Byla 2-659-962/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Prienų rajono savivaldybės administracijai

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, Jolitai Matulienei,

3dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovei advokatei R. M.,

4nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui, Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Prienų rajono savivaldybės administracijai, ir

Nustatė

6Pareiškėja A. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0.5205 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais plane nurodytoje vietoje. Šio fakto nustatymas reikalingas leidimo išdavimo atstatyti buvusią sodybą gavimo tikslu.

7Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad asmeninės nuosavybės teise turi 0.5205 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurį jai 2013 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ), padovanojo mama I. V., atkūrus jai nuosavybės teises į anksčiau turėtą žemės sklypą. Minėtame žemės sklype, iki 1976 m. buvo jos tėvo A. V. tėviškė, nuosavybės teisėmis priklausiusi jo motinai M. V.. Nurodytame žemės sklype, kuris patenka į Jiezno ežero apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, pareiškėja nori buvusios sodybos vietoje statyti naują gyvenamąjį namą. Leidimas statybai gali būti išduotas jei anksčiau šiame žemės sklype buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Jai priklausančiame žemės sklype, anksčiau yra buvusi M. V., T. (pareiškėjos senelės) sodyba, kuri 1976 m. buvo nugriauta, todėl nėra išlikusių buvusio gyvenamojo namo liekanų ir dėl to pareiškėjai nėra išduodamas statybos leidimas.

8Suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimais per EPP. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 98,99). Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 46). Byla nagrinėtina suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

9Pareiškimas tenkintinas.

10Pareiškėjos sklypas patenka į Jiezno ežero apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (aktuali redakcija 2012-09-23) XXIX skyriaus „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ 125 dalyje nurodyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos pagal aplinkos ministro patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (toliau -Aprašas). Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymo reglamentai ir apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomi rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose. Nutarimo 126.1 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9 punkte statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Statybos projektą pareiškėjai reikia derinti su Alytaus regiono aplinkos apsaugos inspekcija ir Prienų rajono savivaldybės administracija. Leidimas statybai išduodamas statant pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.).

11Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsniu, saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos: 1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos (šiai kategorijai priskiriami rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai); 2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos (šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai); 3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos (šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos); 4) kompleksinės saugomos teritorijos (šiai kategorijai priskiriami valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš ekologinių apsaugos zonų yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Byloje esančiame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-02-20 rašte Nr. (5)-V3-374 (2.8) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad pareiškėjos žemės sklypas, kadastrinis Nr. 6915/0004:2777, nėra valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje ir patenka į Jiezno ežero apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos zoną. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata numato, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į minėtas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, galimybė atkurti buvusias sodybas numatyta: 1) kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų; 2) kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose; 3) nustatant juridinį faktą. Todėl gali būti nustatinėjamas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,5205 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais plane nurodytoje vietoje su tikslu gauti leidimą atstatyti buvusią sodybą.

12Sodybvietės juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – ji įgis teisę statyti statinius, nesusijusius su draustinio veiklos tikslais, o šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų kitokia tvarka pareiškėja gauti negali (CPK 445 str.).

13Juridinis faktas, jog sodyba buvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289) 5.15 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.

14Pažymėtina, kad įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.19 straipsnis). Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir jam dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Tokio Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimo yra laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Transporto pasaulis“ v. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-472/2007 ir kt.). Todėl pareiškėjos prašomam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo būtent sodybos gyvenamasis namas, o ne jo priklausiniai.

15Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę.

16Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašo (b.l. 7) matyti, kad pareiškėjai A. A. nuosavybės teise pagal 2013-11-21 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Iš 2013-08-16 Kauno apskrities archyvo pažymos dėl pastatų Nr. (10.6)V10-2014 (b.l. 10) matyti, kad 1964-1975 metų Strazdiškių kaimo ūkinėse knygose yra įrašytas V. M., T. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1932 m.), tvartas (1962 m.). 1976-1979 metų Strazdiškių kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. M., T. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašai perbraukti, o skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Pastatai nugriauti 1976 metais“. 1975 m. kovo 5 d. Vienkiemio įkainavimo akte (b.l. 22-23), kuriame įkainuotas V. M., T. priklausantis vienkiemis, esantis ( - ), išvardyti pastatai: gyvenamasis namas, gonkos, peludė, daržinė, tvartas, vištininkas, malkinė, išvietė, tvoros, šulinys. Iš buvusios sodybvietės plano matyti, kad pagal liudytojų V. Š. ir O. B. parodymus ir pasakojimus J. J. individuali įmonė parengė planą, kuriame buvusios sodybvietės gyvenamasis namas patenka į A. A. žemės sklypą (b. l. 9), šiame plane nurodyta ir ūkinių pastatų buvimo vieta, parodytas medis. Ištraukoje iš 1977 m. kartogramos (b.l. 11) bei Karo topografijos žemėlapyje (b.l. 15,16), matyti prie Jiezno ežero buvusi M. V. sodyba.

17Liudytoja I. V. parodė, kad nuosavybės teisės jai buvo atkurtos į žemės sklypą Marijampolės rajone ir perkeltos į vyro buvusią tėviškę grynai sodybos vietoje, kur buvo gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai. Nurodė, kad gyveno toje sodyboje apie 10 metų, nuo 1964 metų kai ištekėjo iki tada, kol pasistatė gyvenamą namą kitur, o ten buvo paimta kolūkiui, buvo įruošta ariama žemė. Išsikėlė 1975 metais. Toje sodyboje buvo didelis namas, ūkinis pastatas, kluonas. Yra išlikęs klevas, pora obelų. O buvęs šulinys yra jau dabar kitame sklype.

