Byla e2-9317-433/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. R., atsakovo atstovui P. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 506,22 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1852 ,,Dėl UAB ,,Viršuliškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas K. M. yra buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas. UAB ,,Viršuliškių būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ( - ), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo ( - ), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas papildomai paaiškina, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai), Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637, bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pavyzdiniai administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Vilniaus miesto administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už ( - ), namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario mėn. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui yra 506,22 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, laikytina, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi prievolės neįvykdė per nustatytą terminą (CK 6.260 straipsnio 1 dalis). Pažymi, jog skolos susidarymo laikotarpis apskaičiuotas remiantis CK 6.55 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2011 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-2619/2011 nurodė, jog įmokų paskirstymo (kai yra kelios skolos) taisykles reglamentuoja CK 6.55 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. CK 6.55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Atsižvelgiant į šias įstatymo leidėjo nustatytas įmokų paskirstytas taisykles, ieškovas atitinkamai paskaičiavo skolos susidarymo laikotarpį. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovę, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš surinktų lėšų namo administratorius – ieškovas – atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos komunalinės paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas. Savininkai savo butus ir patalpas bei jose esančią inžinerinę įrangą turi pareigą prižiūrėti patys. Ieškovas teikdamas namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikia 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1852 pagrindu (prieš tai galiojusi redakcija 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-35). Taigi, ieškovas minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Teisės normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą (CK XXXV skyrius), administruojant gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę yra netaikomos, kadangi tais atvejais, kai administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis mutandis yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto administravimas“ (CK 4.84 straipsnis). Ieškovas paaiškina, kad jo kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus veiklą reglamentuoja šiame ieškinyje išvardinti teisės aktai, kurie nustato kokias paslaugas administratorius privalo teikti, kokia apimtimi bei periodiškumu, taip pat nustato priskaičiuojamų mokesčių dydžio ribas. Ieškovo, kaip ( - ), namo administratoriaus, pagrindinis uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Ieškovas prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

4Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą už akių, ieškovo ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovui UAB „Viršuliškių būstas“ 506,22 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (506,22 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d., išnagrinėjęs atsakovo K. M. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8758-433/2016 pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo, priėmė nutartį, kuria patenkino šį jo pareiškimą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos Nr. e2-9317-433/2018 nagrinėjimą iš esmės.

6Atsakovas K. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas ne pagal faktines išlaidas, o pagal Vilniaus m. savivaldybės teisės norminiais aktais patvirtintus įkainius ir tarifus bei apskaičiavimo metodikas, nors Vilniaus miesto savivaldybės teisės norminiai aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų administravimą, ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovas šias aplinkybes žinojo, bet nuslėpė jas nuo teismo, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Todėl ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas tiek pagal faktinį pagrindą (neįrodytas paslaugų teikimas faktas ir kiekiai), tiek pagal juridinį pagrindą (mokėjimai reikalaujami pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus). Dėl atliekų tvarkymo taisyklių negaliojimo ginčo laikotarpiu. Ieškovas ieškinio dalį dėl atliekų įsiskolinimo už atliekų tvarkymo paslaugas įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis (faktinis pagrindas), o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo ir dėl Tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (juridinis pagrindas), nors visi šie sprendimai ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo paskelbti vietos spaudoje. Tai reiškia, kad ieškovo ieškinio juridinis pagrindas yra neįsigalioję. Analogiškais pagrindais laikytina, kad ginčo laikotarpiu negaliojo Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimas Nr. 520v „Dėl šiukšlių šalintuvų priežiūros ir buitinių atliekų išvežimo“, nes šio teisės norminio akto Vilniaus m. savivaldybė nėra paskelbusi vietos spaudoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-525-1809-12 pabrėžė, kad tinkamas norminio teisės akto paskelbimas yra viena iš pamatinių tokio teisės akto teisėtumo prielaidų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Nėra abejonių, kad ši konstitucinė nuostata negali būti aiškinama taikant tik lingvistinį metodą, ji suvoktina atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai ir jų reikalavimai turėtų būti vieši, kad visi subjektai galėtų aiškiai suvokti savo teisių ir pareigų apimtį (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimas Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo ir Dėl Tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nebuvo paskelbti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A62-1137/2011), jie negali būti pripažinti oficialiai galiojančiais norminiais administraciniais teisės aktais, todėl atitinkamai šių aktų teisėtumas negali būti ištirtas, vadovaujantis ABTĮ XVI skirsnio nuostatomis. Laikytina, kad ginčo laikotarpiu šie norminiai aktai negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje, todėl jais ieškovas remtis negalėjo. Dėl administravimo nuostatų negaliojimo ginčo laikotarpiu. Ieškovas ieškinio dalį dėl administravimo paslaugų, namo priežiūros paslaugų ir kitų namo administratoriaus suteiktų paslaugų įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis (faktinis pagrindas), o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V „Dėl gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-17 sprendimu Nr. 1-569 „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų apskaičiavimo patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 520V „Dėl šiukšlių šalintuvų priežiūros ir buitinių atliekų išvežimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ (juridinis pagrindas), kadangi visi šie savivaldybės sprendimai ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo paskelbti vietos spaudoje. Vilniaus m. savivaldybės administracija 2013-05-13 raštu Nr. A51-54320 patvirtino, kad Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimas Nr. 1283V „Dėl gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“ nebuvo paskelbtas, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 30-637 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ apskritai nebuvo paskelbti ginčo laikotarpiu, tačiau savivaldybė 2012-03-12 ir 2012-03-17 paskelbė šių neįsigaliojusių teisės norminių aktų pataisas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-29 įsakymą Nr. 30-454, kuriuo patvirtino minėtų 2005 m. ir 2011 m. administravimo nuostatų pataisas, tačiau pačių įsakymų Nr. 30-2050 ir Nr. 30-637 taip ir nepaskelbė vietos spaudoje, todėl šie administravimo nuostatai negaliojo ginčo laikotarpiu ir nėra iki šiol apskritai įsigalioję. Laikytina, kad ginčo laikotarpiu šie norminiai aktai negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje, todėl jais nei teismas, nei ieškovas remtis negalėjo. Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų negaliojimo ginčo laikotarpiu. Ieškovas ieškinio dalį dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros suteiktų paslaugų įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis (faktinis pagrindas), o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-17 sprendimu Nr. 1-569 „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų apskaičiavimo patvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 įsakymu Nr. 1-1344 „Dėl maksimalių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo“. Šie teisės norminiai aktai nebuvo paskelbti vietos spaudoje (2004-11-17 sprendimu Nr. 1-569) ir (arba) buvo netinkamai paskelbti vietos spaudoje (2010-01-13 įsakymu Nr. 1-1344), nes 2010 m. sausio 23 d. skelbime nebuvo pateikta jokia nuoroda, kur galima susipažinti su visu sprendimu tekstu. Analogiškomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (byla Nr. AS7-163/2007), jog tuo atveju, jeigu informaciniame skelbime nėra nurodoma tikslaus priimto sprendimo pavadinimo ir interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adreso, negalima pripažinti, jog prašomas ištirti teisės aktas, yra paskelbtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Nurodyta, jog teisės akto antraštė gali būti nenurodoma tik tuo atveju, jei teisės aktas jos neturi. Taip pat pabrėžta, kad oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimas laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, koks yra galiojančių teisės aktų turinys, ir galėtų juos vykdyti. Kitaip tariant, administracinių teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės vienareikšmiškai patvirtina, jog tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams. Tačiau nors nagrinėjamame 2010-01-23 skelbime ir pateiktas paties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavadinimas, tačiau juo patvirtinto norminio administracinio akto antraštė nėra nurodyta, nenurodyta ir tai, kad visas sprendimo ir juo patvirtinto norminio administracinio akto tekstas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Šie pažeidimai vertintini kaip esminiai šios norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bylos kontekste. Laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 įsakymas Nr. 1-1344 „Dėl maksimalių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo“ ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbtas vietos spaudoje, todėl juo ieškovas remtis negalėjo. Dėl keleivinių liftų techninės priežiūros tarifų negaliojimo ginčo laikotarpiu. Ieškovas ieškinio dalį dėl keleivinių liftų techninės priežiūros suteiktų paslaugų įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis (faktinis pagrindas), o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-06-17 sprendimu Nr. 208 „Dėl išlaidų keleivinių liftų techninei priežiūrai tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (juridinis pagrindas). Šis teisės norminis aktas nėra įsigaliojęs, nes Vilniaus m. savivaldybė nėra jo paskelbusi vietos spaudoje. Kitaip tariant, administracinių teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės vienareikšmiškai patvirtina, jog tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams. Šie pažeidimai vertintini kaip esminiai šios norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bylos kontekste. Laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-06-17 sprendimas Nr. 208 „Dėl išlaidų keleivinių liftų techninei priežiūrai tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbtas vietos spaudoje, todėl juo ieškovas remtis negalėjo. Remiantis išdėstytu, atsakovas tvirtina, kad ieškovo prašymas yra atmestinas, nes pirmos instancijos teismas vis tiek negalės priimti kito sprendimo, kai visi savivaldybės teisės norminiai aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų administravimo ir priežiūros įkainius, tarifus ir išlaidų apskaičiavimo metodikas, nėra įsigalioję, nes tinkamai nepaskelbti vietos spaudoje. Dėl reikalavimo apmokėti už nesuteiktas priežiūros ir komunalines paslaugas. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, kad jis vadovaujasi 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Nors ieškovas to nesivargina paminėti, tačiau ginčo laikotarpiui yra taikytinos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“. Visi šie teisės aktai nėra įsigalioję, nes nepaskelbti vietos spaudoje. Visų šių neįsigaliojusių teisės aktų nuostatų ieškovas piktybiškai nesilaiko, tačiau reikalauja, kad atsakovas jų nuosekliai laikytųsi, tuo iš esmės pažeisdamas atsakovo kaip vartotojo teises. Nors ieškovas teigia, kad ne kartą yra teikęs atsakovui pranešimus apie neva susidariusią skolą, tačiau su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad apie neva siųstus pranešimus, todėl nėra aišku, ar atsakovas minėtus pranešimus gavo ir buvo informuotas tinkamai. Ieškovas apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą, išskyrus abejotinos įrodomosios galios nenustatyto asmens sudarytą atsakovo buto debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinę, kuri yra ne tik ne patvirtinta jokiais parašais ar antspaudais, bet dar ir neįskaitoma dėl matyt taupumo sumetimais naudoto mikroskopinio šrifto. Todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes nėra aišku kokias paslaugas ieškovas realiai ir faktiškai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas atsakovas yra neatsiskaitęs, kokias paslaugas realiai ir faktiškai atsakovas yra gavęs iš ieškovo, o kokias iš trečiųjų asmenų, kurių paslaugas suorganizavo ieškovas. Todėl toks ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, nes ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti nesuprantamai, taip pat nepateikti jokie įrodymai. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad prekes (elektros energiją) tiekė ir paslaugas (atliekų išvežimas, šildymo sistemos priežiūra, statinio priežiūra ir pan.) teikė ne pats ieškovas, o tretieji asmenys, kurių naudai ieškovas siekia prisiteisti tariamą atsakovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas, kad galėtų sumokėti tretiesiems asmenims iš atsakovo galimai priklausančias įmokas. Nesant tarp tiesioginių sutartinių elektros, komunalinių paslaugų, atliekų išvežimo ir kt. vartojimo santykių tarp atsakovo ir ieškovo, būtent ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytos sutarys galimai sudarė teisinį materialinį ieškovo teisės gauti iš atsakovo pinigines sumas įgijimo pagrindą. Nors ieškinyje ieškovas tvirtina, kad visas šias paslaugas teikė pats ieškovas, tačiau tai neatitinka objektyvių aplinkybių ir teisės aktų, ir kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiklos teisėtumo, pagrįstumo, o kartu ir dėl jo reikalavimo teisės pagrindo. Jei ieškovas laikytinas teisėtu daugiabučio namo valdytoju, tuomet ieškovas, įgyvendindamas savo funkcijas kaip jam patikėto turto administratorius, valdytojas ir naudotojas, turi tiek teisių ir pareigų, kiek reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, veikiant administruojamo namo butų savininkų naudai. Jei teismas pripažintų, kad ieškovas turėjo teisę teisėtai administruoti atsakovo namą, daugiabučio namo administratorius, kaip butų savininkų atstovas, iš esmės jų vardu gali būti ieškovu dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei priežiūros (remonto). Tačiau sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Šioje byloje ieškovas neatskyrė reikalavimų, reiškiamų dėl išlaidų skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, nuo reikalavimų dėl išlaidų butų savininkų poreikiams tenkinti. Šio neatskyrimo pasekmė – teisiškai klaidingas ieškinio pagrindas, nes atsakomybės subjektu (o kartu ir reikalavimo teisę turinčiu subjektu) pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių asmenines prievoles, susijusias su išlaidomis butų savininkų vartojimo poreikiams, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą. Tokiais atvejais reikalavimo teisę turi tik šių vartojimo paslaugų tiekėjai arba teikėjai, arba, esant regreso atvejui – ir bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne administratorius, nes už vartojimo prievolinius santykius atsako bendraturčiai pagal prievolių teisės normas, o ne bendrija arba administratorius, kuris atsako tik už bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą pagal daiktinės teisės normas. Ieškovas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys faktiškai yra pareikštas ne tik CK 4.76, bet ir 6.111 straipsnio pagrindu, dėl to netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Aplinkybė, kad atsakovas yra buto savininkas, svarbi tik taikant CK 4.76 straipsnio nuostatas, tačiau nėra reikšminga sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus vadovaujantis CK 6.111 straipsniu, kuriame nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už buto šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektrą, cirkuliacijos mokestį pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Šiomis nuostatomis galimai remsis ir ieškovas, nurodydamas, kad ji neva įvykdė atsakovo (nepripažįstamas ir ginčijamas) prievoles kreditoriams, todėl jam regreso tvarka turėjo pereiti kreditoriniai reikalavimai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens (atsakovo) naudojimasis suteiktomis paslaugomis. Todėl ieškovas privalėjo atskirti iš atsakovo reikalaujamas išlaidas, skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai (pvz. remontas, tvarkymas, valymas), kuriuos reglamentuoja daiktinė teisė, nuo išlaidų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, atliekų išvežimas ir pan.). Atsakovas tvirtina, kad iš ieškinio visiškai nėra aiškus ieškovo reikalavimo teisės pagrindas, nes visas paslaugas, skirtas butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, cirkuliacijos mokestis atliekų išvežimas ir pan.) teikė ir tiekė ne pats ieškovas, bet tretieji asmenys – tikėtina UAB „Ecoservice“, AB „City Service“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „City Service LT“ ir kitos komunalinių paslaugų ir pastatų priežiūros, remonto įmonės. Ieškovas tikėtina tik suorganizavo šių paslaugų teikimą, tačiau pats nebuvo, nėra ir negali būti jokių paslaugų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, atliekų išvežimas ir pan.), teikėjas ir tiekėjas, nes Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, Vilniaus m. savivaldybės patvirtinti „Daugiabučių namų administravimo nuostatai“ apriboja administratoriaus veiklą, leisdamas įgyvendinti tik namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal analogiją šioje byloje taikomo iki 2012-07-01 galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 2 d. nustatė, kad bendrija neatsako pagal jos narių prievoles, o bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (29 str. 2 d.). Šiuo metu galiojantis DNSBĮ bendrijai draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (3 str. 3 d. 2 p.), todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisės apmokėti už atsakovo butui skirtas vartojimo paslaugas (atliekų išvežimą, elektrą,) arba kitaip užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą, nes tai draudžia įstatymas. Jei ieškovas mano, kad jis ne organizavo paslaugas, o pas jas teikė atsakovui (kaip nurodyta ieškinyje), tai sandoriai dėl tokių paslaugų teikimo yra niekiniai, nes ieškovas, atstovaudamas atsakovą bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiūros klausimais, negali tuo pačiu metu ir atstovauti, ir kartu teikti paslaugas atstovaujamam asmeniui, nes tai reikštų sandorį su pačiu savimi, o tokie sandoriai yra niekiniai nuo jų sudarymo momento (ab initio). Įstatymas nesuteikia ieškovui teisės reikalauti apmokėti išlaidų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, atliekų išvežimas ir pan.), nes tokią teisę turi tik šių paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai, arba, esant regreso atvejui – ir bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius arba savininkų bendrija. Ieškovas, siekdamas pagrįsti ieškinyje keliamus reikalavimus atsakovei, privalo pateikti atsakovo reikalaujamas ieškovo sudarytas sutartis su elektros tiekėjais, komunalinių paslaugų ir namų priežiūros įmonėmis. Šioje byloje ieškovas, pavyzdžiui, pateikė reikalavimą apmokėti skolą už suvartotą elektros energiją, atliekų išvežimą ir kitas komunalines paslaugas atsakovei – fiziniam asmeniui, buto savininkui. Reikalavimą grindžia su trečiaisiais asmenimis – tikėtina su UAB „Ecoservice“, AB „City Service“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „City Service LT“ ir kitomis komunalinių paslaugų ir pastatų priežiūros, remonto įmonėmis sudarytomis tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimis, kuriose ieškovas, nenurodydama, kad sutartis sudaro kaip administratorius administruojamų namų savininkų vardu, yra įvardintas „paslaugų gavėju“, „užsakovu“, „vartotoju“. Pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo atsakovo vardu pagal paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas apmokėti už suvartotą elektrą ir kitas komunalines paslaugas. Ieškovas, sutartyse nenurodęs esantis namo administratoriumi, yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris tik organizuoja jos administruojamiems namams reikiamas priežiūros paslaugas, o ne jas perparduoda administruojamų namų savininkams. Todėl galutiniai paslaugos gavėjai yra namo butų savininkai, kurie visų komunalinių paslaugų įmonių patiektą energiją ir paslaugas vartoja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Taigi, pagal vartotoją ir paslaugos įgijimo tikslą darytina išvada, jog ieškovo sudarytos sutartys – yra vartojimo sutartys – CK 1.39 str. 1 d., nepriklausomai nuo to, kad ją pasirašė juridinis asmuo. Tačiau šią sutartį pasirašė savitas, specifinis juridinis asmuo – daugiabučio namo administratorius. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, kuris taikomas ir administruojamiems namams, 3 straipsnio 1 dalį, bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Akivaizdu, kad pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos tikrieji vartotojai yra butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys šias paslaugas ir energiją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys komunalinių paslaugų ir energijos tiekimo įmonėms, o ne ieškovas. Vadinasi, ieškovo sudarytų sutarčių objekto – paslaugų ir energijos vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne ieškovas. Reikalavimui apmokėti už elektros ir šilumos energiją neturi reikšmės aplinkybė, kad, ieškovo teigimu, sutartys formaliai sudarytos su ieškovu, o energijos tiekimo įmonės elektrą tiekia ne iki gyventojų butų, o tik iki namo, taip pat atliekos išvežamos iš viso namo kolektyviai. Atsižvelgiant į pirkimo - pardavimo sutarties prasmę: pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo parduoti prekę pirkėjui (CK 6.305 str., CK 6.383 str.), šiuo atveju galutinis elektros energijos vartotojas yra kiekvieno buto individualus savininkas (Energetikos įstatymo 12 str. 1 d.). Būdami butų savininkais, jie kartu yra ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai. Todėl butų savininkams, o ne administratoriui, tenka prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas ir patiektą energiją. Vienam arba keliems administruojamo namo butų savininkams nevykdant prievolės atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas ir patiektą energiją, tuo galimai pažeidžiamos kitų namo butų savininkų - bendraturčių teisės, jei iš jų lėšų padengiamas įsiskolinimas, o ne atliekamas avansinis mokėjimas už komunalinių ir energijos tiekimo įmonių prekes ir paslaugas, skirtas daugiabučio namo butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti. Be to, kaip jau minėta, pagal iki 2012-07-01 galiojusio šio įstatymo 26 str. 2 d. bendrija neatsako pagal jos narių prievoles, o bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (29 str. 2 d.). Šiuo metu galiojantis DNSBĮ bendrijai draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (3 str. 3 d. 2 p.). Todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisės apmokėti už atsakovo butui skirtas vartojimo paslaugas (atliekų išvežimą, elektrą) arba kitaip užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą, nes tai draudžia įstatymas. Laikytina, kad ieškovas nėra įgijęs regreso (subrogacijos) teisės, nes, atstovaudamas savo administruojamo namo butų savininkus, tik jų vardu atlikdavo mokėjimus už komunalines paslaugas ir elektros ir šilumos energiją. Ieškovas turėjo teisę tik sumokėti už komunalines paslaugas ir elektros energiją jai apmokėjusių už komunalines paslaugas ir elektros energiją butų savininkų vardu. Jei ieškovas darė ir kitus mokėjimus, manydamas, kad padengia už komunalines paslaugas ir elektros energiją nesumokėjusių butų savininkų įsiskolinimą, tai tokie mokėjimai laikytini avansiniais mokėjimais už komunalines paslaugas ir elektros energiją juos sumokėjusių butų savininkų vardu, o ne šių asmenų, galimai atstovaujamų ieškovo kaip administratoriaus, įvykdyta prievolė už buto savininką, kuris nesumokėjo už komunalines paslaugas ir elektros energiją, nes ieškovas neturėjo jokios įstatyminės ir (arba) sutartinės teisės namo bendraturčių einamaisiais mokėjimais dengti butų savininkų įsiskolinimų už šių butų vartojimo poreikiams skirtas prekes ir paslaugas (komunalines paslaugas, atliekų išvežimą, elektros energiją ir pan.). Civilinė atsakomybė atsiranda nevykdant įstatymų ar sutarties. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus reikalavimą grindžia sutartimis, jo vardu sudarytomis su komunalinių paslaugų, elektros ir šilumos energijos tiekimo įmonėmis. Tačiau administratorius arba bendrija turi tik tokias teises ir tokias pareigas, kurios nustatytos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, jei įstatymas taikomas statybos bendrijoms, ir pačių statybos bendrijų įstatuose. Ieškovas – administratorius – neatsako pagal administruojamo namo butų savininkų prievoles (įstatymo 26 str. 2 d.). Vadinasi, ieškovas kaip namo administratorius sudarė sutartis su komunalinių paslaugų, elektros energijos tiekimo įmonėmis neturėdamas tokios teisės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėti komunalinių paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai perdavė reikalavimo teisę ieškovei, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovo prievolę tretiesiems asmenims ir tuo įgijusi regreso teisę reikalauti tariamo įsiskolinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčija jam neva suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, nes nežinomi jų kiekiai, apimtys, tarifai ir kainos, o visų šių aplinkybių ieškovas nepateikė, todėl ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagristas ir neįrodytas. Kaip minėta, galutiniai elektros energijos gavėjai yra butų savininkai, kurie savo lėšomis atsiskaitydavo su UAB „Lesto“ už pateiktą elektros energiją per tarpininką –administratorę. Taigi, iš esmės prievoliniai santykiai atsirado dėl UAB “Lesto ”, kaip paslaugos tiekėjo, ir kiekvieno iš butų savininko veiksmų, nes UAB „Lesto“ nuolat tiekė namo gyventojams elektros energiją, kurią jie priimdavo, jais naudojosi, apmokėdavo kaip vartotojai. Tiek administratoriaus, tiek ir bendrijos veikla susijusi ne su butų, o tik su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu ir namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatymo 3 str.). Todėl administratorius (bendrija) gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios tiesiogiai susijusios su administratoriaus (bendrijos) veikla prižiūrint daugiabutį namą ir iš to turi teisę rinkti iš savo narių tikslines pinigines lėšas tokių sutarčių vykdymui bei kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo priežiūrai, tvarkymui, atnaujinimui (Bendrijų įstatymo 25 str., 26 str.). Administratorius (bendrija) atsako tik pagal savo prievoles. Kadangi administratorius (bendrija) nėra ir negali būti paslaugos gavėjas, taip pat neatsako už savo narių prievoles (26 str. 2 d.), o sutartys, kuriomis remiasi ieškovas yra niekinės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą už atsakovo asmeniniams vartojimo poreikiams tiektą elektros energiją, atliekų išvežimą negali būti patenkinamas. Analogiškais argumentais yra atmestini visi ieškovo argumentai dėl visų kitų komunalinių paslaugų, nes pagal ieškovo sudarytas sutartis komunalinių paslaugų vartotojai yra ne administratorius, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys ją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys pardavėjui už suteiktas paslaugas. Vadinasi, sutarties objekto – komunalinių prekių ir paslaugų vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne administratorius (ieškovas), todėl minėtos sutartys tarp ieškovo ir komunalinių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų yra niekinės, nes administratoriui nei įstatymu, nei įstatais nesuteikta teisė rinkti mokesčius iš butų savininkų atsiskaitymui už trečiųjų asmenų tiekiamas prekes ir paslaugas. Vadinasi, administratorius sudarė pvz., elektros energijos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį neturėdamas tokios teisės. Analogiškai vertintinos ir visos kitos vartojimo sutartys, kurias atsakovo vardu sudarė ieškovas, kaip namo administratorius. Sandoris dėl sutarties šalies ir paslaugos gavėjo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, todėl jis laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento – CK 1.78 str., 1.80 str., nežiūrint to, kad nėra reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu. Ieškovas įrodinėjo savo reikalavimo teisę, teigdamas, kad atsakovui paslaugas teikusios ir prekes tiekusios komunalinių paslaugų ir energijos įmonės galimai perleido reikalavimo teisę ieškovui. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad komunalinių paslaugų ir energijos įmonės perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Nagrinėjamos bylos atveju pažymi tai, kad sutartys tarp atsakovo ir komunalinių ir namo priežiūros paslaugų bei energijos tiekimo įmonių, nors ir formaliai pasirašytos ieškovo, atitinka dvišalės prievolės sampratą. Nagrinėjamoje byloje ginčijamomis sutartimis tarp ieškovo ir komunalinių ir namo priežiūros paslaugų bei energijos tiekimo įmonių galimai buvo perleista reikalavimo teisė, kilusi iš dvišalių vartojimo santykių tarp atsakovo ir komunalinių ir namo priežiūros paslaugų bei energijos tiekimo įmonių. Remiantis išdėstytu, tvirtina, kad ginčijamomis sutartimis tarp ieškovo ir komunalinių ir namo priežiūros paslaugų bei energijos tiekimo įmonių negalėjo būti ieškovui perleista reikalavimo teisės dėl apmokėjimo už minėtų įmonių suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, nes tokį reikalavimo perleidimą draudžia CK 6.102 straipsnyje nustatyti draudimai bei kiti CK 6.101 straipsnyje nustatyti ribojimai. Laikytina, kad ieškovui nėra perleista reikalavimo teisė į atsakovo mokėtinas sumas už jam suteiktas komunalinių ir namo priežiūros paslaugas ir patiektą elektros energiją, o ieškovo sudarytos atsakovo vardu sutartys dėl namo priežiūros, atliekų tvarkymo ir komunalinių paslaugų teikimo bei energijos ir kt. prekių tiekimo atsakovo atžvilgiu pripažintinos nesąžiningomis vartojimo sutartimis ir negaliojančiomis, kaip sudarytos asmens, neturinčio tam įgaliojimo. Laikytina, kad ieškovas iš esmės veikia kaip trečiųjų asmenų (elektros tiekėjo, atliekų tvarkytojo ir pan.) įgaliotinis. Tačiau atsakovas, būdamas susijęs tiesioginiais sutartiniais vartojimo santykiais su trečiaisiais asmenimis (elektros tiekėju, atliekų tvarkytoju ir pan.), o ne ieškovu, neturėjo pareigos mokėti ieškovui kokių nors sumų, o ieškovas, turėdamas įgaliojimą veikti trečiųjų asmenų vardu, turėjo teisinį pagrindą (tačiau ne teisę) gauti pinigų sumas trečiųjų asmenų naudai, jei atsakovas nuspręstų jas sumokėti ne tiesiogiai tretiesiems asmenims, o šių asmenų sutartiniam atstovui - ieškovui. Dėl ieškovo administravimo teisinių pagrindų. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Viršuliškių būstas“ yra pagal Civilinį kodeksą paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šią bendrovę faktiškai valdo „rubikoninė“ UAB „City service“. Byloje paaiškėjusios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas neteisėtai turtėjo bendro turto savininkų sąskaita, nes bendro naudojimo objektų paslaugas „pirkdavo“ iš kitų „rubikoninių“ įmonių. Byloje nėra pateiktas joks administracinis aktas, kuris būtų įregistruotas viešajame registre, todėl negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovą. Be to, ieškovas iki šiol piktybiškai vengia surengti atskaitinį susirinkimą, nepateikia sąskaitų už namui suteiktas arba suorganizuotas paslaugas ir visais kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, realiai nevykdydamas dalies savo prievolių. Ieškovas taip pat iki šiol nėra pateikęs jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo atsakovo namui, taip pat nėra pateikta jokių sąskaitų už faktiškai ir realiai suteiktas paslaugas atsakovo namui. Ieškovas sistemingai ir neinformuodamas namo butų savininkų sudarinėja jiems nenaudingas sutartis su ieškovo motininės bendrovės antrinėmis įmonėmis ir kitomis susijusiomis įmonėmis, aiškiai suvokdamas interesų konfliktą. Ieškovas taip pat iki šiol nėra sudaręs turto aprašo, susirinkimų nerengia, apie planuojamus atlikti darbus gyventojų net neinformuoja nei prieš atlikdami darbus, nei po darbų atlikimo. Apie atliktus bendro naudojimo objektų priežiūros darbus gyventojai sužino tik iš jiems pateikiamų „mokėjimo lapelių“, nors tokius darbus ir jų kainas namo administratorius privalo su gyventojais suderinti iš anksto. Pagal Civilinio kodekso 4.249 straipsnio 2 dalį administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, o pasibaigus kalendoriniams metams, pateikti detalią savo veiklos ataskaitą. Tokios atskaitos nei atsakovas, nei kiti namo butų savininkai nėra gavę metinių veiklos atskaitų, nes ieškovas niekada nėra net surengęs metinio atskaitinio susirinkimo. Ieškovas taip su atsakovu ir kitais namo butų savininkais nederina jokių namui perkamų priežiūros paslaugų kainų ir kiekių, o visus sprendimus priima vienasmeniškai, versdamas atsakovą ir kitus namo butų savininkus apmokėti ieškovo nepagristas sąskaitas už paslaugas, kurios realiai yra nesuteiktos arba suteiktos ne tos apimties, rūšies, kokybės ir pan. Dar daugiau, už atliktas administravimo paslaugas administratorius turi išrašyti sąskaitas-faktūras, kaip tai reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 13 straipsniai, o ne neaiškius raštelius arba suvestines pažymas, kurie neturi privalomų jokių rekvizitų ir jokios teisinės galios. Atsakovas iki šiol nėra gavęs iš ieškovo jokių sąskaitų, atitinkančių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Tačiau Vilniuje visas anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas yra masiškai pažeidinėjamas, todėl atsakovas pagrįstai abejoja ieškovo veiksmų teisėtumo, o kartu ir reikalavimo teise. Pirma todėl, kad, administravimo nuostatus patvirtino ne meras, kaip tai numato Civilinio kodeksas, o savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos“ direktorius V. K. 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-0250. Vėliau šie nuostatai buvo pakeisti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Antra, administratoriui nebuvo nustatytas atlygis administravimą nustatančiame akte, kaip tai numato Civilinis kodeksas. Ieškovas tokio akto net nepateikė teismui, nors tai yra pagrindinis įrodymas, kuriuos ieškovas gali remtis, įrodinėdamas savo reikalavimo teisę. Šiuo atveju administratorius, savavališkai ir tik jam vienam žinomais būdais nustatė šį mokestį pats ir iš butų savininkų ilgą laiką neteisėtai reikalavo apmokėti administravimo paslaugas. UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinyje nepaaiškino, kaip apskaičiavo mokesčio sumą už administravimą. Tikėtina, kad toks mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso norma reikalauja ne nuorodos į metodiką. Administravimo mokestis būtų nustatytas administravimą nustatančiame akte, kuriuo paskiriamas administratorius. Jame turi būti nurodyta konkreti kaina už bendrosios nuosavybės objektų administravimą. Administravimą nustatančiame akte nesant nustatyto mokesčio už administravimą, atmestinas ieškovo reikalavimas sumokėti už „administravimo paslaugas“, nes ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už administravimą ir neįrodė administravimo mokesčio dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Trečia, nors ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių suteiktų arba suorganizuotų paslaugų įrodymų, tačiau atsakovui žinoma, jog ieškovas, sudarydamas sutartis su paslaugų tiekėjais dėl bendro turto naudojimui reikalingų paslaugų, niekada nenurodo, kad yra tik bendro naudojimo objektų administratorius ir veikia savininkų vardu, o pasinaudodamas ir piktnaudžiaudamas savo teisine padėtimi, šias trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas perparduoda butų savininkams už didesnę kainą, taip turtėdamas be pagrindo. Visos tokios sutartys dėl trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų perpardavimo yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, nes ieškovas, atstovaudamas atsakovą ir veikdamas pagal pavedimo sutartį, negalėjo savo vardu atsakovui teikti jokių paslaugų, nes sandoris dėl tokių paslaugų teikimo yra laikytinas sandoriu su pačiu savimi, o Civilinis kodeksas tokius sandorius laiko niekiniais ab initio (nuo sudarymo akimirkos). Atsakovas dar kartą pažymi, kad ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ pats neatlieka namo savininkų bendrosios nuosavybės patalpų administravimo, o atlikti šiuos darbus samdo kitas įmones. Tačiau byloje nėra pateiktas sutarčių tarp ieškovo ir šių įmonių pasirašymo pagrindo, tai yra nėra paslaugų pirkimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 bei jo pakeitimais patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.5. p., kuriame numatyta, kad perkant namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje turi būti atliekama paslaugų pirkimo kainų apklausa arba organizuojamas konkursas. Be to, ieškovas į bylą nepateikė konkrečių faktiškai atliktų darbų bei paslaugų mėnesio eigoje patvirtinimo dokumentų. Todėl negalima nustatyti, kad ieškovo nurodomi darbai buvo faktiškai atlikti, paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinio neįrodė, todėl jis atmestinas pilna apimtimi.

9Ieškinys tenkintinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 30-1852 ,,Dėl UAB ,,Viršuliškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, ieškovas buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi ir teikia minėto namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas K. M. yra buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas. Ieškovas UAB ,,Viršuliškių būstas“ per laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario mėn. suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name ( - ), už kurias, pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras: 2014-12-31 Serija VB13131521 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,42 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,79 Eur; elektrą liftui – 0,94 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,65 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; staliaus ir bendrastatybinius darbus – 0,87 Eur; iš viso 16,51 Eur sumai), 2015-01-31 Serija VB15002156 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,80 Eur; elektrą liftui – 0,98 Eur; kanalizacijos vamzdžių keitimą – 0,96 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 16,69 Eur sumai), 2015-02-28 Serija VB15006486 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,72 Eur; elektrą liftui – 0,85 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; telefonspynės remontą – 1,12 Eur; iš viso 16,63 Eur sumai), 2015-03-31 Serija VB15008087 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,72 Eur; elektrą liftui – 0,78 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,18 Eur sumai), 2015-04-30 Serija VB15011511 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,79 Eur; elektrą liftui – 0,85 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,36 Eur sumai), 2015-05-31 Serija VB15017229 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,40 Eur; elektrą liftui – 0,76 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 14,77 Eur sumai), 2015-06-30 Serija VB15022079 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,42 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,31 Eur; elektrą liftui – 0,78 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; lifto techninį patikrinimą – 0,97 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 16,84 Eur sumai), 2015-07-31 Serija VB15023270 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; dezinsekciją (blusų naikinimą namo rūsiuose) – 0,52 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,30 Eur; elektrą liftui – 0,60 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 16,12 Eur sumai), 2015-08-31 Serija VB15028003 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; avarinės būklės šalto ir karšto vandens vamzdyno keitimą 1, 5, 9 bt. techninėse spintose – 6,70 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,31 Eur; elektrą liftui – 0,75 Eur; lietaus kanalizacijos remontą – 1,32 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 25,40 Eur sumai), 2015-09-30 Serija VB15032218 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,32 Eur; elektrą liftui – 0,80 Eur; lifto techninę priežiūrą – 2,08 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; trūkstamų parapetų ant stogo įrengimas – 0,71 Eur; iš viso 16,62 Eur sumai), 2015-10-31 Serija VB15033992 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,33 Eur; elektrą liftui – 0,75 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,15 Eur sumai), 2015-11-30 Serija VB15039718 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų balkonų ir rūsio stambiagabaričių ir balandžių išmatų sutvarkymą – 0,70 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,76 Eur; elektrą liftui – 1,14 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 16,99 Eur sumai), 2015-12-31 Serija VB15043880 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,46 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,76 Eur; elektrą liftui – 0,83 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,76 Eur sumai), 2016-01-31 Serija VB16000729 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,62 Eur; elektrą liftui – 0,86 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,69 Eur sumai), 2016-02-29 Serija VB16006027 (už administravimą – 1,12 Eur; apsauginio vožtuvo keitimą šilumos punkte (už medžiagas) – 0,23 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,62 Eur; elektrą liftui – 0,82 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; telefonspynės remontą – 1,07 Eur; iš viso 17,21 Eur sumai), 2016-03-31 Serija VB16009568 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,68 Eur; elektrą liftui – 0,87 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,77 Eur sumai), 2016-04-30 Serija VB16013002 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,55 Eur; elektrą liftui – 0,84 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,59 Eur sumai), 2016-05-31 Serija VB16018640 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,56 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,40 Eur; elektrą liftui – 0,70 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,23 Eur sumai), 2016-06-30 Serija VB16019868 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,51 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,28 Eur; elektrą liftui – 0,73 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,58 Eur sumai), 2016-07-31 Serija VB16025356 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,25 Eur; elektrą liftui – 0,61 Eur; lifto kasmetinį techninį patikrinimą – 0,75 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; telefonspynės remontą (įėjimo kontrolės remontą) – 1,06 Eur; iš viso 17,78 Eur sumai), 2016-08-31 Serija VB16028279 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; elektrą bendram naudojimui – 0,26 Eur; elektrą liftui – 0,64 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,63 Eur sumai), 2016-09-30 Serija VB16032153 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 14,55 Eur sumai), 2016-10-31 Serija VB16035621 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; įėjimo durų pritraukėjo keitimą – 1,20 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 16,00 Eur sumai), 2016-11-30 Serija VB16037403 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 14,55 Eur sumai), 2016-12-31 Serija VB16041824 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; telefonspynės pulto remontą – 0,25 Eur; iš viso 14,85 Eur sumai), 2017-01-31 Serija VB17045415 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; elektromagneto keitimą – 1,04 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,81 Eur sumai), 2017-02-28 Serija VB17049333 (už administravimą – 1,12 Eur; atliekų išvežimą – 2,94 Eur; bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą – 1,43 Eur; bendrųjų patalpų valymą – 1,67 Eur; kanalizacijos vamzdžių valymą elektriniu gyvatuku, praplauta, išplautos rūsio grindys – 0,49 Eur; lifto techninę priežiūrą – 1,62 Eur; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 0,98 Eur; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1,64 Eur; šiukšlių šalintuvų priežiūrą – 0,79 Eur; iš viso 15,14 Eur sumai). Ieškovo teigimu, atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo, todėl susidarė 506,22 Eur įsiskolinimas, kurį prašo teismo priteisti iš atsakovo.

11Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas ne pagal faktines išlaidas, o pagal Vilniaus m. savivaldybės teisės norminiais aktais patvirtintus įkainius ir tarifus bei apskaičiavimo metodikas, nors Vilniaus miesto savivaldybės teisės norminiai aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų administravimą, ginčo laikotarpiu negaliojo. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškiniu reikalaujamos sumos nėra pagrįstos, nes nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas paslaugų teikimo faktas ir jų kiekiai, be to, mokėjimai reikalaujami pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus.

12Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo – daugiabučio namo administratoriaus, ir atsakovo – vieno iš patalpų savininko, ginčas dėl mokesčių už bendro naudojimo objektų eksploatavimą dydžio, mokesčių skaičiavimo metodikos teisingumo, susidariusių skolų už suteiktas paslaugas dydžio, įrodymų pakankamumo.

13Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

14Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys)

15Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tarp jų – Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų bei Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637.

16Dėl ginčo esmės

17Ieškovas teigia, kad atsakovas vengia mokėti privalomus mokėjimus už bendrosios nuosavybės eksploataciją – už bendro naudojimo patalpose/bendrosios inžinerinės įrangos sunaudotą elektros energiją, namo lifto eksploataciją, bendro naudojimo patalpų bei pastatams priskirtos teritorijos valymą bei priežiūrą bei kitas bendrojo naudojimo patalpų/bendrųjų pastato konstrukcijų/bendrosios inžinerijos įrangos eksploatacijai būtinas išlaidas, tuo tarpu atsakovas neigia paslaugų teikimo faktą ir jų kiekius, tvirtina, kad ieškovas reikalauja mokėti už jo neva teikiamas paslaugas pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus.

18Pažymėtina, kad atsakovas teisingai pažymi atsiliepime, jog pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatą, buto ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti tų išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei tos išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Nagrinėjamoje byloje jau ne kartą minėta, kad ieškovas administruoja gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 30-1852 pagrindu (prieš tai galiojusi redakcija 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-35), kuris nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Taigi, namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), todėl kiekvieno buto savininkas turi pareigą mokėti mokesčius už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Konkrečios ieškovo suteiktos paslaugos (jų pavadinimas bei įkainiai) nurodomi kiekvieną mėnesį butų ir kitų patalpų savininkams pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose.

19Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodyti reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-03-25 įsakymo Nr. D1-219 redakcija). Namo šildymo sistemos priežiūra yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, taip pat ir atsakovui priklausančias patalpas bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą (minėto Reglamento 1 ir 11 p.). Todėl atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas.

20Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas, teikdamas administravimo paslaugą, remiasi aukščiau minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytu administravimo tarifu, todėl sąskaitose atsakovui taikytas tarifas ir atlikti paskaičiavimai (0,0414 Eur su PVM * 32,71 kv. m. buto plotas = 1,35 Eur (suapvalinus skaičiuojama 1,36 Eur); skolos laikotarpiu – nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., t. y. per 27 mėnesius, atsakovui tenkanti išlaidų dalis sudaro 28,36 Eur) konstatuotina, kad yra teisingi. Taip pat ir dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo, kuris atliekamas remiantis 2015 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“, – atsakovui skolos laikotarpiu buvo pagrįstai priskaičiuota mokėti 20,58 Eur suma.

21Ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir posėdžio metu paaiškino, jog mokestis už namo šilumos ūkio priežiūros eksploataciją atsakovui buvo skaičiuotas remiantis 2009-02-27 sutartimi Nr. 09-02-42H, iš kurios turinio nustatyta, kad numatyta paslaugos kaina 1 kv. m. sudarė 0,01735 LT/0,0502 Eur be PVM * 32,71 kv. m. = 5,66 LT/1,64 Eur/1,98 Eur su PVM. Suma pagal sutartyje numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 57,46 Eur. Mokestis už šiukšlių išvežimą atsakovui skaičiuojamas remiantis 2012-01-02 sutartimi Nr. KJ-191-VB, kurioje numatyta paslaugos tarifas yra 0,270 Lt/0,078 Eur be PVM * 32,71 kv. m. = 8,83 LT/2,56 Eur/ 3,10 Eur su PVM. Šalims sudarius susitarimą prie sutarties Nr. KJ-191-VB, nuo 2016 m. birželio 1 d., sutartyje numatytas tarifas pasikeitė, ir, mokesčiai buvo skaičiuojami: 0,09 Eur be PVM * 32,71 kv. m. = 2,94 Eur/3,56 Eur su PVM. Suma pagal šioje sutartyje numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 84,27 Eur. Atsakovui mokestis už lifto priežiūrą buvo skaičiuotas remiantis 2010-08-20 Liftų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartimi Nr. 10-08-02, kurioje numatyta paslaugos kaina už du name esančius liftus sudarė 644,00 Lt. Atsakovui proporcingai tenkanti skolos dalis už 1 kv. m. buvo apskaičiuota sekančiai: 644,00 Lt/3773,04 kv. m.*32,71 kv. m = 5,58 Lt arba 1,62 Eur/1,96 Eur su PVM. Pažymėtina, kad 3773,04 kv. m. yra namo, adresu ( - ), naudingas plotas. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio, iki 2015 m. rugsėjo mėnesio už lifto priežiūrą buvo skaičiuota po 2,52 Eur, tačiau šis mokestis sumažėjo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kurio 8.4 p. nustatyta, kad jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, suma pagal numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 58,52 Eur. Atsakovui mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas remiantis 2009-02-27 sutartimi Nr. 09-02-42G, pagal kurią paslaugos tarifas yra 0,150 Lt/0,043 Eur be PVM * 32,71 kv. m. = 4,90 LT/1,42 Eur/1,73 Eur su PVM. Suma pagal šioje sutartyje numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 46,71 Eur.

22Dėl nepastovių darbų, įtrauktų į PVM sąskaitas faktūras, ieškovas paaiškino, jog. skolų valdymo ataskaitoje nepastovūs darbai yra atsakovui tenkantis mokestis už šiukšlių šalintuvų priežiūrą ir šis mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas pagal 2014-09-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. MV_SUT_14_018x/VB-SUT-14-014-2. Pagal prie šios sutarties sudarytą Susitarimą Nr. 1, paslaugos tarifas, skaičiuojamas sekančiai: 91,24 Eur be PVM/3773,04 kv. m. * 32,71 kv. m. = 0,79 Eur arba 0,93 Eur su PVM per mėnesį. Suma pagal sutartyje numatytą tarifą už 27 mėnesius yra 25,92 Eur.

23Mokestis už namo teritorijos ir laiptinių valymą atsakovui buvo skaičiuojamas pagal 2014-09-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. MV_SUT_14_018x/VB-SUT-14-014-2. Pagal prie nurodytos sutarties sudarytą Susitarimą Nr. 1, paslaugos tarifas, skaičiuojamas iki 2015 m. liepos mėn., buvo 163,91 Eur be PVM /3773,04 kv. m. * 32,71 kv. m. = 1,42 Eur be PVM arba 1,72 Eur su PVM. Pagal susitarimą Nr.(15-07/1) paslaugos tarifas, taikytas iki 2016 m. sausio mėn., buvo 168,39 Eur be PVM /3773,04 kv. m. * 32,71 kv. m. = 1,46 Eur be PVM arba 1,77 Eur su PVM. Pagal susitarimą Nr. 3 paslaugos tarifas, taikytas iki 2016 m. liepos mėn., yra 174,62 Eur be PVM /3773,04 kv. m. * 32,71 kv. m. = 1,51 Eur be PVM arba 1,83 Eur su PVM. Pagal Susitarimą Nr. 9 paslaugos tarifas, taikytas nuo 2016 m. liepos 1 d., buvo192,43 Eur be PVM /3773,04 kv. m. * 32,71 kv. m. = 1,67 Eur be PVM arba 2,02 Eur su PVM. Suma pagal sutartyje numatytus tarifus už 27 mėnesius yra 49,74 Eur.

24Dėl elektros energijos tiekimo namo, esančio ( - ), bendrom reikmėm ieškovas paaiškino, kad atsakovui mokestis pagal pateiktą elektros suvestinę buvo skaičiuojamas patalpų bendram naudojimui bei liftui. Ieškovas pateikė 2014-11-03 Sutartį Nr. VB-SUT-14-037/2148700000 dėl elektros energijos teikimo ir elektros parodymus. Ieškovas taip pat paaiškino, kad mokesčio už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros apskaičiavimo teisinis pagrindas įtvirtintas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – nuostatai). Pagal Nuostatų 8.5. p., už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, būdamas administratoriumi, elektros energijos kainų nenustatinėja, o mokesčiai už elektros energiją bendroms reikmėms apskaičiuojami pagal faktinį suvartojimą valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis elektros energijos kainomis. Elektra bendram naudojimui – elektros energija bendrosioms pastato patalpų savininkų reikmėms: laiptinės apšvietimui, šiluminių punktų įrenginių, vandens siurblinių, ventiliacijos ir kitų pastato inžinerinių įrenginių darbui. Įvadinio pastato bendrosios elektros energijos skaitiklio rodmenų pagrindu pagal galiojančius elektros energijos tiekėjo nustatytus elektros energijos tarifus; sąskaitoje paskaičiuota kaina už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms yra paskirstoma pastato patalpų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis už elektros energiją yra nurodoma kiekvieną mėnesį teikiamose PVM sąskaitose faktūrose.

25Taigi, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį ginčui aktualių teisės normų reglamentavimą, taip pat ieškovo pateiktas sutartis ir jų priedus – dėl namo šilumos ūkio priežiūros eksploatacijos – 2009-02-27 sutartis Nr. 09-02-42H; dėl šiukšlių išvežimo – 2012-01-02 sutartis Nr. KJ-191-VB; dėl lifto priežiūros – 2010-08-20 Liftų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartis Nr. 10-08-02; dėl namo techninės priežiūros/eksploatacijos – 2009-02-27 sutartis Nr. 09-02-42G; dėl nepastovių darbų – 2014-09-01 Paslaugų teikimo sutartis Nr. MV_SUT_14_018x/VB-SUT-14-014-2; dėl teritorijų ir laiptinių valymo – 2014-09-01 Paslaugų teikimo sutartis Nr. MV_SUT_14_018x/VB-SUT-14-014-2; dėl elektros tiekimo – 2014-11-03 Sutartis Nr. VB-SUT-14-037/2148700000; teismas daro išvadą, jog atsakovo argumentai ir atsikirtimai į ieškovo ieškinį, jog šis reikalauja mokėti už jo realiai neteikiamas paslaugas ir įkainius apskaičiuoja pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus, yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

26Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ieškovas suteikė namo, esančio ( - ), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name, kuriame atsakovas turi nuosavybės teise butą bei CK 4.82 straipsnyje esant įtvirtintai atsakovo pareigai išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ieškovui iš atsakovo už paminėtą laikotarpį priteistina 506,22 Eur dydžio skola.

27CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (506,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos 156,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos, patirtos dėl naudojimosi viešo registro duomenimis, 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas ir 140,00 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

29Valstybė patyrė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 3,93 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 4,00 Eur, ir šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo.

30Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį patenkinti visiškai.

33Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ) ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“, juridinio asmens kodas 121446576, naudai: 506,22 Eur (penkių šimtų šešių eurų, 22 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,22 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 156,71 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų, 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

34Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 4,00 Eur (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

35Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d., išnagrinėjęs atsakovo... 6. Atsakovas K. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas nepagrįstai... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus... 11. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už... 12. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo – daugiabučio namo... 13. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas –... 14. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės... 15. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra,... 16. Dėl ginčo esmės... 17. Ieškovas teigia, kad atsakovas vengia mokėti privalomus mokėjimus už... 18. Pažymėtina, kad atsakovas teisingai pažymi atsiliepime, jog pagal CK 4.83... 19. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra... 20. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas, teikdamas administravimo... 21. Ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir posėdžio metu... 22. Dėl nepastovių darbų, įtrauktų į PVM sąskaitas faktūras, ieškovas... 23. Mokestis už namo teritorijos ir laiptinių valymą atsakovui buvo... 24. Dėl elektros energijos tiekimo namo, esančio ( - ), bendrom reikmėm... 25. Taigi, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį ginčui aktualių teisės... 26. Taigi, atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu... 27. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo taip... 29. Valstybė patyrė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 30. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 32. ieškinį patenkinti visiškai.... 33. Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ) ieškovo UAB „Viršuliškių... 34. Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 4,00 Eur... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...