Byla e2-1402-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Hotrema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4584-340/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Hotrema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kaefer“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Izola“, institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės UAB Hotrema ir UAB „Švykai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriuo prašo panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais nuspręsta atmesti ieškovių pateiktą pasiūlymą bei sudaryti pasiūlymų eilę, priimtus viešajame pirkime „Šilumos gamybos ir šilumos tiekimo įrenginių izoliacijos remonto darbai“, pirkimo Nr. 181829, (toliau – Pirkimas, Konkursas); tiekėjų grupę UAB Hotrema ir UAB „Švykai“ grąžinti į iki neteisėtų sprendimų priėmimo vykusias Pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą sudaryti Pirkimo sutartį, o jei ji yra sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad, sudarius ir pradėjus vykdyti Pirkimo sutartį, šalių grįžimas į iki jos sudarymo buvusią padėtį būtų neįmanomas, kadangi dalis rangos darbų bus atlikta. Be to, pažymėjo, kad Pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, taip pat nenustatytas konkretus terminas, kada darbai turi būti pradėti ir/ar iki kada turi būti atlikti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog šioje bylos negarinėjimo stadijoje yra kilusi grėsmė teismo sprendimo netinkamam įvykdymui ar neįvykdymui.
  3. Pažymėjo, kad atsakovė vykdo šilumos ir karšto vandens gamybos ir tiekimo veiklą Vilniaus mieste, todėl Pirkimo dalykas yra susijęs su tam tikrų viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu - šilumos ir karšto vandens tiekimo užtikrinimu. Atsižvelgdamas į pirkimo procedūrų terminus, teismas darė išvadą, kad, pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudaromos kliūtys atsakovei tinkamai ir efektyviai atlikti savo funkcijas, kas pažeistų viešąjį interesą ir sąlygotų proporcingumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą.
  4. Teismas nurodė, kad, jei teismas priimtų ieškovėms palankų sprendimą, ieškovių teisės galėtų būti apgintos atlyginant žalą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovės UAB „Hotrema“ ir UAB „Švykai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Ieškovės išdėstė faktines aplinkybes, nurodė argumentus bei pateikė su ieškiniu atitinkamus dokumentus, kurie, ieškovių nuomone, pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys turėjo būti vertintas kaip preliminariai pagrįstas. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės neturėjo pareigos jų pateikti. Be to, teismas neįvertino to, kad ginčo Pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o Pirkimo objektas – remonto darbai, dėl ko šalių grąžinimas į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį būtų negalimas, kas papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė. Be to, atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad rangos darbai turi būti atliekami iškart visa apimtimi ir skubiai. Teismas visiškai nevertino nei būsimų darbų pradžios, nei jų atlikimo terminų, nei apimties. Dalis atsakovei skubių darbų, dar vykdant šį Pirkimą, buvo įsigyti kitu, atskirai paskelbtu pirkimu, ką patvirtina su atskiruoju skundu teikiamas 2017 m. birželio 6 d. Nr. 17/SP06-02 galutinis darbų aktas ir Rangos sutarties bendrosios sąlygos. Taigi atskiri skubūs darbai gali būti įsigyjami skelbiant atskirą mažos vertės pirkimą.
    2. Vien tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu savaime nereiškia, kad atsakovės interesas nagrinėjamu atveju yra svarbesnis. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros ar proporcingumo principų.
  2. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovių atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais.
    2. Perkami darbai apims ne tik planinius, bet taip pat ir neplaninius bei avarinius darbus. Tai, jog perkančioji organizacija objektyviai negali numatyti konkrečių datų, kada darbai turi būti pradėti ir/ar kada jie konkrečiai turi būti atlikti, negali būti laikomas vertinimo kriterijumi, dėl kurio neva nėra skubos perkančiajai organizacijai vykdyti pirkimą. Faktas, kad buvo organizuojamas apeliančių nurodomas mažos vertės pirkimas, tik patvirtina, jog dėl to, kad nėra sudaryta Pirkimo sutartis, esant planinių darbų atlikimo poreikiui, atsakovė neturi kitos išeities kaip tik vykdyti atskirą mažos vertės pirkimą.
    3. Atskirojo skundo teiginys, kad atskiri skubūs darbai gali būti įgyjami skelbiant atskirą mažos vertės pirkimą, yra pateiktas neįvertinus visų faktorių, kurie gali turėti reikšmės parenkant pirkimo būdą. Planuojami prekių, darbų ir/ar paslaugų pirkimai yra vykdomi taikant pirkimų vertės skaičiavimo metodikas, t. y. perkančioji organizacija pirkimo vertės nustatymo būdo negali pasirinkti taip, kad būtų galima išvengti VPĮ nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Atitinkamai perkančioji organizacija turi laikytis nustatyto reguliavimo ir pasirinkti pirkimo būdą vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinta numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika.
    4. Atsakovės teikiama paslauga yra paslauga, atitinkanti viešąjį interesą. Atsakovė, vykdydama ginčo Pirkimą, siekė įsigyti būtinus remonto darbus, kurie yra viena iš sudėtinių dalių tinkamam šilumos ūkio infrastruktūros ir viešųjų paslaugų vartotojams teikimo, užtikrinimui. Akivaizdu, kad šilumos ūkio infrastruktūros priežiūra, remontas (tiek planinis, tiek avarijų likvidavimo darbai) turi būti vykdomas laiku ir tinkamai. Tinkamas atsakovės funkcijų vykdymas bei paslaugų suteikimas vartotojams yra tos vertybės, kurios nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintos ir ginamos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų neproporcingai pažeistas viešasis interesas.

3Teismas

konstatuoja:

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Ieškovės UAB „Hotrema“ ir UAB „Švykai“ su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. birželio 6 d. galutinio atliktų darbų akto Nr. 17/SP06-02 kopiją ir Rangos sutarties bendrosios dalies kopiją. Šie rašytiniai įrodymai, apeliančių teigimu, patvirtina, kad dalis atsakovei skubių darbų, dar vykdant ginčo Pirkimą, buvo įsigyti kitu, atskirai paskelbtu pirkimu.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).
  3. Įvertinus apeliančių su atskiruoju skundu teikiamų rašytinių įrodymų turinį, darytina išvada, kad, vertinant šiuos rašytinius įrodymus jau byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, jie neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos taikymo/netaikymo rezultatui, todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos.

6Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  2. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  3. Nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei viešasis interesas neatidėliotinu pirkimo objekto įgyvendinimu, CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas netenka esminės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1182-180/2017).
  4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais buvo atmestas ieškovių pasiūlymas ir Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Kaefer“, teisėtumo. Remdamasis tuo, kad Pirkimo dalykas yra susijęs su tam tikrų viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nesustabdė Pirkimo procedūrų ir neuždraudė perkančiajai organizacijai sudaryti Pirkimo sutarties. 2017 m. birželio 9 d. atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė rangos sutartį su UAB „Kaefer“ dėl šilumos gamybos ir šilumos tiekimo įrenginių izoliacijos remonto darbų (neplaniniai ir avariniai darbai). Ieškovės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
  5. Kadangi nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo grindžiama tuo argumentu, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, įvertinęs tai, jog ieškinio preliminarus pagrįstumas yra jau patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys.
  6. Ieškovės atskirąjį skundą grindžia aiškindamos dviejų viešųjų interesų santykį bei vyraujančio intereso tinkamą parinkimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.
  7. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
  8. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Kai pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180-2017).
  9. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Vilniaus mieste nepertraukiamai vykdo šilumos ir karšto vandens gamybos ir tiekimo veiklą. Vilniaus miesto šilumos ūkio tinkama priežiūra bei eksploatacija yra vienas iš esminių strateginių atsakovės tikslų. Tai, kad atsakovės teikiamos paslaugos yra viešąjį interesą atitinkančios paslaugos yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.
  10. Šiuo konkrečiu atveju vykdydama ginčo Pirkimą, atsakovė siekė įsigyti šilumos gamybos ir šilumos tiekimo įrenginių izoliacijos remonto darbus, kurie būtini tinkamam šilumos ūkio infrastruktūros ir viešųjų paslaugų vartotojams teikimo užtikrinimui. Akivaizdu, kad šilumos ūkio infrastruktūros priežiūra bei remonto (tiek planiniai, tiek neplaniniai) darbai turi būti vykdomi laiku ir kokybiškai, kad būtų užtikrintas šilumos ir karšto vandens tiekimas Vilniaus miesto gyventojams.
  11. Atkreiptinas dėmesys, kad į Pirkimo apimtį įeina ir avariniai darbai, kurie pagal Techninių sąlygų 3.9.1 punktą gali būti užsakomi bet kuriuo paros metu, bet kurią savaitės dieną ir atliekami per 3 valandas nuo žodinio užsakymo telefonu pateikimo, kas papildomai patvirtina Pirkimo svarbą ir poreikį darbus atlikti kaip įmanoma operatyviau. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neproporcingai apsunkintų atsakovės padėtį, kadangi, įvykus avarinei situacijai, atsakovė negalėtų tinkamai ir laiku jos pašalinti, kas sukeltų žalą ne tik pačiai atsakovei, tačiau kiltų reali grėsmė vartotojams likti be šilumos ir karšto vandens tinkamo tiekimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovei yra ypač svarbu turėti galiojančią Pirkimo sutartį, kad bet kuriuo metu įvykus avarijai ar iškilus neplaninių darbų poreikiui, galėtų būti tinkamai užtikrinamas neplaninių darbų tinkamas įvykdymas bei avarijos ir jos galimų padarinių likvidavimas.
  12. Įvertinus tai, kad ginčo Pirkimu siekiama įsigyti ir neplaninius bei avarinius darbus, kuriuos būtina atlikti nedelsiant, teisinio situacijos vertinimo iš esmės nekeičia ir ta aplinkybė, kad atsakovė turi galimybę tam tikrus planinius darbus įsigyti organizuodama atskirus mažos vertės pirkimus.
  13. Apeliančių argumentas, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino būsimų darbų pradžios, jų atlikimo terminų bei apimties, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, t. y. perkami ir planiniai bei avariniai darbai, kuri suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija objektyviai negali numatyti konkrečių datų, kada darbai turės būti pradėti ir/ar kada konkrečiai jie turės būti užbaigti, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.
  14. Vien aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali suketi tam tikras neigiamas finansines pasekmes apeliantėms, savaime neteikia pagrindo jas taikyti. Akivaizdu, kad apeliantės nagrinėjamu atveju iš esmės siekia apginti tik savo privačius turtinius interesus, kurie ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos realiai būtų patirta (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).
  15. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. birželio 9 d. rangos sutartis preliminariai galioja tris metus, o tai reiškia, kad, bylą išnagrinėjus apeliacinio proceso tvarka ir nusprendus, jog ieškovių ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra pagrįstas, teismas ex officio spręs 2017 m. birželio 9 d. rangos sutarties galiojimo klausimą, tokiu būdu apgindamas galimai ieškovių pažeistas teises ar jų teisėtus interesus.
  16. Nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei viešasis interesas neatidėliotinu pirkimo objekto įgyvendinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako apeliančių argumentų, susijusių su apeliantėms palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsme.
  17. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kas sudaro pagrindą tokias laikinąsias apsaugos priemones atsisakyti taikyti.

7Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovių atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovių atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai