Byla 2-1803/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. Ž. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties, kuria ieškinys netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. Ž. ir D. Ž. ieškinį atsakovui likviduojamam akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai A. J. Ž. ir D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui LAB bankui ,,Snoras“ ir prašė pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovės ir atsakovo 2011 m. birželio 23 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, 2011 m. liepos 5 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. birželio 23 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, 2011 m. liepos 5 d. sudarytas dvi obligacijų pasirašymo sutartis, 2011 m. liepos 14 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti pagal minėtas sutartis ieškovų sumokėtas lėšas atitinkamai į ieškovų sąskaitas, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 metų jie buvo atsakovo klientai, kuriame kiekvieno vardu buvo atidarytos po vieną sąskaitą. Su banku ieškovai sudarė 6 terminuoto indėlio sutartis, kurias kasmet suėjus terminui pratęsdavo. 2011 m. birželio 23 d. ieškovai, žinodami, kad baigiasi jų su atsakovu sudarytos terminuoto indėlio sutartys, nuvyko pas atsakovą jas pratęsti. Ieškovams išreiškus nuostabą dėl nuolat mažėjančių palūkanų dydžio, banko vadybininkė pasiūlė jiems pirkti obligacijas, už kurias tuo metu buvo mokamos didesnės palūkanos. Ieškovai, šiais laikais neatlikę tokio pobūdžio investicijų, ir nuo tarybinių laikų manydami, kad vertybiniai popieriai priklauso tik valstybei, todėl yra saugūs, apie jokią gręsiančią riziką nepagalvojo. Tuo tarpu atsakovo atstovė nepateikė jokios informacijos apie rizikas, susijusias su nauju siūlomu produktu – obligacijomis, t. y. nepaaiškino, kad banko obligacijos, kitaip nei indėliai, nėra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, apie tai nebuvo nurodyta ir obligacijų pasirašymo sutartyse. Banko atstovė pateikė tik reklaminį lapelį, kuriame buvo teigiama, jog obligacijos yra saugi investicija, o atsakovas – geriausias 2010 metų bankas Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė 2011 m. birželio 23 d. pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį dėl 50 vnt. obligacijų įsigijimo už 4 999,34 Lt, o ieškovas pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį dėl 60 vnt. obligacijų įsigijimo už 5 999,20 Lt. 2011 m. liepos 5 d. pasibaigus sekančioms terminuoto indėlio sutartims, ieškovai sudarė dar tris obligacijų pirkimo sutartis, ieškovė obligacijų pasirašymo sutartimi įsigijo 60 vnt. obligacijų už 5 997,90 Lt sumą, o ieškovas obligacijų pasirašymo sutartimi įsigijo 30 vnt. obligacijų už 2 998,95 Lt bei kita sutartimi įgijo 100 vnt. obligacijų už 9 996,50 Lt sumą. 2011 m. lieps 14 d., pasibaigus dar vienai terminuoto indėlio sutarčiai, ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį dėl 40 vnt. obligacijų įsigijimo už 3 999,07 Lt. Pasirašant minėtas visas sutartis su atsakovu, ieškovams daugiau dokumentų ir informacijos nebuvo pateikta. Ieškovai nebuvo supažindinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, kas prieštarauja sąlygai, numatytai Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte. Ieškovai, pasirašydami sutartis, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra saugi investicija kaip ir terminuoti indėliai. Tik 2011 m. lapkričio mėnesį sustabdžius AB banko Snoras veiklą paaiškėjo, kad banko obligacijos nėra saugi investicija, kadangi jos neapdraustos Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nurodė, kad atsakovas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Atsakovas, sudarydamas ginčo sutartis, veikė nesąžiningai, nepateikdamas svarbios informacijos suklaidino ieškovus dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, ir tuo neleido įvertinti galimos rizikos. Be to, atsakovas nesudarė su ieškovais neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties. Akivaizdu, kad ieškovai, žinodami ir suprasdami siūlomų sudaryti sandorių tikrąją esmę, būtų galėję įvertinti aplinkybes ir nebūtų sudarę ginčijamų sandorių. Tačiau būdami neprofesionalūs investuotojai, abu turintys inžinerinį išsilavinimą, senyvo amžiaus ir ligoti, atsakovo neinformuoti dėl visų aplinkybių - neturėjo galimybės jų įvertinti. Todėl ieškovų sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys laikytinos CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios civilinių teisinių santykių subjektų pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus pažeidimu, bei buvo sudarytos apgaulės būdu, t. y. nenurodant ieškovams esminių sandorio aplinkybių. Remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių nuostatomis, minėtos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų A. J. Ž. ir D. Ž. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui ,,Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prijungė prie civilinės bylos Nr.B2-2267-611/2013 ir laikė minėtos bylos dalimi, ieškovų A. J. Ž. ir D. Ž. ieškinį atmetė.

7Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiekvienas ieškovas su atsakovu 2011 m. birželio 23 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (47-51, 52-61 b. l.). Įvertinęs bylos aplinkybes, kad sutartys buvo sudarytos dviem egzemplioriais, ieškovai pasirašė daug dokumentų ir sudarinėdami su atsakovu sutartis ne pirmą kartą, teismas sprendė, jog ieškovai turėjo žinoti, kad vienas sutarčių egzempliorius turi būti įteiktas ir jiems, tokio turėjo reikalauti, o duomenų, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir neįteikė jiems priklausančių sutarčių egzempliorių, nėra. Dėl to teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovų teiginį, kad jiems nebuvo įteikti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių egzemplioriai. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalis atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 dalis įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu byloje atveju atsakovas minėtas pareigas įvykdė tinkamai, bandė surinkti informaciją apie ieškovų patirtį investuojant, tačiau ieškovai, kaip matyti iš sutarčių, atsisakė suteikti atsakovui minėtą informaciją apie save (51, 60 b. l.). Nors ieškovai nurodė, kad sutarčių prieduose Nr.1-F yra ne jų parašai, tačiau tokių teiginių nepagrindė ir neįrodė. Minėtų obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte ieškovai patvirtino, kad yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka ieškovų valią. Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą. Ieškovai nurodo, kad jie nebuvo supažindinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu, tačiau jie sudarė su atsakovu ne vieną, o kelias obligacijų pasirašymo sutartis skirtingais laikotarpiais, todėl, teismo nuomone, kaip vidutiniškai protingi ir apdairūs asmenys turėjo teisę ir pareigą susipažinti su šiais dokumentais ir eidami pasirašyti obligacijų įsigijimo sutarčių po 2011 m. birželio 23 d. turėjo visas sąlygas ir galimybes susipažinti visomis rizikomis, investuojant į atsakovo leidžiamas obligacijas, tačiau to nepadarė dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo. Teismas sprendė, kad tokiu atveju ieškovų senyvas amžius nepateisina tokio jų nerūpestingo elgesio, o jų nurodoma aplinkybė, kad bandė skaityti atsakovo tam tikrus dokumentus ir jų nesuprato, tuo labiau patvirtina ieškovų neatsakingą elgesį, sudarant obligacijų pasirašymo sutartis, jeigu jie nesuprato sudaromų sandorių esmės. Kaip matyti iš Bazinio Prospekto turinio, taip pat ir ieškovų gautų iš atsakovo lankstinukų, juose yra pastaba, kad investuotojas prieš priimdamas sprendimą dėl investavimo, turi susipažinti su jo sąlygomis, o prospekte yra atskleidžiamos su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, įskaitant ir riziką, kad atsakovas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iš esmės atitinka atsakovo nemokumo riziką. Byloje esančios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovų valia buvo nukreipta į didesnių palūkanų gavimą, o pagal obligacijų pasirašymo sutartis atsakovas mokėdavo gerokai didesnes palūkanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei prospekte ar galutinėse sąlygose, su kuriomis ieškovai buvo susipažinę, nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas. Nors taip pat nėra nuostatos, kad jos nėra draudžiamos (IĮIDĮ 13 str. 1 d.), tačiau nesant informacijos, jog obligacijos yra draudžiamos, ieškovai kaip vidutiniškai rūpestingi ir atidūs asmenys, prieš sudarydami sutartis galėjo ir turėjo pasidomėti ar obligacijos yra draudžiamos, tačiau to neatliko dėl savo neatidumo. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovams investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas, o minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad draudėjo (banko) išleisti skolos (arba kitaip vadinami nenuosavybės) vertybiniai popieriai nėra draudimo objektu. Ieškovai, sudarydami kelias obligacijų pasirašymo sutartis, ir neįsigilindami į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, patys buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir išsilavinimo, todėl turi prisiimti to pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas klaidino ieškovus, o ieškovų klaidingas tam tikrų sudaromų sutarčių sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės (CK 1.90 str.). Dėl to teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, kad ginčijamos obligacijų pasirašymo sutartys yra sudarytos, ieškovams iš esmės suklydus, bei kad jie atsakovo buvo klaidinami, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovų ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti sudarytomis iš esmės ieškovams suklydus ir dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis.

8III.

9Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovai A. J. Ž. ir D. Ž. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarinėdami su atsakovu sutartis ne pirmą kartą turėjo žinoti, kad vienas sutarčių egzempliorius turi būti įteiktas ir jiems, nes ieškovai tokio pobūdžio sutartis (Kliento aptarnavimo ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo) sudarė pirmą kartą o gavę į rankas Obligacijų pasirašymo sutarčių antrus egzempliorius, nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti, jog banko darbuotoja jiems įteikė ne visus dokumentus. Dėl to ieškovai nesuprato, kad jie sudarė minėtas sutartis ir kad jiems dar turėjo būti įteikti tų sutarčių antrieji egzemplioriai, akivaizdu, kad tai yra banko pareiga.
  2. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas įvykdė tinkamai, bandė surinkti informaciją apie ieškovus, tačiau ieškovai, kaip matyti iš sutarčių, atsisakė suteikti atsakovui minėtą informaciją apie save. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta teisės akto nuostata (FPRĮ 22 str. 5 d.) yra imperatyvi, t. y. įpareigoja banką surinkti informaciją apie klientą, prieš investavimo rekomendacijų teikimą. Šį įstatymo įpareigojimą teismas ir pats nurodo savo nutartyje. Dėl įstatymo nuostatos imperatyvumo aplinkybė dėl ieškovų atsisakymo suteikti informaciją neturi teisinės reikšmės. Dėl šios priežasties aplinkybės nurodytos teismo posėdžio metu, jog sutarčių prieduose Nr. l-F yra ne ieškovų parašai papildomai nebuvo įrodinėjamos.
  3. Teismo cituojamame sutarties 1.22 punkte nurodama, kad prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka. Byloje nėra pateikta duomenų, kad, kaip reikalaujama minėtame sutarties punkte, prieš pasirašydami sutartį ieškovai būtų patvirtinę, jog susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, t. y. byloje nėra ieškovų atskiro rašytinio patvirtinimo apie supažindinimą su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad visa investiciniam sprendimui priimti reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie riziką (potencialiam) klientui privalo būti pateikta pakankamai iš anksto, kad investuotojas turėtų pakankamai laiko tinkamai susipažinti su ja, prieš priimdamas atitinkamą sprendimą (2012 m. balandžio mėn. 16 d. Nutartis, Administracinė byla Nr. A492-1746/2012).
  4. Teismas savo nutartyje daro nepagrįstą išvadą kad ieškovai, kaip vidutiniškai rūpestingi ir atidūs asmenys, prieš sudarydami sutartis galėjo ir turėjo pasidomėti ar obligacijos yra draudžiamos, tačiau to neatliko dėl savo neatidumo. Tokia teismo išvada prieštarauja paties teismo nutartyje įvardintiems įstatymo reikalavimams, jog atsakovas kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Taigi ir šiuo atveju bankas turėjo pareigą aiškiai ir suprantamai ieškovams pateikti informaciją apie draudimo nebuvimą. Nėra abejonių, jog senyvo amžiaus žmonėms investavimo saugumas yra svarbesnis už didesnę grąžą, į šią akivaizdžią aplinkybę banko atstovė turėjo atsižvelgti prieš teikdama Ieškovams investavimo rekomendacijas ir vykdydama įstatymo reikalavimus apskritai nesiūlyti įsigyti rizikingesnio produkto.
  5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas klaidino ieškovus, o ieškovų klaidingas tam tikrų sudaromų sutarčių sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės. Ieškovai paaiškino, kad jiems banko atstovė neišaiškino svarbios sutarties sąlygos - dėl investicijų draudimo, o būtent, kad obligacijos nėra apdraustos, kaip iki šiol buvę jų terminuoti indėliai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai neginčijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių sudarymo fakto. Atsisakę pateikti apie save duomenis ieškovai patvirtino, kad supranta, jog atsakovas negalės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės jiems yra tinkamos. FPRĮ 22 straipsnio 9 dalis nedraudžia įspėjimo pateikimo standartizuota forma. Net jei atsakovas būtų pažeidęs FPRĮ formą, ieškovai galėtų prašyti žalos atlyginimo, o ne reikalauti sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams sudarius ne vieną, o kelis sandorius, ieškovai turėjo neribotą galimybę susipažinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas ,,Snoras“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo posėdyje ieškovai patvirtino, kad skaitė obligacijų sutartis, todėl sudarinėdami ne vieną, o kelias sutartis, patys buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, t. y. suklydo dėl savo kaltės. Be to, ieškovai patys pripažino, kad sudarydami obligacijų sutartis, nei jų sudarymo metu, nei vėliau, nepasidomėjo dėl obligacijų draudimo indėlių ir įsipareigojimo investuotojams draudimu. Aplinkybė dėl obligacijų draudimo ieškovams tapo aktuali tik atsakovui iškėlus bankroto bylą. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti atsakovo ar jo darbuotojų nesąžiningumą tenka ieškovams, tačiau jie šios pareigos neįvykdė.

13IV.

14Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo AB banko „Snoras“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Neilas H. K. (N. H. C.), o nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

17Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovų (ne)suklydimo sudarant ginčo sutartis, ir neturėjo pagrindo atmesti ieškinį dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu bei restitucijos taikymo.

18Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.); suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

20Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai buvo atsakovo klientai nuo 2004 m., kiekvienas ieškovas atsakovo banke turėjo po vieną sąskaitą ir buvo sudarę 6 terminuoto indėlio sutartis, kurias kasmet pratęsdavo (15-23 b. l.). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės D. Ž. ir atsakovo sudaryta terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20091222V990888 pasibaigė 2011 m. birželio 23 d., o terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20040625V990117 pasibaigė 2011 m. liepos 5 d. Taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo A. J. Ž. ir atsakovo terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20080711V990243 pasibaigė 2011 m. liepos 14 d., terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20060614V990128 pasibaigė 2011 m. birželio 22 d., terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20040625V990112 pasibaigė 2011 m. liepos 5 d., terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20040625V990121 pasibaigė 2011 m. liepos 5 d.

21Ieškovams 2011 m. birželio 23 d. atvykus į banką, jų teigimu, pratęsti nurodytų sutarčių, atsakovo darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, už kurias tuo metu buvo mokamos didesnės palūkanos. Nustatyta, jog tą pačią dieną (2011 m. birželio 23 d.) ieškovai pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (47-51, 52-61 b. l.), pagal kurias atsakovas įsipareigojo teikti ieškovams paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovų pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Pagal šias neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ieškovams buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, be to, ieškovai taip pat pasirašė prie neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pridėtą dokumentą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, kuriame, tarp kitų nuostatų, nurodyta, jog „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vykdant šias neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ieškovė D. Ž. sudarė 2011 m. birželio 23 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110623V990004 dėl 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (4 999,34 Lt), 2011 m. liepos 5 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110705V990015 dėl 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (5 997,90 Lt) (24, 26 b. l.), ieškovas A. J. Ž. sudarė 2011 m. birželio 23 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110623V990005 dėl 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (5 999,20 Lt), 2011 m. liepos 5 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110705V990017 dėl 30 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (2 998,95 Lt), 2011 m. liepos 5 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110705V990018 dėl 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (9 996,50 Lt) ir 2011 m. liepos 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110714V990018 dėl 40 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (3 999,07 Lt) (25, 27-29 b. l.).

22Ginčo sutarčių 1.22 punkte numatyta, jog, pasirašydami šias sutartis, ieškovai patvirtina, kad visos nurodytų sutarčių sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos, prieš pasirašant sutartis, o ieškovai su jomis sutinka, kad prieš pasirašydami šias sutartis, ieškovai buvo supažindinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, su kuriomis jie sutinka, taip pat, kad ieškovai buvo supažindinti su rizika, kylančia investuojant, ir supranta jos pasekmės (24-29 b. l.). Ieškovų teigimu, ginčo sutartys buvo sudarytos iš esmės suklydus, t. y. jie manė, jog obligacijos, kaip ir terminuoti indėliai, yra apdraustos VĮ „Indėlių investicijų draudimas“.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas AB bankas „Snoras“ neįvykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (vadinamo FPRĮ) 22 straipsnyje jam, kaip finansų maklerio įmonei, nustatytų pareigų.

24Nustatyta, kad atsakovas (finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir investicines paslaugas, FPRĮ 3 str. 7 d.), suteikęs ieškovams neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovams visą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), bei suteikti ieškovams informaciją apie finansines priemones, taip pat teikti konsultacijas ir įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytais duomenimis, ieškovai nėra profesionalūs investuotojai; be to, ginčo sutartys buvo sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių pagrindu (neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių 2.1.-2.3. p., 48, 54 b. l.), kurios pagal savo pobūdį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų teikėjui (šiuo atveju – atsakovui) pareigą prieš sudarant paslaugų sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui.

25Pagal kasacinio teismo praktiką, faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).

26Kolegijos nuomone, apygardos teismas, neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovas įrodė, kad tinkamai atliko aukščiau paminėtą informavimo pareigą, o apeliantai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.).

27Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų įsigijimo rizikos bei obligacijų draudimo, o, byloje nėra duomenų, kad ginčo sutarčių 1.22 punkte nurodyti Prospektas ir Galutinės sąlygos buvo įteikti ieškovams prieš pasirašant ginčo sutartis, nors ieškovų pasirašytose ginčo sutartyse nurodyta, jog klientai (ieškovai) yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis; juolab kad ginčo sutarčių projektus ieškovams pateikė atsakovas. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovams buvo įteiktas ir „AB bankas „Snoras“ apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“, kurio 8 punkte nurodyta obligacijų rizika bei pelningumas (62 b. l.), o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, juolab kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatose, kaip minėta, nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visą reikalingą informaciją apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

28Dėl nurodyto yra pagrindas teigti, kad atsakovo pateikta ieškovams informacija apie obligacijų, kaip finansinės priemonės, esmę ir joms būdingą riziką (taip pat ir obligacijų neapdraudimą) buvo neaiški ir neišsami, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrodė, jog tinkamai supažindino ieškovus su ginčo sutarčių sudarymo sąlygomis ir rizika, o tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 185, 314 str.).

29Kaip jau minėta, pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013), sprendžiant dėl banko suteiktos klientui informacijos apie siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar ja remdamasis neprofesionalus investuotojas galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovams ginčo sutarčių sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad obligacijos, kurias bankas pasiūlė įsigyti ieškovams, nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovai nėra profesionalūs investuotojai, jie neturi specialių žinių investavimo srityje, būdami garbingo amžiaus (ieškovui ginčo sudarymo metu buvo 78, o ieškovei – beveik 81 metai), turėdami regėjimo problemų, ieškovai nedirbo investavimo srityje. Taigi yra pagrindo teigti, kad ieškovai neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, jog būtų galėję savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarčių sudarymo rizikos; be to, dėl aukščiau nurodytos atsakovo ieškovams suteiktos informacijos, tarp jos nurodytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovams galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl obligacijų draudimo.

30Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį ginčo sutartis, sudarytas dėl esminio ieškovų suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

31Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

32Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovams lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatyme nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovai nebūtų sudarę ginčo sutarčių, jų teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl nurodyto, pripažinus negaliojančiomis ginčo sutartis, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, ieškovų už obligacijas sumokėtos lėšos grąžintinos į ieškovų sąskaitas – ieškovui A. J. Ž. grąžintina iš viso 22 993,72 Lt suma į jo sąskaitą Nr. ( - ), ieškovei D. Ž. grąžintina iš viso 10 997 Lt suma į jos sąskaitą Nr. ( - ) (CK 6.145, 6.147 str.). Be to, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas gali turėti teisinių padarinių ne tik atsakovams, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Tokios nuomonės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, išnagrinėtoje pagal atsakovo BAB „Snoras“ bei trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinius skundus.

33Dėl pasakyto ieškovų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ieškinį patenkinant.

34Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

35Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir byloje pateikė įrodymą, patvirtinantį, jog jų įgaliota atstovė sumokėjo 1 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (32 b. l.). Duomenų, kad ieškovai patyrė išlaidų apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra. Ieškinį patenkinus, ieškovams iš atsakovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 93 str.).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

38Ieškinį patenkinti.

39Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 23 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110623V990004, sudarytą tarp ieškovės D. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“ taikyti restituciją ir grąžinti 4 999,34 Lt į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ).

40Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 23 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110623V990005, sudarytą tarp ieškovo A. J. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 5 999,2 Lt į ieškovo banko sąskaitą Nr. ( - ).

41Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110705V990015, sudarytą tarp ieškovės D. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 5 997,9 Lt į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ).

42Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110705V990017 sudarytą tarp ieškovo A. J. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti pinigines lėšas 2 998,95 LTL į ieškovo banko sąskaitą Nr. ( - ).

43Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110705V990018, sudarytą tarp ieškovo A. J. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 9 996,5 Lt į ieškovo banko sąskaitą Nr. ( - ).

44Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110714V990018, sudarytą tarp ieškovo A. J. Ž. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 3 999,07 Lt į ieškovo banko sąskaitą Nr. ( - ).

45Priteisti ieškovams A. J. Ž. (a. k. ( - ) ir D. Ž. (a. k. ( - ) iš atsakovo likviduojamo AB banko „Snoras“ po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai A. J. Ž. ir D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui LAB... 4. II.... 5. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal... 7. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiekvienas ieškovas su... 8. III.... 9. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovai A. J. Ž. ir D. Ž. prašo šią teismo nutartį... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas ,,Snoras“ prašo... 13. IV.... 14. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai... 18. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje... 20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai buvo atsakovo klientai nuo 2004 m.,... 21. Ieškovams 2011 m. birželio 23 d. atvykus į banką, jų teigimu, pratęsti... 22. Ginčo sutarčių 1.22 punkte numatyta, jog, pasirašydami šias sutartis,... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas AB bankas... 24. Nustatyta, kad atsakovas (finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir... 25. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė... 26. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovas... 27. Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų... 28. Dėl nurodyto yra pagrindas teigti, kad atsakovo pateikta ieškovams... 29. Kaip jau minėta, pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti... 31. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 32. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovas BAB bankas „Snoras“... 33. Dėl pasakyto ieškovų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis... 34. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame... 35. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 38. Ieškinį patenkinti.... 39. Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 23 d. Obligacijų pasirašymo... 40. Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 23 d. Obligacijų pasirašymo... 41. Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį... 42. Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį... 43. Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 5 d. Obligacijų pasirašymo sutartį... 44. Pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 14 d. Obligacijų pasirašymo... 45. Priteisti ieškovams A. J. Ž. (a. k. ( - ) ir D. Ž. (a. k. ( - ) iš atsakovo...