Byla e2YT-535-287/2019
Dėl turinčio juridinę reikšmę fakto – turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: pareiškėjai S. D. ir jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, suinteresuotam asmeniui K. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir K. A. dėl turinčio juridinę reikšmę fakto – turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja S. D. 2018 m. lapkričio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu buvo įgytas jiems vedant bendrą ūkį ir gyvenant faktinėje santuokoje nuo 1989 metų iki jo mirties – 2008 m. liepos 4 d., ir priklauso jiems lygiomis dalimis – po 1/2 dalį.

5Pareiškime S. D. nurodė, kad jos sutuoktinis V. D. nuolat girtavo, smurtaudavo. Jis buvo žiauraus būdo, neištikimas. Dėl šių priežasčių santuoka su juo buvo nutraukta ( - ) R. A., kurį ji pažinojo dar nuo 1970 metų, santuoką su žmona nutraukė ( - ). Su R. A. kartu pradėjo gyventi nuo 1989 metų. Gyveno ( - ), po to ( - ). Gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį. Santuokos sudarę nebuvo. R. A. dirbo ( - ). Įmonė jam leido išsipirkti butą, kuriame jie gyveno. 1992 m. vasario mėnesį R. A. sumokėjo ( - ) 270 rublių už paslaugas perkant butą. Kvitas ( - ). 1992 m. balandžio 7 d. Taupomasis bankas iš R. A. sąskaitos nurašė ( - ) už butą 9959 rublius (1992-04-07 atžyma „Taupomojoje knygelėje“, sąskaita Nr. J-9845, „Pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-9845). 1992 m. birželio 3 d. ( - ) su R. A. sudarė sutartį, pagal kurią: ( - ) pardavė jam butą, kurio bendras plotas 47,93 kv. m„ ir 5,94 kv. m. ūkinio pastato, bei 20,48 kv. m. ūkinio pastato už 11341,95 rublių. R. A. įmokėjo 1383,16 rub. į ( - ) sąskaitą Pakruojo taupomojo banko skyrių grynais pinigais, valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis – 9958,79 rub. 1383,16 rublių bei 270 rublių jie sumokėjo iš pasiskolintų iš E. J. 1000 rublių, bei iš jų bendrų asmeninių lėšų. 1993 metais iš bendrų lėšų jie įstiklino balkoną. Balkoną įstiklinti jiems padėjo D. sūnus D. D.. Kadangi namas, kuriame jie gyveno, buvo senos statybos, t. y., nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, todėl nebuvo tualeto ir vonios. Apie 2000 metus iš bendrų lėšų bute jie atitvėrė patalpą, kurioje įrengė vonią, tualetą, pravedė bei įrengė kanalizaciją, vandentiekį. Garaže atliko remontą: kadangi garažo grindys nebuvo sutvarkytos, ji nusipirko plyteles, ir jomis išklojo garažą. Plytelių pirkimo kvitas neišliko. Kadangi gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, visus buto remontus, rekonstrukcijas darė iš bendrų lėšų, todėl jai turi priklausyti ir ne mažiau 1/2 buto dalies. 2008 m. liepos 4 d. R. A., su kuriuo faktinėje santuokoje jie pragyveno beveik 20 metų, mirė. Ji liko gyventi jo vardu registruotame bute, mokėjo mokesčius.

6Pareiškėja S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1989 m. atsikraustė gyventi pas R. A.. Bendrai su juo vedė ūkį, kartu laikė pinigus. 1991 – 1992 metais, kai vyko privatizacija, už čekius išsipirko butą. R. A. savo investiciniais čekiais sumokėjo už butą, o ji iš E. J. pasiskolino 1000 rublių ir jie sumokėjo ( - ) už butą. Po to ji pardavė savo akcijas ir atidavė pinigus E. J.. Abu pasidarė bute remontą: susidėjo langus, įsistiklino balkoną, suklijavo tapetus, įsivedė vandentiekį, įsirengė vonią ir kriauklę, nusipirko boilerį. Namo gyventojai bendromis lėšomis pasikeitė namo stogą. Ji savo lėšomis malkinėje susidėjo grindų plyteles. R. A. mirus, jį palaidojo savo lėšomis. R. A. sūnui nepranešė, nes nežinojo kur jis gyvena. Po R. A. mirties bute vėl darė remontus, vėl tvarkė stogą, nes bėgo. Dar gyvas būdamas R. A. buvo sakęs, kad reikia sutvarkyti buto dokumentus, bet nesutvarkė. Iki 1989 m. ji gyveno su vyru, netoli nuo dabartinio buto esančiame name, ( - ). R. A. buvo gavęs butą kartu su žmona, bet vėliau su žmona išsiskyrė ir liko bute gyventi vienas. Jos buvusiame bute liko gyventi jos buvęs vyras su vaikais. Po vyro mirties butą paveldėjo vaikai. Po skyrybų su D., 1992 metais ji deklaravo gyvenamą vietą R. A. bute. Mano, kad prie buto pirkimo prisidėjo pinigais, kuriuos pasiskolino iš E. J., nes vėliau pardavusi akcijas, iš tų pinigų atidavė skolą. Kiek gavo už akcijas – nepamena, bet žino, kad kažkiek dar trūko, tai skolinosi iš savo šeimos. Už išperkamą butą mokėjo R. A. investiciniais čekiais ir 1380 rublių. Nuo 1990 m. ji buvo registruota darbo biržoje ir dirbdavo ten kur siųsdavo. Dirbdavo pas ūkininkus, pastovaus darbo neturėjo, kurį laiką augino pažįstamos moters vaiką, ravėdavo daržus. Nuo 1968 m. iki 1990 m. dirbo valgykloje. Dabar jau yra pensininkė. R. A. mirė ( - ) ir iki tol jie visą tą laiką gyveno kaip šeima, tik neįforminę santuokos. R. A. su savo sūnumi nebendravo. Ji turi du vaikus, kurie jai padeda – padėjo ir langus sudėti. Ji moka už šį butą visus mokesčius. Į teismą kreipėsi, nes pradėjo bijoti, kad bus išmesta iš namų. Nežino ar po R. A. mirties kas kreipėsi į notarą. Žino, kad butas registruotas A. vardu.

7Suinteresuotas asmuo K. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

8Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu iš dalies, nes mano, kad ½ R. A. turto turi priklausyti jam. Tėvas žinojo, kur jis su mama gyvena. Mama su tėvu išsiskyrė ( - ) Tėvai tame bute būtų gyvenę per pusę, bet mama nusprendė išvažiuoti ir apsigyventi ( - ) Su tėvu nebendravo, yra gavęs tik vieną atvirutę. Kad tėvas mirė – nežinojo, sužinojo tik gavęs pareiškimą iš teismo. Nežinojo, su kuo tėvas bendravo ir gyveno, tačiau tiki D. parodymais, tiki, kad tėvas gyveno su D., nes ją prisimena iš vaikystės.

9Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos S. D. pareiškimo netenkinti, kaip nepagrįsto. Atsiliepime nurodė, kad pagal įstatymą faktinė santuoka negali sukelti teisinių pagrindų, todėl apskritai toks reikalavimas teisme negali būti reiškiamas, o jeigu toks pareiškiamas – jį teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Faktinę santuoką būtų galima pripažinti juridiniu faktu tik tuomet, jeigu įstatymų leidėjas tai tiesiogiai numatytų įstatyme, t. y. jeigu įstatymų leidėjas ir faktinei asmenų santuokai suteiktų juridinio fakto, sukeliančio tokios santuokos šalims teises ir pareigas, teisinę reikšmę. Pagal Civilinio kodekso santuokos teisinius padarinius sukelia tik santuoka, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, savo turiniu ir esme šis reikalavimas sutampa su reikalavimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, sukurtos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažinimo, taigi nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Nors dalis šio reikalavimo formuluojama prašant nustatyti faktinės santuokos teisinį santykį, tačiau iš pareiškimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių akivaizdu, jog siekiama įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymą bendrai dalinei nuosavybei sukurti, kurias įrodinėja bendro ūkio vedimu, gyvenimu kartu ir pan. Pažymėjo, kad pareiškėjai ištuokos liudijimas buvo išduotas tik ( - ) ir tik tų ( - ) pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą bute P( - ). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ( - ) kelis kartus tik R. A. mokėjo už butą ( - ), todėl suinteresuoto asmens nuomone pareiškėją bei R. A. galimai siejo draugiški ir, tikėtina, sugyventinių santykiai, tačiau mano, jog neįrodyta, kad buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų prisidėjusi savo lėšomis prie minėto buto įsigijimo ar savo darbu.

10Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2005 m. gyveno name – ( - ). R. A. gyveno tame pačiame name, 5 metus gyveno vienas, paskui atsikraustė S. S. dirbo visuomeniniame maitinime, paskui pas ūkininkus. R. A. ir S. D. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Su jais ji bendravo, svečiuodavosi, todėl matė, kaip kartu gyvena. S. vaikams padedant susidėjo langus, pasidarė remontus. S. marti kažką padėjo tvarkyti. R. A. ir S. D. gyveno bendrai, tardavosi ir sutardavo, gyveno, kaip vyras ir žmona. A. sakydavo, kad reikia turtą užrašyti S. vardu. Kiek jai žinoma, tai už išperkamą butą S. mokėjo grynus pinigus. Kai pradėjo gyventi name, tai butuose nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, dabar viskas įvesta, pasidarė vonią, tualetą. Visi namo gyventojai kartu dengė stogą, dažė laiptinę.

11Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ( - ) name nuo 2004 m. gyvena su šeima, o prieš tai, nuo 1980 m. gyveno su tėvais. Pažinojo tiek R. A., tiek S. D.. Namo gyventojai vieningi ir vieni kitiems padeda, susideda pinigus ir perka tai ko reikia. R. A. su S. D. gyveno kaip eilinė šeima, bendrai, jiems padėdavo S. vaikai. R. dirbo pas K., o S. pas ūkininkus. Kad R turėjo sūnų, sužinojo tik per jo laidotuves, nes pradėjo kalbėti, kad nežino kur jis gyvena.

12Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1962 m. S su R. A. apsigyveno senai, ar 1979, ar 1989 metais. Ji gyvena ( - ), o jie gyveno daugiabučiame name. Butas jų prižiūrėtas, suremontuotas, tvarkingas. 1992 m. S. pasiskolino iš jos 1000 rublių. Buvo sutartį susirašę, o kai pinigus grąžino – sunaikino. Išsiperkant butą, R. už butą mokėjo investiciniais čekiais, o S. – grynais pinigais. R. kalbėjo, kad reikia sutvarkyti buto dokumentus. Jie gyveno, kaip visi žmonės, kaip šeima.

13Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su pareiškėjos sūnumi. R. ir S. tvarkėsi butą kartu, keitė langus, stiklinosi balkoną. Po R. mirties, D. išklijavo tapetais kambarį. Jie gyveno, kaip šeima, kaip vyras su žmona, jie kartu su jais švęsdavo šventes. Jis dirbo ( - ), ji – pas ūkininkus. Kalbėdavo, kad reikia susituokti. Apie tai, kad A. turi sūnų ji žinojo tik iš kalbų.

14Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Žino, kad ji gyveno su R. A.. Iš pradžių jis gyveno vienas, paskui atsikraustė S. Gyveno, kaip šeima, vedė bendrą ūkį, darė kartu remontus. Jiems padėdavo D. vaikai. Žino, kad pirko butą už investicinius čekius. D. dirbo visuomeniniame maitinime, o A. ( - ), vėliau – privačiai. Žinojo, kad A. turi sūnų, bet nėra jo mačiusi.

15Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad augo su tėvu ir broliu. Mama gyveno toje pačioje gatvėje, todėl su ja bendravo dažnai, ateidavo pas ją. Mama su R. gyveno, kaip pora, kaip sugyventiniai, daiktų nesidalino. Su jais švęsdavo šventes. Butas, kuriame mama gyveno su R., buvo be patogumų, paskui susitvarkė ir vamzdynus, ir krosnį, ir stogą. Jie nupirko mamai boilerį. Daugiau mamai padėdavo brolis, bet ir jis padėdavo. Padeda paruošti malkas. Kol buvo gyvas A., buvo kalbama, kad pusė buto priklauso mamai, o pusė – R. sūnui. A. dirbo ( - ), o mama – pas ūkininkus. Prieš tai mama dirbo valgykloje, o A. statybose.

16Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra D. kaimynė nuo 2003 m. D. gyveno su A.. Buvo tvarkingas žmogus. Kol buvo R. gyvas, ji pas juos neužeidavo, o dabar užeina pas S. Jie bendrai su S. gyveno, kaip šeima, tik bendrų vaikų neturėjo. Kiek žino, tai S. atėjo pas jį gyventi. Dabar gyvena viena, tvarkosi, vaikai padeda.

17Pareiškėjos atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl pareiškimo tenkinimo nėra, nes suinteresuotas asmuo K. A. su pareiškimu sutiko. Pareiškėjos pareiškimas įrodytas, išpildytos visos sąlygos, kurių reikalavo valstybės įmonė Turto bankas. Prašo pareiškimą tenkinti pilna apimtimi ir nustatyti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu, įgytas pareiškėjai ir R. A. vedant bendrą ūkį ir priklauso jiems lygiomis dalimis po ½. Nekilnojamas turtas – butas ( - ), su rūsiu ir ūkinis pastatas.

18Teismas konstatuoja:

19Pareiškimas tenkintinas.

20Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnyje nustatytos kategorijos bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 443 straipsnis nustato ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybes. Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingą reikšmę turi šio straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose.

21CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu. Remiantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, įpareigojančiu teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, bei CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata, kad teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, CPK 443 straipsnio 4 dalies norma nepaneigia teismo teisės pasirengti bylos nagrinėjimui. Priėmęs pareiškimą, teismas prireikus patikslina byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti, nustato suinteresuotus asmenis, suinteresuotiems asmenims nusiunčia pareiškimo ir jo priedų nuorašus, nustato terminą atsiliepimams į pareiškimą pareikšti, suinteresuotų asmenų atsiliepimus nusiunčia pareiškėjams, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, yra reikalingi (CPK 225 straipsnis). CPK 443 straipsnio 7 dalis nustato, kad XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

22CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

24Šiuo atveju, bylą nagrinėjant iš esmės, paaiškėjo, kad pareiškėja S. D. pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nepaisant to, kad bylą nagrinėjant iš esmės, nebuvo gauta prieštaravimų ar suinteresuotų asmenų pareiškimų su savarankiškais reikalavimais, o suinteresuotas asmuo K. A. netgi nurodė, kad su pareiškimu iš dalies sutinka, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą turėjo kreiptis ne su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, o pateikdama teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2007 nurodė, kad teisėjų kolegija atsižvelgdama į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei į tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo ieškinio teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo dalykas būtų tas pats, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nevisiškai tinkamai pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas ir bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jos nagrinėjimas turėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis) bei nurodė, kad tokia išvada atitinka formuojamą teismų praktiką.

25Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, kurioje apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad yra kilęs šalių ginčas dėl nuosavybės teisės, todėl byla turi būti nagrinėjama ieškinio teisena. Teisėjų kolegija sprendė, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo sąlygų, ypatingąją teiseną reglamentuojančių teisės normų, pažeidžia proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pagrįstumo, reikšminga ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010, 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. A. S. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-357/201).

26Šiuo atveju, nepaisant to, kad pareiškėja S. D. pareiškimą teismui pateikė nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, tačiau byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pareiškimą, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ir išdėstyti savo poziciją dėl pareiškimo, be to, byloje buvo apklausti net septyni liudytojai, išklausytos baigiamosios kalbos, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad pareiškėjos nevisiškai tinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo bylą nutraukti.

27Pareiškėja S. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su pareiškimu, prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą – pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu buvo įgytas jiems vedant bendrą ūkį ir gyvenant faktinėje santuokoje nuo 1989 metų iki jo mirties – ( - ) ir priklauso jiems lygiomis dalimis – po ½ dalį.

28Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtą veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

29Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. A., asmens kodas ( - ) mirusiam ( - ) (mirties liudijimas ( - )), nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ).

30Pareiškėja prašo pripažinti, kad minėtas turtas buvo įgytas jai ir R. A. gyvenant faktinėje santuokoje, tačiau iš pareiškimo turinio ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, akivaizdu, kad pareiškėja siekia įrodyti jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą tarp jos ir R. A..

31Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja S. D., kaip pati nurodė, dar nenutraukusi santuokos su V. D., 1989 metais atsikraustė gyventi pas R. A., gyvenusį ( - ). Santuoką su V. D. nutraukė ( - ) (ištuokos liudijimas ( - )). ( - ) deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ), R. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį jis 1992 m. birželio 3 d. nusipirko iš ( - ).

32Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis, 1964 m. CK 473 straipsnio 1 dalis); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis).

33Pagal 1964 m. CK įtvirtintą reglamentavimą, susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti galėjo būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedarė šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). 2000 m. CK kontekste dėl rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl tokio susitarimo formos kasacinio teismo buvo atskirai pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas visais įstatymų leistinais įrodymais ir įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

34Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad pareiškėja S. D. ir R. A. nuo 1989 metų gyveno kartu R. A. vardu registruotame bute, ( - ). Šį faktą patvirtino teismo posėdžio metu dalyvavę liudytojai A. M., J. V., E. J., I. M., V. A., M. D. ir G. S., kurie parodė, kad S. D. ir R. A. iki pat jo mirties kartu gyveno bute, ( - ), gyveno, kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu, iš bendrų pinigų darė buto bei namo remontus, kartu šventė šventes. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad R. A. ir S. D. padėdavo ir S. D. vaikai. Po R. A. mirties S. D. iš savo lėšų palaidojo R. A., sutvarkė jo kapą, pastatė paminklą.

35Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors su tėvu R. A. ryšio nepalaikė ir apie jo mirtį sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus, tačiau jo nuomone, nėra pagrindo netikėti, kad jo tėvas ir pareiškėja kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį.

36Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos ir R. A. bendrą gyvenimą nuo 1989 metų iki pat jo mirties – ( - ) Teismo vertinimu, pareiškėja su R. A. gyveno kaip sugyventiniai, kūrė bendrą šeiminį gyvenimą, vedė bendrą ūkį beveik 20 metų ir šios nustatytos aplinkybės patvirtina jų faktinius santuokinius santykius ir šeiminį ryšį, namų ūkio tvarkymą kartu, todėl jų santykius yra pagrindas kvalifikuoti kaip sutartinę jungtinę veiklą.

37Pareiškėja S. D. pareiškimu prašo pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas R. A. vardu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir jai, t. y. pareiškėjai S. D. priklauso ½ buto su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), iš 594/6500 dalies, įgytų ( - ) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2102.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010)

39Šiuo atveju S. D. teismui nurodė, kad butas, ( - ), buvo pirktas jos ir R. A. lėšomis, t. y. R. A. už minėtą butą sumokėjo savo investiciniais čekiais, o ji grynais pinigais – 1000 rublių pareiškėja skolinosi iš liudytos E. J.. Skolintus pinigus pareiškėja nurodė grąžinusi liudytojai, pardavusi savo turėtas akcijas. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu patvirtino šiuos pareiškėjos teiginius.

40Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ne tik prisidėjo savo lėšomis prie buto pirkimo, bet taip pat bendromis su R. A. lėšomis bei darbu, darė buto bei namo remontus. Šiuos pareiškėjos parodymus patvirtino visi kiti liudytojai, kurie nurodė, kad pareiškėja, kartu su R. A. gyvendami kartu darė buto remontą, įsivedė vandentiekį, kanalizaciją, įsistiklino balkoną, pasikeitė langus ir t. t. Pagal byloje esančią S. D. darbo knygelę ir Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Pakruojo skyriaus pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių, matyti, kad pareiškėja nuo 1991 m. spalio 8 d. neturėjo pastovaus darbo, dirbo kelis kartus apmokamus viešuosius darbus, kurį laiką dirbo sargu, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek pati pareiškėja, tiek liudytojai duotais parodymais nurodė, kad S. D. visą laiką dirbo pavienius darbus pas ūkininkus ir būtent iš tų lėšų prisidėjo prie buto pirkimo bei remonto.

41Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek liudytojai nurodė, kad dar būdamas gyvas R. A. ne kartą kalbėjo apie buto dokumentų sutvarkymą, t. y., liudytojai parodė ir patvirtino pareiškėjos teiginius, jog R. A. sakydavo, kad reikia butą užrašyti S. D..

42CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais, sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, todėl šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011). Šiuo atveju liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjos ir R. A. gyvenimo kartu ir bendro ūkio tvarkymo faktą, be to, netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

43Įvertinęs visus byloje nustatytus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėja S. D. nuo 1989 metų gyveno kartu su R. A. iki pat jo mirties ( - ) ir tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai, kurių vienas iš tikslų buvo jų abiejų lėšomis įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, ir pareiškėja savo lėšomis, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės – buto ir garažo, kurie buvo registruoti R. A. vardu, įgijimo. Todėl, remiantis byloje nustatytų duomenų visuma bei civilinėje teisėje visuotinai pripažįstamais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja S. D. ir R. A. bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ). Pareiškėjos prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant pareiškėjai nuosavybės teisę į ½ dalį R. A. vardu registruoto turto.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu,

Nutarė

45Pareiškėjos S. D. pareiškimą tenkinti.

46Pripažinti, kad S. D., gimusi ( - )., asmens kodas ( - ) ir R. A., ( - )., asmens kodas ( - ) miręs ( - ), nuo 1989 m. iki ( - ). vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje, tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai ir nekilnojamasis turtas, registruotas R. A. vardu, butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), ir pastato – garažo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 594/6500 dalis, pastatų registro įrašo ( - ), yra S. D. ir R. A. bendroji dalinė nuosavybė.

47Pripažinti pareiškėjai S. D., gimusiai ( - ), asmens kodas ( - ) nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto R. A. vardu, buto su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), ir pastato – garažo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), 594/6500 dalies, pastatų registro įrašo ( - ), įgytų ( - ). pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2102.

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja S. D. 2018 m. lapkričio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių... 5. Pareiškime S. D. nurodė, kad jos sutuoktinis V. D. nuolat girtavo,... 6. Pareiškėja S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1989 m. atsikraustė... 7. Suinteresuotas asmuo K. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į... 8. Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su... 9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą... 10. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2005 m.... 11. Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ( - ) name nuo 2004 m.... 12. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta nuo... 13. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su pareiškėjos... 14. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė.... 15. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad augo su tėvu ir broliu.... 16. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra D. kaimynė nuo 2003 m.... 17. Pareiškėjos atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu... 18. Teismas konstatuoja:... 19. Pareiškimas tenkintinas.... 20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnyje... 21. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylų... 22. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo... 23. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus... 24. Šiuo atveju, bylą nagrinėjant iš esmės, paaiškėjo, kad pareiškėja S.... 25. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje... 26. Šiuo atveju, nepaisant to, kad pareiškėja S. D. pareiškimą teismui... 27. Pareiškėja S. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su... 28. Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai... 29. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 30. Pareiškėja prašo pripažinti, kad minėtas turtas buvo įgytas jai ir R. A.... 31. Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių ir prie pareiškimo... 32. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys,... 33. Pagal 1964 m. CK įtvirtintą reglamentavimą, susitarimas dėl bendros veiklos... 34. Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad pareiškėja S. D. ir... 35. Suinteresuotas asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors su tėvu R.... 36. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 37. Pareiškėja S. D. pareiškimu prašo pripažinti, kad nekilnojamas turtas,... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu... 39. Šiuo atveju S. D. teismui nurodė, kad butas, ( - ), buvo pirktas jos ir R. A.... 40. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ne tik prisidėjo savo lėšomis prie... 41. Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek liudytojai nurodė, kad dar... 42. CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais, sprendžiant kartu... 43. Įvertinęs visus byloje nustatytus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260... 45. Pareiškėjos S. D. pareiškimą tenkinti.... 46. Pripažinti, kad S. D., gimusi ( - )., asmens kodas ( - ) ir R. A., ( - ).,... 47. Pripažinti pareiškėjai S. D., gimusiai ( - ), asmens kodas ( - ) nuosavybės... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...