Byla e2A-273-370/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tolmetika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1083-603/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tolmetika“ ieškinį atsakovams G. R. ir V. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „Tolmetika“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S., pareikštame ieškinyje prašė iš atsakovų G. R. ir V. R. priteisti solidariai 94 953,81 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Tolmetika“ Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3687-866/2017 iškelta bankroto byla. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. įmonės vadovas buvo G. R., o V. R. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo įmonės akcininkas.

103.

11Ieškovės bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais, nustatė, kad įmonė, būdama nemoki, sudarė nenaudingus sandorius ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus ir dėl to UAB „Tolmetika“ buvo iškelta bankroto byla, o būtent: 1) 2015 m. kovo 2 d. AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ ir UAB „Tolmetika“ sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014 m. kovo 25 d. lizingo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises pareigas perima UAB „Tolmetika“. 2014 m. kovo 25 d. lizingo sutarties pagrindu DNB lizingas finansavo 2013 m. automobilio Škoda Superb Elegance, valst. Nr. ( - ) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 18 619,74 Eur ir 1 455,50 Eur palūkanų; 2) 2015 m. kovo 2 d. AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ ir UAB „Tolmetika“ sudarė dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2013 m. lapkričio 20 d. lizingo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas perima UAB „Tolmetika“. 2013 m. lapkričio 20 d. lizingo sutarties pagrindu DNB lizingas finansavo automobilio Porche Cayenne Turbo, valst. Nr. ( - ) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 48 423,09 Eur ir 3 482,19 Eur palūkanų. 2016 m. balandžio 4 d. AB DNB bankas ir UAB „Tolmetika“ sudarė susitarimą, kurio pagrindu UAB „Tolmetika“, nepasibaigus lizingo sutarties terminui, ankščiau laiko, išpirko minėtą automobilį už 36 863,10 Eur sumą; 3) 2015 m. kovo 2 d. AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ ir UAB „Tolmetika“ sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014 m. vasario 10 d. lizingo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas, kylančias iš 2014 m. vasario 10 d. lizingo sutarties, perima UAB „Tolmetika“. 2014 m. vasario 10 d. lizingo sutarties pagrindu DNB lizingas finansavo 2014 m. automobilio Škoda Octavia Combi, valts. Nr. ( - ) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 13 637,60 Eur ir 1 002,84 Eur palūkanų; 4) 2015 m. kovo 2 d. AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ ir UAB „Tolmetika“ sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014 m. liepos 2 d. lizingo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas, kylančias iš 2014 m. liepos 2 d. lizingo sutarties, pasirašytos kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais, perima UAB „Tolmetika“. 2014 m. liepos 2 d. lizingo sutarties pagrindu DNB lizingas finansavo 2008 m. automobilio Mercedes Benz GL550, valst. Nr. ( - ) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 21 979,06 Eur ir 1 395,97 Eur palūkanų. Dėl šių sudarytų sandorių atsakovų veiksmais ieškovei buvo padaryta 94 953,81 Eur dydžio žala.

124.

13Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad apie sandorius nežinojo, jų nesudarinėjo ir jo atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė.

145.

15Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės veikla buvo susijusi su metalo laužo supirkimu. Ginčo automobiliai buvo perimti iš kitos įmonės turint tikslą juos parduoti brangiau, nes rinkos kaina buvo didesnė už įsigijimo kainą.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

207.

21Teismas, nustatė, jog įmonės veiklos tikslai buvo susiję su metalo laužo supirkimu, vertino, kad pagal lizingo sutartis sandorių sudarymo faktinės aplinkybės verčia abejoti sudarytų sandorių ekonominiu tikslingumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog perimtų transporto priemonių vertė buvo didesnė nei prisiimtų įsipareigojimų lizingo bendrovei, ir tokiu būdu bendrovė būtų turėjusi finansinę naudą. Taip pat nustatė, kad byloje nebuvo pateikta nuomos sutarčių, kurių pagrindu bendrovė gavo turtinę naudą nuomojant transporto priemones. Teismas vertino, kad byloje nebuvo įrodytas realus žalos padarymo ieškovei faktas bei dydis, kaip dar viena iš sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

228.

23Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta 94 953,81 Eur žala, pagal prisiimtus įsipareigojimus. Nesant objektyvių duomenų apie sandorių finansinį nenaudingumą, išreikštą konkrečia netekta pinigine suma, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad lizingo sandorių sudarymas buvo akivaizdžiai nenaudingas ar tuo labiau nuostolingas bendrovei.

249.

25Teismas vertino, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, UAB „Tolmetika“ 2015 metų pabaigoje buvo nemoki, tačiau, siekiant išvengti vienašališko lizingo sutarties nutraukimo bei neigiamų to pasekmių (lizinguojamo turto, įmokų netekimo bei nuostolių atlyginimo), transporto priemonės buvo parduotos ir visiškai atsiskaityta su lizingo bendrove.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2810.

29Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Tolmetika“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

3010.1.

31Teismas neatsižvelgė, kad žala įmonei buvo padaryta atsakovų neteisėtais veiksmais, nes atsakovai, tinkamai neįvertinę perimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, prisiėmė riziką dėl ieškovės mokumo.

3210.2.

33Teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo V. R. kaltės, nes atsakovas turėjo teisę neleisti UAB „Tolmetika“ vadovui (atsakovui G. R.) sudaryti ginčo sutartis, nes be tokio leidimo UAB „Tolmetika“ vadovas nebūtų turėjęs įgaliojimų veikti. Atsakovų veikla rodo, kad jie neveikė nei bendrovės, nei jos kreditorių naudai, netinkamai planavo bendrovės veiklą ir tai lėmė jos nemokumą bei bankrotą.

3411.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3611.1.

37Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas realus žalos padarymo ieškovui faktas bei dydis, kaip viena iš privalomų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nes vien prisiimtų įsipareigojimų dydis nesudaro pagrindo konstatuoti objektyviai bendrovės patirtos žalos.

3811.2.

39Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje aiškinama, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems konkrečiai įstatymų nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. V. R. neatliko jokių neteisėtų ar netinkamų veiksmų, dėl kurių bendrovė galėjo patirti žalą.

4011.3.

41Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas V. R. yra solidariai atsakingas dėl įmonei padarytos žalos. Nors atsakovas asmeniškai laidavo už sandorius, tačiau tai nereiškia jokių jo neteisėtų veiksmų ir veikimo prieš bendrovę, o priešingai – atsakovas prisiėmė asmeninę atsakomybę už galimą bendrovės įsipareigojimų pagal lizingo sutartis neįvykdymą.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4512.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

4713.

48Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš BUAB „Tolmetika“ buvusių akcininko ir vadovo, nenustačius visų sąlygų civilinės atsakomybei kilti. Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis) dėl įmonės vadovo ir juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės taikymo įmonės bankroto atveju. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

4914.

50Byloje esančiais duomenimis nustatyta, 2015 m. kovo 2 d. tarp AB DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kliento) ir UAB „Tolmetika“ (naujo kliento) buvo sudarytos 4 atskiros sutartys dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 1) 2013 m. lapkričio 20 d. lizingo sutartį

51Nr. 201311F-13264, 2) 2014 m. vasario 10 d. lizingo sutartį Nr. 201402F-3764, 3) 2014 m. kovo 25 d. lizingo sutartį Nr. 201403F-14100, 4) 2014 m. liepos 2 d. lizingo sutartį

52Nr. 201407F-14743. Lizingo sutartimis AB DNB lizingas finansavo šių automobilių įsigijimą lizingo būdu:

5314.1.

54Škoda Superb Elegance, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė sutarties pasirašymo dieną – 18 619,74 Eur (sutarties 4 punktas);

5514.2.

56Škoda Octavia Combi, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė sutarties pasirašymo dieną – 13 637,60 Eur (sutarties 4 punktas);

5714.3.

58Porche Cayenne Turbo, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė sutarties pasirašymo dieną – 48 423,09 Eur (sutarties 4 punktas);

5914.4.

60Mercedes Benz GL550, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė sutarties pasirašymo dieną – 21 979,06 Eur (sutarties 4 punktas).

6115.

622016 m. balandžio 4 d. tarp AB DNB bankas ir UAB „Tolmetika“ buvo sudarytas susitarimas Nr. SP201311F-13264-01/1 prie 2015 m. kovo 2 d. lizingo sutarties, kurio pagrindu UAB „Tolmetika“, nepasibaigus lizingo sutarties terminui, išpirko automobilį Porche Cayenne Turbo, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) už 36 863,10 Eur.

6316.

64Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Tolmetika“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. buvo atsakovas G. R., o atsakovas V. R. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo vienintelis UAB „Tolmetika“ akcininkas.

6517.

66Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje

67Nr. eB2-1883-866/2018 UAB „Tolmetika“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi pakirtas S. S..

6818.

692018 m. sausio 12 d. nutartimi bankroto byloje buvo patikslinti kreditorių reikalavimai:

701) antrosios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai – VSDFV Vilniaus skyrius (443,50 Eur), VĮ Turto bankas (2 657,19 Eur); 2) trečiosios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai - UAB „Krasta Auto Vilnius“ (744,90 Eur), UAB „Bitė Lietuva“ (800,48 Eur), UAB „Apsaugos komanda“ (611,92 Eur), antstolis A. N. (68,55 Eur), UAB „Technoparkas“ (131 579,97 Eur), UAB „Reikalavimas.LT“ (64,54 Eur), UAB „Petro metalai“ (9 582 Eur), UAB „Repartas“ (1 680,21 Eur), BUAB „MGWES group“ (157 075,92 Eur), UAB „BMC“ (177,41 Eur), UAB „Gelsva“ (127,47 Eur), D. S. (4 500 Eur). Dėl juridinio asmens akcininko ir vadovo civilinės atsakomybės

7119.

72Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad įmonei žala buvo padaryta tiek dėl juridinio asmens dalyvio – akcininko, tiek dėl vadovo neteisėtų veiksmų, nes kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo ir be jų veiksmų žala nebūtų atsiradusi.

7320.

74Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

7521.

76CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje

77Nr. 3K-3-249-686/2017).

7822.

79Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje

80Nr. e3K-3-105-421/2018).

8123.

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

8324.

84Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes yra skirtinga jų teisinė padėtis. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį. Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se (savaime) nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu

85(CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduotina (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

8625.

87Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

8826.

89Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Apeliantė, atstovaujama bankroto administratoriaus, laikosi pozicijos, kad lizingo sutartimis bendrovei buvo padaryta 94 953,81 Eur žala, kuri atsirado dėl atsakovų prisiimtų įsipareigojimų AB DNB lizingas, nes 2015 metais UAB „Tolmetika“ finansinė padėtis nebuvo gera, tačiau atsakovai sudarė bendrovei nenaudingus sandorius. Atsakovas V. R. nurodo, kad apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog lizingo sutarčių suma yra laikoma žalos dydžiu, nes automobiliai buvo parduoti ar perimti AB DNB lizingas ir jokių nepadengtų skolų pagal lizingo sutartis neliko, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog AB DNB lizingas apeliantės bankroto byloje nėra pareiškęs kreditinio reikalavimo.

9027.

91Byloje nekilo ginčas dėl to, kad apeliantė, sudarydama lizingo sutartis, jau buvo finansiškai nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau apeliantė byloje įrodinėja, kad dėl atsakovų veiksmų sudarytomis lizingo sutartimis bendrovei buvo padaryta 94 953,81 Eur žala dėl prisiimtų įsipareigojimų AB DNB lizingas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, įvertinęs, kad apeliantė nepateikė realiai patirtą žalą patvirtinančių įrodymų.

9228.

93Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

9429.

95Teisėjų kolegija vertina, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovų neteisėtais veiksmais įmonei buvo padaryta žala. Aplinkybė, kad bendrovė lizingo sutartimis įsipareigojo AB DNB lizingas, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu atsakovai siekė labiau apsunkinti įmonės finansinę būklę, nes atsakovai automobilius įsigijo siekiant vykdyti įmonės veiklą, tačiau įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, automobiliai buvo parduoti arba grąžinti jų savininkui – lizingo davėjui AB DNB lizingas, taip siekiant išvengti didesnių įsipareigojimų.

9630.

97Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Tolmetika“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, tačiau tai nepaneigia apeliantės pareigos įrodyti atsakovų (sandorį sudariusio vadovo ir bendrovės akcininko) civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra detalių duomenų apie apeliantės pradelstus įsipareigojimus 2015 metais, bankroto administratorius teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apeliantės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai susidarė iki ginčijamų lizingo sutarčių sudarymo dienos ir apeliantė ilgą laiką būtų selektyviai vykdžiusi tik lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytos lizingo sutartys buvo neteisėtos. Aplinkybė, kad apeliantė susidūrė su finansiniais sunkumais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šie sandoriai, buvo sudaryti neteisėtai ir nepagrįstai, viršijant bendrovės vadovo ir akcininko kompetenciją bei akivaizdžiai viršijant protingą ūkinę komercinę riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovai apeliantės vardu sudarydami lizingo sutartis pažeidė savo pareigas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala, jei buvo, tai kokio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, o reikalauja priteisti žalą, kuri padaryta sudarant lizingo sutartis, iš atsakovų, todėl ji privalo įrodyti tikrosios šiais sandoriais įmonei padarytos žalos dydį.

9831.

99Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti išvadą, jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

10032.

101Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatydamas terminą, papildomiems įrodymams pateikti, tačiau apeliantė duomenų, pagrindžiančių ginčo sandorių nuostolingumą (nenaudingumą) nepateikė, todėl, pagrįstai vertino, jog apeliantė neįrodė žalos dydžio ir 94 953,81 Eur suma negali būti laikoma patirta žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sandoriai, iš kurių kildinama žala, nėra nuginčyti. Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio civilinės atsakomybės atsiradimas atsakovams yra negalimas, nes civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

10233.

103Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudaryti sandoriai neperžengė protingos ūkinės komercinės rizikos, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovų neteisėtus veiksmus, sudarius ginčo sandorius. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę. Dėl procesinės bylos baigties

10434.

105Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

10635.

107Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10836.

109Atsakovas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti iš apeliantės jo patirtų bylinėjimosi išlaidas, taip pat tokių išlaidų patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 98 straipsnis).

110Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

111Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „Tolmetika“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S.,... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Tolmetika“ Vilniaus apygardos teismas 2017 m.... 10. 3.... 11. Ieškovės bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais,... 12. 4.... 13. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad apie sandorius nežinojo,... 14. 5.... 15. Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės veikla buvo... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės... 20. 7.... 21. Teismas, nustatė, jog įmonės veiklos tikslai buvo susiję su metalo laužo... 22. 8.... 23. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta 94 953,81 Eur... 24. 9.... 25. Teismas vertino, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, UAB „Tolmetika“ 2015... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Tolmetika“ prašo Vilniaus apygardos... 30. 10.1.... 31. Teismas neatsižvelgė, kad žala įmonei buvo padaryta atsakovų neteisėtais... 32. 10.2.... 33. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo V. R. kaltės, nes atsakovas... 34. 11.... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo skundo netenkinti ir... 36. 11.1.... 37. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas realus žalos... 38. 11.2.... 39. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje aiškinama, kad juridinio asmens... 40. 11.3.... 41. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas V. R. yra solidariai atsakingas... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 12.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. 13.... 48. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 49. 14.... 50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, 2015 m. kovo 2 d. tarp AB DNB Lizingas,... 51. Nr. 201311F-13264, 2) 2014 m. vasario 10 d. lizingo sutartį Nr. 201402F-3764,... 52. Nr. 201407F-14743. Lizingo sutartimis AB DNB lizingas finansavo šių... 53. 14.1.... 54. Škoda Superb Elegance, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė... 55. 14.2.... 56. Škoda Octavia Combi, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė... 57. 14.3.... 58. Porche Cayenne Turbo, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė... 59. 14.4.... 60. Mercedes Benz GL550, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) nepadengta turto vertė... 61. 15.... 62. 2016 m. balandžio 4 d. tarp AB DNB bankas ir UAB „Tolmetika“ buvo... 63. 16.... 64. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Tolmetika“ vadovu laikotarpiu... 65. 17.... 66. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje... 67. Nr. eB2-1883-866/2018 UAB „Tolmetika“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės... 68. 18.... 69. 2018 m. sausio 12 d. nutartimi bankroto byloje buvo patikslinti kreditorių... 70. 1) antrosios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai – VSDFV Vilniaus skyrius... 71. 19.... 72. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad įmonei žala... 73. 20.... 74. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3... 75. 21.... 76. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys,... 77. Nr. 3K-3-249-686/2017).... 78. 22.... 79. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19... 80. Nr. e3K-3-105-421/2018).... 81. 23.... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant... 83. 24.... 84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dalyvio ir... 85. (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų... 86. 25.... 87. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 88. 26.... 89. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės... 90. 27.... 91. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad apeliantė, sudarydama lizingo sutartis, jau... 92. 28.... 93. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 94. 29.... 95. Teisėjų kolegija vertina, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro... 96. 30.... 97. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iškėlus bankroto bylą UAB... 98. 31.... 99. Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių... 100. 32.... 101. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. atnaujino... 102. 33.... 103. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 104. 34.... 105. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 106. 35.... 107. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 108. 36.... 109. Atsakovas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti iš... 110. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 111. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti...