Byla e2-839-676/2018
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovei R. J. ir jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2007 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-968-323/2007 iš jo priteistą išlaikymą 101,37 EUR (350 Lt) sūnui A. J., gimusiam ( - ) ir priteisti iš atsakovo po 60 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad ( - ) šalims gimė sūnus A. J.. Teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. po 350 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovas dėl ligos, po gydymo stacionare neurologijos skyriuje ir reabilitacijos, tapo neįgaliu, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; pagal sveikatos būklę jam pastoviai būtina kito asmens pagalba; jis negali dirbti ir praktiškai neturi pajamų bei dėl ligos padidėjo jo išlaidos. Jam paskirta priežiūros išlaidų tikslinė 112 EUR kompensacija, gauna 296,36 EUR netekto darbingumo pensiją. Mokėti sūnui teismo nustatyto dydžio išlaikymo neturi galimybės, yra pagrindas pakeisti ir sumažinti iš jo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 60 EUR per mėnesį.

5Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nutraukiant santuoką įsipareigojo mokėti po 350 Lt (101,37 EUR) sūnaus išlaikymui iki pilnametystės, tačiau priteistą sumą ieškovas neteikė nepilnamečiui vaikui ir iki 2018 m. kovo 31 d. išlaikymo vaikui įsiskolinimas sudaro 12 153,26 EUR. Ieškovui neteikiant išlaikymo, išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui moka Vaikų išlaikymo fondas po 57 EUR. Ieškovo pajamos išlaikymo priteisimo metu buvo apie 1 200 Lt, t.y. 347,54 EUR, šiuo metu byloje esančiais duomenimis ieškovo pajamos per mėnesį yra 408,36 EUR, ieškovo pajamos yra net didesnės nei teismo sprendimo priėmimo metu. Į bylą pateikti vaistų kvitai, apie vaistus, įsigytus 2017 m. lapkričio – gruodžio, 2018 m. sausio - vasario mėnesiais, iš pateiktų vaistų kvitų matyti, kad dalis vaistų ieškovui yra kompensuojami ir priemokos labai nedidelės, kitas išlaidas sudaro papildai. Išlaidų trumpalaikiams sveikatos sutrikimams gydyti negalima laikyti išlaidomis, iš esmės bloginančiomis ieškovo turtinę padėtį. Tiek papildai, tiek medikamentai peršalimui gydyti analogiškai yra reikalingi ir nepilnamečiui vaikui. Be to sūnus gyvena su atsakove, todėl jai ir taip tenka didžioji rūpinimosi juo našta.

6Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

7Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tiek vaikas, tiek mama matė ieškovą perkant alkoholinius gėrimus parduotuvėje.

8Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anželos Šumauskienės išvadomis, nėra jokio pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Abiejų šalių sveikatos būklės panašios. Atsakovės pajamos dvigubai mažesnės. Skyrius negali sutikti, kad nepilnamečiui vaikui būtų sumažintas išlaikymas, nes jis ir taip nėra didelis bei atsižvelgus į tai, kad po pusės metų jis taps pilnamečiu, kurio ir poreikiai yra ženkliai padidėję. Prašomas ieškovo sumažinti išlaikymo dydis 60 EUR, neužtektų nepilnamečiui vaikui net per mėnesį pavalgymui.

9Teismas

konstatuoja:

10įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

11Įstatymu nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 d. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalis).

12Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 straipsnis). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

13Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).

14Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo A. J. buvo priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – sūnui A. J., gimusiam ( - ), periodinėmis išmokomis po 350 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2006 m. lapkričio 27 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovas prašo sumažinti priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 60 EUR, nes pasikeitė jo finansinė padėtis, t.y. pablogėjo jo sveikatos būklė. Ieškovo pajamos išlaikymo priteisimo metu buvo apie 1 200 Lt (347,54 EUR). Šiuo metu, byloje esančiais duomenimis, ieškovo pajamos per mėnesį yra 408,36 EUR. Pastarosios lėšos šiuo metu yra jo vienintelės pajamos. Ieškovas nepateikė duomenų, kad yra/buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir ieškovas ieško/ieškojo darbo pagal savo turimą darbingumo lygį (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimi ieškovas gyvena kartu su tėvu ir broliu tėvui priklausančiame bute ir neturi išlaidų bent už buto nuomą. Ieškovo pajamos yra nežymiai didesnės nei teismo sprendimo priėmimo metu. Į bylą pateikti vaistų kvitai, apie vaistus, įsigytus 2017 m. lapkričio – gruodžio, 2018 m. sausio - vasario mėnesiais; iš vaistų kvitų matyti, kad dalis vaistų, ieškovui yra kompensuojami ir priemokos labai nedidelės; kitas išlaidas sudaro įsigyti papildai. Išlaidų trumpalaikiams sveikatos sutrikimams gydyti negalima laikyti išlaidomis, iš esmės bloginančiomis ieškovo turtinę padėtį. Tiek papildai, tiek medikamentai peršalimui gydyti analogiškai yra reikalingi ir nepilnamečiui vaikui. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo ieškovas daugiau išlaikomų asmenų, turto neįgijo (VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi).

15Ieškovas neįgaliu tapo 2017 m., tačiau ir būdamas darbingas, tinkamai neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Antstolės Laimos Neniškienės 2018 m. kovo 29 d. pažymoje nurodyta, kad A. J. skola pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-968-323/2007, nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sudaro 12 153,26 EUR. Ieškovui neteikiant išlaikymo, išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui moka Vaikų išlaikymo fondas – po 57 EUR. Pats ieškovas kreipimosi į teismą metu pradėjo pervesti nepilnamečiui vaikui po 60 EUR.

16A. R. J. yra nustatytas neįgalumas, jos pajamas per mėnesį sudaro 105,56 EUR netekto darbingumo pensija. Atsakovės pajamos vos ne keturis kartus mažesnės nei ieškovo. Atsakovė yra neįgali, tačiau užsiregistravusi Darbo biržoje, gyvena socialiniame būste, už kurį turi mokėti nuomą ir negali įsiskolinti, kad neprarastų būsto.

17Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

18Teismo 101,37 EUR periodinių išmokų, mokėtinų kas mėnesį suma vaiko išlaikymui, buvo priteista prieš vienuolika metų. Vaiko poreikiai per tiek metų be abejo pasikeitė, tačiau jie ne sumažėjo, o padidėjo. Vaikui septyniolika metų, jis mokosi „Baltijos“ gimnazijos antroje klasėje; jam reikalingos išlaidos ir mokymosi priemonėms, ir uniformai, sportinei ir kitai aprangai, avalynei, kompiuteriui, internetui, maitinimuisi tiek mokykloje, tiek namuose, laisvalaikiui, gyvenamosios patalpos išlaikymui; vaikas pageidauja lankyti būrelius, tačiau to padaryti negali. Vaikui yra sutrikęs regėjimas, kiekvienais metais reikia keisti akinių stiklus, kurių kaina apie 70 EUR, vaikui nuolat reikia naudoti specialius papildus kraujo gerinimui, kurių kaina mėnesiui 35 EUR.

19Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą : gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovė prašo palikti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Individualizuojant nepilnamečio vaiko poreikius pažymėtina, jog šalių vaikas be minimalių poreikių turi ir sveikatos problemų.

20Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad dar labiau mažinti išlaikymą iš ieškovo sūnui nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų. Be to, ir pats ieškovas, nors ir esant ribotam darbingumui, turi dėti visas įmanomas pastangas įsidarbinti bei gauti lėšų, kad vaiko poreikiai būti užtikrinti.

21Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

22Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2007 m. vasario 12 d. jo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė (pablogėjo), kad jis realiai prarado galimybę mokėti priteistą išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus Almanto išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin sunki ir ji nėra ženkliai pablogėjusi, lyginant su 2007 metų pradžia, kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sprendimu įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra, priešingai, atsakovei atsirado pareiga išlaikyti vaiką, ieškovas vaikui priteisto išlaikymo neteikė ir neteikia, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas sudaro 12 153,26 EUR, vaikui išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas kas mėnesį po 57 EUR. Todėl sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, dėl pasikeitusios atsakovo turtinės padėties (jos pablogėjimo) nukentės nepilnamečio vaiko interesai.

23Įvertinant byloje surinktus įrodymus daroma išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė – pablogėjo jo turtinė padėtis. Tėvai - ir ieškovas, ir atsakovė privalo stengtis, ieškoti visų įmanomų galimybių gauti pakankamai pajamų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui ir pagal šiandienos šalių situaciją, nėra per didelis. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

25Pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato jog abiem šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus tai, kad šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto... 5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašė jį... 6. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti... 7. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti... 8. Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės... 9. Teismas... 10. įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 11. Įstatymu nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto... 12. Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo... 13. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti... 14. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. vasario 12 d.... 15. Ieškovas neįgaliu tapo 2017 m., tačiau ir būdamas darbingas, tinkamai... 16. A. R. J. yra nustatytas neįgalumas, jos pajamas per mėnesį sudaro 105,56 EUR... 17. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad... 18. Teismo 101,37 EUR periodinių išmokų, mokėtinų kas mėnesį suma vaiko... 19. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK... 20. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad dar... 21. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti... 22. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2007 m. vasario 12 d. jo turtinė... 23. Įvertinant byloje surinktus įrodymus daroma išvadą, kad ieškovas... 24. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios... 25. Pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 27. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato jog abiem šalims esant atleistoms nuo... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. ieškinį atmesti.... 30. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...