Byla 2A-578/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Jonui Jasiulevičiui, atsakovų atstovams Igoriui Kuncevičiui ir Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-117-560/2009 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 936 765,49 Lt padarytos žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto prokuratūros 1995 m. gruodžio 23 d. nutarimu ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Sulaikymo metu iš ieškovo buvo paimta 8 252 audinių kailiukai, kurie kaip greitai gendantys produktai perduoti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). VMI pardavė kailiukus už 882 173 Lt, o pinigus pervedė į valstybės biudžetą. Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi P. J. iš Lietuvos valstybės už minėtus kailiukus priteista 590 056,05 Lt, tačiau klausimas dėl žalos atlyginimo nebuvo nagrinėtas. Ši byla buvo nagrinėta Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT), kurio 2008 m. sausio 8 d. sprendime nurodyta, kad, paimant iš P. J. audinių kailiukus, buvo padarytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimas. Taip pat sprendime buvo nustatyta, kad, vilkinant atsiskaityti su ieškovu už parduotus kailiukus, pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, dėl to yra pagrindas papildomam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovas pažymėjo, kad audinių kailiukai buvo pirkti Kopenhagos aukcione už 327 542,57 JAV dolerių (1 310 170 Lt), o VMI įvertinti ir realizuoti už 882 173 Lt, t. y. 427 997 Lt pigiau. Pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusį Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintą Prekių muitinės vertės patikslinimo instrukcijos 1 punktą prekių vertė laikoma kaina, sumokėta už pirktas prekes, priskaitant transportavimo išlaidas. Todėl minėti kailiukai turėjo būti įvertinti ne mažiau kaip 1 310 170 Lt. Taigi žala buvo padaryta ir dėl to, kad paimtos prekės buvo parduotos pigiau, negu už jas buvo sumokėta aukcione. Ieškovas daugelį metu neturėjo galimybės naudotis pajamomis, gautomis realizavus audinių kailiukus aukcione. Minėti kailiukai buvo realizuoti už 882 173 Lt, atskaičius pridėtinės vertės mokestį liko 723 382 Lt. Ieškovas nuo minėtos sumos priskaičiuoja palūkanas už aštuonerius su puse metų, t. y. nuo 1997 m. sausio 30 d. iki 2006 m. gegužės 26 d., kas sudaro 301 667 Lt. Be to, kadangi minėti kailiukai buvo įvertinti neteisingai, dėl to ieškovas neteko 427 997 Lt. Atskaičius pridėtinės vertės mokestį, kuris sudarytų 77 039,46 Lt sumą, lieka 350 957,54 Lt. Palūkanos nuo pastarosios sumos už minėtą laikotarpį sudarė 125 802,60 Lt. Todėl iš viso ieškovo negautos pajamos sudarė 427 470,11 Lt. Ieškovas taip pat teigė, kad minėti pinigai per nurodytą laiką nuvertėjo dėl infliacijos: 723 382 Lt pinigų perkamoji galia sumažėjo iki 570 505,90 Lt, t. y. 153 176,10 Lt; 350 957,54 Lt pinigų perkamoji galia sumažėjo iki 269 659,38, t. y. 81 298,38 Lt. Iš viso pinigų vertė sumažėjo 234 474,48 Lt. Bendra ieškovo patirta žala sudaro 936 765,49 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovui 2009 m. vasario 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 427 470,11 Lt negautų pajamų priteisimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinė byla dėl šios dalies buvo nutraukta, todėl toliau teismas sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė. Teismas nurodė, kad ieškovas 1999 m. lapkričio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl 882 173 Lt priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį Lietuvos valstybei patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo P. J. naudai iš Lietuvos valstybės 590 056,05 Lt daiktinių įrodymų vertės. Teisėjų kolegija nutartyje, be kita ko, nurodė, jog ieškiniu prašoma 882 173 Lt suma turi būti mažinama būtinų realizacijos išlaidų suma iki 749 847,05 Lt. Į šią sumą dar įeina PVM mokestis. Realizacijos metu paimtos gabentos prekės buvo paleistos cirkuliuoti į apyvartą sumokėjus 158 791 Lt PVM. Kadangi daiktiniai įrodymai buvo