Byla 2-813-793/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui S. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. M., atsakovo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ 510,49 Lt turtinės žalos, 70000,00 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodo, kad nuo 1999 m. vasario 2 d. dirbo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „BEGA“ dokininko - mechanizatoriaus pareigose. Teigia, kad 2007 m. spalio 3 d. atliekant darbines funkcijas birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. l, dokininkui - mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas, ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį ieškovą. Dėl minėto įvykio buvo pripažintas 100 procentų nedarbingu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2008 m. kovo 8 d. Pažymi, kad iki šiol negali pilnai sulenkti IV ir V kairės rankos piršto, ant plaštakos dėl netinkamai sugijusių kaulų susidarė gumbas. Nurodo, kad nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 6 d. jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2011 m. kovo 6 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Teigia, kad dėl minėto nelaimingo atsitikimo darbo aplinkoje patyrė neturtinę žalą, nes kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir stresą, nepasitikėjimą savo jėgomis, nors anksčiau to nejusdavo ir nėra sirgęs jokiomis ligomis. Mano, kad patirtos traumos pasekmės gali išryškėti ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui. Pažymi, kad jo gydymas baigtas ir kairės plaštakos funkcija daugiau nepagerės, tuo pagrindu jam nustatytas 10 procentų netektas darbingumas. Teigia, kad atsakovė neužtikrino darbų saugos – ieškovas nebuvo apmokytas atlikti pavojingus darbus bei atestuotas eksploatuoti potencialiai pavojingus įrenginius, todėl ieškovui nekilo pareiga atlikti pakeliamųjų vartų apžiūrą ar techninę eksploataciją, o apžiūros metu aptikus mechaninį gedimą ar kitą defektą - informuoti tiesioginį vadovą. Teigia, kad atsakovė yra kalta dėl neteisėto neveikimo – kaltė dėl to, kad atsakovė nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Pažymi, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir neteisėto atsakovės neveikimo egzistuoja priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų tinkamai laikiusis darbų saugos reikalavimų ir užtikrinusi tinkamą pakeliamųjų vartų veikimą, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Teigia, kad atsakovės neteisėtas neveikimas lėmė tai, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo prarado dalį pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui negautų pajamų dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta žala sveikatai, teigia, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą (T I, b. l. 3-11).

3Atsakovė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 buvo nustatyta, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra paties ieškovo S. K. kaltė, nes jis kartu su kitais darbininkais pažeidė Darbų saugos instrukciją Nr. 21. Pažymi, kad dėl minėto nelaimingo atsitikimo ieškovo skundo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas I. B. atžvilgiu, atsakovė buvo patraukta civiliniu atsakovu. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-06 nuosprendžiu išteisino I. B. ir S. K. pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Minėtas nuosprendis buvo apskųstas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nuosprendžiu paliktas nepakeistu. Abu minėti nuosprendžiai buvo apskųsti kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-15 nutartimi kasacinį skundą atmetė ir priimtus procesinius sprendimus paliko galioti. Pažymi, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalingos atsakovės, kaip darbdavio, deliktinei atsakomybei atsirasti, o būtent – kaltės. Atkreipia dėmesį, kad (prieš tai minėtas) priimtas baudžiamojoje byloje teismo nuosprendis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad, būtent, paties ieškovo S. K. veiksmai, einant pro vartus, kol jie neužfiksuoti, buvo įvertinti, kaip neatsargūs, lėmę kilusias pasekmes jo sveikatos atžvilgiu. Minėtuose ieškovo veiksmuose atsakovės kaltės nenustatyta. Dėl minėtos priežasties mano, kad joks žalos atlyginimas, tai yra nei turtinis, nei neturtinis, negali būti iš atsakovės priteistas. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T I, b. l. 61-65).

4Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio, kuriuose nurodo, kad ieškovas buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Teigia, kad ieškovas 2007-11-26 kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl 2007-10-03 nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos. Įvertinus po ieškovo patirtos traumos jam nustatytą diagnozę, ieškovui buvo apskaičiuota ir išmokėta 1000,00 Lt draudimo išmoka. Pažymi, kad daugiau į UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovas nesikreipė ir pretenzijų nereiškė. Teigia, kad UAB DK „PZU Lietuva“ sutartiniai įsipareigojimai dėl draudimo išmokos išmokėjimo už nelaimingo atsitikimo metu patirtą traumą yra visiškai įvykdyti. Ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (T I, b. l. 146-148).

5Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaiko.

6Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka.

7Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai teismo šaukimu (T I, b. l. 145). Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo pareiškė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

8Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad pakėlimo mechanizmo trosas būtų trūkęs bet kuriuo atveju, net jei minėtas trosas būtų užfiksuotas. Teigia, kad minėtas trosas buvo netvarkingas. Savo kaltės neįžvelgia. Minėtoje įvykio vietoje dirbo pamainos meistro pavedimu. Patvirtino, kad matė ženklą draudžiantį stovėti po pakeltais vartais. Teigia, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pablogėjo sveikatos būklė bei turtinė padėtis. Neturtinės žalos dydžio pagrįsti negali. Pripažįsta, kad dėl netinkamo rankos kaulų gijimo yra ir gydytojų kaltės. Prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovės kaltę pagrindžia jos neteisėti veiksmai – neveikimas – atsakovė žinojo, jog pakeliamų vartų mechanizmas nėra tvarkingas, bet nesiėmė jokių priemonių ištaisyti mechanizmo veikimo defektus, ko pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Prašo ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio. Ieškinyje minimas įvykis įvyko dėl paties ieškovo didelio neatsargumo. Pažymi, kad keldami vartus, darbuotojai aiškiai matė, kad vartų mechanizmas veikia netinkamai, bet pranešti darbdavio atstovui darbuotojai nepanoro, to pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėti atsakovės veiksmai, tuo pagrindu nustatyta, kad jokių atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvo. Minėtoje byloje nustatyta pačių darbuotojų kaltė. Prašo ieškinį atmesti.

11Ieškinys atmestinas.

12LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

13Rašytine bylos medžiaga ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. spalio 3 d. atliekant darbines funkcijas birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. l, grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir vartai, staiga leisdamiesi žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį ieškovą S. K.. Nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyti darbuotojų neteisėti veiksmai, darbų saugos instrukcijų nesilaikymas (T I, b. l. 30-33). Ieškovas dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-10-14, jam buvo mokama ligos pašalpa, netekto darbingumo periodinė kompensacija, netekto darbingumo pensija (T I, b. l. 12-14, 34-39). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos patvirtina, kad ieškovui nuo 2008-03-07 iki 2009-03-06 buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, bei nuo 2009-03-07 iki 2011-03-06 – 55 procentų darbingumas (T I, b. l. 15, 16, 17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-03-23 aktas patvirtina, kad ieškovas dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe neteko 10 procentų darbingumo neterminuotai, ieškovas patyrė kairės rankos plaštakos sužalojimus, minėtos plaštakos funkcija nepagerės (T I, b. l. 18-26). Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-606/2012, kurioje I. B. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 176 str. 1 d., t.y., būdamas paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ko pasekoje 2007 m. spalio 3 d. 20 val. 15 min. Birių trąšų terminale, sandėlyje Nr.1, dokininkui-mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir pastarieji staiga leisdamiesi žemyn užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K.. Teismas 2012-01-06 nuosprendžiu išteisino I. B. ir S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atmetė (T I, b. l. 66-70). Minėtas nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, bet Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-10 nuosprendžiu paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį nepakeistu (T I, b. l. 71-75). Abu minėti nuosprendžiai buvo apskųsti kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-15 nutartimi kasacinį skundą atmetė ir priimtus procesinius sprendimus paliko galioti (T I, b. l. 76-81). Ieškovas buvo apdraustas traumos atveju UAB DK „PZU Lietuva“. Minėta bendrovė ieškovui dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, ieškovo pareiškimo pagrindu, išmokėjo 1000,00 Lt dydžio draudimo išmoką (T I, b. l. 110-122, 132). Dėl 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su dantų gydymu, apgyvendinimu viešbutyje. Minėto išlaidos padengtos darbdavio, t.y. atsakovės (T I, b. l. 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129). UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, kad ieškovas buvo supažindintas su Darbų saugos instrukcija Nr. 21 dar iki 2007-10-03 įvykusio nelaimingo atsitikimo (T II, b. l. 7-15, 77-101).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra konstatavęs, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009).

15Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normas dėl civilinės atsakomybės ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011).

17Ieškovas savo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad atsakovė neužtikrino darbų saugos, todėl yra kalta dėl neteisėto neveikimo. Pažymi, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir neteisėto atsakovės neveikimo egzistuoja priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų tinkamai laikiusis darbų saugos reikalavimų ir užtikrinusi tinkamą pakeliamųjų vartų veikimą, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Pažymėtina, kad LR CPK 182 straipsnis numato, jog baudžiamojoje byloje priimtas teismo nuosprendis, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant civilines bylas, todėl iš naujo nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt). Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-145-606/2012, kurioje I. B. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 176 str. 1 d., t.y., būdamas paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „BEGA“, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ko pasekoje 2007 m. spalio 3 d. 20 val. 15 min. Birių trąšų terminale, sandėlyje Nr.1, dokininkui-mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir pastarieji staiga leisdamiesi žemyn užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K.. Teismas 2012-01-06 nuosprendžiu išteisino I. B. ir S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atmetė. Teismas konstatavo, kad esmine ir, atkreiptina, vienintele priežastimi, lėmusia minėto nelaimingo atsitikimo kilimą, konstatuoti kompanijos darbuotojų, o būtent dokininkų – mechanizatorių veiksmai, pažeidžiant darbų saugos instrukciją Nr. 21. Kaip minėta, 2012-01-06 nuosprendis apeliacine ir kasacine tvarka liko nepakeistas. Šią aplinkybę patvirtina ir surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, kuriame, įvardijant nelaimingo atsitikimo priežastis, nurodyta, jog 2007 m. spalio 3 d. KJKK „Bega“ nelaimingas atsitikimas darbe įvyko bendrovės darbuotojams – dokininkams – mechanizatoriams pažeidus Darbų saugos instrukcijos Nr. 21 „Dokininkui – mechanizatoriui“ punktą Nr. 1.4.6., nustatantį „laikytis mechanizmų eksploatavimo taisyklių, dirbti tik su techniškai tvarkingais mechanizmais ir darbo priemonėmis, o aptikus gedimus, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui“, punktą Nr. 1.4.7., nustatantį “kiek leidžia kompetencija, imtis priemonių, kad būtų pašalintos gedimo priežastys, galinčios sukelti traumas ir avarijas. Apie pavojingą situaciją pranešti darbų vadovui“, punktą Nr. 3.16.20. nustatantį „pakeliamus vartus nuleisti - pakelti, apsimovus kumštines pirštines“. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vartai, kurie užgriuvo ant ieškovo, buvo keliami neįprastai – matėsi, kad vartų pakėlimo mechanizmas veikia netinkamai. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, įvardijant nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, nurodyta ir tai, kad „darbuotojai, nors ir pastebėję, kad vartai keliasi labai sunkiai, kas reiškia mechaninį jų gedimą ir pagal DSI privalu informuoti padalinio vadovą, imtis priemonių gedimo pašalinimui ir nedirbti su netvarkingom darbo priemonės, toliau kėlė vartus „per jėgą“, ko pasėkoje atsirado trosų įtempimai ir vartai nutrūko“. Ieškovas pripažino, jog prie vartų buvo stovėti po keliamais vartais draudžiantis ženklas. Ieškovas žinojo, jog vartų mechanizmas nėra tinkamai užtvirtintas kaiščiu. Ieškovas ir jo atstovas teigia, kad vartai, net ir tuo atveju, jei būtų užtvirtinti kaiščiu, būtų kritę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vartai krito būtent tuo atveju, kai buvo keliami ir dar nebuvo užtvirtinti, t.y. tuo atveju, kai ieškovas neturėjo teisės eiti po keliamais vartais. Konstatuotina, kad ieškovas nesilaikė visų būtinų priemonių nelaimingam atsitikimui išvengti. S. K. veiksmai, einant pro vartus, kol jie neužfiksuoti, vertintini kaip esminiai, labai neatsargūs, būtent ir lėmę kilusias pasekmes jo sveikatos atžvilgiu. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog nenustatyta atsakovės kaltės ir neteisėti veiksmai dėl šioje 2007-10-03 įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Nesant atsakovės veiksmuose kaltės, nesant neteisėtų veiksmų, negalimas ir priežastinis ryšis su kilusiomis pasekmėmis. Kaip jau minėta, nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, asmeniui civilinė atsakomybė kilti negali. Konstatuotina, kad nesant atsakovės visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra įstatyminio pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, todėl klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių pagrįstumo, kaip teisiškai nereikšmingų faktinių aplinkybių, išsamiau nepasisakytina.

18Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, todėl, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl atlygintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21Nustatyta, kad atsakovė patyrė 7260,00 Lt išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų atsakovei teikimu (T I, b. l. 85-86). Atkreiptinas dėmesys, kad kompensuojamų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, ir šis klausimas spręstinas kartu atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės atstovė savo išrašytoje atsakovei sąskaitoje nedetalizuoja už kokias konkrečiai teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį surašymą, atskirojo skundo surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir pan.) yra priskaičiuotos minėto dydžio bylinėjimosi išlaidos. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad teisinių paslaugų kaina yra 6000,00 Lt, likusią dalį (1260,00 Lt) sudaro priskaičiuotas PVM. Taigi, spręstinas klausimas dėl 6000,00 Lt dydžio sumos pagrįstumo. Nustatyta, kad atsakovė surašė atsiliepimą į ieškinį ir atskirąjį skundą bei dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 3.00 val. Remiantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais konstatuotina, kad už advokato vienos valandos atstovavimą teismo posėdžiuose rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 MMA (minimali mėnesinė alga), t.y. 150,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad už atsakovės atstovo (advokatės) atstovavimą teismo posėdžiuose rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis šiuo atveju yra 450,00 Lt. Remiantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais konstatuotina, kad už atsiliepimo į ieškinį surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA. Atsižvelgiant į tai, už atsakovės atstovo (advokatės) atsiliepimo į ieškinį surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis šiuo atveju yra 3000,00 Lt. Remiantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais konstatuotina, kad už atskirojo skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,5 MMA. Atsižvelgiant į tai, už atsakovės atstovo (advokatės) atskirojo skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis šiuo atveju yra 500,00 Lt. Taigi, bendra visų minėtų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių suma sudaro 3950,00 Lt (neįskaitant PVM). Pažymėtina, kad atsiliepimas į ieškinį grindžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-606/2012 surinkta medžiaga, priimtais procesiniais sprendimais, juose išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsiliepimo į ieškinį surašymas ypatingai didelių pastangų bei laiko sąnaudų nereikalavo, todėl už atsiliepimo į ieškinį surašymą, teismo nuomone, neturėtų būti skaičiuojamas Rekomendacijose nustatytas maksimalus užmokesčio dydis. Minėtas dydis mažintinas nuo 3000,00 Lt iki 1500,00 Lt. Laikytina, kad atsakovės pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 2450,00 Lt neįskaitant PVM, arba 2964,50 Lt įskaitant PVM.

22Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovo priteistina 2964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. ( - ) 2964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „BEGA“, j. a. k. 140451567.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 3. Atsakovė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ atsiliepimu į... 4. Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl pareikšto... 5. Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaiko.... 6. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka.... 7. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovės kaltę... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovas neįrodė... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 13. Rašytine bylos medžiaga ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse... 15. Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės... 17. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą grindžia... 18. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui,... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 7260,00 Lt išlaidų, susijusių su teisinių... 22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovo priteistina... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. ( - ) 2964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...