Byla 3K-3-287/2007
Dėl notaro A. R. P. veiksmų; suinteresuoti asmenys – D. Č., notarė B. G

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą dėl notaro A. R. P. veiksmų; suinteresuoti asmenys – D. Č., notarė B. G.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja J. T. nurodė, kad Kauno miesto 5–ojo notaro biuro notaras A. R. P. 2005 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjos motinos A. B. mirties turtui paveldėti pagal įstatymą, motyvuodamas, kad iškilo ginčas dėl palikėjos sudarytų testamentų. Pareiškėja prašė panaikinti nurodytą notaro nutarimą ir įpareigoti jį išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą motinos turtui paveldėti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino; panaikino Kauno miesto 5–ojo notaro biuro notaro A. R. P. 2005 m. birželio 22 d. nutarimą ir įpareigojo notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą motinos A. B., mirusios 2005 m. kovo 6 d., turtui paveldėti. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina 1991 m. spalio 17 d. testamentu paliko butą Kaune, (duomenys neskelbtini), dukteriai D. Č.; palikėja 1990 m. liepos 11 d. testamentu nurodytą butą buvo užrašiusi R. Č. Kauno miesto 18–ojo notaro biuro notarė B. G. 2001 m. lapkričio 28 d. patvirtino A. B. pareiškimą, kuriame ši nurodė: „savo sudarytą ir pasirašytą testamentą, kurį 1990 m. liepos 11 d. patvirtino Kauno valstybinės notarinės kontoros notarė, reg. Nr. 9-1554, ir visus kitus mano anksčiau sudarytus ir pasirašytus testamentus naikinu“. Teismas sprendė, kad palikėja 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimu panaikino ne tik 1990 m. liepos 11 d., bet ir visus kitus anksčiau sudarytus ir pasirašytus testamentus, todėl teismas padarė išvadą, jog iki 2001 m. lapkričio 28 d. pasirašyti testamentai yra panaikinti ir negaliojantys. Dėl to teismas laikė, kad notaras privalėjo išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą 1/2 dalies motinos turtui, nenurodytam jos 2003 m. gruodžio 10 d. sudarytame testamente, paveldėti (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.22 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakartotinai nagrinėdama bylą, panaikino Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartį, patenkino suinteresuoto asmens D. Č. skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad testatorė 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimu panaikino visus kitus iki pareiškimo surašymo dienos sudarytus testamentus, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir remiasi prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs rašytinį įrodymą - testatorės pareiškimą logine ir leksine prasme, jo atitiktį įstatymo reikalavimams, padarė išvadą, kad testatorė kreipėsi tik dėl vieno oficialaus testamento panaikinimo, į kurį pareiškime yra padaryta nuoroda, todėl laikė, kad 1991 m. spalio 17 d. surašytas ir patvirtintas testamentas pareiškimo surašymo metu galiojančių įstatymo normų nustatyta tvarka yra nepanaikintas ir nepakeistas (CK 5.16, 5.17, 5.35 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys nėra pareiškę reikalavimo dėl 1991 m. spalio 17 d. testamento pripažinimo negaliojančiu; pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, skųsdama notaro A. R. P. veiksmus, kurie pripažintini atitinkančiais notarui nustatytus padidintus atidumo bei rūpestingumo reikalavimus, taip pat teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo notarės B. G. paaiškinimais dėl testatorės valios ir supratimo apie 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimo pasekmes, nes paaiškinimai neatitiko byloje esančio rašytinio įrodymo (testatorės pareiškimo) formos ir turinio, taip pat nesivadovavo byloje esančiu Lietuvių kalbos ekspertizės aktu Nr. E-05-22, nes jis neatitiko ekspertizės aktui keliamų reikalavimų.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismų nutartį panaikinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį; priimti papildomą dokumentą – testatorės 2002 m. birželio 18 d. surašytą asmeninį testamentą; priteisti išlaidas už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma:

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis), todėl netinkamai taikė CK 5.35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino testatorės siekio 2001 m. spalio 30 d. Kauno apskrities archyve išsiaiškinti apie jos visus pasirašytus testamentus nuo 1958 m.; archyvo pateiktos informacijos apie testatorės vienintelį testamentą, sudarytą 1990 m. liepos 11 d.; notarės B. G. paaiškinimų; tos aplinkybės, kad 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimą surašė notarė B. G., kuriai buvo žinoma testatorės valia, be to, pareiškime 1991 m. spalio 17 d. testamentas nenurodytas todėl, kad testatorė iš archyvo nebuvo gavusi duomenų pagal savo 2001 m. spalio 30 d. užklausimą.

112. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti fakto, kad testatorė siekė panaikinti tik 1990 m. liepos 11 d. ir visus ankstesnius iki šio testamento sudarytus testamentus, nes byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių tokią testatorės valią. Svarbi faktinė aplinkybė, kad iki 1990 m. liepos 11 d. testamento sudarymo jokių kitų testamentų testatorė nebuvo pasirašiusi. Priešingą nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotą testatorės valią patvirtina ir testatorės ranka surašytas ir pasirašytas 2002 m. birželio 18 d. asmeninis testamentas.

12Suinteresuotas asmuo notarė B. G. prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo tenkinti kasatorės kasacinį skundą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad testatorės valia po savo mirties butą palikti abiem savo dukterims buvo aiškiai išreikšta atvykus pas notarę; testatorė suabejojusi iš archyvo gauta informacija dėl vieno esančio testamento, nurodė notarei parengti pareiškimą, kuriuo būtų panaikinti iki pareiškimo pateikimo dienos jos visi sudaryti testamentai.

13Suinteresuotas asmuo D. Č. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos kasacinio skundo netenkinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė:

141. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Testatorės valia išreikšta jos 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškime yra aiški, kad visas turtas paliekamas vienai iš dukterų – suinteresuotam asmeniui. Tai patvirtina ir vėlesni testatorės veiksmai, kai ji 2003 m. gruodžio 10 d. testamentu suinteresuotam asmeniui paliko žemės sklypą.

152. Kasatorė, pretenduodama į palikimą, turėjo teisę per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo, pareikšti palikimą priėmusiam asmeniui ieškinį (CK 5.8 straipsnis), bet ne skųsti notaro veiksmus.

163. Pareiškėja, teikdama 2002 m. birželio 18 d. asmeninį testamentą, nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, nes pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalį ji galėjo šį testamentą teikti teismui tvirtinti ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties, t. y. iki 2006 m. kovo 6 d., tačiau pateikė tik 2006 m. gruodžio pabaigoje, taip nuslėpdama aplinkybę apie turimą testatorės testamentą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį naujai pateiktą įrodymą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Pareiškėjos motina A. B. 1990 m. liepos 11 d. testamentu paliko R. Č. butą Kaune, (duomenys neskelbtini), o 1991 m. spalio 17 d. testamentu nurodytą butą testatorė paliko dukteriai D. Č. 2001 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto 18–ojo notaro biuro notarė patvirtino tokį A. B. pareiškimą: „savo sudarytą ir pasirašytą testamentą, kurį 1990 m. liepos 11 d. patvirtino Kauno valstybinės notarinės kontoros notarė, reg. Nr. 9-1554, ir visus kitus mano anksčiau sudarytus ir pasirašytus testamentus naikinu“. 2003 m. gruodžio 10 d. testamentu A. B. paliko dukteriai D. Č. 282/846 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini). Palikėja 2005 m. kovo 6 d. mirė, notaras atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nes jam kilo abejonių dėl to, kokius testamentus palikėja panaikino 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimu.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo teisėtumo, klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

22Dėl notaro veiksmų teisėtumo. Teismų priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, kad notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kilus ginčui tarp įpėdinių dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir (ar) testamentą. Skųsdama šiuos notaro veiksmus, pareiškėja prašė panaikinti notaro 2005 m. birželio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 116, kuriuo atsisakyta atlikti notarinius veiksmus, ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą. Vertinant notaro veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo pagal 1991 m. spalio 17 d. ir 2003 m. gruodžio 10 d. testamentus 2005 m. balandžio 19 d. padavė Kauno 5-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą pateikė 2005 m. balandžio 12 d., laikydama, kad 1991 m. spalio 17 d. testamentas dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Kauno miesto notarinės kontoros notarė A. J. (reg. Nr. 9-2209), testatorės 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimu yra panaikintas, testatorės parašas patvirtintas Kauno 18-ojo notarų biuro notarės B. G., pareiškimas notarės 2001 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 289/2001, registruotu paštu, persiųstas Kauno apskrities archyvui. Atsižvelgiant į nurodytas teismų nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad teismų konstatuota, jog tarp įpėdinių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nagrinėjamoje byloje) yra kilęs ginčas dėl teisės į palikimą, notaras pagrįstai, vykdydamas įstatyme nustatytas pareigas, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol ginčas dėl tikrosios testatorės valios ir teisės į palikimą nebus išspręstas teismine tvarka, nes notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad notaro veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, laikytina pagrįsta (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (įpėdinių), yra ginčas dėl teisės į palikimą ir yra nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieškinio teisenos tvarka. Kai skundas paduodamas dėl notaro veiksmų, tačiau iš skundo turinio yra aišku, kad ginčas kilo tarp suinteresuotų asmenų dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar kitų materialiųjų teisinių reikalavimų, teismas turi palikti skundą nenagrinėtą, išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad jie gali pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CK 5.8 straipsnis). Suinteresuotas asmuo padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, todėl, nepaisant to, kad palikimo priėmimas nebuvo įformintas įstatyme nustatyta tvarka, pareiškėja turėjo teisę ginčyti suinteresuoto asmens paveldėjimo teisę (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismai tyrė ir vertino įrodymus dėl 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškime išreikštos testatorės valios, sprendė dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teisės į palikimą, t. y. bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne tik notaro veiksmų teisėtumo vertinimas, bet ir tikrosios testatorės valios dėl patvarkymo palikimo klausimu nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo neteikė prieštaravimų dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių, rodančių tikrąją testatorės valią, tyrimo ir nustatymo, taip pat į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei į tai, kad bylą nagrinėjant ieškinio teisenos tvarka bylos nagrinėjimo dalykas būtų tas pats. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nevisiškai tinkamai pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

24Dėl teisės į palikimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjama faktinė aplinkybė, kokia buvo palikėjos A. B. 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškime, kurį patvirtino notarė B. G., išreikšta valia. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatęs reikšmingas faktines aplinkybes, nutartyje konstatavo, kad A. B. 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškime nurodžiusi, jog ,,savo sudarytą ir pasirašytą testamentą, kurį 1990 m. liepos 11 d. patvirtino Kauno valstybinės notarinės kontoros notarė (reg. Nr. 9-1554) ir visus kitus mano anksčiau sudarytus ir pasirašytus testamentus naikinu”, panaikino ne tik 1990 m. liepos 11 d., bet ir visus kitus iki 2001 m. lapkričio 28 d. (pareiškimo pateikimo dienos) jos nurodytus ir pasirašytus testamentus. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą prieiti prie tokios išvados. Pagal CK 5.35 straipsnio 3 dalį testatorius gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. A. B. valia panaikinti sudarytus testamentus buvo išreikšta jos pačios 2001 m. lapkričio 28 d. pasirašytame pareiškime (jos parašas paliudytas įstatymų nustatyta tvarka), palikėjos pareiškimas yra vienašalis sandoris ir jis įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu. Testatorės valia, nustatytina pagal pareiškimo turinį, remiantis CK 5.35 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Pagal nurodytą teisės normą pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, jog, sudarius 1991 m. spalio 17 d. testamentą, 1990 m. liepos 11 d. testamento naikinti nereikėjo, nes vėliau sudarytas testamentas jį panaikino. Pažymėtina, kad testatorės valią panaikinti 1991 m. spalio 17 d. testamentą 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškimu, patvirtina ir pastarosios 2002 m. birželio 18 d. surašytas asmeninis testamentas, kuriuo butas paliekamas abiem dukterims. Nors asmeninis testamentas, bylos duomenimis, nėra įstatymo nustatyta tvarka įteisintas, tačiau jo turinys, vertinant visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, liudija palikėjos nuostatą dėl buto paveldėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog 2001 m. lapkričio 28 d. pareiškime palikėjos valia nebuvo nukreipta panaikinti visus iki šios datos sudarytus testamentus, prieštarauja aptartoms įstatymų nuostatoms, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems principams, testatorės valios, išreikštos šiame pareiškime, aiškinimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, sprendžiant teisės į palikimą klausimą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, turi teisę paveldėti ½ dalį palikėjos turto, kuris nėra nurodytas 2003 m. gruodžio 10 d. testamente (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Remiantis aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl notaro veiksmų teisėtumo paliktina galioti, o nutarties dalis, kuria spręsta dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės pagrįstumo, naikinama ir dėl šios dalies paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens D. Č. (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nutarties dalis dėl Kauno m. 5-ojo notaro biuro notaro A. R. P. 2005 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 116 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, palikti galioti.

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nutarties dalis dėl notaro įpareigojimo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

30Priteisti iš suinteresuoto asmens D. Č. (a. k. duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. T. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja J. T. nurodė, kad Kauno miesto 5–ojo notaro biuro notaras A. R.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismų nutartį... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti fakto, kad testatorė... 12. Suinteresuotas asmuo notarė B. G. prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo... 13. Suinteresuotas asmuo D. Č. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriuo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus... 15. 2. Kasatorė, pretenduodama į palikimą, turėjo teisę per vienerius metus... 16. 3. Pareiškėja, teikdama 2002 m. birželio 18 d. asmeninį testamentą,... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Pareiškėjos motina A. B. 1990 m. liepos 11 d. testamentu paliko R. Č. butą... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami procesinės teisės normų,... 22. Dėl notaro veiksmų teisėtumo. Teismų priimtais procesiniais... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir... 24. Dėl teisės į palikimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjama... 25. Remiantis aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 30. Priteisti iš suinteresuoto asmens D. Č. (a. k. duomenys neskelbtini)... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...