18Liudytoja J. J. parodė, kad darė sklypo geodezinius matavimus, sudarė planą, kur matyti buvusių pastatų vieta. Prie keliuko yra buvęs gyvenamasis namas, taip pat sklype buvo ūkinis pastatas, o viduryje tvartas. Be to, braižant planą informaciją tikrino su 1942 m. Jiezno topografine nuotrauka, ir joje matoma informacija visiškai atitiko liudytojų parodymus sklype. Yra išlikęs ir sodyboje buvęs klevas.

19Liudytoja V. Š. parodė, kad yra pareiškėjos pusseserė, o šiuo metu A. A. priklausančioje sodyboje gyveno jos seneliai, todėl puikiai prisimena kaip atrodė sodyba. Ten gyveno ir pareiškėja ir su savo tėvais. Sudarant planą parodė gyvenamojo namo vietą, sodyba yra toje pačioje vietoje kaip ir dabar. Dėl gyvenamojo namo stovėjimo vietos nebuvo jokių abejonių, jos parodymai įvykio vietoje sutapo su kitos liudytojos parodymais.

20Liudytoja O. B. parodė, kad yra buvusi pareiškėjos senelių kaimynė, dažnai lankydavosi. Sodyboje buvo gyvenamas namas, kurio buvimo vietą ji parodė vietoje, buvo sudarytas planas. Gyvenamas namas buvo prie kelio, netoli klevas. Visi pastatai buvo nugriauti įrengus kolūkį.

21Byloje nustatyta ir tarp dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymų nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjai A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo V. M., T. priklausantis ūkis, o jame pastatai: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir kaimo ūkinių knygų įrašai (b. l. 10. 22-23), kuriuose užfiksuota, kad V. M., T. ūkį (vienkiemį) ( - ) kaime sudaro gyvenamasis namas, gonkos, peludė, daržinė, tvartas, vištininkas, malkinė, išvietė, tvoros, šulinys. Pareiškėjos paaiškinimus visiškai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 21, 103, 104), iš kurių matyti buvusi M. V. sodyba, jame buvusios obelys, klevas, kuris yra išlikęs iki šiol ir yra pažymėtas J. J. individualios įmonės darytame žemės sklypo plane (b.l. 8,9). Atlikus pareiškėjos A. A. sklypo, esančio ( - ) vietos apžiūrą nustatyta, kad M. V. buvusioje sodyboje gyvenamasis namas buvo tarp klevo ir keliuko ir, kadangi keliuko vieta yra pasikeitusi, dalis gyvenamojo namo šiai dienai būtų ant dabartinio sklype esančio keliuko, tačiau gyvenamojo namo buvimo vieta yra A. A. priklausančiame žemės sklype. Atliekant sklypo apžiūrą nustatytą, kad šulinys, buvęs M. V. sklypo priklausinys, matomas pareiškėjos pateiktoje fotonuotraukoje (b.l. 104), šiai dienai patenka į kitą, greta esantį sklypą.

22Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę.

23Atsižvelgus į šią įrodymų vertinimo specifiką, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė buvus sodybą ir gyvenamąjį namą jai priklausančiame žemės sklype, tai patvirtino byloje apklaustos liudytojos, jų parodymai sutampa su vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, Karo topografijos žemėlapiu (b.l. 15,16), žemės sklypo planu (b.l. 8,9). Įvertinus šiuos įrodymus visumoje, spręstina, kad surinkti įrodymai suformuoja fakto buvimo tikimybę, kad pareiškėjos sklype buvo pagrindinis sodybvietės daiktas – gyvenamasis namas, todėl pareiškimas tenkintinas ir buvusios sodybos faktas nustatytinas.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. ir 448 str.,

Nutarė

25Pareiškimą patenkinti.

26Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 0.5205 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

27Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jai priklausančiame žemės sklype.

28Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, Jolitai Matulienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovei advokatei R. M.,... 4. nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A.... 6. Pareiškėja A. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 7. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad asmeninės... 8. Suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. Pareiškėjos sklypas patenka į Jiezno ežero apsaugos zoną ir pakrantės... 11. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsniu, saugomų teritorijų... 12. Sodybvietės juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes... 13. Juridinis faktas, jog sodyba buvo pareiškėjai nuosavybės teise... 14. Pažymėtina, kad įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra... 15. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje... 16. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašo (b.l. 7)... 17. Liudytoja I. V. parodė, kad nuosavybės teisės jai buvo atkurtos į žemės... 18. Liudytoja J. J. parodė, kad darė sklypo geodezinius matavimus, sudarė... 19. Liudytoja V. Š. parodė, kad yra pareiškėjos pusseserė, o šiuo metu A. A.... 20. Liudytoja O. B. parodė, kad yra buvusi pareiškėjos senelių kaimynė,... 21. Byloje nustatyta ir tarp dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymų... 22. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d. numatyta, kad teismas įvertina byloje... 23. Atsižvelgus į šią įrodymų vertinimo specifiką, teismas sprendžia, kad... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. ir 448... 25. Pareiškimą patenkinti.... 26. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a.k. ( - )... 27. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų gauti leidimą... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos...