Byla 1A-107-327/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., nenustačius, jog jos veiksmais padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.)

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant M. Ž., dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D., jos ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, išteisintajai Z. J., jos gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. D. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., nenustačius, jog jos veiksmais padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

2Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civiliniai ieškiniai atmesti.

3Panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012-01-03 nutarimas laikinai apriboti Z. J. nuosavybės teises į: transporto priemonę „Renault Clio“ valst. Nr. ( - ), pilkos spalvos, VIN: ( - ), nuosavybės teise priklausančią Z. J., ir 2012-01-03 nutarimas laikinai apriboti Z. J. nuosavybės teises į butą, adresu ( - ), Šiaulių mieste, registro Nr. ( - ), buto unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį Z. J..

4Vadovaujantis BPK 105 str., proceso išlaidomis pripažintos ir iš valstybės priteistos autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidos – 2929,41 Lt, kurias pateikė privatus ekspertas UAB „( - )“.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

6Z. J. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. lapkričio 28 d., apie 17 val., Kaune, Baltų pr., vairuodama automobilį Renault Clio, valst. Nr. ( - ), važiuodama pirma eismo juosta nuo Žemaičių pl. link Šilainių pr. ties namu Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 37, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į matomumą ir artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją iš kairės pusės pagal transporto priemonės judėjimo kryptį gatvę bebaigiantį pereiti pėsčiąjį A. D., kurį pirmoje važiavimo krypties eismo juostoje partrenkė ir mirtinai sužalojo.

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu išteisindamas Z. J. dėl veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., konstatavo, jog specialistų ir ekspertų išvados dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos yra tikėtino pobūdžio ir prieštaringos. Byloje nesurinkta įrodymų, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti kurią nors ekspertizę. Tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra. Nėra objektyviai nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė KET 9, 37, 133 punktų reikalavimus. Nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti iškilusių prieštaravimų ir abejonių. Teismas vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu ir visas abejones vertino išteisinamosios naudai.

8Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Z. J. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 5 d. ir paskirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui. Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai, priteisiant po 40000 Lt kiekvienam iš kaltinamosios Z. J.. Vadovaujantis BPK 105 str. nepripažinti proceso išlaidomis autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidų – 2929,41 Lt, kurias pateikė privatus ekspertas UAB „( - )“.

9Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., dėl ko teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Išteisinamajame nuosprendyje neanalizuojami ir nevertinami įrodymai, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados, nenurodomi motyvai, kuriais įrodymais teismas vadovavosi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir kokius atmetė. Teismas padarė deklaratyvią ir jokiais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad „kaltinamoji objektyviai neturėjo galimybės matyti pėsčiojo, todėl KET reikalavimų nepažeidė, tarp kaltinamosios Z. J. ir 2011 m. lapkričio 28 d. eismo įvykio priežastinio ryšio nėra“. Tačiau baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina priešingas aplinkybes ir leidžia teigti, kad Z. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10Kaip matyti iš Z. J. parodymų, jie nėra nuoseklūs, prieštaringi, nes skirtingai nurodo eismo įvykio kilimo aplinkybes, todėl jie vertintini kritiškai, šie jos parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis. 2011 m. gegužės 15 d. atlikus kompleksinę eismo įvykio tyrimo ir teismo medicininę ekspertizę, remiantis objektyviais duomenimis, nustatytais eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonės ir techninės būklės apžiūros protokole bei Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. Ml 165/11(02), ekspertizės akte Nr. 11-232(12) nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: A. D. būnant vertikalioje padėtyje žingsnio pozoje su į kelio paviršių atremta kaire koja iš dešinės į jį atsitrenkė automobilis „Renault Clio“, vairuojamas Z. J.; automobilis į pėsčiąjį atsitrenkė priekinės plokštumos dešine puse, ties dešinio žibinto vidiniu kraštu, po to pėsčiasis buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio bei galvos dešine puse atsitrenkė į priekinį dešinį statramstį bei stiklą šalia jo. Po to A. D. buvo numestas nuo automobilio į dešinę, ant kelio dangos ir atsitrenkė į kelio dešinį bordiūrą. Prieš pat partrenkimą pėsčiasis A. D. automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu ėjo iš kairės į dešinę.

11Teismo medicinos specialistė S. B., LTEC techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. M. patvirtino savo duotas išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta pakartotinė kompleksinės komisinė eismo įvykio – medicininė ekspertizė. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės akte Nr. l 1-1395 (13) duodama išvada, kad tikėtina, jog pėsčiasis A. D. kelio ilgio atžvilgiu buvo partrenktas pėsčiųjų perėjos ribose arba šalia jos; kelio pločio atžvilgiu pėsčiasis buvo partrenktas pirmoje eismo juostoje, automobilio „Renault Clio“ važiavimo kryptimi; Automobilio vairuotojos Z. J. nurodytas greitis 50 km/h yra tikėtinas; automobilis „Renault Clio“ pėsčiąjį kliudyti galėjo pėsčiųjų perėjos ribose arba 4 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos; automobilio „Renault Clio“ vairuotoja Z. J., važiuodama 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį jai iš kairės pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. D. partrenkimo, laiku stabdydama savo vairuojamą automobilį; vairuotojos Z. J. veiksmai – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to partrenkė pėsčiųjų perėja jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį A. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

12Kompleksinės komisinės eismo įvykio – medicininės ekspertizės atlikime dalyvavęs privatus ekspertas V. M. pateikė savo 2013 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės aktą MV 2013-54. Teisminio nagrinėjimo metu V. M. parodė, kad atliktos kompleksinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad kontakto metu pėsčiasis buvo partrenktas ir kontaktavo dešine puse. Atlikdamas tyrimą nustatė, kad galimos dvi versijos – ėjo iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu ir partrenkimo metu buvo pasisukęs dešiniu šonu link automobilio ir ėjo skersai gatvės. Antra versija – priekiu pasisukęs link artėjančio automobilio, ėjo šaligatviu keletą neatsargių žingsnių, įžengė į važiuojamąją dalį, pasisuko link kelkraščio ir buvo partrenktas. Tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimo vieta 7 metrai iki pėsčiųjų perėjos ir maždaug 90 cm nuo važiuojamosios dalies krašto. Pėsčiasis skiriamųjų ženklų neturėjo. Šiuo atveju automobilio atstumo nepakanka, kad visiškai sustabdyti iki pėsčiojo partrenkimo. Šioje situacijoje vairuotoja neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.

13Prokuroras skunde pažymi, kad privatus ekspertas V. M. į procesą buvo įtrauktas kaltinamosios ir jos gynėjos iniciatyva, atlikdamas ekspertizę naudojo ne ekspertų patvirtintą metodiką ir literatūrą, o pasirinkdamas ją savarankiškai pagal situaciją, todėl ir savo tyrime naudodamas tuos pačius duomenis kaip ir LTEC ekspertas V. V., padarė skirtingas išvadas. Be to V. M. savo ekspertizės akte vertina kaltinamosios poziciją, atlikinėja tyrimus su tikslu patvirtinti kitą versiją, kad žuvusysis ėjo ne pėsčiųjų perėja, ėjo kitu keliu, nors tokių duomenų byloje nėra. V. M. ekspertizės akte iškelta versija, kad nukentėjusysis A. D. pats šoko po automobiliu, t.y. ėjo priekiu pasisukęs link artėjančio automobilio, įžengė į važiuojamąją dalį, pasisuko link kelkraščio ir buvo partrenktas, nėra faktiniais duomenimis pagrįsta versija. Todėl konstatuotina, kad privataus eksperto V. M. ekspertizės aktas yra nepagrįstas ir neobjektyvus, akte padarytos išvados yra nepatikimos ir prieštaringos. Priešingai LTEC ekspertas V. V., atlikdamas ekspertizę, naudojo Lietuvos teismo ekspertizių centro patvirtintas standartines procedūras LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ ir LTEC-STRA-R-252 „Pėsčiojo partrenkimo aplinkybių tyrimas“ ir LTEC ekspertizės atliktos naudojant patvirtintą metodiką, ekspertizių duomenys ir išvados, nepriklausomai nuo situacijos, nesikeistų. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-1395 (13) išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto eismo įvykio tyrimo Nr. 11-1296 (12) išvados. Teismo padarytos išvados, kad Z. J. veiksmuose nenustatyta priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, yra neobjektyvios ir neatitinkančios tikrovės. Taip pat nėra pagrįsta teismo nuomonė ir dėl specialistų ir ekspertų išvadų dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos tikėtino pobūdžio ir prieštaringumo. Tai, kad nukentėjusysis A. D. buvo partrenktas per pėsčiųjų perėją, patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų A. D. ir R. K. parodymai.

14Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta UAB „( - )“ teismo medicinos gydytojo P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr.0035/12, kurią jis atliko Z. J. prašymu ir šio tyrimo objektas buvo specialisto išvada Nr. M1165/11(02) ir LTEC ekspertizės aktas Nr. 11-232(12). Šioje konsultacinėje išvadoje duodamos išvados, kad nemotyvuotai yra nustatytas pirminio smūgio pėsčiajam sudavimas, nemotyvuotai nustatytas galvos sužalojimo mechanizmas. Tačiau šioje konsultacinėje specialisto išvadoje padarytos išvados yra nepagrįstos, neobjektyvios ir neatitinkančios tikrovės, todėl ji laikytina nepagrįsta, nes šio tyrimo objektai yra patys ekspertizių aktai, o ne nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas. P. P., duodamas išvadas, pats neatliko jokio atskiro tyrimo, jis vertino jau esamas specialistų išvadas ir jas kritikavo. Juolab, būdamas teismo medicinos gydytoju išėjo iš savo, kaip specialisto - teismo mediko ribų ir savo išvadose davė išvadas dėl A. D. padarytų sužalojimų susidarymų mechanizmo, ką teismų praktikoje gali nustatyti tik teismo medicinos specialistas ir eismo įvykio tyrimo specialistas kartu tiriant kompleksiškai. Todėl šio tyrimo rezultatai pagal LR teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d. neturi teismo ekspertizės akto statuso. Toks dokumentas pagal BPK 88 str. taip pat nėra nei ekspertizės aktas nei pagal BPK 90 str. specialisto išvada, todėl nėra jokio teisinio pagrindo suteikti jam pirmenybės. Be to, P. P. išvados paneigtos net keturių ekspertų atliktos ekspertizės išvadomis.

15Remiantis išdėstytais objektyviais faktiniais duomenimis – įvykio vietos apžiūros protokolu, Transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokolu, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M1165/11(02), kompleksinės eismo įvykio tyrimo ir teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 11-232(12), Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės ekspertizės aktu Nr. 11-1296 (12), Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės komisinės ekspertizės aktu Nr. 11-1395 (13), kompleksinės komisinės ekspertizės aktu Nr. 11-760 (13)/11-1394(13), ekspertų S. B., J. R., V. M., V. V., gydytojos R. A. parodymais, liudytojų A. D. ir R. K. parodymais, objektyviai nustatyta, kad eismo įvykio metu pėsčiasis A. D. judėjo kryptimi iš kairės į dešinę automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu ir kelio ilgio atžvilgiu buvo partrenktas pėsčiųjų perėjos ribose arba šalia jos; kelio pločio atžvilgiu pėsčiasis buvo partrenktas pirmoje eismo juostoje, žiūrint automobilio „Renault Clio“ važiavimo kryptimi; automobilio „Renault Clio“ vairuotoja Z. J., važiuodama 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį jai iš kairės pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. D. partrenkimo, laiku stabdydama savo vairuojamą automobilį; vairuotojos Z. J. veiksmai – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį A. D. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

16Pažymėtina, kad ir privatus specialistas V. M. savo išvadoje jis nurodė, kad jei pėsčiasis ėjo per Baltų pr. važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę artėjančio automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu, tai šiuo atveju šio eismo įvykio kilimą, sąlygojo tiek pėsčiojo veiksmai – ėjo tamsiu paros metu neapšviesta važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį artėjančio automobilio „Renault Clio“ vairuotojai; tiek vairuotojos „Renault Clio“ veiksmai – nestebėjo kelio situacijos, ir/arba pastebėjus pėsčiąjį gatvės važiuojamojoje dalyje, nestabdė vairuojamo automobilio/neefektyviai stabdė. Net nustačius ir tokią aplinkybę, kad pėsčiasis A. D. būtų ėjęs ne per pėsčiųjų perėją, o šalia jos, ką teisminio nagrinėjimo metu bandė teigti kaltinamoji Z. J. ir jos interesus atstovaujantis privatus ekspertas V. M., teismų praktikoje pripažįstama, kad kelių eismo taisyklės įsakmiai įpareigoja vairuotoją artėjant prie pėsčiųjų perėjos būti itin atidžiam ir imtis atitinkamų veiksmų, būtent: praleisti įžengusius į važiuojamąją kelio dalį pėsčiuosius. Artėdama prie pėsčiųjų perėjos kaltinamoji turėjo numatyti, kad į važiuojamąją kelio dalį gali išeiti pėstieji. Nors kaltinamoji Z. J. teigia, kad įvykio vietoje ir įvykio metu nematė pėsčiojo einančio per pėsčiųjų perėją, tačiau tai nepašalina jos kaltės dėl eismo įvykio, nes pagal kelių eismo taisykles ji tokiu atveju privalėjo būti itin atidi: prieš perėją sustoti arba tiek sumažinti greitį, kad prireikus sugebėtų laiku sustabdyti automobilį. Kaltinamoji pati parodė, kad suvokė, jog artėja prie pėsčiųjų perėjos, kad nemato visos važiuojamosios dalies, taigi ji turėjo ir galėjo numatyti, kad jai nematomoje pėsčiųjų perėjos zonoje gali būti pėsčiasis. Z. J. kaltę nulėmė tai, kad kaltinamoji, nebūdama pakankamai atidi, savo veika (KET 9, 37, 133 punktų reikalavimų nesilaikymu) sukūrė situaciją, dėl kurios prarado techninę galimybę automobilį laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K- 189/2005).

17Z. J. kelių transporto eismo saugumo pažeidimus, numatytus KET 9, 37, 133 punktuose, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.) , t. y. ji tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, gerai pažįstamoje vietovėje, matydama, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nebuvo pakankamai atsargi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į matomumą ir artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bebaigiantį pereiti pėsčiąjį, t. y. ji nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Būtent asmens pareiga (turėjimas) ir galėjimas numatyti galimus padarinius leidžia patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kurios pavojingumo jis nesuvokė ir nenumatė bei nenorėjo galimų padarinių.

18Kadangi Z. J. nusikalstamą veiką padarė naudojantis specialia teise, todėl vadovaujantis BK 67 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi ir vadovaujantis BK 68 str., uždraustina jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

19Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, būtina atsižvelgti į CK 6.250 str. 1 d. Neturtinės žalos atlyginimo atveju turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamosios Z. J. kiekvienam po 40000 Lt.

20Nors teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamajame nuosprendyje autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidas (t. 2, b. 1. 140-141) – 2929,41 Lt, vadovaujantis BPK 105 str. pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė apmokėti jas UAB „( - )“ iš valstybės lėšų, tačiau privatus ekspertas V. M. į procesą įtrauktas kaltinamosios Z. J. iniciatyva, jos prašymu, susijęs sutartiniais santykiais su ja, todėl šios išlaidos nepagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir negali būti priteisiamos iš valstybės lėšų.

21Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. atstovė advokatė J. Koltakova apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti Z. J. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. ir skirti sankcijoje numatytą bausmę. Tenkinti nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civilinį ieškinį. Priteisti iš Z. J. A. D. ir A. D. turėtas advokato pagalbos išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose pagal byloje pateiktus kvitus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino surinktų įrodymų visumą, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Išteisinamasis nuosprendis sukelia nukentėjusiesiems papildomus išgyvenimus ir padidina patirtą neturtinę žalą dėl artimo žmogaus praradimo.

22Apeliantė skunde nurodo, kad savo parodymuose Z. J. pripažino aplinkybes, kad matė pėsčiųjų perėją, tačiau artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo kryties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį; nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgiant į jos nurodytas važiavimo sąlygas - kelio atkarpa šioje vietoje neapšviesta, buvo tamsus paros metas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties; ji nesulėtino greičio ir nesustojo, kai pajuto smūgį; pradėjo stabdyti kuomet pėsčiasis užvirto ant automobilio priekinio stiklo ir nukrito ant žemės, tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus pėsčiajam ir išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Pateiktoje į bylą Kauno miesto savivaldybės Transporto eismo organizavimo skyriaus 2014 m. vasario 28 d. pažymoje nurodyta, kad Z. J. vairuojamos transporto priemonės kryptimi, Baltų pr. atkarpoje nuo Žemaičių pl. iki Baltų pr. ( - ) pastato, įvykio dieną 2011 m. lapkričio 28 d. buvo 5 pėsčiųjų perėjos ir maksimalus leistinas greitis 70 km/val. Taigi, Z. J. važiuodama šia eismo kryptimi privalėjo būti atidi, pravažiuodama 5 pėsčiųjų perėjas iki pėsčiųjų perėja ties Baltų pr. ( - ), esančių perėjose pėsčiųjų atžvilgiu, sumažindama leistiną greitį. Z. J. padaryti KET pažeidimai patvirtinti ekspertų išvadose. Teismas tenkino Z. J. prašymą dėl papildomų ekspertizių, kuriame sumodeliuota visai kita nei kaltinamajame akte įvykio versija, tačiau teismui gavus papildomų ekspertizių išvadas neatliko šių išvadų išsamų tyrimą su tikslu nustatyti kiekvienos ekspertizės objektyvumą, jos atlikimo teisėtumą, pagrįstumą ir šiais pagrindais spręsti – ar būtina šalinti ekspertizių išvadų prieštaravimus. Teismas aukščiau minimų veiksmų neatliko iš esmės pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas apklausė teisme ekspertus, kurie išsamiai paaiškino jų duotas išvadas, tačiau teismas šių parodymų pagrindu taip pat neatliko ekspertizių išvadų prieštaravimų šalinimo. Eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta ir užfiksuota eismo įvykio plane. Apklaustas teisme liudytoju specialistas S. K. paaiškino, kad jis užfiksavo įvykio aplinkybes Eismo įvykio vietos plane. Jam nekilo abejonės, kad žmogus buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje. S. K. nurodoma Baltijos pr. kelio dalis buvo apžiūrėta antstolės S. V., kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad Baltų prospekto dešinėje pusėje nėra šaligatvio ir ėjimas šia gatvės puse nėra pritaikytas pėstiesiems ir faktiškai neįmanomas dėl didelio automobilio srauto (į bylą pateikta filmuota medžiaga). Eismo įvykio aplinkybes teismas turėjo galimybę nustatyti ir apibendrinti iš visos aukščiau minimos surinktos medžiagos, tačiau to nepadarė, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

23Ekspertai gydytoja R. A. ir kelių transporto priemonių ekspertas V. M. patvirtino atliktos pagal teismo nutartį kompleksinės komisinės medicininės eismo įvykio ekspertizės 2013 m. leipos 23 d. aktą Nr. 11-760(13) (11- 1394 (13), tačiau atsisakė pasirašyti kompleksinės komisinės eismo įvykio techninės ekspertizės aktą Nr. 11-1395 (13), surašydami 2013 m. rugsėjo 2 d. V. M. vardu įregistruotos UAB „( - )“ ekspertizės aktą Nr. MV2013-54, duodami priešingas nei teismo paskirta ekspertizės įstaiga – Lietuvos teismo ekspertizės centras, išvadas paneigdami pagrindines eismo įvykio aplinkybes, nustatytas surinkta bylos medžiagos visuma ir patvirtinta Lietuvos teismo ekspertizės centro pirminės ir pakartotinės ekspertizių išvadomis. Teismas išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos medžiagos, todėl nenustatė objektyvios įvykių sekos, kurios pagrindu galima spręsti apie priežastinio ryšio buvimą, tokiu būdu teismas nepagrįstai išvengė Z. J. kaltės nustatymo, todėl neteisingai taikė įstatymą – BK 303 str. ir tai įtakojo neteisingą nuosprendžio priėmimą – Z. J. išteisinimą. Be to, byloje civiliniu atsakovu patraukta draudimo kompanija UAB DK „( - )“ pilnai patenkino nukentėjusiųjų pareikštus civiliniame ieškinyje reikalavimus dėl draudimo išmokų pagal civilinės atsakomybės draudimo pagrindus, todėl į apeliacinį skundą neįtrauktas bylos šalimi civilinis atsakovas UAB DK „( - )“.

24Nuteistosios Z. J. gynėjos atsikirtimuose į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. D. ir A. D. bei Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus prašoma skundų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.

25Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ įgalioto asmens A. D. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

26Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir patvirtino apeliacinio skundo argumentus.

27Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. atstovė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Atstovė patvirtino apeliacinio skundo argumentus.

28Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

29Prokuroro ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, ir jų atstovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

30Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl Z. J. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

32Kaltinamoji Z. J. buvo atiduota teismui inkriminuojant jai nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str. 5 d., už tai, kad pažeidė KET 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus ko pasėkoje partrenkė pėsčiąjį ir mirtinai jį sužalojo. KET 9 punktas nustato bendrąsias eismo dalyvių nuostatas ir nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 37 punkto nuostatos nurodo, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Be to, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 133 p.).

33Pirmosios instancijos teisme kaltinamoji Z. J. kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2011 m. lapkričio 28 d. važiuodama tamsiu paros metu Baltų pr., pirma eismo juosta, artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir matydama, kad pėsčiųjų perėjoje žmonių nėra, važiavo nestabdžiusi bei nesustojusi. Kada įvyko susidūrimas pasakyti negali, tačiau pajutusi smūgį pamatė ant automobilio šešėlį ir sustojo netoli už pėsčiųjų perėjos. Toje vietoje važiavo galbūt 52-55 km/h greičiu, o leistinas buvo 70. Išlipusi iš automobilio pamatė gulintį vyrą. Iškvietė medikus, kurie konstatavo vyro mirtį.

34Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

35Nukentėjusioji A. D. parodė, kad žuvusysis kas vakarą eidavo parnešti pieno. Užtrukdavo nuo 40 min. iki valandos. Vyras neturėjo jokių sveikatos problemų. Vyras jai yra sakęs, jog visada eina per pėsčiųjų perėją, nes tai buvo artimiausias kelias. Vyras 14 metų tuo keliu vaikščiojo. Jos sūnus tik 40 % darbingas, gyvena kartu su ja, reikia pirkti jam vaistus. Po vyro mirties pasikeitė jos finansinė padėtis.

36Liudytoja R. K. parodė, kad A. D. pirmadieniais ateidavo pas ją pieno apie 17.00-17.30 val. Ji žino, kad nukentėjusiajam reikia pereiti gatvę ateinant iki jos.

37Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M1165/11(02) (t. 1, b. l. 35-43) konstatuota, kad A. D. mirties priežastis yra eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai.

38Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8711/11(01) (t. 1, b. l. 45-46) konstatuota, kad Z. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

39Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. 11-232(12) (ekspertai V. M. ir S. B.) (t. 1, b. l. 146-149) išvadoje nurodyta, kad automobilis „Renault Clio“ priekinės plokštumos dešine puse, ties dešinio žibinto viduriniu kraštu atsitrenkė į pėsčiąjį A. D. iš dešinės jam būnant vertikalioje padėtyje žingsnio pozoje su į kelio paviršių atremta kaire koja. Prieš pat partrenkimą A. D. automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu ėjo iš kairės į dešinę.

40Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. 11-1296(12) (ekspertas V. M.) (t. 1, b. l. 150-154) išvadoje konstatuota, kad pėsčiasis A. D. buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, pirmoje eismo juostoje. Techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Renault Clio“ vairuotojos Z. J. veiksmai – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nestabdė savo vairuojamosios transporto priemonės, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. D..

412013 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-1395(13) (ekspertas V. V.) (t. 2, b. l. 133-138) išvados 11 p. nurodyta, kad “automobilio „Renault Clio” vairuotojos Z. J. veiksmai, – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to partrenkė pėsčiųjų perėja jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. D., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti”.

422013 m. liepos 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-760(13)/11-1394(13) (ekspertai V. V., J. R., R. A., V. M.) (t. 2, b. l. 127-132) išvadoje nurodyta, kad susidūrimo metu nukentėjusysis A. D. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, pasisukęs kūno dešiniuoju šoniniu paviršiumi į atvažiuojantį automobilį „Renault Clio“, pėsčiojo kojos buvo „žingsnio“ padėtyje su atramine kaire koja. Eismo įvykio metu pėsčiasis A. D. judėjo (labiau tikėtina, ėjo, o ne bėgo) kryptimi iš kairės į dešinę automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu. Pirminio sąlyčio metu pėsčiajam buvo padaryta kairės šlaunies apatinio trečdalio vidinio paviršiaus poodinė kraujosruva, kairio kelio vidiniame paviršiuje odos nubrozdinimas, plyšo kairio kelio sąnario šalutinio šeivikaulio raištis, buvo padaryti kelnių dešinės klešnės kelio lygyje priekiniame – šoniniame paviršiuje audinio pažeidimai su kelnių audinio „suvėlimu“. Nukentėjusysis po pirminio kontakto buvo užmestas ant variklio dangčio bei galvos dešiniuoju šoniniu paviršiumi atsitrenkus į automobilio priekinį dešinį statramstį, o liemens dešiniu-šoniniu paviršiumi sudaužius priekinį stiklą, A. D. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio momens srityje su masyvia kraujosruva momens-smilkinio minkštuose audiniuose ir įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis, tikėtina, taip pat buvo padaryta odos nubrozdinimai dešinės kojos šoniniame paviršiuje, veido dešinėje pusėje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkinėmis kraujosruvomis, dešinės ausies kaušelio kraujosruva. Nuo automobilio bloškiamas į priekį ir į dešinę automobilio atžvilgiu pėsčiasis dėl stipraus kraujavimo iš galvos aptaškė dešinio šaligatvio bordiūrą. Nukentėjusiajam nugariniu paviršiumi nukritus ant kelio dangos, tikėtina, buvo padarytos kraujosruvos pakaušio minkštuose audiniuose ir nugaros kairės pusės minkštuose audiniuose su VI-VII šonkaulių lūžiais. Partrenkimo metu pėsčiojo kojos išsimovė iš batų. Esant tokiom aplinkybėms intensyvių slydimo žymių ant bato galėjo ir nelikti. Konkrečiu atveju, A. D. trasologinis batų tyrimas nebuvo atliktas, o šiam tyrimui batai nepateikti, todėl nurodyti, ar pėsčiojo batuose buvo ar nebuvo mikro slydimo pėdsakų, negalima.

432013 rugsėjo 2 d. ekspertizės akto Nr. MV 2013-54 (specialistas V. M.) (t. 2, b. l. 143-163) išvados 8-9, 11 p. nurodoma: „jei pėsčiasis ėjo per Baltų pr. važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę artėjančio automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu, tai automobilio vairuotoja Z. J. turėjo techninę galimybę pastebėjus pėsčiąjį visiškai sustabdyti automobilį iki buvusio partrenkimo vietos, laiku sureagavus ir efektyviai stabdant. Jei pėsčiasis staiga įžengė į Baltų pr. važiuojamąją dalį judėdamas iš dešinės į kairę automobilio „Renault Clio“ krypties atžvilgiu, prieš pat artėjantį automobilį (prieš tai eidamas šaligatviu Baltų pr. prieš automobilio „Renault Clio“ judėjimo kryptį), tai automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį ir išvengti pėsčiojo partrenkimo.“ ... „Jei pėsčiasis ėjo per Baltų pr. važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę artėjančio automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu, tai šiuo atveju šio eismo įvykio kilimą, sąlygojo (buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu): 1) pėsčiojo veiksmai - ėjo tamsiu paros metu neapšviesta važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį artėjančio automobilio „Renault Clio“ vairuotojai; 2) vairuotojos „Renault Clio“ veiksmai – nestebėjo kelio situacijos, ir/arba pastebėjus pėsčiąjį gatvės važiuojamojoje dalyje, nestabdė vairuojamo automobilio/neefektyviai stabdė.

44Jei pėsčiasis staiga įžengė į Baltų pr. važiuojamąją dalį judėdamas iš dešinės į kairę automobilio „Renault Clio“ krypties atžvilgiu, prieš pat artėjantį automobilį (prieš tai eidamas šaligatviu Baltų pr. prieš automobilio „Renault Clio“ judėjimo kryptį), tai šiuo atveju įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo pėsčiojo A. D. veiksmai – ėjo tamsiu metu neapšviesta važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį artėjančio automobilio „Renault Clio“ vairuotojai, nes tokioje susidariusioje kelio situacijoje automobilio „Renault Clio“ vairuotoja neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo.“

45Ekspertas V. M. teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą. Įvykio vietoje nebuvo jokių duomenų pagal kuriuos galima apskaičiuoti greitį. Pati vairuotoja nurodo, kad važiavo 50 km/h greičiu, toks ir nurodytas, kaip tikėtinas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nukentėjusysis atsitrenkė galva. Partrenkus nukentėjusysis buvo bloškiamas nuo 16 iki 22 m. atstumu, todėl galėjo būti partrenktas pėsčiųjų perėjos ribose, o ne ant šaligatvio. Partrenkimo metu pėsčiasis buvo einančio pozoje, ėjo iš kairės į dešinę. Pagal apskaičiavimus žuvusysis buvo partrenktas per perėjos vidurį, perėjos zonoje, arba 4 metrai iki perėjos vidurio.

46Ekspertė S. B. patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad pagrindiniai žuvusiojo sužalojimai yra galvoje. Vienas kontaktas dešinėje pusėje, kitas – pakaušio kairėje pusėje. Pakaušio kaire puse atsitrenkta į bortelį. Šonkauliai lūžę krentant nuo automobilio. Pirminį sąlytį su automobiliu rodo sužalojimai, esantys kojose. Sužalojimai dominuoja dešinėje pusėje, pirminis smūgis iš dešinės kūno pusės, kairei kojai krypstant per kelią, į vidinę pusę plyšta išorinis kelio raištis. Žuvusysis vairuotojos atžvilgiu ėjo iš kairės į dešinę. Buvo vertikalioje padėtyje, žingsnio padėtyje, pilnai rėmėsi kaire koja. Pėsčiasis ėjo skersai per gatvę, o ne įstrižai ar išilgai ir jam atsitrenkė į dešinį šoną.

47Ekspertas J. R. parodė, kad nukentėjusiojo galvoje užsifiksavę sužalojimai, kurie gali būti paaiškinti 2 trauminiais poveikiais – į dešinę sritį ir į galvos sritį – į pakaušio kairę pusę, kur buvo nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštuose audiniuose. Pirmas sužalojimas kontaktuojant su automobilio dešinės pusės priekiniu statramsčiu, o antras sužalojimas nukentėjusiajam nugriuvus ir kontaktuojant su kelio danga. Žmogus ėjo, bet ne bėgo, nes jei būtų bėgęs, tai abi kojos trauminio poveikio metu būtų atitrauktos nuo žemės paviršiaus. Žuvusysis buvo vertikalioje padėtyje. Vairuotojo atžvilgiu ėjo iš kairės. Pagal kraujo pėdsakus ant bordiūro, padaryta kraujuojančiam objektui judant ore. Pagal padarytus sužalojimus sprendžia, kad žuvusysis turėjo eiti per gatvę, o ne šalia bortelio.

48Ekspertas P. P. parodė, kad mediciniškai negali pasakyti, koks žuvusiojo traumos mechanizmas, nes nepilnai ištirta. Duodamas savo išvadą rėmėsi S. B. išvada ir ekspertizės aktu. Tikėtina, kad žuvusysis bėgo, nes kojose užpakaliniame paviršiuje nėra sužalojimų. Tačiau kojos nebuvo ištirtos. Neatmeta galimybės, kad vairuotoja galėjo užvažiuoti iš nugaros pusės. Vertina, kad buvo du smūgiai. Pakaušio kairė pusė kietu buku daiktu – gali būti bortelis ar stiklas. Antras smūgis gali būti briauna: tiek statramstis, tiek bortelio kampas. Jei veidu liestų stiklą, būtų pjautinės žaizdos, o yra tik nubrozdinimas. Griūnant ant lygaus paviršiaus šonkaulių lūžtų daugiau.

49Specialistas V. M. parodė, kad atliktos kompleksinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad kontakto metu pėsčiasis buvo partrenktas ir kontaktavo dešine puse. Atlikdamas tyrimą nustatė, kad galimos dvi versijos – ėjo iš kairės į dešinę ir partrenkimo metu buvo pasisukęs dešiniu šonu link automobilio ir ėjo skersai gatvės. Antra versija – priekiu pasisukęs link artėjančio automobilio, ėjo šaligatviu keletą neatsargių žingsnių, įžengė į važiuojamąją dalį, pasisuko link kelkraščio ir buvo partrenktas. Tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimo vieta 7 metrai iki pėsčiųjų perėjos ir maždaug 90 cm nuo važiuojamosios dalies krašto. Nustatė, kad vairuotojos greitis pėsčiųjų perėjoje partrenkimo metu buvo nuo 53 iki 60 km/h. Negali objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo trajektorijos. Jei pėsčiasis ėjo iš kairės į dešinę, ėjimas užtruko nuo 9 iki 17 sekundžių, tai vairuotoja, esant 50 metrų atstumui, tamsiu ir neapšviestu keliu, turėjo techninę galimybę jį pamatyti ir automobilį sustabdyti. Bet jei ėjo priešais, staiga nužengė, tai reikalingos 2 sekundės – įžengimas ir pasisukimas. Tai šiuo atveju automobilio atstumo nepakanka, kad visiškai sustabdyti iki pėsčiojo partrenkimo. Pagal atliktus paskaičiavimus pėsčiasis buvo partrenktas ne mažesniu kaip 17-32 atstumu, nes pėsčiojo partrenkimo metu automobilis nebuvo efektyviai stabdomas. Pagrindinis kriterijus – pėsčiojo partrenkimo vieta pagal automobilio sugadinimo pobūdį – 6,5 metro iki perėjos, ta vieta neprieštarauja ir stiklo šukių išbarstymui. Sprendžia, kad žuvusysis partrenktas ne pėsčiųjų perėjoje, o prieš pėsčiųjų perėją. Pagal važiuotą greitį sustabdymo kelias yra 44 m.

50Ekspertas V. V. patvirtino savo išvadą. Keturių ekspertų komisija nustatė, kad pėsčiasis buvo pasisukęs dešiniu šonu ir judėjo iš kairės į dešinę skersai gatvės. Atsakant į klausimą „ar galėjo eiti šaligatviu?“ nurodė, kad nėra duomenų, kurie leistų tai nustatyti.

51Ekspertė R. A. patvirtino savo duotą išvadą. Pėsčiasis turėjo būti pasisukęs dešiniuoju šoniniu paviršiumi į automobilį. Abejose kojose buvo nedideli sužalojimai – nubrozdinimai, kraujosruvos. Pažeidimas buvo iš dešinės pusės, tempiant išorinį raištį ir tokiu būdu plyštant. Patvirtino, kad ant bortelio esanti dėmė galėjo atsirasti bloškiant kūną. Galvos sužalojimai gavosi atsitrenkus į statramstį. Įvertinus automobilio sužalojimus galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo užmestas ant variklio ir atsitrenkė į statramstį. Šonkauliai lūžę nugariniu paviršiumi nukritus ant kelio dangos.

52Iš liudytojo D. N. parodymų matyti, kad atliko įvykio vietos apžiūrą iškart po įvykio. Įvykis buvo nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, žuvusiojo kūnas buvo už pėsčiųjų perėjos. Buvo sutrūkęs automobilio stiklas, nuskeltas bamperis, dešinės pusės žibintas pajudėjęs iš vietos. Ant pėsčiųjų perėjos pėdsakų nesimatė. Automobilio vairuotoja buvo šoke. Vėliau ji pasakojo, kad pėsčiasis staiga atsirado jai iš dešinės prieš pat pėsčiųjų perėją, pėsčiąjį pamatė tik tuomet, kai jį partrenkė. Pagal apžiūrą įvykis galėjo būti pėsčiųjų perėjos ribose. Perėja pažymėta pėsčiųjų ženklu, su geltonu blykčiojančiu žiburėliu, kuris nebuvo netvarkingas.

53Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad braižė eismo įvykio schemą ir rašė protokolą. Jam nekilo abejonių, kad žmogus buvo patrenktas pėsčiųjų perėjoje. Vairuotoja negalėjo pasakyti, iš kurios pusės nukentėjusysis ėjo. Pėsčiųjų perėja pažymėta kaip priklauso, neapšviesta, bet buvo geltonos spalvos signalai. Pėsčiųjų perėjoje ir prieš ją nieko neužfiksuota, stabdymo neužfiksuota. Nukentėjusiojo kūnas užfiksuotas dešinėje pusėje, prie bordiūro. Automobilis sustojo pravažiavęs už šukių. Automobilio dešinė pusė sugadinta. Šukių perėjoje nebuvo, jos buvo 6 metrus už perėjos.

54Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų su fotolentelėmis ir planu (t. 1, b. l. 3-15, 17-19) matyti, kad eismo įvykis užfiksuotas Kaune, Baltų pr. ties namu Nr. ( - ), prie pėsčiųjų perėjos. Už perėjos 40 m atstume užfiksuotas automobilis „Renault Clio“ valst. Nr. ( - ), 14 m atstume prie dešinio kelio krašto bortelio – žuvusiojo kūnas, 6 m atstume – automobilio detalių ir stiklinio indo šukių kritimo pradžia, besitęsianti 22 m. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja pažymėta horizontaliu kelio ženklinimu – „zebras“ ir iš abiejų gatvės pusių kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ su blyksinčiu geltonu žibintu. Prieš perėją yra kelio ženklas, draudžiantis važiuoti greičiau, negu 70 km/h.

55Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad šio įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Renault Clio“ valst. Nr. ( - ) priekinės dalies dešinysis šonas (t. 1, b. l. 20-26).

56BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. reikia nustatyti, kas – ar išteisintoji Z. J., ar žuvusysis A. D. – padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei padarė, kuris iš padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Akcentuotina, kad KET paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

57Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik išvardijo teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus – nukentėjusiosios A. D., liudytojų R. K., D. N., S. K. parodymus, specialisto V. M., ekspertų V. M., S. B., J. R., P. P., V. V., R. A. parodymus apie eismo įvykio mechanizmą ir žuvusiajam padarytų kūno sužalojimų susiformavimo mechanizmą. Taip pat išvardijo ištirtus rašytinius įrodymus – Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, ekspertizių aktus ir specialistų išvadas. Tačiau nuosprendyje šie įrodymai nebuvo pakankamai įvertinti.

58Pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį įžvelgė prieštaravimus ir tikėtinumo pobūdį specialisto ir ekspertų išvadose dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos, sprendė, kad byloje nesant įrodymų nėra galimybės paneigti ar patvirtinti kurią nors ekspertizę. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino ištirtus įrodymus ir padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad kaltinamoji neturėjo galimybės matyti pėsčiojo, todėl KET 9, 37, 133 punktų reikalavimų nepažeidė. Tokios išvados pagrindu nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nėra konstatuota, kad KET reikalavimus pažeidė pėsčiasis A. D..

59Teismo nutartimi paskirtos kompleksinės komisijinės eismo įvykio – medicininės ekspertizės išvadoje motyvuotai nurodoma, kad automobilis „Renault Clio“ priekinio bamperio dešine puse kliudė vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, kryptimi iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu judėjusį pėsčiąjį A. D., t.y. pėsčiasis buvo pasisukęs kūno dešiniuoju paviršiumi į atvažiuojantį automobilį. Išvadoje nurodytų A. D. padarytų kūno sužalojimų pobūdis rodo, kad po pirmo kontakto padarytų sužalojimų abiejose kojose iš dešinės pusės nukentėjusysis buvo užmestas ant variklio dangčio bei galvos dešiniuoju šoniniu paviršiumi atsitrenkė į automobilio priekinį dešinįjį statramstį, o liemens dešiniu-šoniniu paviršiumi sudaužius priekinį stiklą jam buvo padaryti sužalojimai – lūžiai, kraujosruvos ir nubrozdinimai – galvos dešinėje, dešinės kojos šoniniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Nuo automobilio bloškiamas į priekį ir į dešinę pėsčiasis krauju aptaškė dešinio šaligatvio bordiūrą. Nukentėjusiajam nugariniu paviršiumi nukritus ant kelio dangos, tikėtina, buvo padarytos kraujosruvos pakaušyje ir nugaros kairės pusės minkštuose audiniuose su šonkaulių lūžiais. Partrenkimo metu pėsčiojo kojoms išsimovus iš batų, slydimo žymių ant bato galėjo nelikti. Šioje išvadoje logiškai paaiškinamas nukentėjusiojo kontakto su automobiliu mechanizmas ir sužalojimų susidarymo mechanizmas.

60Tuo tarpu specialisto V. M. išvadoje daromos prielaidos apie galimas nukentėjusiojo judėjimo kryptis. Šioje išvadoje pateiktų skaičiavimų pagrindu pripažinus, kad Z. J. vairuojamas automobilis važiavo 53-60 km/h greičiu, specialistas sprendė, kad daugiausiai tikėtina, kad pėsčiasis buvo partrenktas 6,5 m atstumu prieš perėją. Pagal šio specialisto išvadą, jeigu A. D. judėjo pėsčiųjų perėja (įstrižai) iš kairės į dešinę, pripažįstama, kad vairuotoja turėjo techninę galimybę pastebėjus pėsčiąjį visiškai sustabdyti automobilį. Pagal kitą – jeigu pėsčiasis staiga įžengė į gatvės važiuojamąją dalį judėdamas iš dešinės į kairę prieš pat artėjantį automobilį, tokiu atveju automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį ir išvengti pėsčiojo partrenkimo. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie automobilio „Renault Clio“ greitį iki susidūrimo. Pirmame paaiškinime Z. J. tvirtino važiavusi apie 50 km/h greičiu. Teismo posėdyje – 52-55 km/h greičiu. Esant tokioms aplinkybėms specialisto V. M. akte nurodyti skaičiavimai yra sąlyginiai.

61Teisėjų kolegija sprendžia, jeigu ir pripažinus, kad pėsčiasis A. D., eidamas šaligatviu priešais atvažiuojantį automobilį, galimai staiga nužengė į gatvę 0,9 m ir pasisuko apie 900 kampu (į automobilį dešiniu šonu) taip užtrukdamas 1,8-2,1 sekundes iki susidūrimo (kaip nurodoma specialisto V. M. ekspertizės akte), vairuotoja, automobiliui važiuojant nuo 50 km/h iki 70 km/h greičiu, pėsčiasis turėjo būti apytiksliai nuo 25-29 m iki 35-40 m atstumu nuo automobilio. Tokiu atveju vairuotoja, vairuodama laikantis KET 37 punkto reikalavimų, turėjo ir galėjo pamatyti į gatvę įžengiantį pėsčiąjį dar iki susidūrimo, nors ir nebūtų spėjusi sustabdyti automobilį. Tuo tarpu vairuotoja Z. J. pirmame paaiškinime nurodė, kad jai susidarė įspūdis, kad pėsčiąjį pastebėjo ir partrenkė pravažiavusi pėsčiųjų perėją (t. 1, b. l. 45). Teismo posėdyje kaltinamoji paaiškino, kad negali pasakyti, kaip pėsčiasis atsidūrė gatvėje, kad tik po įvykio ant automobilio stiklo pamatė tamsią dėmę ir suprato, kad kažkas įvyko.

62Įvertinusi visas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto V. M. išvada toje dalyje, kad nukentėjusysis staiga žengė į gatvę priešais artėjantį Z. J. automobilį, padaryta remiantis visiškai nepagrįstomis prielaidomis, todėl ja nesivadovauja.

63Teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsti apie galimą nukentėjusiojo judėjimą šaligatviu priešais artėjantį automobilį ir nužengimą į gatvę prieš pat automobilį, kad jo net nepastebėtų vairuotoja, nėra jokio pagrindo ne tik dėl jo nelogiškumo, bet ir todėl, kad A. D. nustatytiems kūno sužalojimams rodant, kad su automobiliu jis susidūrė dešine kūno puse, staiga nužengdamas nuo šaligatvio prieš automobilį iš dešinės, per sekundžių laiką jis turėjo spėti pasisukti į automobilį dešine kūno puse, kas, kolegijos nuomone, yra visiškai neįtikėtina ir dėl nukentėjusiojo amžiaus.

64Net jei ir būtų nustatyta, kad nukentėjusysis ėjo per gatvę ne pažymėta pėsčiųjų perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kurias numato KET (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005, 2K-202/2009). Be to, pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET esančias nuostatas, nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutarys Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012).

65KET 37 punkto laikymosi aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų. Juk gali būti, kai pėsčiasis įeina į pėsčiųjų perėją, o vairuotojas jo dėl įvairių priežasčių dar nemato. Pamatęs pėsčiųjų perėjoje žmogų, vairuotojas privalo stabdyti automobilį, sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje, vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavęs ar sustojęs automobilis ir pan. Toks pasiteisinimas negali pašalinti vairuotojo kaltės. Vairuotojo atsakomybė dėl pėsčiųjų sužalojimo pėsčiųjų perėjoje nekyla tik nesant KET pažeidimo arba nesant vairuotojo kaltės dėl padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. kai vairuotojas važiuoja leistinu greičiu, o pėsčiasis staiga išbėga į kelio eismo juostą, kuria juda automobilis, greitai bėga per perėją ir dėl to vairuotojas neturi galimybės laiku sustabdyti automobilio ir išvengti eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-185/2012, 2K-416/2012).

66Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis A. D. ėjo per gatvę pėsčiųjų perėja arba jos zonoje iš kairės į dešinę ir gavęs smūgį į dešinį šoną buvo partrenktas automobilio, vairuojamo Z. J.. Byloje nepaneigta, kad Z. J. važiavo leistinu greičiu, tačiau buvo tamsu ir blogas matomumas. Kadangi ji vairavo transporto priemonę, todėl turėjo laikytis visų atsargumo priemonių artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ypač tuomet kai blogas matomumas. Laiku nepradėjusi stabdyti savo automobilio partrenkė pėsčiąjį – kas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokie kaltinamosios veiksmai lėmė minėtus KET pažeidimus bei sukėlė A. D. mirtį. Pažymėtina, kad vairuotoja, vykdydama ir bendro pobūdžio KET 9 punkto reikalavimus, turėjo būti itin atsargi kelyje ir pasirinkdama važiavimo greitį turėjo reaguoti į kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, įvertinti eismo sąlygas, matomumą. Kelio ženklo ,,Pėsčiųjų perėja“ paskirtis yra informuoti vairuotoją, kad privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš šį kelio ženklą, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kad jis turi pasirinkti tokį greitį, kuris leistų jam, atsiradus reikalui, sustabdyti automobilį. Taip pat neabejotina, jog pėsčiasis nepažeidė KET reikalavimų, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

67Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 str. turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 str. 2 d. nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 str. 3 d. nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014).

68Z. J. KET 9, 37, 133 punktų reikalavimų pažeidimus ir jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Jos nerūpestingumas pasireiškė tuo, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, gerai pažįstamoje vietovėje, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra pažymėta kelio ženklais, nebuvo pakankamai atsargi, neatsižvelgė į matomumą ir nesulėtino važiavimo greičio iki saugaus. Spręstina, kad kaltinamoji Z. J. dėl kažkokių priežasčių tiesiog nepamatė nukentėjusiojo. Tai reiškia, kad ji nebuvo pakankamai dėmesinga, juo labiau kad A. D. buvo partrenktas perėjęs antrą eismo juostą, t. y. daugiau kaip pusę važiuojamosios dalies. Jokie kiti faktoriai netrukdė vairuotojai pamatyti nukentėjusiojo, einančio per perėją. Z. J. pati teigė, kad automobilį pradėjo stabdyti po smūgio. Tai reiškia, kad arba ji nematė nukentėjusiojo, arba pradėjo stabdyti pavėluotai ir neefektyviai. Taigi KET 9, 37 ir 133 punktų pažeidimai akivaizdūs ir jie buvo būtina sąlyga padariniams kilti. Jei vairuotoja laiku būtų pamačiusi nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje arba jos zonoje, ir laiku būtų pradėjusi stabdyti, eismo įvykio būtų pavykę išvengti. Kaltinamoji nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

69Įvertinusi ištirtus įrodymus, remdamasi ne tik minėtais ekspertiniais duomenimis, ekspertų išvadomis ir specialistų paaiškinimais teisme, tačiau ir įvertinusi nukentėjusiojo judėjimo pėsčiųjų perėja aplinkybes, jo partrenkimo vietą (bebaigiant kirsti gatvę, pirmoje eismo juostoje), įvykio vietos matomumo sąlygas (tamsus paros metas), kaltinamosios nenuoseklius parodymus apie pėsčiojo partrenkimo aplinkybes, nukentėjusiosios A. D., liudytojos R. K. nurodytas aplinkybes (apie nukentėjusiojo įprastinį ėjimo parsinešti pieno maršrutą, jo įprotį pereiti gatvę pėsčiųjų perėja), teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad kaltinamoji Z. J., 2011 m. lapkričio 28 d., apie 17 val., Kaune, Baltų pr., vairuodama automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. ( - ), važiuodama pirma eismo juosta nuo Žemaičių pl. link Šilainių pr., ties namu Nr. ( - ) pažeidė KET 9, 37, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į matomumą ir artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų per perėją iš kairės pusės pagal transporto priemonės judėjimo kryptį gatvę bebaigiantį pereiti pėsčiąjį A. D., kurį partrenkė ir mirtinai sužalojo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

70Dėl bausmės

71Teisėjų kolegija, skirdama bausmę Z. J., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas susijęs su Z. J. neatsargiais veiksmais, pažeidžiant KET 9, 37, 133 punktų reikalavimus. Nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Iki šios nusikalstamos veikos Z. J. nebuvo teista (t. 1, b. l. 165), administracine tvarka bausta irgi nebuvo (t. 1, b. l. 166). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

72Atsižvelgdama į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamosios padaryti KET pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, jie pasireiškė neapdairumu, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad netgi nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Z. J. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis, negu BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

73Atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, dirba, todėl teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Z. J. atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant BK 75 str. 2 d. 8 p., numatytą pareigą.

74Dėl BK 68 str. taikymo

75Visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, teismas turi svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pažymėtina ir tai, kad BK 68 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-6/2010). Kolegija, atsižvelgdama į BK 68 str. 2 d. nuostatas bei jau minėtas aplinkybes, kad praeityje Z. J. neteista, nebausta administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsitiktinio pobūdžio, todėl nors ir sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus žūtį), teismas daro išvadą, kad kaltinamajai bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant trumpesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

76Dėl civilinio ieškinio

77Pripažinus, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl kaltinamosios Z. J. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus ją kalta, kitaip turi būti išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.

78Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. D. ir A. D. 2012 m. sausio 18 d. civiliniame ieškinyje prašo: priteisti iš Z. J. ieškovei A. D. 95687,50 Lt neturtinės žalos ir prarastą pajamų dalį mokant periodinėmis išmokomis po 1389,14 Lt kas mėnesį nuo A. D. žūties (2011 m. lapkričio 28 d.) iki gyvos galvos; priteisti iš Z. J. ieškovui A. D. 95687,50 Lt neturtinės žalos.

79BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

80Neturinė žala priteisiama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Vertindama civilinių ieškovų prašytos priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuo 2002 m. ieškovei neterminuotam laikui nustatytas neįgalumas, po vyro žūties jai tenka prižiūrėti neįgalų sūnų A. D. (jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), kuris serga nepagydoma liga, pasireiškiančia priepuoliais. Priepuolių metu, suteikiant ieškovui A. D.būtinąją pagalbą, reikalinga fizinė jėga. Tai darydavo ieškovės vyras – žuvusysis A. D.. Ieškovės teigimu, jie artimų žmonių, kurie galėtų prižiūrėti ją ir jos neįgalų sūnų, neturi. Visus buitinius ir kasdieninius darbus atlikdavo A. D., kuris buvo ir materialinė parama šeimai, todėl esant šioms aplinkybėms ieškovai patiria išgyvenimus ir vertina, kad jiems padaryta neturtinė žala.

81Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, tačiau pažymi ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų, tačiau artimo žmogaus netektis negali tapti pasipelnymo šaltiniu ir suteikti nepagrįstą pagrindą praturtėti, tuo labiau, jog, kaip ir minėta, turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininkės interesus, tai yra realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

82Nustatant neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų interesus, jų patirtus išgyvenimus dėl vyro ir tėvo mirties, sveikatos bei finansinės padėties pablogėjimą, į taip, kad Z. J. padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas), kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, ir nors kilo negrįžtamos pasekmės, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas pažeidimas susijęs su itin dideliu kaltininkės neatsargumu ir šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu. Pažymėtina ir tai, kad veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo sutuoktiniui, kai dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo atimama gyvybė, paprastai priteisiama nuo 20000 Lt iki 100000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-204/2013, 2K-377/2012, 2K-496/2011, 2K-195/2011, 2K-553/2010, 2K-539/2010). Siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos (A. D. ir A. D. po 95687,50 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra per didelės ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai, todėl ieškovų prašoma suma mažinama.

83Nustatant priteistiną sumą atsižvelgiama į nukentėjusiesiems draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ jau sumokėtus 8632 Lt, po 4316 Lt (2500 Eur) kiekvienam (t. 2, b. l. 27-28, 31, 32).

84Ieškovė A. D. prašo priteisti iš atsakovės Z. J. priteisti prarastą pajamų dalį mokant periodinėmis išmokomis po 1389,14 Lt nuo A. D. žūties (2011 m. lapkričio 28 d.) iki gyvos galvos.

85BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Tačiau baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.

86Byloje išsprendžiamas klausimas dėl Z. J. kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 5 d., todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Gi ieškovų civilinio ieškinio klausimo dėl kas mėnesį prašomų priteisti periodinių išmokų teisingam išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys. Pažymėtina, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas ir statistinę gyvenimo trukmę. Tam, kad apskaičiuoti civiliniu ieškiniu prašomas priteisti periodinių išmokų dydžius, būtina nustatyti laikotarpį, kuriuo ieškovė išlaikymą būtų gavusi, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-405/2014, 3K-3-477/2014, 3K-3-552/2014, 3K-3-564/2014). Nesant byloje tokių duomenų nėra galimas tinkamas žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principo realizavimas. Kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad civiliniam ieškovui A. D. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

87Priimant sprendimą perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinio ieškinio užtikrinimo priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokuroro 2012-03 nutarimais (t. 1, b. l. 114, 115), paliktinas galioti iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

88Dėl proceso išlaidų

89Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. atstovė teismui pateikė pinigų sumokėjimo kvitus 10000 litų sumai už nukentėjusiųjų atstovavimo paslaugas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 93-98, t. 4, b. l. 70-73). BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatei yra pagrįstos tik iš dalies, nes vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) maksimaliai priteistina suma už šiuo atveju advokato suteiktas paslaugas būtų 6357,75 Lt. Tačiau atsižvelgtina, kad abu nukentėjusiuosius ta pati advokatė atstovavo baudžiamąją bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teisme, o tai, be abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant tas pačias teisines paslaugas abiems nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų atstovei faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas ir civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, prašoma suma viršija Rekomendacijose 7., 8.2., 8. 10. ir 8.18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl dėl šių priežasčių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nukentėjusiesiems A. D. ir A. D. iš kaltinamosios Z. J. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažinamos.

90Autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidas pirmos instancijos teismas nuosprendžiu pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė apmokėti jas iš valstybės lėšų. Privatus ekspertas iš UAB „( - )“ buvo paskirtas atlikti ekspertizę teismo nutartimi (t. 2, b. l. 119-123) kaltinamosios ir jos gynėjos prašymu. Šios bendrovės patirtos autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidos (t. 3, b. l. 36, 37) sudaro proceso išlaidas (BPK 103 str. 103 str. 3 p.). Pripažįstant Z. J. kalta, šios proceso išlaidos priteistinos iš nuteistosios (BPK 105 str. 1 d.).

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

Nutarė

92Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

93Z. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., ir nubausti ją laisvės atėmimu dvejiems metams.

94Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

95Vadovaujantis BK 68 str. paskirti Z. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

96Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios Z. J.: A. D. – 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur (25896 Lt), A. D. – 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur (25896 Lt).

97Priteisti iš nuteistosios Z. J. nukentėjusiesiems A. D. ir A. D. po 700 Eur (2416,96 Lt) proceso išlaidų už advokato teisines paslaugas.

98Pripažinti proceso išlaidomis autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidas – 2929,41 Lt, ir priteisti jas UAB „( - )“ iš nuteistosios Z. J..

99Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiesiems A. D. ir A. D. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

100Palikti galioti prokuroro 2012 m. sausio 3 d. nutarimą, kuriuo laikinai apribota Z. J. nuosavybės teisė į transporto priemonę „Renault Clio“ valst. Nr. ( - ), pilkos spalvos, VIN: ( - ) ir 2012 m. sausio 3 d. nutarimą, kuriuo laikinai apribota Z. J. nuosavybės teisė į butą, adresu ( - ), Šiauliai, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

101Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civiliniai ieškiniai atmesti.... 3. Panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012-01-03 nutarimas laikinai... 4. Vadovaujantis BPK 105 str., proceso išlaidomis pripažintos ir iš valstybės... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,... 6. Z. J. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. lapkričio 28 d., apie 17 val., Kaune,... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu išteisindamas Z.... 8. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 9. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 10. Kaip matyti iš Z. J. parodymų, jie nėra nuoseklūs, prieštaringi, nes... 11. Teismo medicinos specialistė S. B., LTEC techninių ekspertizių skyriaus... 12. Kompleksinės komisinės eismo įvykio – medicininės ekspertizės atlikime... 13. Prokuroras skunde pažymi, kad privatus ekspertas V. M. į procesą buvo... 14. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta... 15. Remiantis išdėstytais objektyviais faktiniais duomenimis – įvykio vietos... 16. Pažymėtina, kad ir privatus specialistas V. M. savo išvadoje jis nurodė,... 17. Z. J. kelių transporto eismo saugumo pažeidimus, numatytus KET 9, 37, 133... 18. Kadangi Z. J. nusikalstamą veiką padarė naudojantis specialia teise, todėl... 19. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, būtina atsižvelgti į CK... 20. Nors teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamajame nuosprendyje... 21. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio... 22. Apeliantė skunde nurodo, kad savo parodymuose Z. J. pripažino aplinkybes, kad... 23. Ekspertai gydytoja R. A. ir kelių transporto priemonių ekspertas V. M.... 24. Nuteistosios Z. J. gynėjos atsikirtimuose į nukentėjusiųjų ir civilinių... 25. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ įgalioto asmens A. D. atsiliepime į... 26. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir patvirtino... 27. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio... 28. Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.... 29. Prokuroro ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, ir jų atstovės... 30. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš... 32. Kaltinamoji Z. J. buvo atiduota teismui inkriminuojant jai nusikalstamą veiką... 33. Pirmosios instancijos teisme kaltinamoji Z. J. kalta neprisipažino ir nurodė,... 34. Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę įrodo byloje... 35. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad žuvusysis kas vakarą eidavo parnešti... 36. Liudytoja R. K. parodė, kad A. D. pirmadieniais ateidavo pas ją pieno apie... 37. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos... 38. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 39. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. 11-232(12) (ekspertai V. M. ir S.... 40. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. 11-1296(12) (ekspertas V. M.) (t.... 41. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-1395(13) (ekspertas V. V.)... 42. 2013 m. liepos 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-760(13)/11-1394(13) (ekspertai V.... 43. 2013 rugsėjo 2 d. ekspertizės akto Nr. MV 2013-54 (specialistas V. M.) (t. 2,... 44. Jei pėsčiasis staiga įžengė į Baltų pr. važiuojamąją dalį judėdamas... 45. Ekspertas V. M. teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą. Įvykio... 46. Ekspertė S. B. patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad pagrindiniai... 47. Ekspertas J. R. parodė, kad nukentėjusiojo galvoje užsifiksavę... 48. Ekspertas P. P. parodė, kad mediciniškai negali pasakyti, koks žuvusiojo... 49. Specialistas V. M. parodė, kad atliktos kompleksinės ekspertizės metu buvo... 50. Ekspertas V. V. patvirtino savo išvadą. Keturių ekspertų komisija nustatė,... 51. Ekspertė R. A. patvirtino savo duotą išvadą. Pėsčiasis turėjo būti... 52. Iš liudytojo D. N. parodymų matyti, kad atliko įvykio vietos apžiūrą... 53. Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad braižė eismo įvykio schemą ir... 54. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų su fotolentelėmis ir... 55. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas... 56. BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 57. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje tik išvardijo teisminio nagrinėjimo... 58. Pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį įžvelgė... 59. Teismo nutartimi paskirtos kompleksinės komisijinės eismo įvykio –... 60. Tuo tarpu specialisto V. M. išvadoje daromos prielaidos apie galimas... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, jeigu ir pripažinus, kad pėsčiasis A. D.,... 62. Įvertinusi visas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto V.... 63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsti apie galimą nukentėjusiojo... 64. Net jei ir būtų nustatyta, kad nukentėjusysis ėjo per gatvę ne pažymėta... 65. KET 37 punkto laikymosi aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 66. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad... 67. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir... 68. Z. J. KET 9, 37, 133 punktų reikalavimų pažeidimus ir jai inkriminuotą... 69. Įvertinusi ištirtus įrodymus, remdamasi ne tik minėtais ekspertiniais... 70. Dėl bausmės... 71. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę Z. J., vadovaujasi BK 54 str. numatytais... 72. Atsižvelgdama į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad... 73. Atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji po... 74. Dėl BK 68 str. taikymo... 75. Visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, teismas turi... 76. Dėl civilinio ieškinio... 77. Pripažinus, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl... 78. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. D. ir A. D. 2012 m. sausio 18 d.... 79. BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas... 80. Neturinė žala priteisiama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 81. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomu... 82. Nustatant neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas... 83. Nustatant priteistiną sumą atsižvelgiama į nukentėjusiesiems draudimo... 84. Ieškovė A. D. prašo priteisti iš atsakovės Z. J. priteisti prarastą... 85. BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio... 86. Byloje išsprendžiamas klausimas dėl Z. J. kaltės dėl nusikalstamos veikos... 87. Priimant sprendimą perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio... 88. Dėl proceso išlaidų... 89. Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. atstovė teismui pateikė pinigų sumokėjimo... 90. Autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidas pirmos instancijos... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str. 1... 92. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. išteisinamąjį nuosprendį... 93. Z. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5... 94. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 95. Vadovaujantis BK 68 str. paskirti Z. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir... 96. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl... 97. Priteisti iš nuteistosios Z. J. nukentėjusiesiems A. D. ir A. D. po 700 Eur... 98. Pripažinti proceso išlaidomis autotechninės ekspertizės akto paruošimo... 99. Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiesiems A. D. ir A. D.... 100. Palikti galioti prokuroro 2012 m. sausio 3 d. nutarimą, kuriuo laikinai... 101. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....