Byla 2-1171/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., suinteresuotų asmenų R. I., S. R. bei N. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos aidas“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-2650-577/2012) pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos aidas“, A. P., N. B., R. I. ir S. R. dėl ieškinio senaties taikymo A. P. 5 051 732,80 Lt finansiniam reikalavimui bei jo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo bei A. P. pareiškimo dėl ieškinio senaties taikymo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 3 592 692,96 Lt finansiniam reikalavimui bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB „Lietuvos aidas“ iškėlė bankroto bylą; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tarp jų ir A. P. 5 051 732,80 Lt hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas. A. P. savo reikalavimą grindė 2005 m. sausio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, pagal kurią Vokietijos firma „Nimtech Handelgesellschaft mbH“ perleido, o jis įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Lietuvos aidas“ 800 000 JAV dolerių skolinį įsipareigojimą, t. y. į bendrovės pasiskolintą ir negrąžintą paskolos sumą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. sutartį. Kartu su reikalavimo teise A. P. buvo perleista teisė į skolinio įsipareigojimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nekilnojamojo daikto įkeitimą.II.

5Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismą, prašydama A. P. finansiniam reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir išbraukti jį iš UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo. Pareiškime nurodė, kad A. P. 2005 m. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėją dėl priverstinio 1 808 222 JAV dolerių skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2005 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnio 1 dalis nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą (išskyrus netesybas), paskolos sutartyje su vėlesniais papildymais paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 1998 m. sausio 1 dienos. Todėl ieškinio senaties terminas, reikalavimams iš paskolos sutarties pareikšti, pasibaigė 2001 m. sausio 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad A. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo reikalavimui negali būti taikoma ieškinio senatis.

6A. P. prašo taikyti ieškinio senatį teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. patvirtintam bei 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi patikslintam Vilniaus apskrities VMI 3 592 692,96 Lt reikalavimui. Pareiškėjas nurodo, jog UAB „Lietuvos aidas“ mokestiniai įsiskolinimai yra iš laikotarpio iki 2000 metų, pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, todėl Vilniaus apskrities VMI mokestiniams reikalavimams priverstinio išieškojimo terminas buvo pasibaigęs, todėl Vilniaus apskrities VMI išbrauktina iš bendrovės kreditorių sąrašo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo A. P. reikalavimui bei jo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo tenkino iš dalies, A. P. kreditorinį reikalavimą patikslino, nustatęs, jog bendra A. P. kreditorinio reikalavimo suma yra 3 513 872,89 Lt. Kitą pareiškimo dalį atmetė. Pareiškėjo A. P. prašymą dėl Vilniaus apskrities VMI išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo atmetė.

9Teismas nurodė, kad paskolos grąžinimo prievolė turėjo būti įvykdyta iki 1998 m. sausio 1 d. 1964 m. CK 84 straipsnis numatė 3 metų senaties terminą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas skolininko UAB „Lietuvos aidas“ turtas ir skolininkas pasibaigus ieškinio senaties terminui nesiėmė jokių veiksmų panaikinti turto įkeitimą, todėl padarė išvadą, kad skolininkas savo veiksmais (šiuo atveju neveikimu) skolą pripažino, todėl laikytina, kad senaties terminas nutrūko (CK 89 str. 2 d.) ir nebuvo pasibaigęs įsigaliojus naujam 2000 m. CK. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, ieškinio senaties termino taikymui turi būti taikomos 2000 m. CK normos. Teismas nustatė, kad skolininkas prievolę visada pripažino, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, o spręsdamas dėl delspinigių dydžio pripažino, jog delspinigiai per dideli ir sumažino jų dydį iki 0,02 procentų, t. y. iki 81 811, 25 Lt. Teismas pažymėjo, kad 1995 m. MAĮ 29 straipsnyje nebuvo nustatytas priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Teismas vadovavosi teismų praktika, pagal kurią iki 2001 m. birželio 29 d. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo sustabdytas, kad buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuria atidėtas mokestinės nepriemokos sumokėjimo į biudžetą ir padarė išvadą, kad senaties terminas Vilniaus apskrities VMI reikalavimui pareikšti nepraleistas, todėl atmetė A. P. pareiškimą dėl Vilniaus apskrities VMI reikalavimo išbraukimo iš kreditorių sąrašo.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Apeliantas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir bylos dalį nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Kreditorinis A. P. 5 051 732,84 Lt reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Jis prašė bylos dalį pagal Vilniaus apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 18 d. pareiškimą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau teismas nei šio argumento nei jį grindžiančių aplinkybių nutartyje neišnagrinėjo, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio ir 263 straipsnio reikalavimus.

132. Teismas, nustatęs, kad jo kreditoriniam reikalavimui ieškininio senatis nėra suėjusi, privalėjo Vilniaus apskrities VMI pareiškimą atmesti. Tokiu atveju nebuvo pagrindo nagrinėti ir jo kreditorinio reikalavimo palūkanų ir delspinigių dalies klausimo.

143. Teismas, nagrinėdamas palūkanų ir netesybų dalių, įeinančių į jo kreditorinio reikalavimo sumą, pagrįstumo klausimus, jų aplinkybes vertino vienašališkai, neatsižvelgdamas į tai, kad jis patyrė didžiulius nuostolius dėl to, kad dolerio kursas lito atžvilgiu krito vos ne perpus, kad delspinigių mokėjimo laikotarpis yra beveik 9 metai, kai jiems išieškoti nustatytas tik pusės metų terminas.

154. Teismas netinkamai aiškino ir taikės tiek MAĮ, tiek teismų praktiką, kur nurodyta, jog apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tai reiškia, kad visoms nepriemokoms, apskaičiuotoms iki šios datos, tarp jų ir BUAB „Lietuvos aidas“ apskaičiuotoms iki 2000 metų, senaties terminas prasideda nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Taigi priimant 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį šis terminas buvo pasibaigęs. Teismas nepagrįstai jį laikė nepraleistu, tad Vilniaus apskrities VMI kreditorinį reikalavimą patvirtino neteisėtai.

16Apeliantės – kreditorės N. B., R. I. ir S. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas Vilniaus apskrities VMI pareiškimas dėl likviduojamos UAB „Lietuvis aidas“ kreditoriaus A. P. finansinio reikalavimo nuginčijimo, panaikinti. Apeliantės prašo patenkini Vilniaus apskrities VMI pareiškimą ir taikyti ieškinio senatį visam kreditoriaus A. P. reikalavimui ir išbraukti jį iš kreditorių sąrašo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismo išvada, kad ieškinio senaties termino eiga nutrūko dėl to, kad skolininkas (UAB „Lietuvos aidas“) tam tikru metu (nuo 1998-01-01 iki 2002-02-11) nesikreipė į teismą su pareiškimu panaikinti turto hipoteką, yra nepagrįsta. Nei įstatymas, nei šalių susitarimas nenumatė, kad nesikreipimas į kreditorių, teismą ar kitą kompetentingą instituciją, tam, kad būtų panaikinta turto hipoteka, po to kai suėjo prievolės, atsiradusios iš paskolos sutarties, įvykdymo terminas (1998.01.01.), suėjus 3 metų ieškinio senaties terminui (nuo 2001.01.01.) ir vėliau, gali būti tais veiksmais, kurie pagrįstai vertintini kaip skolinio įsipareigojimo pripažinimas, nutraukęs ieškinio senaties termino eigą.

