Byla e2YT-611-344/2019
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J., dalyvaujant pareiškėjai R. J. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos R. J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankui“, E. A. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

3Teismas,

Nustatė

4pareiškėja R. J. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pradėdama faktiškai valdyti kaip savo turtą priėmė po savo tėvo S. B. mirties, mirusio ( - ), atsiradusį palikimą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) bei kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); bei po motinos M. B. mirties, mirusios ( - ), atsiradusį palikimą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui.

6Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja po mirusių tėvo S. B. ir motinos M. B. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui. Prašė spręsti teismo nuožiūra, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui.

Suinteresuotas asmuo E. A. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir prašymų nepareiškė.

7Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. P. pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad visą laiką gyveno kartu su tėvais – motina M. B. ir tėvu S. B. gyvenvietėje, esančioje ( - ) kaime. Prasidėjus melioracijai tėvai savo karkasinę trobelę persikėlė į gyvenvietę. Sesuo E. A. G. pabaigusi mokslus paliko tėvų namus, o ji ir ištekėjusi liko gyventi tėvų namuose. Tėvai kurį laiką buvo apsigyvenę pas jos seserį, tačiau vėliau ji ėmėsi mamos priežiūros. Po tėvų mirties ji liko gyventi tėvų namuose, rūpinosi tėvų palikimu: atliko remonto darbus, rūpinosi pastatais, žemės sklypais ir juos prižiūrėjo kaip savo.

8Suinteresuotam asmeniui E. A. G. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nepareiškė,

9Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

10Pareiškimas tenkintinas.

11Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

12Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. P. yra S. B., mirusio ( - ), ir M. B. mirties, ( - ), duktė. Suinteresuotas asmuo E. A. G. taip pat yra mirusiųjų duktė. Pareiškėjos tėvui S. B. iki mirties nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), viralinė, unikalus Nr. ( - ), klėtis, unikalus Nr. ( - ), daržinė, unikalus Nr. ( - ), sandėlis, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), daržinė, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); Pareiškėjos motinai M. B. iki mirties nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Nei pareiškėja, nei jos sesuo E. A. G. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl mirusiesiems S. B. ir M. B. priklausiusio turto paveldėjimo nesikreipė. Siekdama ir toliau rūpintis likusiu mirusiems tėvui ir motinai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, kuriuo faktiškai naudojasi, gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusių tėvo ir motinos turto, priklausiusio jiems mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodinėdama, kad ji po tėvo ir motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Teismui patenkinus pareiškimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja neturi ir negali gauti kitu būdu dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

15CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

16Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po tėvo S. B. ir motinos M. B. mirties pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti likusį mirusių tėvo ir motinos turtą, priėmė jų palikimą, naudodamasi jos tėvui ir motinai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėdama, gyvendama mirusiam tėvui priklausiusiame name, prižiūrėdama tėvui ir motinai priklausius žemės sklypus, mokėdama mokesčius, pagrindžia pareiškėjos paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – mirties liudijimai, gimimo liudijimas, valstybės įmonės „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašai, Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro pažyma, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos pažyma.

17Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusio asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja po tėvo S. B. ir motinos M. B. mirties visą tėvo ir motinos paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise palikėjų S. B. ir M. B. turtą. Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teismui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po priėmė mirusių tėvo S. B. ir motinos M. B. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Nutarė

19pareiškimą patenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. J. P., a. k. ( - ) po tėvo S. B., a. k. ( - ) mirusio ( - ), mirties, ir po motinos M. B., a. k. ( - ) mirusios ( - ), mirties priėmė tėvų palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

22Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G., sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas,... 4. pareiškėja R. J. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. P. pareiškimą palaikė jame... 8. Suinteresuotam asmeniui E. A. G. apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 9. Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos... 10. Pareiškimas tenkintinas.... 11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 12. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK... 13. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. P. yra S. B., mirusio ( - ), ir M. B.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2... 15. CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę... 16. Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po tėvo S. B. ir... 17. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusio asmens... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 19. pareiškimą patenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. J. P., a. k.... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...