gabenami į Lietuvą ir PVM įvežant į valstybę turėjo būti sumokėtas, tai PVM dydžio suma negali būti laikoma praturtėjimo dalimi. Tai yra valstybei pagal įstatymus skirtos lėšos, kurios turi būti sumokėtos įvežant prekes, todėl šia suma ieškinys buvo mažinamas iki 590 056,05 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas 2000 m. kovo 14 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Klaipėdos apskrities VMI 1 310 170 Lt žalos atlyginimo. Ši civilinė byla 2000 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta, iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 882 173 Lt priteisimo. Vilniaus apygardos teisme 2008 m. kovo 7 d. buvo priimtas šis ieškovo ieškinys Lietuvos valstybei. Vienas iš ieškovo reikalavimų šioje byloje yra priteisti atlyginti iš Lietuvos valstybės 427 997 Lt žalą, kuri susidarė Klaipėdos apskrities VMI 882 173 Lt pigiau pardavus 8 252 audinių kailiukus, pirktus Kopenhagos Kailių centre už 327 542,57 JAV dolerių arba 1 310 170 Lt, t. y. ieškovas prašo priteisti kailių įgijimo ir realizavimo kainų skirtumą. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Generalinės prokuratūros atstovui prašant taikyti 1964 m. CK 84 straipsnyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu šio ieškiniodalį atmesti, teismas sprendė, kad yra pagrindas tokį atsakovo prašymą patenkinti. Teismas nurodė, kad audinių kailiukai Kopenhagos Kailių centre buvo nupirkti 1995 m. gruodžio 16 d., ieškovui baudžiamoji byla buvo iškelta 1995 m. gruodžio 23 d. nutarimu, 1996 m. kovo 7 d. nutarimu Klaipėdos m. VMI buvo pavesta įkainoti ir realizuoti 8 252 audinių kailiukus, o gautas pajamas už kailiukų realizaciją pervesti į valstybės biudžetą; ieškovas buvo išteisintas 1997 m. sausio 30 d. nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad tai, jog kailiai buvo realizuoti pigiau, nei nupirkti aukcione, ieškovas žinojo dar vykstant jo baudžiamajai bylai bei iki priimant ieškovą išteisinantį nuosprendį, t. y. galiojant 1964 m. CK, todėl ieškinio senaties pradžią ir trukmę teismas nustatė pagal šį teisės aktą. Ieškovas, vadovaudamasis 1964 m. CK 485 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti atlyginti turtinę žalą iš Lietuvos valstybės už neteisėtus pareigūnų veiksmus jiems atliekant tarnybines pareigas. Teismas akcentavo, kad šiam reikalavimui pagal 1964 m. CK buvo taikomas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 84 str.). Teismo nuomone, ieškovas, dar iki dėl jo priimto išteisinamojo nuosprendžio, t. y. iki 1997 m. sausio 30 d., žinodamas tą aplinkybę, kad 8 252 audinių kailiai buvo realizuoti 427 977 Lt pigiau, nei už juos buvo sumokėta aukcione, į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik 2008 m. kovo 7 d., t. y. po daugiau nei 10 metų nuo to laiko, kai, jo manymu, neteisėtais pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, nors įstatymas tokio pobūdžio reikalavimams yra nustatęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, todėl darytina išvada, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Be to, ieškovas nenurodė aplinkybių, bei byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, dėl ko jis turėtų būti atnaujintas, o pažeistoji teisė ginama. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo kailių įgijimo ir realizavimo kainų skirtumą - 427 997 Lt, - praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, dėl to šį reikalavimą teismas atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl prašomo priteisti dėl infliacijos ieškovo patirtos žalos atlyginimo (234 474,48 Lt), pažymėjo, kad ieškovo nurodomos teisės normos nenumato galimybės kompensuoti asmens patirtus netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl infliacijos pasekmių. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas ir neįrodė, jog jam buvo padaryta tokio dydžio žala (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas pateikė Lietuvos statistikos departamento pažymą, kurioje nurodoma, kokie buvo kainų pokyčiai atitinkamais metais, tačiau, teikdamas paskaičiavimus, nenurodė tų metų, kai kainos krito, t. y. infliacija buvo neigiama. Be to, teismas akcentavo, kad ieškovas 2003 m. vasario 7 d. EŽTT pateikė pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog dėl infliacijos ir negautos naudos žala jam sudaro 777 873,19 Lt, o kartu su pinigais, kurie nėra jam grąžinti už kailiukus, žala sudaro 1 660 046,10 Lt. Ieškovas taip pat prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 1 000 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. EŽTT, išnagrinėjęs ieškovo bylą, 2008 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. EŽTT, remdamasis Konvencijos 41 straipsniu, numatančiu galimybę priteisti nukentėjusiai šaliai teisingą atlyginimą, priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 25 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 810,94 eurų bylinėjimosi kaštams padengti, o kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Tokiu būdu teismas sprendė, kad EŽTT įvertino ieškovui padarytos žalos pobūdį ir dydį bei nustatė, jog ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala yra 25 000 eurų, taigi į šią sumą įėjo ir šiuo ieškiniu ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimas. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl šios dalies yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6Apeliaciniu skundu ieškovas P. J. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, dar iki dėl jo priimto išteisinamojo nuosprendžio, t. y. iki 1997 m. sausio 30 d., žinojo, jog kailiai buvo realizuoti pigiau, nei už juos buvo sumokėta, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog galimybė ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu atsirado tada, kai įsigaliojo minėtas išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus šiam nuosprendžiui ieškovas kreipėsi į teismus. Ieškovas 2000 m. kovo 14 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Klaipėdos apskrities VMI 1 310 170 Lt žalos atlyginimo. Proceso metu šis ieškinys buvo padalintas į dvi dalis – į sumą, gautiną už realizuotus kailiukus, ir į sumą, kuri susidarė dėl kainų skirtumo. Civilinė byla, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl sumos, gautos už realizuotus kailiukus, išieškojimo, t. y. dėl 882 173 Lt, 2000 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta, iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 882 173 Lt priteisimo. Minėta nutartimi ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta (1964 m. CK 88 str.). Kadangi ši byla buvo išnagrinėta tik 2006 m. gegužės 26 d., senaties terminas nėra praleistas. Be to, kadangi minėta byla buvo baigta jau galiojant 2000 m. CK, nagrinėjamu atveju taikomas bendras 10 metų senaties terminas.
  2. Remiantis jau išdėstytais motyvas, laikytina, kad ieškovas 10 metų senaties termino nepažeidė ir dėl 427 997 Lt išieškojimo, neminint kitų iš šios sumos išvestinių sumų.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie Finansų ministerijos prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog remiantis teismų praktika, ieškovui praleidus senaties terminą, atsakovai turi teisę tikėtis, kad ieškovas atsisakė nuo savo teisės arba nemanė, jog tokia teisė buvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kreipdamasis į įvairių instancijų teismus, niekada nereikalavo priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl kainų skirtumo. Be to, apeliantas be pagrindo 10 metų senaties terminą skaičiuoja pagal 2000 m. CK, nes apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis 1964 m. CK. Taip pat nurodo, kad 2000 m. kovo 14 d. apelianto Klaipėdos apygardos teismui pareikštas ieškinys į dvi bylas padalintas nebuvo ir šiuo metu byla yra sustabdyta. Taigi, 2008 m. kovo 7 d. pareiškęs Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl 427 997 Lt išieškojimo iš Lietuvos valstybės, ieškovas ne tik praleido senaties terminą, bet ir dar kartą pareiškė ieškinį dėl to paties dalyko, su tais pačiais reikalavimais. Toks reikalavimas buvo pareikštas ir EŽTT.

8Teisingumo ministerija savo atsiliepime taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė 1964 m. CK nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad skunde nurodomas dar vienas pagrindas ieškinio netenkinti (CPK 296 str. 1 d. 4 p., 293 str. 3 d.).

9Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimas dėl 427 997 Lt žalos atlyginimo priteisimo jau yra pareikštas Klaipėdos apygardos teisme Klaipėdos apskrities VMI, t. y. šis ieškovo reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas atnaujinus sustabdytą civilinę bylą.

10Klaipėdos apskrities VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 1964 m. CK numatytą trejų metų senaties terminą.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę (CPK 2 str.). Įgyvendinant šiuos tikslus būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str., CK 1.5 str.). Įstatymas įpareigoja teismą užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 str.).

13Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, jog byloje susidarė tokia situacija, kuomet nėra užtikrinamas aukščiau nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, nukrypstama nuo teisės į teisminę gynybą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

14Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jos (ieškinio senaties) socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino taikymo klausimą, t. y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį – pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti, ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 str.). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas – pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teisei tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Taigi akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008), tačiau, kaip reikalauja ieškinio senatį reglamentuojančių normų visetas, tokia situacija galima tik ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto prokuratūros nutartimi iš ieškovo paimti daiktiniai įrodymai - 8 252 audinių kailiukai, kurie 1996 m. gegužės 10 d. už 749 847 Lt buvo realizuoti. Ieškovas 1997 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. 1997 m. balandžio 28 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto valstybinę mokesčių inspekciją dėl už kailiukus gautų sumų grąžinimo. 1997 m. gegužės 9 d. ir 1997 m. birželio 11 d. gavęs neigiamus atsakymus, ieškovas 1997 m. birželio 25 d. skundu kreipėsi į teismą dėl neteisėto atsisakymo sumokėti kompensaciją už baudžiamojoje byloje realizuotus daiktinius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismas, 1998 m. kovo 25 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, nusprendė, kad klausimas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, kasacine tvarka 1998 m. rugsėjo 29 d. išnagrinėjęs bylą, minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. 1999 m. lapkričio 4 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos teritorinei muitinei, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ir D. D. , dėl 882 173 Lt žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-1084-52/2005). Be to, ieškovas 2000 m. kovo 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, D. D. , dėl pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo (ieškinio suma – 1 310 170 Lt) (civilinės bylos Nr. 2-268/2000). Šią civilinę bylą Nr. 2-268/2000 Klaipėdos apygardos teismas 2000 m. balandžio 21 d. nutartimi sustabdė iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2394-51/2006. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1084-52/2005 buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi iš Lietuvos valstybės priteisus 590 056,05 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje dėl 2006 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti audinių kailiukų realizavimo išlaidas. Šį reikalavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2006 m. gegužės 26 d. nutartį, nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį, nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-268/2000 atnaujintas nebuvo.

16Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas 2006 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VMI ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl 220 543,25 Lt palūkanų priteisimo. 2008 m. spalio 6 d. nutartimi priteista ieškovui 100 000 Lt palūkanų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pareiškė 2008 m. kovo 7 d.

17Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosekliai nuo to laiko, kai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo 1997 m. kovo 26 d., kreipėsi į teismus dėl jo pažeistų teisių gynimo, todėl, net taikant 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnyje numatytą trejų metų senaties terminą, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog senaties terminas buvo praleistas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodo, jog apie savo pažeistą teisę ieškovas turėjo žinoti dar iki išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, nes teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškovas įgijo tik priteisus minėtą išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl bylos esmės, ieškinį atmetė tik formaliu pagrindu.

18Kaip jau minėta, ieškovas 2000 m. kovo 14 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Klaipėdos apskrities VMI 1 310 170 Lt žalos atlyginimo. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje žala, kaip ir nagrinėjamu atveju, kildinama iš netinkamos (per mažos) kainos, už kurią buvo realizuoti ieškovui priklausę audinių kailiukai (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-268/2000, b. l. 4-5). Ši civilinė byla 2000 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sustabdyta, iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 882 173 Lt priteisimo, tačiau nė vienoje iš pridėtų bylų nėra duomenų, kad būtų spręstas civilinės bylos Nr. 2-268/2000 atnaujinimo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo, kuriame teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismui ieškinys dėl 1 310 170 Lt buvo paduotas nepažeidžiant tuo metu galiojusio trejų metų ieškinio senaties termino, matyti, kad nagrinėjamą civilinę bylą ieškovas sieja su Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. 2-268/2000, t. y. nagrinėjamą bylą apeliantas suvokia kaip minėtos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos tęsinį. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog ieškovui, nors ir atstovaujam advokato, nebuvo suteikta kvalifikuota gynyba.

19Kaip jau minėta, civiliniame procese vyrauja greito bylos išnagrinėjimo, ekonomiškumo, koncentruotumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Vienas iš pagrindinių teismo, kaip valstybės valdžios institucijos, tikslų procese – kuo greičiau minimaliomis sąnaudomis išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą (CPK 2 str.). Kuo ilgiau delsiamas ginčų dėl teisės, ypač bylų dėl žalos atlyginimo, kuriose reikalavimas kildinamas iš pareigūnų veiksmų, nagrinėjimas, tuo didesnė žala daroma dalyvaujantiems byloje asmenims bei visuomenei. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje išnagrinėjimo greitumo svarbą pripažino ir EŽTT, ir tai sudaro pagrindą imtis teisėtų priemonių, kad kuo sparčiau būtų išnagrinėtas ginčas.

20Atsižvelgiant į tai, kad proceso koncentracijos principas, t. y. siekis išspręsti šalių ginčą per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą, įgyvendinamas dvejopai – procesinių duomenų koncentracija ir procesinių veiksmų koncentracija, pažymėtina, jog teismo nagrinėjamos bylos išsprendimas neatsižvelgiant į byloje esančią (prie nagrinėjamos bylos pridėtą) medžiagą laikytinas proceso teisės normų pažeidimu, neatitinkančiu proceso koncentracijos tikslų ir turinio (CPK 7 str.), be to, teismo pasirinktas tarp šalių atsiradusio ginčo išsprendimo kelias nesiderina ne tik su koncentruotumo, bet ir su ne mažiau svarbiu ekonomiškumo principu.

21Kaip žinoma, remdamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teismas, nustatęs, kad teismo ar teismų žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti atskirai. Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog abi minėtos bylos yra tarpusavyje susijusios, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos bei Klaipėdos apygardos teismo sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-268/2000 sujungimo. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai atitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo, kuris yra vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų, ir glaudžiai su juo susijusio proceso ekonomiškumo principo reikalavimus (CPK 7 str.). Toks kilusio ginčo nagrinėjimo organizavimas taip pat nekeltų šalims klausimų dėl jų procesinių teisių pažeidimo.

22Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu 6. Apeliaciniu skundu ieškovas P. J. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie Finansų ministerijos prašo... 8. Teisingumo ministerija savo atsiliepime taip pat prašo apeliacinį skundą... 9. Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.... 10. Klaipėdos apskrities VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo taip pat prašo... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės... 13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, jog byloje... 14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto... 16. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas 2006 m. rugpjūčio 23 d.... 17. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosekliai nuo to... 18. Kaip jau minėta, ieškovas 2000 m. kovo 14 d. kreipėsi su ieškiniu į... 19. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyrauja greito bylos išnagrinėjimo,... 20. Atsižvelgiant į tai, kad proceso koncentracijos principas, t. y. siekis... 21. Kaip žinoma, remdamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teismas, nustatęs, kad... 22. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir...