Byla 2-510/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Telegausa“ vadovo D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telegausa“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Telegausa“ vadovas D. S. ieškiniu prašė teismo atsakovui UAB „Telegausa“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, įmonei neiškelta bankroto byla, nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Pastebėjo, jog atsakovo vienintelė akcininkė sprendimu pritarė UAB „Telegausa“ restruktūrizavimui, pateiktiems restruktūrizavimo metmenims, UAB „Telegausa“ kreditoriai 2008 m. kovo 20 d. įvykusiame susirinkime pritarė restruktūrizavimo bylos iškėlimui bei restruktūrizavimo plano metmenims. Įmonės administratoriumi prašė skirti UAB „Bankrotera“.

5Atsiliepimuose į ieškinį UAB „Telegausa“ kreditoriai UAB„Energijos taupymo centras“, UAB „Runika“, UAB „Domi grupė“ ir UAB „Žalias fonas“ nesutiko, kad atsakovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad UAB„Telegausa“ įsiskolinimai šiems kreditoriams susidarė prieš kelerius metus ir išieškoti jų nėra galimybės, kadangi atsakovas nevykdo ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovo kreditoriai UAB „Virnetika“ ir UAB„Lagūnos“ investicijų valdymo centras“ sutiko su ieškinyje pareikštu reikalavimu iškelti UAB „Telegausa“ restruktūrizavimo bylą, o kiti atsakovo kreditoriai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismo nuomone, nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio UAB „Telegausa“ nevykdo ūkinės-komercinės veiklos ir iš jos negauna pajamų. Be to, įmonėje dirba tik trys darbuotojai, o ieškovo pateikti duomenys neleidžia daryti išvadą, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Atkreipė dėmesį, kad prieš du mėnesius iki ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Telegausa“ kreditorius pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Telegausa“. Nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsakovo vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus bankroto bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus ir už tai buvo nubaustas bauda. Pažymėjo, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, nes teismui nepateikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodyti dokumentai. Nurodė, jog ieškovas nepateikė atsakovo įmonės kreditorių tinkamo sąrašo su įmonės įsipareigojimų kreditoriams sumomis ir įsipareigojimų vykdymo terminais, o ieškovo pateikti duomenys nėra išsamūs, tikslūs, neteisingai apskaityti. Duomenys apie kreditorinius įsiskolinimus skirtingi, o pagrindinio atsakovo kreditoriaus UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras vadovas yra ir atsakovo vadovas, kuris inicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Teismas išreiškė abejones dėl atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimų objektyvumo ir teisėtumo, taip pat dėl kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano metmenims, kuriose nepagrįstai nutarta parduoti didelės vertės įmonės turtą. Be to, skiriasi šioje byloje ir civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Telegausa“ pateikti duomenys: anoje byloje kaip kreditorius nenurodytas UAB „ Lagūnos“ investicijų valdymo centras, kitokie duomenys apie debitorines skolas (šioje byloje nurodyti beveik tris kartus mažesni debitoriniai įsiskolinimai negu anoje byloje), nepateikti įrodymai apie šias skolas. Nurodė, kad nepateikti duomenys apie atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors iš Turto arešto aktų registro gautos informacijos matyti, jog visas atsakovo turimas turtas areštuotas ir dėl to UAB „Telegausa“ gali atsiskaityti su kreditoriais tik grynaisiais pinigais.

7Atskiruoju skundu UAB „Telegausa“ vadovas D. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:

81) Ūkinė-komercinė veikla – tai veikla, kurios pasekmė – pridėtinės vertės sukūrimas. Ūkinės-komercinės veiklos požymiai: įmonėje dirba darbuotojai, gauna pajamas, patiria išlaidas, apskaičiuoja ir moka mokesčius, turi valdymo organus, nėra likviduojama ir bankrutuojanti. UAB „Telegausa“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą – formuoja, stato ir parduoda nekilnojamuosius daiktus. Tai patvirtina ieškovo pateikti dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, kad atsakovas nevykdo ūkinės-komercinės veiklos ir dėl to neatitinka vienos iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, nepagrįsta.

92)

10Normalu, kad ieškovo ir UAB „Telegausa“ pateikti duomenys apie atsakovo kreditorius skiriasi, kadangi ieškovas pateikė duomenis apie įsiskolinimus, neįskaitant netesybų, kurios nuolat kinta. Be to, teismui pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra tik gairės, kuriomis remiantis bus rengiamas planas, ir kuris jo įgyvendinimo metu gali būti koreguojamas. Pastebi, kad įstatymas nustato 4 mėnesių laikotarpį restruktūrizavimo planui parengti, o kreditoriai turi teisę nepritarti šiam planui.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Telegausa“ kreditorius tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Energijos taupymo centras“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

121) Atsakovas turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, nes kelerius metus negrąžina skolų įmonės, kurioje dirba tik trys darbuotojai, kreditoriams.

132) Ieškovas neįrodė, kad UAB „Telegausa“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o įstatuose numatyta galimybė užsiimti įvairaus pobūdžio veikla nereiškia, kad tokia veikla yra vykdoma. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio vykdo ūkinę-komercinę veiklą. .

143) UAB „Telegausa“ vadovas ieškinyje nenurodė, kokių konkrečių priemonių imsis įmonės mokumui atkurti, kokio dydžio pajamas planuoja gauti. Atvirkščiai, ieškovo siekis parduoti įmonės turtą, kuris yra areštuotas, leidžia manyti, kad iš esmės vykdoma ne įmonės restruktūrizavimo, o jos likvidavimo procedūra.

154) Dauguma atsakovo kreditorių nepritaria įmonės restruktūrizavimui, o vieno iš didžiausių kreditorių UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras pritarimas vertintinas kritiškai, kadangi abiejų įmonių vadovas yra ieškovas.

165) UAB „Telegausa“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta įmonės restruktūrizavimui neteisėtas, kadangi jame nedalyvavo vienas iš didžiausių įmonės kreditorių – UAB „Domi grupė“. Be to, ieškovas yra nesąžiningas, ir tai įrodo kitoje civilinėje byloje ne(atlikti) jo veiksmai, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

176) Ieškovo pateikti Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys parengti pagal įmonės balanso 2007 m. birželio 30 d., o ne vėlesnius duomenis. Taip pat nepateiktas atsakovo kreditorių sąrašas su įsiskolinimo sumomis bei įsipareigojimų įvykdymo terminais.

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išanalizuoti bylos faktines aplinkybes ir nustatyti, ar egzistuoja visos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinos sąlygos, ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų, kuriems teismas turi atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

20Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų apmokėjimo tvarką tam, kad būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau - ĮRĮ) nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.). ĮRĮ įmonės restruktūrizavimo bylos iniciatyvos teisę suteikia įmonės vadovui ir jos kreditoriams (ĮRĮ 4 str. 1-3 d.). Teisė teikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo suteikta tik įmonės vadovui (ĮRĮ 5 str. 1 d.), kuris turi turėti raštišką kreditorių sutikimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą arba kreditorių pirmojo susirinkimo nutarimą restruktūrizuoti įmonę, o atskirais atvejais ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą (ĮRĮ 4 str. 2, 5-7 d.). Nesant bent vienos iš įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinų sąlygų, įmonės restruktūrizavimas negalimas. Pastebėtina, kad ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų numato skirtingo pobūdžio aplinkybes: vienos siejamos su iškelta bankroto byla, kitos su įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, trečios su konkrečiose ĮRĮ normose nurodytų dokumentų nepateikimu. Per šio įstatymo paskirtį ir tikslą atsiskleidžia įmonės restruktūrizavimo esmė (galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą), todėl sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimą, reikia nagrinėti įmonės finansinius duomenis.

21Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinos sąlygos, numatytos ĮRĮ 2 straipsnio pirmojoje dalyje, 3 ar 4 straipsniuose arba egzistuoja bent vienas ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas pagrindas, teismas turi atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju pripažįstama, kad egzistuoja tokios kliūtys, kurios dėl tam tikrų priežasčių trukdo įmonei toliau plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

22Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą nustatęs du pagrindus: 1) nėra ĮRĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatytos sąlygos, kadangi įmonė nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos; 2) ieškovas nepateikė teismui visų ĮRĮ 5 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytų dokumentų (b.l. 222-225).

23Su tokiomis žemesnės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

24Minėta, kad ūkinės-komercinės veiklos nutraukimas yra kliūtis įmonei pradėti restruktūrizavimo procesą (ĮRĮ 3 str. 2 p.). Įstatymų leidėjas nepateikė ūkinės-komercinės veiklos sampratos, tačiau atlikus sisteminę teisės normų analizę, galima daryti išvadą, kad ūkinė-komercinė veikla reiškia tęstinio pobūdžio savo rizika plėtojamą verslo subjekto veiklą, kuria siekiama gauti pelną, t.y. perkant-parduodant, teikiant paslaugas kitiems asmenims ar kitokiu būdu siekiant atlygio (CK 2.4 str. 2 d.). Taigi, tam kad veikla būtų laikoma ūkine-komercine, ji turi atitikti tris požymius: pasižymėti tęstinumu (nuolatinė), savarankiškumu ir atlygintinumu. Ieškovas, būdamas atsakovo vadovas, ne kartą teikė byloje dokumentus, kurie jo manymu, įrodo, jog įmonė ir toliau savarankiškai vykdo veiklą, kuri yra tęstinė ir už kurią įmonė gauna atlygį. Tačiau nei ieškovo pateikti dokumentai, vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (b.l. 55, 59, 120), nei vėliau pateikti dokumentai (b.l. 180-221) neįrodo, kad UAB „Telegausa“ turint finansinių sunkumų, įmonė toliau vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Pirma, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismas yra aktyvus, tačiau jis neturi ir negali už dalyvaujančias byloje šalis rinkti įrodymų, kuriuos gali pateikti pačios šalys. Ieškovas – privatusis juridinis asmuo, todėl jo teisnumas neribojamas, t.y. jis gali užsiimti bet kokia veikla, tačiau šiuo atveju nei ieškovas, nei atsakovas neįrodė, jog įmonė tebevykdo veiklą, atitinkančią ūkinei-komercinei veiklai keliamus reikalavimus (CPK 13 str., CK 2.74 str. 1 d.). Antra, ieškovas pateikė nemažai PVM sąskaitų-faktūrų, keletą sutarčių, mokėjimo pavedimų, kasos pajamų orderių, pinigų mokėjimo kvitų, tačiau šie duomenys visiškai nesusiję su įmonės galimai vykdoma veikla. Jie įrodo, kad atsakovas pirko paslaugas, atskirus daiktus iš kitų asmenų, t.y. išleido pinigus. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nepateikta, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas. Teisėjų kolegija pastebi, kad dauguma įsigytų paslaugų ir nusipirktų daiktų ne visiškai susiję su įmonės veikla (kuro įsigijimas, rašto priemonių pirkimas, sumokėjimas už straipsnius dienraštyje, dujų išnaudojimą, kitas komunalines paslaugas), todėl apskritai kyla abejonių dėl tikslingumo, įmonei turinčiai rimtų finansinių sunkumų, sudaryti dalį tokių sandorių. Galima manyti, kad sunkioje finansinėje padėtyje esančios įmonės pinigų išleidimas yra išlaidavimas, nes negaunant pajamų, dar labiau apsunkinama įmonės finansinė padėtis ir galimai pažeidžiami įmonės kreditorių interesai. Trečia, nemaža dalis darbų atlikta ir paslaugų suteikta būtent tuo adresu, kuriuo gyvena ieškovas, todėl kyla abejonių dėl D. S. galimo asmeninių ir įmonės interesų konflikto. Ketvirta, ieškovas pateikė duomenis, jog šiuo metu įmonėje dirba trys darbuotojai (b.l. 59), tačiau 2007 metais minimalų atlyginimą gavo tik ieškovas, o 2008 metų pirmą mėnesį 155,78 Lt mėnesio uždarbis išmokėtas ir A. V. (b.l. 115-118). Per šiuos trylika mėnesių darbo užmokesčiui iš įmonės lėšų išmokėta tik kiek daugiau negu tūkstantis litų. Tai patvirtina išvadą, jog įmonė iš esmės nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos, o mokamas tik simbolinis atlygis jos vadovui, kadangi Akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia uždarajai akcinei bendrovei kitokios galimybės įforminti įmonės ir vadovo teisinius santykius kitaip, kaip tik sudarant darbo sutartį (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d.). Penkta, ieškovas iš esmės neįvykdė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir per teismo nurodytas septynias dienas nepateikė duomenų, įrodančių, kad įmonės veikla nesustojo, o ji iš tiesų vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po šios nutarties priėmimo atlikti ieškovo veiksmai, pateikiant daugiau tokio pobūdžio dokumentų, pažeidžia proceso įstatymo normas. Visgi, kaip minėta, ir vėliau pateikti dokumentai neįrodo, kad įmonė tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą.

