Byla 2A-1005-392/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. L. D. ir J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, P. L. D. ir J. D. dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, J. J. (J. J.), J. L., G. R. ir J. V..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė: 1) pripažinti gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m. ploto statybą savavališka ir įpareigoti savininkus P. L. D. bei J. D. savo lėšomis per šešių mėnesių terminą statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą gyvenamojo namo, esančio ( - ), 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-207; 3) priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamojo namo dalis pastatyta be reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, taip pat pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius pripažinimą tinkamais naudoti, be to, dalis namo pastatyta ne statytojų faktiškai naudotame namų valdos sklype. Darytina išvada, kad gyvenamojo namo dalis pastatyta savavališkai (Statybos įstatymo 3 str., 23 str. 1 d.). Nustačius, kad gyvenamojo namo dalis yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, pripažintina, kad šio pastato dalies statybos teisėtumo įvertinimas ir jo nugriovimo klausimo išsprendimas teisme gali būti laikomas viešuoju interesu. Ieškovo nuomone, šiuo atveju taikytinas Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p. įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – statinio nugriovimas. Alternatyvus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, leidžiantis įteisinti statybą, netaikytinas, nes tai prieštarautų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nuostatoms, pagal kurias statytojo teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Anot ieškovo, pripažinus statybą savavališka, kartu turi būti pripažintas negaliojančiu ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Toks savavališkai pastatytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti prieštaravo Statybos įstatymo 24 str. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) ir statybos techninio reglamento 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.1 p. ir šio reglamento 3 priedo 1 p., 2 p. imperatyviems reikalavimams (pateikti statybos leidimą ar nustatyta tvarka suderintą supaprastintą projektą). Be to, toks savavališkai pastatytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti prieštaravo CK 4.103 str. 1 d. imperatyviai nuostatai, draudžiančiai naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu statiniu. Ginčijamu aktu komisija pripažino tinkamu naudoti gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius (lauko tualetą, betono taką ir šulinį).

4Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. lapkričio 24 d. raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadas dėl J. J. prašymuose keliamų klausimų, susijusių su P. L. D. ir J. D. vykdytų statybos darbų teisėtumu. Į šį prokuratūros raštą Inspekcija atsakė 2011 m. gruodžio 7 d. ir 30 d. raštais, todėl, atsakovo nuomone, šioje byloje būtina patikrinti, ar ieškinys pareikštas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino. Kadangi ginčijamu aktu pripažinti tinkami naudoti ne tik gyvenamasis namas, bet ir lauko tualetas, betono takas bei šulinys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir šių statinių teisėtumas ieškiniu neginčijamas, tai nėra pagrindo naikinti visą aktą. Taip pat spręstina, ar ieškinio reikalavimas nugriauti 129,58 kv. m. gyvenamojo namo tam, kad būtų atlaisvinta 4 kv. m. valstybinės žemės, yra adekvatus ir proporcingas.

5Atsakovai P. L. D. ir J. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ginčijamą aktą tvirtinusios komisijos pirmininkės J. L. 2012-02-02 paaiškinime nurodyta, jog komisijai statytojai pateikė nustatyta tvarka suderintą statinio projektą ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kad pateiktų dokumentų apimtis atitiko statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.1 p. nustatytą privalomų pateikti dokumentų apimtį, todėl darytina išvada, jog statytojai turėjo visą privalomą projektinę dokumentaciją, ir namo statyba buvo teisėta. Be to, jeigu paaiškėtų, kad namo statyba neteisėta, tai nereiškia, jog vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimas yra tik namo nugriovimas, nes įstatymai numato galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius; juolab kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios kompetencijai priskirtinas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros vykdymas, nurodė, jog namas užima tik 4 kv. m. valstybinės žemės, užimta valstybinė žemė atitinka laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, statybos darbai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų ir statytojams yra galimybė šią žemę įsigyti. Ginčijamu aktu tinkamu naudoti buvo pripažintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir lauko tualetas, betono takas ir šulinys. Kadangi šių statinių teisėtumo klausimas ieškinyje nėra keliamas, tai nėra pagrindo prašyti panaikinti visą aktą. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą aktui ginčyti, nes Inspekcija Prokuratūrai informaciją apie namo rekonstrukcijos aplinkybes pateikė 2011 m. gruodžio 7 d. raštu.

6Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2006 m. namo bendrasavininkiams buvo davęs sutikimą rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, tačiau po 2011-03-16 atlikto patikrinimo sužinojo, jog buvo apgautas, nes atsakovai (kiti namo bendrasavininkiai) namą ne rekonstravo, o pasistatė beveik naują namą, išnaudojo beveik visą sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą, o tam J. J. sutikimo nebuvo davęs.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Tarnybos specialistai 2012-02-01 atliko žemės sklypo, esančio ( - ), patikrinimą, kurio metu nustatė, jog sklypo bendrasavininkiai šiaurinėje ir pietinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, pastatydami joje atraminę sienelę ir tvorą. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje šalia pastato pastatyta nauja tvora, kuri sklypo bendrasavininkiams neleidžia laisvai naudotis žemės sklypu. Taigi atsakovai P. L. D. ir J. D., neturėdami raštiško sutikimo, valstybinėje žemėje pastatė ginčo statinį ir taip pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 28 straipsnius, 35 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad atsakovė J. D. 2012-02-22 pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ploto, užimamo namo dalimi, išsipirkimo. Kadangi planuojamos teritorijos plotas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 9.6 p. nustatytą dydį, tai įsiterpęs žemės sklypas gali būti formuojamas tik nustatyta tvarka rengiant teritorijos detalųjį planą. Tarnybos nuomone, šiuo atveju žemės sklypo, esančio ( - ), savininkams siūlytina inicijuoti teritorijos detalųjį planą.

8Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant. Departamentas nurodė, kad pastatas, esantis ( - ), Kultūros vertybių registre nėra registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės - Vilniaus senamiesčio - apsaugos zoną. Į Departamento Vilniaus teritorinį padalinį nebuvo kreiptasi nei dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, nei dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo. Departamentui taip pat nebuvo pateiktas statinio projektas, ir tokiam projektui Departamento valstybės tarnautojas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nėra pritaręs.

9Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Savivaldybės administracija atsakovams P. L. D. ir J. D. nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento namo dalies rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui.

10Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcijos atstovas netikrina, ar statinys pastatytas statytojui priklausančiame žemės sklype, nes tai nėra Inspekcijos kompetencija.

11Trečiasis asmuo J. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamą aktą tvirtinusiai komisijai buvo pateikti visi pagal teisės aktus būtini dokumentai.

12Tretieji asmenys Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, G. R. ir J. V. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

13Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria gyvenamasis namas 1A 1/m, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti; 2) pripažino gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m. bendro ploto statybą savavališka; 3) įpareigojo atsakovus P. L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybai įteisinti. Neįvykdžius šių įpareigojimų, per šešis mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Teismas konstatavo, kad atsakovai P. L. D. ir J. D. neįrodė, jog norminių teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas ir patvirtintas statinio projektas bei gautas statybos leidimas, valstybės ir savivaldybės institucijos, kurių kompetencijai priskirtas nurodytų statybos dokumentų derinimas ir (arba) išdavimas, patvirtino, kad tokių dokumentų nederino ir (arba) neišdavė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčijamu aktu įforminta gyvenamojo namo statyba, t. y. namo bendro ploto padidinimas 129,58 kv. m. kapitališkai remontuojant, atlikta be statinio projekto ir statybos leidimo, todėl yra savavališka. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad ginčijamas aktas komisijos narių buvo pasirašytas, pažeidžiant akto pasirašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punkto, 16 punkto 1 ir 3 pastraipų, 17 punkto, 27.1 punkto nuostatas. Kadangi ginčijamu aktu pripažinti tinkami naudoti ir lauko tualetas, betono takas bei šulinys, ši akto dalis, konstatavus, jog nurodytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti nepažeidžia viešojo intereso, teismo nebuvo pripažinta negaliojančia, nes šių statinių teisėtumas ieškiniu nebuvo ginčijamas, aptariami statiniai neužima valstybinės žemės ploto. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad akte nurodyti lauko tualetas, betono takas bei šulinys būtų neteisėtai pastatyti (rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: 1) savavališka statyba atlikta, turint J. J., kaip namo bendraturčio, 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą namo rekonstrukcijai; 2) visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas savavališkomis statybomis grindžiamas iš esmės (tik) tuo, kad pastatyto namo dalis užima apie 4 kv. m. laisvos valstybinės žemės plotą (o viešasis interesas, kurio pažeidimas ieškinyje grindžiamas valstybės institucijos ar pareigūno atliktais teisės aktų pažeidimais, apgintas šiuo teismo sprendimu, pripažįstant negaliojančia ginčijamo akto dalį); 3) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 1T-(8.5)-96 konstatuota, jog aptariamas valstybinės žemės plotas (1 500 kv. m.) yra įsiterpęs tarp privačių valstybinės žemės (( - )) sklypų ir ( - ) gatvės, ir kad šį plotą sudaro šlaitai, griovos, nėra pravažiavimo, todėl jis negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas; jog turi būti kompleksiškai sprendžiamas viso laisvos valstybinės žemės ploto suformavimas prie besiribojančių sklypų; 4) 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo, esančio adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ), formavimo protokole įformintas nutarimas, kad teritorija greta žemės sklypo, esančio adresu ( - ), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į žemės sklypo savininkus, siūlydama inicijuoti rengti teritorijos detalųjį planą; detaliuoju planu suformuotas įsiterpęs žemės sklypas galės būti parduotas besiribojančių sklypų savininkams; 5) nors atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas ir prašė ieškinį tenkinti, tačiau Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. birželio 6 d. rašte Nr. (1.27.V)-2V-607, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pažymėta, kad atlikti gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos darbai nepažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų paveldosaugos reikalavimų; 6) atsakovai P. L. D., kaip namo bendraturtis, ir J. D., kaip namo ir žemės sklypo bendraturtė, yra pateikę prašymus leisti jiems pirkti tam tikrus laisvos valstybinės žemės plotus, t. y. siekia įteisinti statybos padarinius; padarė išvadą, jog įpareigojimas nugriauti statinio dalį (129,58 kv. m. bendro ploto) būtų akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga sankcija, ginant viešąjį interesą, kuris nagrinėjamu atveju pažeidžiamas namo kampui užimant (tik) apie 4 kv. m. laisvos valstybinės žemės. Be to, laisva valstybinė žemė negali būti suformuota ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, t. y. užimta valstybinė žemė (įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus) anksčiau ar vėliau prijungtina prie besiribojančių sklypų. Tokią išvadą pagrindžia ir šiuo metu galiojančios LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos, reglamentuojančios atitinkamų laisvos valstybinės žemės plotų pardavimą besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad faktiškai pastatyto gyvenamojo namo statyba būtų iš viso negalima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, juolab kad nėra ir duomenų, leidžiančių manyti, jog aptariama statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šioje byloje paaiškėję duomenys, susiję su bendraturčių nesutarimais dėl laisvos valstybinės žemės įsigijimo tvarkos-sąlygų, neturi teisinės įtakos atsakovų P. L. D. ir J. D. teisėms įsigyti laisvą valstybinę žemę, nes ši teisė, laikantis įstatymų, gali būti įgyvendinama ir be J. J., kaip bendraturčio, sutikimo (tai patvirtina, jog bendraturčių tarpusavio santykiai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas). Kadangi laisvos valstybinės žemės pirkimo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai ir tam taip pat reikalinga atlikti teritorijos detaliojo planavimo darbus, teismas atsakovams P. L. D. ir J. D., kaip statytojams ir (arba) kaip įgijusiems nuosavybės teises į savavališkai pastatytas tam tikras namo dalis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatė 1 metų terminą reikiamiems dokumentams parengti ir (arba) gauti. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, nes pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką senaties terminas, taikytinas prokurorui, pareiškusiam ieškinį viešajam interesui ginti, prasideda nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad viešasis interesas pažeidžiamas, o paskutinis raštas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. (7.9)-2D-17636), sudarantis pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2012 m. sausio 2 d. Ieškinys pašto įstaigai buvo įteiktas 2012 m. vasario 2 d., todėl vieno mėnesio ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

14Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu, priimtu teismo iniciatyva. Papildomu sprendimu teismas valstybei iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteisė 69,5 Lt žyminio mokesčio ir 76,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; valstybei iš atsakovų P. L. D. ir J. D. – po 104,25 Lt žyminio mokesčio ir po 115,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; trečiajam asmeniui J. J. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – 274 Lt ir iš atsakovų P. L. D. bei J. D. – po 411 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, jog, nors priimto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys tenkinamas „iš dalies“, tačiau tokia bylos procesinė baigtis, kai teismo sprendimu iš esmės patenkinami visi ieškinio reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą įpareigoti atsakovus (sprendime nustatytu laiku neparengus ir negavus reikiamų statybos dokumentų) nugriauti dalį gyvenamojo namo, vertintina kaip ieškinio visiškas patenkinimas. Tokiam bylos procesinės baigties vertinimui neturi teisinės įtakos tai, kad teismo sprendimu pripažinta negaliojančia tik dalis ginčijamo akto, o ne visas aktas, kaip reikalauta ieškiniu, nes ieškiniu iš esmės nebuvo ginčijamas gyvenamojo namo pagalbinių statinių statybos teisėtumas (laikantis pozicijos, jog pagalbinius daiktus ištinka pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo, teisinis likimas), todėl šios ginčijamo akto dalies nepripažinimas negaliojančia negali būti vertinamas kaip ieškinio dalies atmetimas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad visiems trims atsakovams pareikštas ieškinys procesine prasme yra patenkintas visiškai. Nenustatęs ir nevertinęs ginčijamą aktą pasirašiusios komisijos ir atsakovų P. L. D. bei J. D. kaltės (kaltės proporcijų) dėl tokio akto pasirašymo, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų prasme atsakovų procesinė atsakomybė dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu dalintina taip: pusė atsakomybės už ginčijamo akto pripažinimą negaliojančiu tenka atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kaip atsakingam už komisijos veiksmus, o kita pusė atsakomybės – atsakovams P. L. D. ir J. D., kaip statytojams, kurių įvykdyta statyba įteisinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų (kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Procesinė atsakomybė už patenkintus ieškinio reikalavimus pripažinti statybą savavališką ir įpareigoti nugriauti namo dalį, teismo vertinimu, turi tekti išimtinai atsakovams P. L. D. ir J. D., kaip statytojams ir (arba) kaip atitinkamų patalpų savininkams (valdytojams). Apibendrinęs atsakovų procesinę atsakomybę patenkintų dviejų ieškinio reikalavimų aspektu, teismas padarė išvadą, kad atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tenka pareiga atlyginti iš viso 25 procentus bylinėjimosi išlaidų (už pusę patenkinto reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčijamą aktą), o atsakovams P. L. D. ir J. D.– 75 procentai išlaidų (už patenkintą visą reikalavimą pripažinti statybą savavališka ir įpareigoti nugriauti namo dalį, taip pat už pusę patenkinto reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčijamą aktą). Kadangi bylinėjimosi išlaidos atlyginamos ne solidariai, o pagal konkrečias dalis, tai atsakovų P. L. D. ir J. D. pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tarp šių dviejų atsakovų dalintina per pusę, t. y. kiekvienam po 37,5 procento.

15Apeliaciniu skundu atsakovai P. L. D. ir J. D. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą prašė panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti administracinį teisės aktą, nors jo pagrindu nuo 2008 m. viešame registre įregistruoti ginčo statiniai ir atsakovų nuosavybės teisės į juos. Tai yra nesuderinama su teisėtumo, teisėtų lūkesčių principu bei pažeidžia teisinių santykių stabilumą. Į tai atsižvelgdamas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti ginti viešąjį interesą, nes yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Šį argumentą apeliantai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-11-22, 2008-02-20 nutarimais. Skundžiamame sprendime nurodyti faktiniai duomenys ir jų teisinis įvertinimas nepatvirtina viešojo intereso, kuris galėtų būti pripažintas prioritetiniu individualaus intereso atžvilgiu, egzistavimo prielaidų. Nei ieškovas, nei teismas konkrečiai neįvardino, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamo administracinio akto panaikinimu ir kokią įtaką teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios bylos proceso šalimis. Apeliantai laikosi pozicijos, jog ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Ieškovas ginčijamo administracinio akto bei statybų neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad statytojams J. D. ir P. L. D. nebuvo išduotas statybos leidimas. Apie šią aplinkybę ir kitus tariamus viešojo intereso pažeidimus ieškovas buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-07 raštu Nr. (7.9)-2D-16284. Laikytina, kad šiuo raštu ieškovas gavo iš esmės pakankamai aktualių ir išsamių duomenų dėl sprendimo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, priėmimo. Todėl teismas ieškinio senaties terminą turėjo skaičiuoti nuo minėto rašto gavimo.

16Apeliaciniu skundu atsakovai P. L. D. ir J. D. dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-27 papildomo sprendimo prašė šį sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą – iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteisti 37,5 proc. bylinėjimosi išlaidų, o iš apeliantų – po 18,75 proc. bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad papildomu sprendimu teismas, pripažindamas, jog procesine prasme ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies pakeitė 2012-09-26 sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl visas (100 proc.) bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai. Pagal CPK 277 str. teismas papildomu sprendimu negali pakeisti pagrindinio sprendimo esmės ir prasmės, o tik išsprendžia klausimus, kurie nebuvo išspręsti pagrindiniu sprendimu. Pažymėjo, kad teismas vertino atsakovų procesinę atsakomybę, tačiau realiai dėstė apie atsakovų materialinę atsakomybę. Vertinimas, kas yra labiau atsakingas už ginčijamo akto negaliojimą ir savavališką statybą, yra susijęs su civilinės arba materialinės atsakomybės taikymu, bet ne su procesine atsakomybe. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime pažymėjo, jog nevertino ir nenustatinėjo atsakovų kaltės proporcijų, tačiau bylinėjimosi išlaidas paskirstė išanalizavęs atsakovų kaltės laipsnį. Nukrypti nuo pagrindinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nebuvo pagrindo, nes nė vieno iš atsakovų elgesys teismo nebuvo pripažintas netinkamu. Apeliantų nuomone, ieškinį patenkinus iš dalies, turėjo būti priteisiami 75 proc. bylinėjimosi išlaidų, o nenustatant atsakovų kaltės laipsnio bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos visiems atsakovams po lygiai: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai – 37,5 proc., o apeliantams – po 18,75 proc.

17Ieškovas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Pažymėjo, kad teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Teisės aktų pažeidimas užtraukia atsakomybę. Pagal Prokuratūros 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti. Šiuo atveju tokia institucija yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Apeliantų nurodytu 2011-12-07 raštu Inspekcija informavo, kad gavusi ir išnagrinėjusi administraciniam sprendimui priimti reikalingą informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, apie nagrinėjimo išvadas informuos pareiškėją ir Generalinę prokuratūrą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-30 rašte nurodyta, jog keltinas statybos leidimo išdavimo ir akto teisėtumo klausimas. Todėl teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo teisingai – nuo pastarojo rašto gavimo. Ieškovas nurodė, kad du statiniai – lauko tualetas ir betono takas -, kurie ginčijamu aktu buvo pripažinti tinkami naudoti, fiziškai neegzistuoja. Todėl teismas papildomą sprendimą priėmė, teisingai įvertinęs bylos procesinę baigtį – padaręs išvadą, kad ieškinys procesine prasme yra patenkintas visiškai. P. L. D. ir J. D. procesinė atsakomybė didesnė už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Papildomas sprendimas, ieškovo nuomone, paliktinas nepakeistas.

18Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, kurios byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, jog gyvenamojo namo dalis apeliantų pastatyta reikiamų, statybą leidžiančių, dokumentų, taip pat pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius pripažinimą tinkamais naudoti. Be to, namo dalis pastatyta ne statytojų faktiškai naudotame namų valdos sklype, o laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje. Tai nustačius, pripažintina, jog statybų teisėtumo įvertinimas ir statinio nugriovimo klausimo išsprendimas gali būti laikomas viešuoju interesu. Trečiasis asmuo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1209/2000, Žemės reformos įstatymo 3 str. J. J. nesutinka su atsakovų nurodyta ieškinio senaties termino pradžia. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiškia absoliutaus pagrindo tokį ieškinį atmesti – teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių (privatus ar viešasis interesas) yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjekto, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011-12-30 raštu Nr. (7.9)-2D-17636 Generalinę prokuratūrą informavo apie tai, kad Inspekcija, neturėdama tam pakankamai duomenų, negali priimti pagrįsto administracinio sprendimo dėl bendraturčių atliktų gyvenamojo namo dalies statybos darbų teisėtumo ir kad Inspekcijos vykdyta statybos valstybinė priežiūra užbaigiama. Šis raštas Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2012-01-02. Tada ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą.

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. L. D. ir J. D. 2006 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintu įsipareigojimu įsipareigojo atlyginti J. J. visus nuostolius, atsiradusius rekonstruojant jiems nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamojo namo dalį ar dalį kitų statinių, esančių ( - ); taip pat įsipareigojo sumokėti pusę gyvenamojo namo sienos kainos, jeigu jie šią sieną panaudos (t. 2, b. l. 87, 95). 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-207 nurodyta, kad komisija, paskirta Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-9973, dalyvaujant statytojams J. D., P. L. D. ir J. J., pripažino tinkamais naudoti gyvenamąjį namą, lauko tualetą, betono taką, šulinį ir tvorą, esančius ( - ) (t. 1, b. l. 14). Ginčijamo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. D., P. L. D. ir J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į atitinkamas gyvenamojo namo, betono tako, šulinio ir lauko tualeto dalis (t. 1, b. l. 15-19). Registro duomenų banko išraše taip pat nurodyta, kad: nuo 2008 m. vasario 13 d. gyvenamojo namo bendras plotas 300,37 kv. m., užstatytas plotas 209 kv. m.; gyvenamasis namas padidintas kapitališkai remontuojant ir kad gyvenamojo namo, betono tako, šulinio bei lauko tualeto kadastrinius matavimus atliko UAB „Senamiesčio kurantai“ (t. 1, b. l. 15, 18, 20). J. D., P. L. D. ir J. J. 2008 m. sausio 30 d. susitarimu, kuris pateiktas VĮ Registrų centrui, susitarė dėl gyvenamojo namo naujų nuosavybės teisės dalių ir patalpų paskirstymo. Susitarime nurodyta, kad J. D. nuosavybės teisėmis perėjo iš viso 64,21 kv. m., t. y. 214/1000 dalių, P. L. D.– 125,72 kv. m., t. y. 418/1000 dalių, J. J.– 110,44 kv. m., t. y. 368/1000 dalys namo (t. 1, b. l. 24). Pagal Registro 2007 m. kovo 14 d. duomenis (kurie užfiksuoti 1999 m. gruodžio 31 d.) gyvenamojo namo užstatytas plotas buvo 149 kv. m., bendras plotas – 170,79 kv. m.; J. D. ir P. L. D. nuosavybės teisėmis priklausė po 18/100 dalių, J. J.– 64/100 dalys šio namo (t. 2, b. l. 80, 82). 0,1035 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso J. D. (481/1035 dalis) ir J. J. (554/1035 dalys) (t. 1, b. l. 22). Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad sklypo, esančio ( - ), pietrytinėje dalyje užimta valstybinė žemė, kurioje stovi statinio dalis, atraminė sienelė, garažo dalis; šiaurinėje dalyje taip pat užimta valstybinė žemė, kuri aptverta medine tvora (t. 1, b. l. 123-124). Iš statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), kampas kerta žemės sklypo pietinę ribą (t. 1, b. l. 30). Iš statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 2010 m. birželio 22 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad žemės sklypo pietinę ribą kerta gyvenamojo namo dalis ir garažo dalis, be to, už sklypo šiaurinės ribos pastatyta tvora (t. 2, b. l. 32). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčijamo akto pasirašymo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos, t. y. kapitalinio remonto ir (arba) rekonstrukcijos darbai, buvo vykdomi, turint norminių teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai patvirtina, jog aptariamiems statybos darbams projektai, leidimai, sutikimai ir pan. nebuvo derinti ir (arba) išduoti, taip pat nebuvo gauta valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdžiusių institucijų sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo dalį, esančią valstybės žemėje (pavyzdžiui, t. 1 b. l. 9-11, 31, 62, 92, 95-98, kt.). Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. birželio 6 d. rašte Nr. (1.27.V)-2V-607, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nurodyta, kad atlikti gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos darbai nepažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų paveldosaugos reikalavimų (t. 1, b. l. 106). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-96 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos 2010 m. spalio 13 d. raštu Nr. SS/6-167 priimtą sprendimą leisti prijungti apie 206 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės prie žemės sklypo, esančio ( - ); įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją aptarti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ar jos nuomone apie 1500 kv. m. ploto valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu; taip pat Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją įpareigojo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priėmus sprendimą, kad valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu, informuoti besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus apie galimybę pirkti arba nuomoti valstybinės žemės plotą (t. 1, b. l. 153-156). Nustatęs, kad valstybinės žemės plotas (1500 kv. m.) yra įsiterpęs tarp privačių, valstybinės žemės (( - )) sklypų ir ( - ) gatvės, ir kad šį plotą sudaro šlaitai, griovos, nėra pravažiavimo, todėl jis negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nusprendė, jog turėjo būti kompleksiškai sprendžiamas viso laisvos valstybinės žemės ploto (apie 1500 kv. m.) suformavimas prie besiribojančių sklypų, o ne leidžiama prijungti tik dalį (apie 206 kv. m.) valstybinės žemės ploto prie sklypo, esančio ( - ). 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ), formavimo protokole įformintas nutarimas, kad teritorija greta žemės sklypo ( - ), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į žemės sklypo savininkus siūlydama inicijuoti rengti teritorijos detalųjį planą; detaliuoju planu suformuotas įsiterpęs žemės sklypas galės būti parduotas besiribojančių sklypų savininkams (t. 1, b. l. 158). J. D. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2011 m. gegužės 4 d. prašymą leisti jai išsipirkti pageidaujamos 0,5 a valstybinės žemės plotą realia kaina (t. 2, b. l. 88). Taip pat J. D. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2012 m. vasario 22 d. prašymą leisti išsipirkti užimtą valstybinės žemės plotą arba pakeisti sklypo ribas arba pateikti išsamią informaciją apie galimą sprendimą (t. 1, b. l. 159). J. J. notariškai patvirtintu 2011 m. lapkričio 5 d. raštu P. L. D., J. D., Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą, Kultūros paveldo departamentą ir VĮ Registrų centrą informavo apie tai, kad panaikina (atšaukia) savo 2006 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintą sutikimą, duotą P. L. D. ir J. D. gyvenamojo namo rekonstrukcijai (t. 2, b. l. 99).

22Byloje apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas, ar ieškovas šioje byloje gina viešąjį interesą ir ar ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Taip pat ginčijamas bylinėjimosi išlaidų, priteistų papildomu sprendimu, paskirstymas.

23Apeliantai P. L. D. ir J. D. skunde dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo teigė, jog skundžiamame sprendime nurodyti faktiniai duomenys ir jų teisinis įvertinimas nepatvirtina viešojo intereso, kuris galėtų būti pripažintas prioritetiniu individualaus intereso atžvilgiu, egzistavimo prielaidų. Šis argumentas teisėjų kolegijos vertintinas kritiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atlikus rekonstrukciją, atsakovams P. L. D. ir J. D. priklausanti namo dalis užima 4 kv. m. valstybinės žemės - sklypo, esančio ( - ), pietrytinėje dalyje užimta valstybinė žemė, kurioje stovi statinio dalis, atraminė sienelė, garažo dalis; šiaurinėje dalyje taip pat užimta valstybinė žemė, kuri aptverta medine tvora (t. 1, b. l. 123-124), gyvenamojo namo, esančio ( - ), kampas kerta žemės sklypo pietinę ribą (t. 1, b. l. 30), žemės sklypo pietinę ribą kerta gyvenamojo namo dalis ir garažo dalis, be to, už sklypo šiaurinės ribos pastatyta tvora (t. 2, b. l. 32). Valstybinė žemė yra valstybės turtas, kuris, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Nors 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ), formavimo protokole ir įformintas nutarimas, kad teritorija greta žemės sklypo ( - ), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į žemės sklypo savininkus siūlydama inicijuoti rengti teritorijos detalųjį planą; detaliuoju planu suformuotas įsiterpęs žemės sklypas galės būti parduotas besiribojančių sklypų savininkams (t. 1 b. l. 158), tačiau valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-122/2005). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog valstybinė žemė, kurią užima ginčo namo dalis, atsakovams P. L. D. ir J. D. nėra perleista, darytina išvada, jog atsakovai nėra įvykdę imperatyvių specialių reikalavimų, todėl jų privatus interesas apskritai negali būti ginamas, nes minėtų atsakovų veiksmai yra neteisėti - jų vykdyta statyba pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta savavališka, ko atsakovai P. L. D. ir J. D. apeliaciniame skunde ir neginčijo - jau nekalbant apie šių asmenų privataus intereso prioritetą. Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

25Be to, apeliantai teigė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties ir ieškinio neatmetė šiuo pagrindu. Atsakovų P. L. D. ir J. D. nuomone, ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-07 rašto Nr. (7.9)-2D-16284 gavimo, nes šiuo raštu ieškovas gavo iš esmės pakankamai aktualių ir išsamių duomenų dėl sprendimo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo raštu ieškovas tebuvo informuotas, jog, gavusi ir išnagrinėjusi administraciniam sprendimui priimti reikalingą informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, Inspekcija apie nagrinėjimo išvadas informuos Pareiškėją ir Generalinę prokuratūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numato, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-30 rašto Nr. (7.9)-2D-17636 gavimo, kuriuo Generalinė prokuratūra buvo informuota apie tai kad, neturėdama tam pakankamai duomenų, Inspekcija negali priimti pagrįsto administracinio sprendimo dėl bendraturčių atliktų gyvenamojo namo dalies statybos darbų teisėtumo, ir kad Inspekcijos vykdyta statybos valstybinė priežiūra užbaigiama. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas ieškinio senaties netaikė pagrįstai.

26Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-27 papildomo sprendimo atsakovai P. L. D. ir J. D. teigė, jog teismas papildomu sprendimu pripažindamas, jog procesine prasme ieškinys patenkintas visiškai, iš dalies pakeitė 2012-09-26 sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl visas (100 proc.) bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai. Be to, teismas bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovų nepagrįstai paskirstė ne lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodė, kad ieškiniu nebuvo ginčijamas gyvenamojo namo pagalbinių statinių statybos teisėtumas, todėl ginčijamo akto dalies, kuria pagalbiniai statiniai buvo pripažinti tinkami naudoti, nepripažinimas negaliojančia negali būti vertinamas kaip ieškinio dalies atmetimas. Todėl nors priimto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškinys tenkinamas „iš dalies“, tačiau tokia bylos procesinė baigtis, kai teismo sprendimu iš esmės patenkinami visi ieškinio reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą įpareigoti atsakovus (sprendime nustatytu laiku neparengus ir negavus reikiamų statybos dokumentų) nugriauti dalį gyvenamojo namo, vertintina kaip ieškinio patenkinimas iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks bylos procesinės baigties vertinimas šiuo atveju yra galimas ir nepažeidžia CPK 277 str., kuriame įtvirtinta, jog teismas papildomu sprendimu negali pakeisti pagrindinio sprendimo esmės ir prasmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė visas (100 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Kadangi neteisėtą statybą vykdė patalpų savininkai (valdytojai) atsakovai P. L. D. ir J. D., tai procesinė atsakomybė už patenkintus ieškinio reikalavimus pripažinti statybą savavališka ir įpareigoti nugriauti namo dalį išimtinai tenka minėtiems atsakovams. Dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu 1/2 atsakomybės tenka Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nes ši buvo atsakinga už komisijos veiksmus, kita pusė atsakomybės tenka P. L. D. ir J. D., kaip statytojams, kurių įvykdyta statyba įteisinta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl konstatuotina, jog teismas bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovų paskirstė tinkamai – 25 proc. priteisė iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir 75 proc. – iš atsakovų P. L. D. ir J. D..

27Kiti apeliacinių skundų argumentai neįtakojo skundžiamų sprendimų pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28Apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ar jo dalį ir 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą ar jo dalį, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o sprendimai paliktini nepakeisti. Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų trečiajam asmeniui J. J. priteistinos jo patirtos 500 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo surašymo išlaidos (t. 3 b. l. 92), kurios neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

30Atsakovų P. L. D. ir J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo atmesti.

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

32Priteisti iš atsakovų P. L. D. (a. k. ( - ) ir J. D. (a. k. ( - ) trečiajam asmeniui J. J. (a. k. ( - ) po 250 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu... 5. Atsakovai P. L. D. ir J. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo,... 6. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2006 m.... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašė ieškinį... 8. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu prašė ieškinį... 9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimu prašė ginčą... 11. Trečiasis asmuo J. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad... 12. Tretieji asmenys Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, G. R. ir... 13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 14. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai P. L. D. ir J. D. Vilniaus miesto 3 apylinkės... 16. Apeliaciniu skundu atsakovai P. L. D. ir J. D. dėl Vilniaus miesto 3... 17. Ieškovas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu su... 18. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. L. D. ir J. D. 2006 m.... 22. Byloje apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas, ar ieškovas šioje byloje... 23. Apeliantai P. L. D. ir J. D. skunde dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atlikus rekonstrukciją, atsakovams P. L.... 25. Be to, apeliantai teigė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 26. Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-27... 27. Kiti apeliacinių skundų argumentai neįtakojo skundžiamų sprendimų... 28. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str.... 30. Atsakovų P. L. D. ir J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir 2012... 32. Priteisti iš atsakovų P. L. D. (a. k. ( - ) ir J. D. (a. k. ( - ) trečiajam...