma jam atlygino ir dėl sutuoktinės žūties padarytą neturtinę žalą.

38Turtinė žala G. B. ir V. R. (po 85 eurus) iki šiol neatlyginta, jos dydis pagrįstas mokėjimo už paslaugas dokumentais ir yra protingas, todėl ši žala turi būti atlyginta, priteisiant nukentėjusiosioms G. B. ir V. R. po 85 Eur kiekvienai iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnis).

39Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

40Kaltinamasis nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidus artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio. Dėl padarytos veikos žuvo žmogus. Tačiau, kita vertus, A. M. vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, pripažino civilinius ieškinius.

41Šiuo atveju nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos labai didelės, neatitinka teismų praktikos. Eismo įvykių bylose, kai žūsta asmenys, jų artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 10000 Lt iki 150000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-452/2014, Nr. 2K-429/2013, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008). Teismų praktikoje sutuoktiniui, kai dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo atimama gyvybė, paprastai priteisiama nuo 5792 iki 28962 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2012, 2K-496/2011, 2K-195/2011, 2K-553/2010, 2K-539/2010, Nr. 2K-204/2013). Iki 28962 Eur neturtinės žalos atlyginimo paprastai priteisiama tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009, 2K-201/2011).

42Kaltinamojo turtinė padėtis patenkinama – jis jauno amžiaus, darbingas, dirba, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas 605,25 Eur (2 t., 189 b. l.). Kaip pats paaiškino, per metus dar gauna 2000-3000 Eur premiją, tačiau vienas išlaiko nedirbančią Rusijos pilietybę turinčią sutuoktinę, laikinai gyvenančią Lietuvoje (2 t., 166-168 b. l.), ir du mažamečius vaikus (2 t., 162-163 b. l.), neturi nekilnojamojo turto (2 t., 89 b. l.), santaupų (2 t., 97, 100, 103 b. l.). Kaltinamasis A. M. G. B., V. R. ir M. B. jau atlygino po 3000 Eur neturtinės žalos, iš viso sumokėdamas 9000 Eur (2 t., 183-185 b. l., 3 t., 33-35 b. l.).

43Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. ir V. R., žuvusios D. B. dukros, jau yra pilnametės, gyveno atskirai nuo tėvų, abi dirbo Jungtinėje Karalystėje, V. R. sukūrusi savo šeimą. Nėra pagrindo abejoti, kad mirusiosios D. B. ir jos dukrų tarpusavio santykiai buvo geri, glaudūs ir emociškai tvirti, tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad žuvusioji ir jos dukros negyveno kartu, vienoje šeimoje, dukros gyveno netgi kitoje šalyje, jos abi suaugę, darbingos, V. R. jau turi savo šeimą, kaip matyti iš bylos medžiagos, abi D. B. dukros savo ateitį siejo su kita valstybe. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, nukentėjusiųjų skaičių, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiųjų žuvusios dukrų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pasiekta nustatant nukentėjusiosioms V. R. ir G. B. neturtinės žalos dydį po 3000 eurų (CK 6.250 straipsnis). Tokio dydžio žalą kaltinamasis joms jau atlygino, todėl šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini. Dėl nukentėjusiojo M. B., žuvusios sutuoktinio, teismas, įvertinęs tuos pačius įstatymo nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į bendrą jo ir žuvusiosios gyvenimą, ilgą santuokinio gyvenimo trukmę, jau atlygintą neturtinės žalos dalį – 5000 Eur, sprendžia, kad piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, dar priteisiant nukentėjusiajam M. B. iš kaltinamojo 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Vertindamas nukentėjusiosios M. B. civilinio ieškinio pagrįstumą, teismas, be kitų jau aptartų kriterijų, atlygintą 3000 Eur neturtinės žalos dalį, atsižvelgia ir į tai, kad D. B. buvo vienintelis jos vaikas, M. B. yra senyvo amžiaus, neįgali (nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), dukra ja rūpinosi ir netgi padėjo pragyventi. Todėl sprendžia, kad piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, nustatant nukentėjusiajai M. B. dar iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį 2000 eurų (CK 6.250 straipsnis).

44Dėl atstovavimo išlaidų

45Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. prašo jam atlyginti 225 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., 54 b. l., 3 t., 37, 40 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. prašo jai atlyginti 225 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., 68 b. l., 3 t., 36, 42 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo jai atlyginti 225 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., 89 b. l., 3 t., 39, 41 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. B. prašo jai atlyginti 225 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., 100 b. l., 3 t., 38, 43 b. l.).

46BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovas M. B., G. B., V. R. ir M. B. turėjo papildomų išlaidų jiems atstovaujančio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti teisme, ir už tai jie kiekvienas prašo priteisti po 225 Eur iš kaltinamojo – po 150 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 25 Eur bei 50 Eur už atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose.

47Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad visus nukentėjusiuosius atstovavo tas pats teisininkas, visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai iš esmės vienodi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad vienas teisininkas atstovavo keturis nukentėjusiuosius, byla nebuvo sudėtinga, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir savo valia atlygino dalį neturtinės žalos, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinta tvarka, be to, pareikšti ieškiniai tenkinami tik iš dalies, prašymai dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintini tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo kiekvienam nukentėjusiajam po 40 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 25 Eur už atstovavimą teisiamajame posėdyje, t. y. kiekvienam po 65 Eur.

48Daiktai: D. B. rūbai: dvejos kojinės, batas, golfas, striukė, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (2 t., 45-46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK straipsnio 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Nutarė

51A. M., padariusį BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą E. B. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

52Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

53M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. M. priteisti 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

54G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 85 eurus turtinei žalai atlyginti.

55V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 85 eurus turtinei žalai atlyginti.

56M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš A. M. priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

57Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. B., G. B., V. R. ir M. B. prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti po 65 Eur proceso išlaidų kiekvienam nukentėjusiajam.

58Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. rūbus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius.

59Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

60Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,... 2. sekretoriaujant Daivai Benedikienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui,... 4. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. B., G. B., M. B., jų bei... 5. kaltinamojo gynėjai advokatei I. I.,... 6. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 7. A. M., gimęs ( - ) Vilniuje, asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos... 8. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. kaltinamasis A. M. 2015 m. spalio 13 d. apie 15 val. 09 min. ( - ) vairuodamas... 11. Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atvyko į... 12. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir... 13. Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona D. B.... 14. Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie motinos D. B.... 15. Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 13... 16. Nukentėjusioji M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. buvo jos... 17. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 spalio 13 d. apie... 18. Liudytojas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo AB ( - ) vienoje... 19. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 13 d.... 20. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo A. B. 2015 m.... 21. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2015 spalio 13 d. užfiksuota,... 22. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota pėsčiosios D. B. partrenkimo vieta (1... 23. Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole ir automobilio... 24. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad A. M. 2015 m. spalio 13 d. 15.31 val.... 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Stasio... 26. Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti... 27. A. M., vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. ( - ) dėl... 28. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus. Teismo... 29. Bausmės skyrimo klausimai... 30. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais... 31. Civilinių ieškinių išsprendimas... 32. Nukentėjusysis M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3753,82 Eur... 33. Nukentėjusioji G. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 Eur... 34. Nukentėjusioji V. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 Eur... 35. Nukentėjusioji M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Eur... 36. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 37. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 38. Turtinė žala G. B. ir V. R. (po 85 eurus) iki šiol neatlyginta, jos dydis... 39. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta... 40. Kaltinamasis nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo... 41. Šiuo atveju nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dėl neturtinės žalos... 42. Kaltinamojo turtinė padėtis patenkinama – jis jauno amžiaus, darbingas,... 43. Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio,... 44. Dėl atstovavimo išlaidų... 45. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. prašo jam atlyginti 225 Eur už... 46. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 47. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas... 48. Daiktai: D. B. rūbai: dvejos kojinės, batas, golfas, striukė, saugomi... 49. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302,... 51. A. M., padariusį BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis... 52. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 53. M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. M. priteisti 12000... 54. G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš AAS „BTA Baltic... 55. V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš AAS „BTA Baltic... 56. M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš A. M. priteisti 2000... 57. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. B., G. B., V. R. ir M. B.... 58. Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. rūbus, saugomus Alytaus apskrities... 59. Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios... 60. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...