182. Nepagrįstas teismo motyvas, kad skolininkas (UAB „Lietuvos aidas“) nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei po jos iškėlimo neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip pagrindą taikyti ieškinio senatį. UAB „Lietuvos aidas“ 2002 m. vasario 11 d. pareiškimo panaikinti nekilnojamojo turto hipoteką, suėjus 3 metų senaties terminui paskolai gražinti, pateikimas Vilniaus apygardos teismui patvirtina, kad apie senaties termino trukmę, jo pradžios ir pasibaigimo momentus bei pasekmes skolininkui buvo žinoma. Minėto ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas kaip veiksmai, kuriais skolininkas pripažįsta prievolę (skolą). A. P. 2005 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įsigijo negaliojantį reikalavimą, t. y. tokį, kuriam skolininkas pagrįstai galėjo reikalauti taikyti ieškinio senatį.

193. Ieškinio senaties terminas UAB „Lietuvos aidas“ kreditoriaus reikalavimui pagal paskolos sutartį pasibaigė 2001 m. sausio 1 d., byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad iki minėtos datos UAB „Lietuvos aidas“ atliko veiksmus, kurie ieškinio senatį nutraukė; hipotekos teisėjo 2005 m. kovo 31 d. ir 2005 m. gegužės 5 d. nutarčių neapskundimas patvirtina tik skolininko neveikimą (tylėjimą), o ne aktyvius veiksmus, kurie nutraukia ieškinio senaties termino eigą ir kurie vertintini kaip prievolės pripažinimas.

204. Teismo teiginys, kad skolininkas neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų apie jo nepripažinimą prievolės, yra teisiškai ydingas, nes ieškinio senaties termino eigai nutraukti ir teiginiui apie prievolės pripažinimą pagrįsti ir įrodyti yra būtini skolininko veiksmai, o ne neveikimas. Šiuo nutarties teiginiu teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes įrodinėjimo pareigą perkėlė kitai šaliai.

215. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jau patvirtintų kreditorių reikalavimų ginčijimo.

226.Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1126/2011, suformuotos praktikos dėl šio konkretaus ginčo dalyko.

23Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į šį atskirąjį skundą nurodo, kad su jo argumentais sutinka ir skundą palaiko.

24Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos aidas“ prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti, o kreditorių N. B., R. I. ir S. R. atskirąjį skundą tenkinti.

25Atsiliepime į A. P. atskirąjį skundą nurodo, kad argumentas, jog bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintą reikalavimą galima ginčyti tik atskiruoju skundu arba proceso atnaujinimo instituto pagalba, yra nepagrįstas. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais, visi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, o teismas tokį pareiškimą privalo nagrinėti. VMĮ mokestinio pobūdžio reikalavimams ieškinio senatį nustatančių teisės aktų taikymo klausimas yra detaliai išnagrinėtas ir aptartas teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-976/2004, 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756- 875/2008). Minėti teismų precedentai leidžia pagrįstai teigti apie A. P. teismui pateikto pareiškimo taikyti senatį Vilniaus apskrities VMI finansiniam reikalavimui nepagrįstumą.

26BUAB „Lietuvos aidas“ administratorius sutinka su N. B., R. I. ir S. R. atskirajame skunde nurodytais argumentais ir savo atsiliepime juos iš esmės pakartoja.

27Vilniaus apskrities VMI prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti, prašymo išbraukti Vilniaus apskrities VMI iš kreditorių sąrašo netenkinti. Nurodo, kad senaties terminas Vilniaus apskrities VMI kreditoriniam reikalavimui pateikti nebuvo praleistas, o A. P. kreditoriniam reikalavimui yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

29Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI pareiškimas dėl senaties termino A. P. kreditoriniam reikalavimui taikymo tenkintas iš dalies, sumažinant minėtą reikalavimą iki 3 513 872,89 Lt sumos, o pareiškėjo A. P. prašymas dėl Vilniaus apskrities VMI išbraukimo iš kreditorių sąrašo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

30Dėl pareiškėjų N. B., R. I. ir S. R. atskirojo skundo

31Apeliantės atskiruoju skundu prašo patenkini Vilniaus apskrities VMI pareiškimą ir taikyti ieškinio senatį visam kreditoriaus A. P. reikalavimui ir išbraukti jį iš kreditorių sąrašo.

32Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo. Ginčo santykiams taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). CK 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas.

33UAB „Lietuvos aidas“ ir Vokietijos bendrovės „Nimtech Handelgesellschaft mbH“ paskolos sutartis buvo sudaryta 1995 m. gruodžio 22 d., 1997 m. lapkričio 18 d. susitarimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 1998 m. sausio 1 d. Ieškinio senaties termino eiga reikalavimams iš paskolos sutarties pareikšti prasidėjo 1998 m. sausio 2 d. ir pasibaigė 2001 m. sausio 1 d. Iki nurodyto termino reikalavimas, kylantis iš 1995 metų paskolos sutarties, nebuvo pareikštas. Aplinkybė, kad skolininkas pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui nesikreipė dėl hipotekos panaikinimo, nesuponuoja išvados, jog skolininkas skolą pripažino. 1964 metų Civilinio kodekso 89 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškininės senaties termino eiga nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tokių skolininko veiksmų. Teismas nepagrįstai skolininko veiksmus, kuriais jis neskundė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2005 m. kovo 31 d. nutarties, kuria 1995 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties prievolės užtikrinimui įkeistam turtui buvo uždėtas areštas, bei 2005 m. gegužės 2 d. hipotekos teisėjos nutarties, kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti turtą iš varžytinių, vertino kaip prievolės pripažinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eiga nutrūko dėl to, kad skolininkas tam tikru metu (nuo 1998-01-01 iki 2002-02-11) nesikreipė į teismą su pareiškimu panaikinti turto hipoteką, t. y. sprendė, jog skolininkas pripažino skolą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. P. buvo UAB „Lietuvos aidas“ direktorius ir akcininkas, todėl negalėjo nežinoti apie ieškinio senaties termino skaičiavimą, jo pradžią ir pabaigos momentą. Byloje nustatyta, kad A. P., kaip UAB „Lietuvos aidas“ direktorius, Vilniaus apygardos teismui 2002 m. vasario 11 d. pateikė ieškinį dėl pastato, kuriuo buvo užtikrintas paskolos sutarties vykdymas, įkeitimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 228-1010/2002). Pagrindinis įkeitimo sutarties panaikinimo motyvas buvo ieškininio senaties termino reikalavimams pagal paskolos sutartį pareikšti pasibaigimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįsti apeliančių argumentai, jog tai, kad minėtas ieškinys nebuvo išnagrinėtas, nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkas nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P., 2005 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš Vokietijos firmos įsigydamas reikalavimo teisę į UAB „Lietuvos aidas“ 800 000 JAV dolerių skolinį įsipareigojimą, žinojo apie šio reikalavimo perleidimo negalimumą ir jo atžvilgiu taikytiną ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu A. P. tapo UAB „Lietuvos aidas“, kurios vadovu ir dalyviu buvo, kreditoriumi, darytina išvada, kad jis nebuvo suinteresuotas kreiptis dėl senaties taikymo reikalavimui, kylančiam iš 1995 m. paskolos sutarties.

34Taigi pagrįsti apeliančių argumentai, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkas prievolę pripažino, kad ieškinio senaties terminas nutrūko, jo eiga prasidėjo iš naujo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs ir įsigaliojus naujam 2000 m. civiliniam kodeksui, todėl, vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatomis, ieškinio senaties termino taikymui turi būti taikomos 2000 m. CK normos.

35Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, bei netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl to nepagrįstai atmetė Vilniaus apskrities VMI reikalavimą dėl senaties termino taikymo A. P. kreditoriniam reikalavimui bei jo reikalavimo išbraukimo iš UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Minėtų argumentų pagrindu apeliančių N. B., R. I. ir S. R. atskirasis skundas tenkintinas, teismo nutarties dalis, kuria Vilniaus apskrities VMI pareiškimas iš dalies patenkintas ir patikslintas A. P. reikalavimas, naikinta ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – A. P. reikalavimui taikytina ieškinio senatis, reikalavimas išbrauktinas iš UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo.

36Dėl A. P. atskirojo skundo

37Apeliantas prašo taikyti teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintam bei 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi patikslintam Vilniaus apskrities VMI 3 592 692,96 Lt reikalavimui ieškinio senatį.

38Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog UAB „Lietuvos aidas“ mokestiniai įsiskolinimai yra iš laikotarpio iki 2000 metų, todėl teismui priimant minėtas nutartis nustatytas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas Vilniaus apskrities VMI reikalavimui nėra pasibaigęs.

39Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apskrities VMI 1995 m. spalio 16 d., 1998 m. rugpjūčio 31 d., 2000 m. liepos 31 d. surašė mokestinio patikrinimo aktus (t. 6, b. l. 117-118, 119-122, 123-124); 2000 m. lapkričio 24 d. Nr. 662 (t. 6, b. l. 161) buvo nuspręsta išieškoti iš bendrovės ne ginčo tvarka 3 056 119,58 Lt. Tuo metu galiojusio MAĮ redakcijoje (Žin., 1995, Nr. 61–1525) nebuvo nustatytas priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. MAĮ pakeitimai, numatantys mokesčio priverstinio išieškojimo senatį, įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. (2001 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 41 str. 1 d.), tačiau nei pačiame įstatyme, nei kitame teisės akte nebuvo numatyta, kad įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą, būtų taikomos atgaline tvarka.

40Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog iki 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010). Nagrinėjamo ginčo atveju teismas teisingai nustatė Vilniaus apskrities VMI reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino pradžios monetą, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei aiškino ir taikė MAĮ nuostatas. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino MAĮ bei teismų praktiką. Pats apeliantas teisingai nurodo, kad visoms nepriemokoms, apskaičiuotoms iki MAĮ įsigaliojimo (2001-09-01), senaties terminas prasideda nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamo ginčo atveju buvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2001 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. 24 mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo sustabdytas, 2002 m. spalio 11 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (t. 6, b.l. 155-156), kuria buvo atidėtas 2 598 980,95 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo į biudžetą terminas iki 2009 m. gruodžio 31 d.; vėliau mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, kadangi bendrovė nevykdė sutarties sąlygų; buvo atnaujintas 2000 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 662 vykdymas, Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (t. 1, b. l. 1-3); 2006 m. gegužės 30 d. pareiškė bankrutuojančiai bendrovei 4 132 269,99 Lt reikalavimą.

41MAĮ 107 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 108 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties nutraukimą. Minėto straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodyta, kad šio įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu pagrindu sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. MAĮ 110 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. Iš bylos duomenų matyti, kad su UAB „Lietuvos aidas“ 2002 m. spalio 11 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (t. 6, b. l.155-156). MAĮ 108 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad po išieškojimo senaties termino nutrūkimo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo: nuo mokestinės paskolos sutarties nutraukimo dienos. Kadangi Vilniaus apskrities VMI viršininko 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 14-5-68 mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta (t. 1, b. l. 65), todėl penkerių metų (MAĮ 29 str. 3 d.) ieškinio senaties termino skaičiavimas iš naujo prasidėjo nuo 2004 m. liepos 8 d.

42Įvertinant tai, kad ieškinio senaties terminas Vilniaus apskrities VMI reikalavimui skaičiuotinas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., tačiau nuo 2002 m. spalio 11 d. iki 2004 m. liepos 8 d. šis terminas buvo nutrauktas ir iš naujo parsidėjo tik 2004 m. liepos 9 d., bei Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2006 m. gegužės 30 d. pareiškė bendrovei 4 132 269,99 Lt reikalavimą, darytina išvada, kad MAĮ 107 straipsnyje įtvirtintas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

43Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl Vilniaus apskrities VMI reikalavimas nenagrinėtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl iki to laiko kreditoriniai reikalavimai gali būti ir tikslinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo.

44Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas dėl A. P. kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš kreditorių sąrašo patenkintas, nėra pagrindo nagrinėti apelianto argumentų dėl jo nuomone nepagrįstai sumažintų delspinigių ir palūkanų.

45Teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. P. atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje nekeistina.

46Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 4 d. gautas A. P. prašymas atidėti 2012 m. spalio 4 d. 16.00 val. teismo posėdį, kol vyksta VMI tyrimas dėl Vilniaus apskrities VMI priverstinės UAB „Lietuvos aidas“ hipotekos pagrįstumo ir sumos tikslinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byla yra išnagrinėta 2012 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, o 2012 m. spalio 4 d. 16.00 val. atidėtas teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas. Po bylos išnagrinėjimo pareikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negali būti tenkinamas (CPK 1622 str.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti.

49Nutarties dalį dėl A. P. kreditorinio reikalavimo patikslinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – A. P. reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir A. P. 5 051 732,80 Lt hipoteka užtikrintą reikalavimą išbraukti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos aidas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo.

50Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB „Lietuvos... 5. Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –... 6. A. P. prašo taikyti ieškinio senatį teismo 2006 m. rugsėjo 11 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus... 9. Teismas nurodė, kad paskolos grąžinimo prievolė turėjo būti įvykdyta iki... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Apeliantas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1. Kreditorinis A. P. 5 051 732,84 Lt reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus... 13. 2. Teismas, nustatęs, kad jo kreditoriniam reikalavimui ieškininio senatis... 14. 3. Teismas, nagrinėdamas palūkanų ir netesybų dalių, įeinančių į jo... 15. 4. Teismas netinkamai aiškino ir taikės tiek MAĮ, tiek teismų praktiką,... 16. Apeliantės – kreditorės N. B., R. I. ir S. R. atskiruoju skundu prašo... 17. 1. Teismo išvada, kad ieškinio senaties termino eiga nutrūko dėl to, kad... 18. 2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad skolininkas (UAB „Lietuvos aidas“) nei... 19. 3. Ieškinio senaties terminas UAB „Lietuvos aidas“ kreditoriaus... 20. 4. Teismo teiginys, kad skolininkas neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų... 21. 5. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių... 22. 6.Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d.... 23. Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į šį atskirąjį skundą... 24. Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos aidas“ prašo A. P. atskirąjį skundą... 25. Atsiliepime į A. P. atskirąjį skundą nurodo, kad argumentas, jog bankroto... 26. BUAB „Lietuvos aidas“ administratorius sutinka su N. B., R. I. ir S. R.... 27. Vilniaus apskrities VMI prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti, prašymo... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 29. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjo Vilniaus... 30. Dėl pareiškėjų N. B., R. I. ir S. R. atskirojo skundo... 31. Apeliantės atskiruoju skundu prašo patenkini Vilniaus apskrities VMI... 32. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų... 33. UAB „Lietuvos aidas“ ir Vokietijos bendrovės „Nimtech Handelgesellschaft... 34. Taigi pagrįsti apeliančių argumentai, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad... 35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 36. Dėl A. P. atskirojo skundo... 37. Apeliantas prašo taikyti teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintam... 38. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog UAB „Lietuvos aidas“ mokestiniai... 39. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apskrities... 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog iki 2001 m.... 41. MAĮ 107 straipsnis reglamentuoja mokestinės nepriemokos priverstinio... 42. Įvertinant tai, kad ieškinio senaties terminas Vilniaus apskrities VMI... 43. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo kreditorinis reikalavimas yra... 44. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas dėl A. P. kreditorinio... 45. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. P. atskirasis skundas nepagrįstas,... 46. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 4 d. gautas A. P. prašymas... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti.... 49. Nutarties dalį dėl A. P. kreditorinio reikalavimo patikslinimo panaikinti ir... 50. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....