Byla 2-501/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Art deco“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-654-436/2009 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Art deco“, uždarajai akcinei bendrovei „Terama“, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. L. , R. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Art deco“, UAB „Terama“, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. L. , R. R. , ir prašė pripažinti negaliojančiais 2007 m. lapkričio 9 d. sandorį, kuriuo UAB „Terama“ perleido R. R. nuosavybėn 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, bei 2007 m. lapkričio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą, taip pat prašė taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Terama“ nuosavybėn 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Art deco“ nuosavybės teise registruotas 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą.

4Atsakovas UAB „Art deco“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašoma įpareigoti ieškovą M. L. įnešti į Kauno apygardos teismo depozitinę banko sąskaitą ne mažiau kaip 210 000 Lt atsakovo UAB „Art deco“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad areštavus atsakovui UAB „Art deco“ nuosavybės teise priklausančias 49/100 dalis 1143,46 kv. m bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr.1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, atsakovas negalės įvykdyti 2008 m. liepos 1 d. preliminariosios sutarties, kuria įsipareigojo iki 2009 m. vasario 2 d. sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį su tarptautinė verslo kompanija „Montagne Limited“, o tai sąlygos atsakovo pareigą sumokėti pastato pirkėjui 210 000 Lt dydžio baudą (sutarties 4 str. 2 d., 7 str. 1 d.).

5Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi šį ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, nustatant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktą ir jų dydį, vadovautis 2008 m. liepos 1 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Art deco“ nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis yra įregistruota viešajame registre, todėl jis negali šia sutartimi įrodinėti nuostolių fakto. Teismas atkreipė dėmesį, jog tokia nuostata atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo UAB „Art deco“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo – atmesti.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Art deco“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo nėra sandoris, privalomai registruotinas viešajame registre, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 1.75 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tik privalomai registruotinų sandorių atžvilgiu.
  2. Atsakovas neįrodinėja nuostolių fakto, o tik galinčius atsirasti nuostolius, nes nuostoliai dar nepatirti, tačiau gali atsirasti dėl preliminariosios sutarties sąlygų nesavalaikio vykdymo dėl ieškovo prašymu pritaikyto arešto.
  3. Teismas neteisingai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsileipimui pagrįsti ieškovas nurodo tokius argumentus:

  1. Teismas pagrįstai rėmėsi analogiškose situacijose suformuota teismų praktika bei teisingai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nurodydamas, kad atsakovas negali remtis viešajame registre neįregistruota sutartimi.
  2. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirkėjo pagal preliminariąją sutartį ketinimų realumo.
  3. Preliminarioje sutartyje numatytos netesybos aiškiai per didelės. Be to, atsakovo pareiga sumokėti netesybas atsiranda tik esant jo kaltei (CK 6.258 str. 1 d.).
  4. Preliminarioji sutartis sudaryta per direktorių R. R. , kuris žinojo apie ieškovo interesą į ginčo nekilnojamąjį turtą.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netaikė ieškovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ar po jų taikymo, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų kitos šalies nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių ir šalies nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti šalį ar privalomai taikyti šaliai priemones, analogiškas taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Paprastai teismas nustato nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir asmeniui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį šaliai, prašiusiai teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jos turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.

10Teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu areštuota atsakovui nuosavybės teise registruotas 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune. Atsakovas prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti atsakovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 210 000 Lt. Savo prašymą atsakovas iš esmės siejo su tuo, kad atsakovas negalėjęs vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. liepos 1 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su tarptautine verslo kompanija ,,Montagne Limited“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. vasario 2 d. (vėliau šis terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 1 d.) sudaryti su minėta įmone pagrindinę sutartį (b. l. 39, 51). Apelianto teigimu, dėl tinkamai neįvykdžius preliminariosios sutarties, jis gali patirti 210 000 Lt nuostolių.

11Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007, kt.). Apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis yra įregistruota viešajame registre, todėl jis negalėjo šia sutartimi įrodinėti nuostolių fakto. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas nesugebės atlyginti ieškovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų nuostolių.

12Be to, kaip jau minėta, pagal 2009 m. sausio 12 d. susitarimą dėl 2008 m. liepos 1 d. preliminariosios sutarties pakeitimo, atsakovas ir tarptautinė verslo kompanija ,,Montagne Limited“ pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2009 m. gegužės 1 d., tačiau iki šiol apeliacinės instancijos teisme nėra duomenų, jog atsakovas būtų patyręs kokias nors neigiamas pasekmes dėl minėtos preliminariosios sutarties nevykdymo (CPK 178 str.).

13Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai