Byla eAS-996-520/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus ir Ko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virginijus ir Ko“ (toliau – ir pareiškėjas) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12)-LT2-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Klaipėdos RAAD 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2)-LV4-1832 „Dėl 2017-07-25 privalomojo nurodymo Nr. (12)-LT2-2 panaikinimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas).

6Pareiškėjas paaiškino, kad neteisėtu Privalomuoju nurodymu jis buvo iki 2017 m. rugsėjo 25 d. įpareigotas apskaityti visas 2016 metais gautas bei atliekų siuntėjų nurodytas atliekas, apdorotas atliekas, bei apskaityti atliekas, susidariusias tvarkymo metu (su specifiniais nurodymais dėl pakuočių ir popieriaus atliekų bei iš ūkininkų gautų plastikinių pakuotės atliekų), ir pateikti apskaitos duomenis Privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Privalomojo nurodymo pateikė skundą, tačiau Klaipėdos RAAD, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Privalomąjį nurodymą paliko galioti.

7Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą.

8Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Privalomojo nurodymo galiojimo nesustabdymas lemtų situaciją, jog pareiškėjas turėtų Privalomąjį nurodymą įvykdyti, nors jo įvykdymo galimybės, apimtis ir specifika pareiškėjui yra neaiški. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas atsižvelgiant į 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte pateiktas išvadas.

9Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-304-586/2017, sukėlė abejonių dėl patikrinimo akte nurodytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, šiame akte nustatytų aplinkybių teisingumo, o tai, pasak pareiškėjo, suteikia pagrindą abejoti ir minėto patikrinimo akto išvada dėl pareiškėjo pažeidimų 2016 metų atliekų apskaitoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, jis turėtų inicijuoti savo bendrovės atliekų apskaitos auditą, o tai reikštų papildomų išlaidų atsiradimą. Be to, būtų naudojamas pareiškėjo darbuotojų darbo laikas, kuris galėtų būti nukreiptas kitiems tikslams įgyvendinti. Pareiškėjas nurodė, kad jis turėtų įvykdyti Klaipėdos RAAD nurodymus, kurie galbūt bus pripažinti neteisėtais.

10Pareiškėjo įsitikinimu, įvykdžius Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus vėlesnis Privalomojo nurodymo panaikinimas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo teisių neapgintų, o pareiškėjo reikalavimas, dėl kurio jis (pareiškėjas) kreipėsi į teismą, netektų prasmės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymas lemtų administracinės atsakomybės taikymą, todėl pareiškėjas neišvengtų papildomų teisminių ginčų, kurie dar labiau padidintų pareiškėjo žalą. Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso.

11II.

12Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Virginijus ir Ko“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

13Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

14Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl ginčijamo sprendimo nesudaro pagrindo šioje bylos proceso stadijoje konstatuoti, jog ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino klausimas gali būti sprendžiamas administracine tvarka. Teismo vertinimu, tai patvirtina aplinkybė, kad Klaipėdos RAAD 2017 m. spalio 10 d. raštu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 24 d. Teismo įsitikinimu, analizuojamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

15III.

16Pareiškėjas UAB „Virginijus ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Klaipėdos RAAD Privalomojo nurodymo galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

17Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo pareiškėjo pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki bus išnagrinėta byla, kurioje ginčijamas minėto nurodymo teisėtumas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia išvengti naujų ginčų kilimo bei žalos atsiradimo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Virginijus ir Ko“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

21Nustatyta, kad administraciniame teisme pagal pareiškėjo skundą iškelta byla dėl atsakovo Klaipėdos RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo Nr. (12)-LT2-2 bei Klaipėdos RAAD 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. (2)-LV4-1832 „Dėl 2017-07-25 privalomojo nurodymo Nr. (12)-LT2-2 panaikinimo“ panaikinimo. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo iki 2017 m. rugsėjo 25 d. įpareigotas apskaityti visas 2016 metais gautas bei atliekų siuntėjų nurodytas atliekas, apdorotas atliekas, bei apskaityti atliekas, susidariusias tvarkymo metu (su specifiniais nurodymais dėl pakuočių ir popieriaus atliekų bei iš ūkininkų gautų plastikinių pakuotės atliekų), ir pateikti apskaitos duomenis Privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui.

22Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi šioje byloje turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. laikinai sustabdomas Klaipėdos RAAD Privalomojo nurodymo galiojimas, nes pareiškėjas, įgyvendindamas Privalomąjį nurodymą, galbūt susidurtų su neproporcingai didelėmis išlaidomis, nebūtų užtikrintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nėra detalizavęs neproporcingai didelių išlaidų, kurias jis patirtų, vykdydamas Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas būtinumą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas turi vykdyti Privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo galimybės, apimtis ir specifika pareiškėjui yra neaiški ir nesuprantama; pareiškėjui įgyvendinus Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, vėlesnis jo panaikinimas priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, neapgintų pareiškėjo teisių, o teismo sprendimas realiai negalėtų būti įgyvendintas; pareiškėjui neįvykdžius neteisėto Privalomojo nurodymo ir pritaikius pareiškėjui administracinę atsakomybę, atsakomybės taikymo teisėtumas būtų ginčijamas ir dėl to kiltų papildomi teisminiai ginčai. Pareiškėjo teigimu, nėra akivaizdžios būtinybės neatidėliotinai įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir sutvarkyti pareiškėjo 2016 metų atliekų apskaitą, t. y. nėra duomenų, kad yra būtina apsaugoti viešąjį interesą.

23Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

25Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

26Atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

27Be to, aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

28Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.

29Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, susijusius su žala, kurią jis patirtų, jei nebūtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, tačiau pareiškėjas, nei teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei apeliacinės instancijos teismui teikdamas atskirąjį skundą nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kuriais remiantis šioje byloje turėtų būti konstatuota, kad nesiėmus pareiškėjo nurodomos užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pabrėžtina, kad pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, susiję su tuo, kad vėlesnis Privalomojo nurodymo panaikinimas priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, neapgintų pareiškėjo teisių, o teismo sprendimas realiai negalėtų būti įgyvendintas; pareiškėjui neįvykdžius neteisėto Privalomojo nurodymo ir pritaikius pareiškėjui administracinę atsakomybę, atsakomybės taikymo teisėtumas būtų ginčijamas ir dėl to kiltų papildomi teisminiai ginčai, nepagrindžia būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

30Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus ir Ko“ atskirąjį skundą atmesti.

33Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virginijus ir... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisėtu Privalomuoju nurodymu jis buvo iki... 7. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą... 8. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo,... 9. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarimu, priimtu... 10. Pareiškėjo įsitikinimu, įvykdžius Privalomajame nurodyme nustatytus... 11. II.... 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi... 13. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad reikalavimas... 14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl ginčijamo... 15. III.... 16. Pareiškėjas UAB „Virginijus ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 17. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir prašymas... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m.... 21. Nustatyta, kad administraciniame teisme pagal pareiškėjo skundą iškelta... 22. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi šioje byloje... 23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus dėl būtinumo... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą... 25. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 26. Atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su... 27. Be to, aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių... 28. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 29. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymais... 30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama ir... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus ir Ko“ atskirąjį... 33. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį... 34. Nutartis neskundžiama....