Byla e2-3215-1117/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2500 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

5Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus ir procesiniai dokumentai laikyti jam įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo minėto pranešimo palikimo. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7ieškinys tenkintinas.

8Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

9Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas ( - ). nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „A.“, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Ex ante“. Ta pačia nutartimi ieškovės valdymo organas įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą šio nutarties įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. 2019 m. liepos 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas tenkino bankroto administratorės UAB „Ex ante“ prašymą dėl atsistatydinimo ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A.“ bankroto administratoriumi paskyrė MB „T.“. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinti patikslinti Įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, viso 7215,29 Eur sumai. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „A.“ vadovo pareigas nuo ( - ) iki bankroto bylos iškėlimo ėjo vienintelis įmonės akcininkas atsakovas M. M.. Iš VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimo dėl BUAB „A.“ turto priverstinio įkeitimo matyti, kad bendrovė turėjo transporto priemones MERCEDES BENZ E220 bei VW SHARAN, kurių bendra vertė yra 2500,00 Eur.

10Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1,2 punktus, per teismo nustatytą laikotarpį įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nurodyto įpareigojimo neįvykdė, t.y., neperdavė administratoriui bendrovės vardu registruotų transporto priemonių MERCEDES BENZ E220 bei VW SHARAN. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-228/2011). Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Atsakovas, kaip vadovas, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų bei turto apsaugą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumą. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas turto bei įmonės dokumentų administratoriui nepateikė, dėl ko aukščiau minėti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, nevykdė jam pavestų pareigų, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei bendrovės interesais bei nedaryti jai žalos. Teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas, kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas. Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą, kurios dydis skaičiuotinas pagal atsakovo neperduotą turtą. Įvertinant aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio padavimo dienai atsakovas JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1,2 punktų ir teismo nutartimi nustatytos pareigos nėra įvykdęs, bankroto administratoriui jokio įmonės turto ar veiklos dokumentų, tame tarpe ir transporto priemonių MERCEDES BENZ E220 bei VW SHARAN neperdavė, todėl tokiais veiksmais padarė bendrovei ir atitinkamai jos kreditoriams žalą 2500 Eur sumai, kuri priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

11Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5,7 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 56 Eur žyminis mokestis.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „A.“, kodas ( - ), 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Iš atsakovo M. M., asmens kodas ( - ) priteisti į valstybės pajamas 56 Eur (penkiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

17Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovė per 20 dienų apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai