Byla 2-206-860/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Darjai Bočekovai, vertėjaujant Alicijai Stančinskai,

3dalyvaujant pareiškėjai M. V., pareiškėjos atstovui adv. padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, suinteresuotiems asmenims V. V. ir K. V.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, G. V., V. V., K. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

5M. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu) (II t., b. l. 59-61), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. V., gim. ( - ), iki savo mirties ( - ), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - pagal dabartinį registrą gyvenamąjį namą 94,82 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), statytą 1923 m., esantį dabartiniame ( - ), bei, kad F. J. (ankstesnė pavardė V.) po savo vyro S. V. mirties ( - ) priėmė palikimą. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini palikimo priėmimo faktui patvirtinti.

6Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos vyras E. V. mirė ( - ). Po jo mirties ji priėmė palikimą. Jos vyro motina F. J. mirė ( - ). Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimu jos vyrui po motinos mirties buvo atnaujintas terminas priimti palikimą. Transmisijos būdu ji po F. J. ir E. V. mirties priėmė palikimą į nekilnojamą turtą - 0,48 ha ir 0,42 ha dydžio žemės sklypus, esančius ( - ), taip pat po vyro mirties nekilnojamą turtą - pastatus, esančius ( - ). Vilniaus r. ( - )-ojo notarų biure 2009-02-24 ir 2010-03-04 jai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Taip pat nurodė, kad iki savo mirties ( - ) F. J. valdė nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su veranda ir rūsiu, statytus 1923 m., ūkinius pastatus, statytus 1960 m., 1962 m., ir 1965 m., kiemo statinius - tualetą, statytą 1985 m. ir šulinį, statytą 1968 m., esančius dabartiniame ( - ). Šis nekilnojamas turtas nebuvo registruotas F. J. vardu. F. J. ( - ) susituokė su S. V., kuris mirė ( - ). Iki savo mirties jis nuosavybės teise valdė pagal dabartinį registrą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su veranda ir rūsiu, statytus jo paties 1923 m., taip pat po šiais statiniais esantį žemės sklypą, kurį įgijo 1923-07-04. Po jo mirties šį turtą faktiškai ėmė valdyti, juo naudotis ir juo disponuoti jo sutuoktinė F. J. (buv. V.). Santuokoje gimę vaikai J. V., g. ( - ), miręs ( - ), ir E. V., g. ( - ), miręs ( - ), tuo metu buvo mažamečiais ir palikimo nepriėmė. F. V. ( - ) susituokė su J. J. ir po santuokos sudarymo tapo J., vaikų jie nesusilaukė. J. J. atsikraustė gyventi pas F. J. į namą, kuris jai liko po vyro S. V. mirties. J. J. pergyveno savo sutuoktinę ir mirė ( - ). Vaikų jis neturėjo, po F. J. mirties palikimo nepriėmė. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su veranda ir rūsiu, Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas kieno nors nuosavybe. J. J. yra įrašytas tik kaip naudotojas, tačiau ne savininkas. Šiais statiniais nuo pat F. J. mirties naudojosi ji su savo velioniu vyru E. V.. Faktiškai po savo motinos mirties jos vyras E. V. priėmė palikimą, nes pradėjo šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Kadangi statiniai nėra įstatymo nustatyta tvarka registruoti F. J. vardu, todėl notaras negali jai išduoti paveldėjimo teisės liudjiimo. Be šio dokumento ji negali įstatymo nustatyta tvarka registruoti nekilnojamo turto. Kitu būdu, nei teismine tvarka, ji negali gauti dokumentų, patvirtinačių palikimo priėmimo faktą. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini palikimo priėmimo faktams patvirtinti.

7Suinteresuoti asmenys G. V., V. V. ir K. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Nurodė, kad jų senelė F. J. iki savo mirties valdė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Jai mirus turtu rūpinosi, naudojosi ir jį valdė jų tėvas E. V. ir mama M. V., o mirus tėvui – mama M. V.. Iš senelės pasakojimų žino, kad gyvenamąjį namą su veranda ir rūsiu 1923 m. pastatė jų senelis (I t., b.l. 73-74).

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra bei jų atstovui nedalyvaujant (I t., 75-76, II t., b. l. 76-77).

9Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra bei jų atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad neturi duomenų apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato ir kiemo statinių, esančių ( - ), savavališką statybą (I t., b. l. 83-87, II t., b. l. 87-88, 91-93).

10Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pirmasis pareiškėjos reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, nes ji neįrodė, jog yra visos sąlygos nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti, o dėl antro reikalavimo prašo spręsti teismo nuožiūra (I t., b. l. 79-80.II t., b. l. 89-90).

11Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktame atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (I t., b. l. 93-98).

12Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė visiškai patikslintame pareiškime nurodytais motyvais.

13Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. V. ir K. V. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

14Pareiškimas tenkintinas.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinio teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

16Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

17Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

18Nagrinėjamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) buvo įregistruota S. V. ir F. V. (pavardė iki santuokos S.) santuoka (( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 21). S. V. mirė ( - ) (Mirties įrašo Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 22). Mirties liudijimo ( - ) Nr. ( - ) kopija nustatyta, kad F. J. (buv. V.) mirė ( - ) (I t., b. l. 24).

19Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., gim. ( - ), iki savo mirties ( - ), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - pagal dabartinį registrą gyvenamąjį namą 94,82 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), statytą 1923 m., esantį dabartiniame ( - ).

20LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Be to, pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui.

21Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 94,82 kv. m., daiktinės teisės neįregistruotos (I t., b. l. 36, 157-159). VĮ Registrų centro 2013-10-30 raštu nustatyta, kad patikrinus nekilnojamojo turto objektų, esančių ( - ), archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje (inv. Nr. ( - )) sukauptus dokumentus, M. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nerasta (I t., b. l. 53). 2014-05-27 VĮ Registrų centras sprendimu nutarė sprendimą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atidėti, nes pateikta 1989-03-18 parengta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų (II t., b. l. 51), o 2014-06-04 sprendimu nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą dar kartą atidėjo (II t., b. l. 52). Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2008-05-13, 2013-05-09, 2013-11-25 raštais nustatyta, kad dokumentų apie S. ir F. V. ( - ) apskrities ( - ) arba ( - ) valsčiaus ( - ) (( - )) kaime turėtus pastatus, jų statybas bei turto paveldėjimą archyve saugomose fonduose nerasta (I t., b. l. 16, 20, 89).

221923-07-04 registru Nr. ( - ) ir jo vertimu nustatatyta, kad 1923-07-04 S. V. įgijo žemės sklypą, susidedantį iš aštuonių rėžių, kurio bendras plotas penkios dešimtinės ir šešiasdešimt kvadratinių sieksnių, esantį ( - ) (I t., b. l. 10-15). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos taip pat matyti, kad ( - ) seniūnijos archyviniame fonde, ( - ). Piliečių 1925 m. sąraše įrašytas S. V., ( - ) turėjęs žemės bei, kad ( - ) ir ( - ) rinkimų institucijų ir komisijų archyviniame fonde, ( - ). Rinkėjų į Seimą 1938 m. sąraše įrašyti ( - ) gyventojai S. ir F. V. (I t., b. l. 18-19, 149-150).

23Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad S. V. pats pastatė 1923 m. gyvenamąjį namą ir jį valdė nuosavybės teise iš esmės patvirtina ir ( - ) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo ( - ) rajono ( - ) apylinkės ( - ) (( - )) kaimo ( - ), ( - ) m. ūkinėse knygose esantys ūkio žinių lapai ir jų vertimai, kuriuose nurodyta, kad gyvenamasis namas, adresu ( - ) apylinkėje, pastatytas 1923 m. (I t., b. l. 126-137, 143-145, 146-148, 160-194, II t., b. l. 7-50); 1989-03-18 parengta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, iš kurios matyti, kad gyvenamasis namas, pažymėtas ( - ), pastatytas 1923 m. (II t., b. l. 62-70). 2013-10-29 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė konstatavo, kad adresu ( - ), žemės sklype stovi apleistas medinis namas su veranda ir rūsiu, o šalia namo trys ūkiniais pastatai (I t., b. l. 55-63). Liudytoja F. B. taip pat parodė, kad ji yra gimusi ( - ) m. ir nuo gimimo gyvena ( - ) k. S. V. gyveno jos kaiminystėje, kas statė namą ji nepamena, tačiau žino, kad pas S. V. našlę atsikrauščius naujam vyrui J. J., namas jau buvo pastatytas iki tol.

24Kasacinio teismo praktikoje valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turintys faktai paprastai negali būti patvirtinti vien liudytojų parodymais dėl jų nepakankamumo – subjektyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009), tačiau esant aukščiau aptartų ir ištirtų rašytinių įrodymų visetui, teismas, įvertinęs pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti faktą, kad S. V., gim. ( - ), iki savo mirties ( - ), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - pagal dabartinį registrą gyvenamąjį namą, 94,82 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), statytą 1923 m., esantį dabartiniame ( - ) (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

25F. V. ( - ) įregistravo santuoką su J. J. ir po santuokos tapo F. J. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 23). J. J. mirė ( - ) (Mirties liudijimo ( - ) Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 25). F. J. ir J. J. santuokoje vaikų nesusilaukė. F. V. ir S. V. santuokoje gimė du vaikai J. V., g. ( - ), kuris mirė ( - ) (Mirties įrašo Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 26), ir E. V., g. ( - ), miręs ( - ) (Mirties liudijimo ( - ) Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 37), kuris buvo pareiškėjos vyras (Santuokos liudijimo ( - ) Nr. ( - ) kopija, I t., b. l. 27).

26J. J. nebuvo sudaręs testamento, ką patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos 2007-11-21 raštas Nr. ( - ) (I t., b. l. 38). Vilniaus rajono ( - )-ojo notaro biure taip pat paveldėjimo byla po J. V. ir J. J. nuo ( - ) iki ( - ) nėra pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (I t., b. l. 39). Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio mėn. 13 d. sprendimu pareiškėjos vyrui po jo motinos F. J. mirties buvo atnaujintas terminas priimti palikimą (I t., b. l. 54). Po vyro E. V. ir F. J. mirties, pareiškėja priėmė palikimą į nekilnojamą turtą - 0,48 ha ir 0,42 ha dydžio žemės sklypus, esančius ( - ), bei pastatus, esančius ( - ) (I t., b. l.28-35).

27Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę, turintį faktą, kad F. J. (ankstesnė pavardė V.) po savo vyro S. V. mirties ( - ) priėmė palikimą.

28Paveldėjimo santykius iki 1940 m. liepos 22 d. reguliavo Rusijos imperijos įstatymų sąvado (toliau - Sąvadas) X tomo 1 dalis. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teisės normas – Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies nuostatas, nesant testamento vieno ar kelių įpėdinių naudai palikimas atitenka paveldėtojams pagal įstatymą (1110 str. 2 d.). Šio sąvado X tomo 1 dalies 1127 straipsnyje numatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties. Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės, kad žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2008). Aiškinant Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnį, paveldėti pagal įstatymą leidžiama tik asmenims, surištiems su palikėju kraujo giminyste, o, kadangi tarp sutuoktinių tokios giminystės nėra, tad jie po vienas kito nepaveldi, bet dėl moralinių ryšių turi teisę gauti įsakytinę dalį. Įsakytinę dalį našlys arba našlė gauna nuosavybėn, ją paveldėdami pagal įstatymą ir toje dalyje pats įstatymas sutuoktinius pripažino įpėdiniais.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo S. V. mirties, nesant surašyto testamento, įstatyminiais įpėdiniais liko ir du jo vaikai J. V. ir E. V.. Vadovaujantis Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikšti sutikimą arba nesutikimą priimti palikimą turėjo jiems paskirti globotojai. Mirus tėvui, vaikams buvo atitinkamai ( - ) ir ( - ) metai, todėl darytina išvada, kad priimti palikimą už mažamečius galėjo tik jų motina F. J. (buv. V.). Kad įgytų palikimą įpėdinis turėjo jį priimti, įstatymas neleido priimti palikimo su sąlyga (Civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1255 str.). Palikimas tapdavo įpėdinio nuosavybe, jei įpėdinis jį priimdavo. Palikimo priėmimu buvo laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmeniniam pelnui gauti (Civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1261 str.). Pagal tuo metu galiojusį įstatymą buvo pripažintinas faktinis palikimo priėmimas. Palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti. Po S. V. mirties našle tapusi pareiškėjos vyro motina F. J. (buv. V.) liko gyventi ( - ) kaime (buvęs pav. ( - )). Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos pažyma bei išrašas iš ( - ) seniūnijos namų ūkio knygos (( - ) m.) Nr. ( - ), iš kurių matyti, kad ( - ) seniūnijos namų ūkio knygoje (( - ) m.) Nr. ( - ), namų ūkio Nr. ( - ) įrašyta F. J. ir J. J. iki 1996-08-15 gyveno ( - ); gyvenamasis namas, ūkio pastatai bei kiti kiemo statiniai priklauso F. J. ir J. J. (I t., b. l. 17, 122-123, 160-161); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, iš kurios matyti, kad ( - ) ir ( - ) rinkimų institucijų ir komisijų archyviniame fonde, ( - ) Rinkėjų į Seimą 1938 m. sąraše įrašyti ( - ) gyventojai S. ir F. V. bei, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose, ( - ) gyventojo J. J. buto – ūkio lape įrašyti šeimos galva J. J., žmona F. J. bei posūniai Juozas ir E. V. (I t., b. l. 18-19) bei ( - ) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo ( - ) rajono ( - ) kaimo 1955-1970, 1973-1990 m. ūkinėse knygose esantys J. J. ir E. V. ūkio žinių lapai, kurių Šeimos narių sąraše nurodyta F. J. ir J. J., gyvenantys ( - ) m. pastatyme name, esančiame ( - ); o 1964-1966 m. knygoje papildomai nurodyti E. V. ir M. V. (II t., b. l. 35-48) bei 1966-07-25 sprendimas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad E. V. atskirtas nuo J. J. šeimos (I t., b. l. 125-139, 143-148, 160-196, II t., 3-50).

30Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad F. J. (ankstesnė pavardė V.) po savo vyro S. V. mirties, mirusio ( - ), priėmė palikimą.

31Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

32Juridinių faktų nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).

33Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 52,26 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 92 str.).

34Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais,

Nutarė

35Pareiškimą tenkinti.

36Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. V., gim. ( - ), iki savo mirties ( - ), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - pagal dabartinį registrą gyvenamąjį namą 94,82 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), statytą 1923 m., esantį dabartiniame ( - ), bei, kad F. J. (ankstesnė pavardė V.) po savo vyro S. V. mirties, mirusio ( - ), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

37Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

38Priteisti iš pareiškėjos M. V. (a. k. ( - ) valstybės naudai 52,26 Lt (penkiasdešimt du litus 26 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Darjai Bočekovai, vertėjaujant Alicijai Stančinskai,... 3. dalyvaujant pareiškėjai M. V., pareiškėjos atstovui adv. padėjėjui... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos... 5. M. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu) (II t., b. l. 59-61),... 6. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos vyras E. V. mirė ( - ). Po jo... 7. Suinteresuoti asmenys G. V., V. V. ir K. V. atsiliepime nurodė, kad su... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime... 9. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 10. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą... 11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė... 13. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. V. ir K. V. su pareiškimu... 14. Pareiškimas tenkintinas.... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)... 16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių... 18. Nagrinėjamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - )... 19. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V.,... 20. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas... 21. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 22. 1923-07-04 registru Nr. ( - ) ir jo vertimu nustatatyta, kad 1923-07-04 S. V.... 23. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad S. V. pats pastatė 1923 m.... 24. Kasacinio teismo praktikoje valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę... 25. F. V. ( - ) įregistravo santuoką su J. J. ir po santuokos tapo F. J.... 26. J. J. nebuvo sudaręs testamento, ką patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos... 27. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę, turintį faktą, kad F. J.... 28. Paveldėjimo santykius iki 1940 m. liepos 22 d. reguliavo Rusijos imperijos... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo S. V. mirties, nesant surašyto... 30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje... 31. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo... 32. Juridinių faktų nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Kitokia... 33. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 52,26 Lt išlaidos, susijusios su... 34. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448... 35. Pareiškimą tenkinti.... 36. Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. V., gim. ( - ), iki... 37. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo... 38. Priteisti iš pareiškėjos M. V. (a. k. ( - ) valstybės naudai 52,26 Lt... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...