25ĮRĮ nuostatos neatsitiktinai įpareigoja ieškovą pateikti teismui ĮRĮ 5 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus dokumentus, kadangi tik juos turėdamas, teismas gali visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti įmonės finansinę padėtį ir nuspręsti, ar ji apskritai turi finansinių sunkumų, ar šie sunkumai laikini, ar atitinkamuose dokumentuose numatytos priemonės ir būdai pašalinti laikinus sunkumus, ar jie yra veiksmingi. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, tiek ir pagal įmonės dokumentus sudarytas įmonės kreditorių sąrašas, kuriame nurodyta įmonės įsipareigojimų kreditoriams sumos, įsipareigojimų vykdymo terminai ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, laikinosios apsaugos priemonės, įmonės paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansas bei turto inventorizacijos aktas, restruktūrizavimo plano metmenys, yra labai reikšmingi sprendžiant dėl tolesnio įmonės teisinio likimo (ĮRĮ 5 str. 3 d. 1, 7 p. ir 5 d.). Teismas ne formaliai vertina šiuos dokumentus, o turi patikrinti, ar nepažeisti įstatymų reikalavimai. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. kovo 20 d. įvyko UAB „Telegausa“ pagrindinių kreditorių susirinkimas (b.l. 29-34). Šio susirinkimo protokole nurodyta, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 1 706 992 Lt, o kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų suma – 1 408 213,21 Lt (82,50 procento nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos). Tačiau šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina, kad įmonės vadovas, gavęs kreditorių siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų turi sušaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą ir pateikti jam įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą laikyti šį kreditorių susirinkimą pirmuoju ir spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo. Kad toks nutarimas būtų priimtas, reikia, jog už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą pagrindiniu kreditoriumi laikomas kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 dalis visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkime realiai dalyvavo ir visais klausimais balsavo atsakovo keturi kreditoriai – AB SAMPO bankas, UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras, UAB „Virnetika“ ir UAB „Žalias fonas“. Kiti du įmonės kreditoriai – UAB „Naujoji agluona“ ir UAB „Domi grupė“ vieną dieną prieš susirinkimą raštu pranešė įmonei, kad nesutinka, jog UAB „Telegausa“ būtų keliama restruktūrizavimo byla (b.l. 34). Šie du kreditoriai nedalyvavo kreditorių susirinkime ir jų balsai buvo skaičiuojami tik vienu iš septynių darbotvarkės klausimų (b.l. 29-32). Kadangi šie abu kreditoriai yra atsakovo turto antrinio įkeitimo turėtojai, jie laikomi pagrindiniais kreditoriais. Nurodyti atsakovo kreditoriai pasisakė prieš restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimą (ĮRĮ 2 str. 9 p.), todėl jų balsai visais darbotvarkės klausimais turi būti skaičiuojami „prieš“. Pagal ieškovo paskaičiavimus šių kreditorių reikalavimų suma sudaro 184 179,90 Lt, tačiau iš UAB „Domi grupė“ teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimai šiam kreditoriui didesni daugiau negu du kartus ir sudaro 420 210 Lt (b.l. 147), taip pat didesnį reikalavimą pareiškė ir visais darbotvarkės klausimais neigiamai balsavusi įmonė UAB „Žalias fonas“ – 42837,17 Lt (b.l. 146). Esant tokioms aplinkybėms, neigiamai balsavusių kreditorių reikalavimų dydis turėjo būti bent 263 295,73 Lt didesnis, o bendra kreditorių reikalavimų suma sudaryti 1969628,63 Lt. Iš kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, jog visais darbotvarkės klausimais „už“ balsavo trys atsakovo kreditoriai, kurie dalyvavo susirinkime - AB SAMPO bankas, UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras, UAB „Virnetika“. Jų nurodyta reikalavimų suma UAB „Telegausa“ sudaro 1 189 109,52 Lt (b.l. 29-32). Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras atstovavo D. S., kuris yra ir šios įmonės, ir UAB „Telegausa“ vadovas, t.y. asmuo, turintis interesą dėl atsakovo tolesnio likimo. Be to, UAB „Telegausa“ vienintelė akcininkė yra D. S. sutuoktinė, kuri, kaip beje ir pats D. S., yra ir UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras valdybos narė (b.l. 21, 241-243), o UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras valdybos narė E. T. yra viena iš trijų UAB „Telegausa“ darbuotojų (b.l. 59). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, būdamas abiejų įmonių vadovu, negalėjo balsuoti kreditorių susirinkimo darbotvarkėje klausimais dėl vienos iš įmonių restruktūrizavimo, nes tai sukelia interesų konfliktą ir neatitinka sąžiningo bei teisingo verslo principų (CK 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 5 d.). Taigi, UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centras, nors ir būdamas pagrindiniu UAB „Telegausa“ kreditoriumi, atstovaujamas ieškovo, negalėjo balsuoti atsakovo kreditorių susirinkime. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 2008 m. kovo 20 d. įvykusiame UAB „Telegausa“ kreditorių susirinkime už įmonės restruktūrizavimą ir kitais klausimais „už“ teisėtai balsavo tik AB SAMPO bankas ir UAB „Virnetika“, o šių kreditorių balsai sudarė tik 31 procentą visų tuo metu žinomų įmonės kreditorių balsų ir 37 procentus susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Todėl galima daryti išvadą, jog atsakovo kreditoriai nepritarė įmonės restruktūrizavimui ir nepatvirtino restruktūrizavimo plano metmenų.

26Pažymėtina, jog klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu įmonei reikalavimus pateikė ir daugiau kreditorių (b.l. 48, 124-129, 141,148, 156-160). Iki šiol nėra žinomas tikslus kreditorių sąrašas ir jų reikalaujama priteisti bendra suma, tačiau iš aukščiau nurodytų duomenų galima spręsti, kad ši suma viršija 2 mln. Lt. Ieškovas pateikė įvairių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, tačiau dėl šių duomenų tikslumo kyla abejonių. Pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas UAB „Telegausa“ 2006 m. ir 2007 m. pirmo ketvirčio balansas, nors turėtų būti pateikti naujausi įmonės finansiniai rodikliai (b.l. 24-25). Vis dėlto iš byloje ieškovo pateiktų balansų už 2006-2007 metus matyti, kad įmonės ilgalaikio turto vertė 2007 metų pabaigoje sumažėjo iki 1,2 ml. Lt, o trumpalaikio turto vertė nesiekia 0,7 mln. Lt (b.l. 37-42). Byloje nėra duomenų apie šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertę, tačiau paties ieškovo pateikta informacija apie išlaidas leidžia manyti, kad atsakovo turto vertė yra dar mažesnė. Abejonių kelia ir ieškovo patvirtinimas dėl ilgalaikio turto vertės, nes nepateikta duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo valdomus tris butus Panevėžio mieste, nežinoma tikroji jų vertė (b.l. 119). Vykdant teismų procesinius sprendimus, dalis atsakovo turto areštuota (b.l. 167-174), t.y. nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į jį apribojimas, taip pat vyksta kiti teisminiai procesai, kuriuose bylinėjasi UAB „Telegausa“.

27Vienas iš atsakovo kreditorių 2008 m. sausio 23 d. pateikė teismui ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Telegausa“, tačiau dėl ieškovo kaltų veiksmų (jam buvo paskirta bauda už teismo nurodymų nevykdymą) užtrukus šios bylos nagrinėjimui, ieškovas tą pačią dieną, kai jam teismas skyrė baudą, pateikė teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie kitoje byloje atlikti ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys į ieškovo galimai nesąžiningus veiksmus, vadovaujant UAB „Telegausa“. Tiesa, pastebėtina, kad šią civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutraukė ieškovui – atsakovo buvusio kreditoriaus teisių perėmėjui - atsisakius ieškinio.

28Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas turi ne laikinų, o ilgai trunkančių finansinių sunkumų, nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutartimi atsisakė iškelti UAB „Telegausa“ restruktūrizavimo bylą, todėl ši teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.).

29Toks teismo procesinis sprendimas nepažeidžia atsakovo, dėl kurio mokumo kyla pagrįstų abejonių, teisių, atitinka įmonės kreditorių, kurie turi teisę ginti galimai pažeistas subjektines teises kitais įstatyme nustatytais būdais (paduodant ieškinį (pareiškimą) dėl prievolinių įsipareigojimų vykdymo, skolos priteisimo, bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir pan.), interesus.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas UAB „Telegausa“ vadovas D. S. ieškiniu prašė teismo atsakovui... 5. Atsiliepimuose į ieškinį UAB „Telegausa“ kreditoriai UAB„Energijos... 6. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė... 7. Atskiruoju skundu UAB „Telegausa“ vadovas D. S. prašo pirmosios... 8. 1) Ūkinė-komercinė veikla – tai veikla, kurios pasekmė – pridėtinės... 9. 2)... 10. Normalu, kad ieškovo ir UAB „Telegausa“ pateikti duomenys apie atsakovo... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Telegausa“ kreditorius tretysis... 12. 1) Atsakovas turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, nes kelerius... 13. 2) Ieškovas neįrodė, kad UAB „Telegausa“ vykdo ūkinę-komercinę... 14. 3) UAB „Telegausa“ vadovas ieškinyje nenurodė, kokių konkrečių... 15. 4) Dauguma atsakovo kreditorių nepritaria įmonės restruktūrizavimui, o... 16. 5) UAB „Telegausa“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta... 17. 6) Ieškovo pateikti Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys parengti pagal... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir... 20. Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės... 21. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos įmonės... 22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 23. Su tokiomis žemesnės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija... 24. Minėta, kad ūkinės-komercinės veiklos nutraukimas yra kliūtis įmonei... 25. ĮRĮ nuostatos neatsitiktinai įpareigoja ieškovą pateikti teismui ĮRĮ 5... 26. Pažymėtina, jog klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 27. Vienas iš atsakovo kreditorių 2008 m. sausio 23 d. pateikė teismui ieškinio... 28. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas turi ne... 29. Toks teismo procesinis sprendimas nepažeidžia atsakovo, dėl kurio mokumo... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 31. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį palikti...