Byla 2-268/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anulus“ atstovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties dalies, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-157-267/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anulus“ ieškinį atsakovams Vilijos Vaišvilienės individualiai įmonei, akcinei bendrovei ,,Hansabankas“, M. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims Šiaulių rajono 1-ojo biuro notarei Nijolei Vasiliūnienei, akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“, Valstybinei įmonei Registrų centras Šiaulių filialui ir A. Ž. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,Anulus“ 2007 m. kovo 19 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB ,,Anulus“ ir Vilijos Vaišvilienės IĮ 2004 m. spalio 21 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 9620 bei taikyti restituciją – iš UAB ,,Anulus“ Vilijos Vaišvilienės IĮ priteisti 99 600 Lt, iš Vilijos Vaišvilienės IĮ UAB ,,Anulus“ priteisti pastatą-sandėlį, unikalus Nr. 2995-6002-8038, esantį Dubijos g. 30 a, Šiauliuose. Patikslinęs ieškinį, ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti trečiojo asmens M. M. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo ir jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. M. nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 200 400 Lt sumai.

5Atsakovas M. M. pateikė teismui prašymą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos – įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 40 000 Lt.

6Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo ir atsakovo prašymus patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. M. piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštą, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, o jų nesant, ar esant nepakankamai – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą UAB ,,Anulus“ iki 2008 m. kovo 17 d. sumokėti 40 000 Lt į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsakovo M. M. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

7Teismas nutartyje nurodė, jog ieškinio reikalavimo suma yra didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims. Siekdamas apsaugoti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo interesus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra sudaręs preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios neįvykdžius ieškovui grėstų sankcijos, nustatė 40 000 Lt sumą, kurią ieškovas turi sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti.

8Atskiruoju skundu ieškovo UAB ,,Anulus“ atstovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti 40 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti.

9Atskirajame skunde ieškovo atstovas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi neįvertino ar egzistuoja reali grėsmė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teismas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad atsakovas pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas, įrodinėdamas preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties egzistavimą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši sutartis įregistruota viešajame registre, todėl nėra pagrindo nustatant galimų atsakovo nuostolių dydį atsižvelgti į minėtą sutartį. Atsakovas teismui nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog turėtų gauti banko kreditą šios sutarties įvykdymui. Taigi atsakovas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių jis gali patirti realių nuostolių. Taip pat nurodė, jog reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali tapti savarankiška atsakovo gynybos priemone nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas turėjo įvertinti ir ieškovo pajėgumą atlyginti galimus nuostolius. Kadangi ieškovas yra sėkmingai veikianti įmonė, nėra jokios rizikos, kad ateityje negalėtų atlyginti atsakovo nuostolių.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. M. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Šiaulių apygardos teismo nutartį nepakeistą.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos pritaikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, užtikrindamas byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą bei procesinį lygiateisiškumą, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

13Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui M. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o jų nesant ar nepakankant, atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Atsakovas galimų nuostolių atsiradimą grindžia dviem argumentais – dėl preliminarios sutarties nevykdymo gresiančia baudine sankcija bei lėšų, kurias gautų pardavęs pagal preliminarią sutartį įsigytą turtą, negavimu. Pagal CK 1.75 straipsnio antrąją dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis, kuria jis remiasi įrodinėdamas galimų nuostolių dydį, yra įregistruota viešajame registre, todėl nėra pagrindo nustatant galimų atsakovo nuostolių dydį atsižvelgti į 2008 m. vasario 14 d. atsakovo M. M. , R. K. ir R. T. sudarytą preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 126-127).

14Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo skundo argumentais, jog atsakovo nurodyti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos jis esą patirs negalėdamas naudotis už parduotą nekilnojamąjį turtą gautomis lėšomis, šiuo metu nėra nei realūs, nei tikėtini. Atsakovas galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sieja su tuo, jog dėl to, kad jo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis negalės gauti kredito ir įsigyti preliminaria sutartimi aptarto turto, bei negautų papildomų pajamų šį turtą pardavęs. Tokie atsakovo argumentai dabartiniu laikotarpiu nesudaro pagrindo, patvirtinančio nuostolių atsiradimo tikimybę. Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytų galimų nuostolių, kurie esą susidarytų dėl to, kad atsakovas negalėtų įsigyti papildomo turto, kurį pardavus galimai būtų gautos papildomos pajamos, atsiradimo tikimybė neturi objektyvaus pagrindo. Įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė ginčijama vien prielaidomis (CPK 147 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovas teismui nepateikė nuostolių realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, daro išvadą, jog egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas įnešti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 40 000 Lt galimiems atsakovo nuostoliams, galintiems kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginti. Aukščiau nurodytais argumentais naikindama pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų ieškovo atskirajame skunde išdėstytų motyvų, kadangi jie tampa teisiškai nereikšmingi šiam apeliacijos objektui.

16Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teismo pozicija neužkerta kelio atsakovui ateityje įrodinėti nuostolių atsiradimo tikimybę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kita vertus, atsakovas, siekdamas išvengti galimų nuostolių atsiradimo ar juos sumažinti, turi teisę, jei iš tikrųjų siekia disponuoti tam tikru turtu, pasiūlyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito analogiškos vertės turto atžvilgiu arba pateikti banko garantiją ieškiniui ar jo daliai užtikrinti.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartie dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti 40 000 Lt į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo M. M. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, panaikinti.

19Atsakovo M. M. prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai