Byla 3K-3-264/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininko V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iškėlimo; trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas 2009 m. birželio 25 d. prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Jis nurodė, kad, sumažėjus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms, bendrovė turi laikinų finansinių sutrikimų, kurie neleidžia sėkmingai plėtoti ūkinės komercinės veiklos. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ yra paėmusi kreditų iš finansinių institucijų ir turi uždelstų finansinių įsipareigojimų; iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagrindiniai bendrovės kreditoriai neprieštarauja dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; 2009 m. birželio 20 d. įvykusiame susirinkime jie pritarė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo metmenims ir kartu pripažino, kad yra galimybių išvengti įmonės bankroto.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog bendrovės skolos kreditoriams (tarp jų ir ilgalaikės) yra 7 900 038,22 Lt, kreipimosi į teismą dieną apskaitomas ilgalaikis 8 952 803,00 Lt vertės turtas, suponuoja išvadą, kad bendrovės mokumui atkurti ir bankrotui išvengti ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ iškeltina restruktūrizavimo byla.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį. Kolegija išdėstė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX–218 redakcija; Žin., 2001, Nr. 31–1012, toliau – ir ĮRĮ) nustatytas bendrąsias nuostatas dėl restruktūrizavimo proceso tikslų, sąlygų šiam procesui inicijuoti ir pažymėjo, kad tuo atveju, kai restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per dešimt dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kai nesilaikoma įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, pripažįstamas įstatymo nustatytos susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas, tačiau, kolegijos vertinimu, vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Vertindama, ar trečiajam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ buvo tinkamai pranešta apie įvykusį pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą, kolegija atsižvelgė į bylos duomenis, kad ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ visuotinis narių susirinkimas 2009 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti bendrovės restruktūrizavimo procesui bei pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims; 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš trijų pagrindinių atsakovo kreditorių, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas; UAB „Litagros prekyba“ nurodyta kaip pagrindinis kreditorius, tačiau jo atstovas 2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisakė iš antstolio priimti pranešimą–pasiūlymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenį ir restruktūrizavimo plano metmenis su priedais. Esant tokiai situacijai, kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ nustatytų pagrindinių kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai, sudarantys pagrindą spręsti, kad jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime; UAB „Litagros prekyba“ buvo žinoma apie atsakovo ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, jis, nors ir pavėluotai, gavo pranešimą apie šio klausimo svarstymą, bet atsisakė jį priimti, nesiėmė priemonių teisėms ginti, nepateikė prieštaravimų, nereikalavo papildomai skirti laiko su pateiktais dokumentais susipažinti.

8Trečiajam asmeniui teigiant, kad jam, kaip pagrindiniam kreditoriui, nepritarus kreditorių susirinkimo nutarimui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutarimas negalėjo būti pateiktas teismui, kaip tai nustatyta ĮRĮ 5 straipsnyje, be to, nenustačius, ar atsakovas turėjo ilgiau kaip tris mėnesius uždelstų skolų, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 2009 m. birželio 20 d. pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, jog kreditoriai, turintys 74,26 proc. bendros reikalavimų sumos, nutarė šį susirinkimą laikyti pirmuoju, pritarė restruktūrizavimo plano metmenims bei nutarė įpareigoti bendrovės valdybos pirmininką kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; trečiojo asmens išdėstytų argumentų kolegija nelaikė turinčiais esminės įtakos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui; be to, akcentavo, kad restruktūrizavimo sėkmę lemia proceso pradžia, todėl formalūs pažeidimai neturėtų apskritai paneigti restruktūrizavimo tikslų. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, kad nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmė kreditorius UAB „Žemės valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejonių, ir kad, priimant nutarimą, dalyvavo kreditorius AB DnB NORD bankas, kurio reikalavimo vykdymo terminas nėra suėjęs, kolegija pažymėjo, jog dėl konkrečių kreditorių reikalavimų restruktūrizavimo byloje sprendžia šią bylą iškėlęs teismas; patvirtinus UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimą mažesnį ir dėl to pasikeitus trečiojo asmens reikalavimui, šis turės galimybių ginti savo teises restruktūrizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo stadijoje, nesutikti su tomis plano nuostatomis, kurios pažeidžia jo teises. AB DnB NORD bankas pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra pagrindinis kreditorius, taigi jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kolegija nelaikė, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nenustatė ĮRĮ 1 straipsnio 1 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. nevertino balanso duomenų, kreditorių reikalavimų terminų; bendrovės balanse nurodomos per vienerius metus mokėtinos sumos, bet nėra duomenų apie uždelstas įmonės skolas; tuo tarpu bendrovės skolos nurodytos valdybos pirmininko parengtoje suvestinėje, iš kurios matyti, kad uždelsta skola yra 5 484 854,47 Lt, kai kurių skolų mokėjimo terminas yra pasibaigęs 2008 m.

9Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutartimis uždrausta ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkui AB „Agrowill Group“ priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo, kolegija akcentavo, jog kito teismo nutartis, priimta po restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2009 m. birželio 29 d., neturi įtakos restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumui vertinti; argumentų, kad atsakovo restruktūrizavimo proceso inicijavimas yra akivaizdus šio piktnaudžiavimas teise, kolegija nelaikė pagrįstais, nes nenustatė restruktūrizavimo proceso pažeidimų, nustatytų – nelaikė esminiais.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

121. Dėl su atsakovu susijusių asmenų teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Įstatymų įtvirtintos ar nedraudžiamos teisės, tarp jų – veikti bendrovių grupe ar restruktūrizuoti juridinius asmenis, turi būti įgyvendinamos, vadovaujantis sąžiningumo principu ir jomis nepiktnaudžiaujant (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys); juridinių asmenų veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to restruktūrizuojamą įmonę kontroliuojanti įmonė arba restruktūrizuojamos dukterinės įmonės patronuojanti įmonė, taip pat kitos patronuojančios įmonės dukterinės ar kontroliuojamos įmonės neturi teisės balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo įmonės kreditorių susirinkime, jeigu tai daroma pažeidžiant sąžiningumo principą, sąžiningą verslo praktiką ir kitų, nesusijusių su įmonių grupe, kreditorių teises bei teisėtus interesus. Sąžiningumo principas pažeidžiamas, jeigu: 1) dėl susijusios įmonės restruktūrizavimo balsuoja ją kontroliuojanti įmonė ir (arba) dukterinė įmonė, kuri priklauso nuo to paties patronuojančio juridinio asmens; 2) susijusių (grupės įmonių) kreditorių sprendimas balsuoti vienaip ar kitaip dėl pirmosios įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra koordinuojamas vieno kontroliuojančio juridinio asmens; 3) pažeidžiamos nesusijusių restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos balsavęs vienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių UAB „Žemės vystymo fondas 20“ yra su atsakovu susijusi įmonė; ši, kaip ir atsakovas, priklauso AB „Argrowill Group“ valdomų įmonių grupei ir yra jos kontroliuojama. AB „Agrowill Group“ yra vienintelė UAB „Žemės vystymo fondas 20“ akcininkė ir viena iš pagrindinių ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkių (turi 87,77 proc. pajų). Apeliaciniam teismui buvo pateikti įrodymai, kad AB „Agrowill Group“ taiko centralizuoto verslo valdymo modelį, t. y. pagrindinė bendrovė atlieka visų grupės įmonių valdymo funkcijas ir nevykdo kitų; taip pat įrodymai, kad atsakovas, UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB Agrowill Group“ veikia nesąžiningai, taip pažeidžia kitų atsakovo kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teises: neinformuoja apie vykstančius kreditorių susirinkimus, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie faktai įrodo, kad tarpusavyje susijusios įmonės veikia koordinuotai, jų veiksmai sukelia interesų konfliktą, prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principui, pažeidžia kitų atsakovo kreditorių teises ir interesus.

132. Dėl netinkamo ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3, 4 straipsnių, 7 straipsnio 2 dalies taikymo, 5 straipsnyje išvardytų dokumentų neištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas restruktūrizavimo bylose veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat į kasatoriaus pateiktus įrodymus, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama; apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatskleista įmonės restruktūrizavimo tikslų, nėra finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą, analizės, nenustatyta, ar restruktūrizuojamos įmonės finansiniai sunkumai laikini ar nuolatinio pobūdžio, nors apie tai pažymima teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009). Iš ĮRĮ išplaukiantis reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Viešojo intereso elementas suponuoja būtinumą tinkamai ir visapusiškai nagrinėti restruktūrizavimo bylas; iš esmės restruktūrizavimas turi būti skirtas tam, kad gintų ir tenkintų įmonės kreditorių interesus, sudarytų sąlygas tam, jog įmonė galėtų tinkamai įvykdyti prievoles kreditoriams. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo restruktūrizavimo byloje priimtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditoriais gali sukelti finansinių sunkumų ir kreditorių įmonėms, nes kai su jomis neatsiskaitoma, šios gali turėti finansinių problemų savo kreditoriams. Dėl to teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo vertinti ir analizuoti pateiktus dokumentus, o restruktūrizavimo bylą iškelti tik įsitikinęs, kad tai atitinka kreditorių interesus. Jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3, 4 straipsniuose nustatytų būtinųjų sąlygų įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti arba yra bent vienas iš 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Tai reiškia, kad teismas privalo nagrinėti įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių pagrindu kreditoriai įgijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Ieškovas turi pateikti teismui tokius dokumentus, iš kurių būtų aiškios esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą. Ieškovas privalo pateikti teismui ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatytus dokumentus; nors šiose įstatymo normose nedetalizuojam dėl dokumentų turinio ir formos, tačiau restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nustatytos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą; minėta, atsakovo plano metmenyse tokių priemonių nėra, todėl restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu.

143. Dėl ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytas pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas, netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymo nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir tvarkos pažeidimai nenulėmė neteisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų, yra nepagrįsta. Tinkamas kreditorių ir visuomenės informavimas užtikrina, kad įmonės restruktūrizavimo procesas vyktų sklandžiai, be pažeidimų, kad kreditoriai priimtų informacija pagrįstą sprendimą. Kiti pagrindiniai atsakovo kreditoriai (UAB „Žemės vystymo fondas 20“, AB DnB NORD bankas) taip pat nebuvo tinkamai informuoti. Įstatymo nustatytas terminas tam, kad kreditoriai galėtų tinkamai išanalizuoti ir įvertinti restruktūrizuojamos įmonės būklę ir finansinę informaciją. Šiuo atveju kasatoriui nebuvo suteikta tokios galimybės. Teismas, pažeisdamas pareigą veikti ex officio, nesiaiškino, ar kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai neturi prieštaravimų dėl netinkamo informavimo, ar jie nebūtų priėmę priešingo sprendimo. Faktas, kad kasatorius neturi lemiamo balso atsakovo kreditorių susirinkime, negali būti naudojamas pagrįsti, jog ĮRĮ pažeidimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialinių ir procesinių pagrindų yra leistini; restruktūrizavimo bylų specifika nulemia tai, kad šiuo atveju pagal analogiją netaikytina praktika dėl balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. negalima teigti, kad vien dėl to, jog kasatorius neturi esminio balsų kiekio atsakovo kreditorių susirinkime, galimi dėl jo ĮRĮ pažeidimai, o pagrindinių kreditorių susirinkimas yra teisėtas. Šiuo atveju teismas ex officio turi tikrinti, ar yra visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, ar nepažeistos ne tik atsakovo kreditorių, bet ir bendrovių investuotojų (AB „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje) teisės ir darbuotojų interesai, viešasis interesas.

154. Dėl atsakovo dalyvių teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutarčių, kuriomis AB „Agrowill Group“ nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai, tarp jų – 87,77 proc. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ įstatinio kapitalo sudarantis pajus, areštuoti ir perduoti UA FMĮ „Orion securities“ žinion, reikšmę restruktūrizavimo procesui. Nutartyse nurodyta, kad uždraudžiama priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo. Nepaisant to, kad hipotekos teisėjo nutartys priimtos po restruktūrizavimo bylos 2009 m. birželio 29 d. iškėlimo, atsakovo pajininkų susirinkimas buvo sušauktas 2009 m. birželio 1 d., pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas – 2009 m. birželio 20 d., t. y. pažeidžiant ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvieji – pagrindinių kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų nuo įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti įmonę. Šis pažeidimas nulėmė tai, kad buvo priimta Kauno apygardos teismo neteisėta ir nepagrįsta nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą, nes priešingu atveju, įpareigojus atsakovą sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, kaip tai nustatyta ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalyje, hipotekos teisėjo nutartys būtų tapusios aktualiomis ir taikytinomis, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

165. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalį. Kasatorius pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais remiantis buvo galima spręsti, kad atsakovui negalėjo būti iškelta restruktūrizavimo bylos. Teismas netyrė kasatoriaus argumentų, kodėl AB DnB NORD bankas neturi teisės balsuoti pagrindinių kreditorių susirinkime, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad AB DnB NORD bankas laikytinas pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, neįvertino šio teisės reikalauti visiško (ar dalies) prievolės įvykdymo. Neišnagrinėjęs kasatoriaus papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, teismas negalėjo padaryti išvados, kas galėjo balsuoti atsakovo kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo, kokias balsavimo teises turėjo kiekvienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių. Tai reiškia, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime priimtas sprendimas neprieštarauja ĮRĮ imperatyviosioms normoms, CK įtvirtintam sąžiningumo principui. CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo atvejis.

176. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas restruktūrizavimo bylose: pažeidė pareigą restruktūrizavimo byloje veikti ex officio; nenustatė, ar pagrindiniai kreditoriai turi teisę balsuoti kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006; 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo finansinės būklės, t. y. dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamų duomenų atsakovo finansinei būklei įvertinti; nenustatė, ar pagrindiniai kreditoriai turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime, nors pagal ĮRĮ 23 straipsnį išeitų, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo turi teisę tik tie kreditoriai, kurių reikalavimo teisė atsiradusi arba atsiras per restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (pirmiau nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-519/2005). Kasatoriui teigiant, kad kyla abejonių, ar suėję vieno iš pagrindinių kreditorių – AB DnB NORD banko – reikalavimų terminai, teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus ir nesiaiškino, ar atsakovo kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, ar visi pagrindiniai atsakovo kreditoriai turėjo teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kita vertus, pažymėtina prieštaringa Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose restruktūrizavimo bylose; pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009 konstatuota, kad ŽŪB „Agrowill Dūmšiškės“ pažeidė įstatymo nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą ir nustatė neprotingai trumpą terminą dalyvavimui susirinkime pasirengti, tai galėjo lemti UAB „Litagros prekyba“ teisių pažeidimą; dėl to byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1107/2009 priėjo prie analogiškos išvados; tuo tarpu 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1449/2009 konstatavo, kad nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ nustatytų pagrindinių kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Nors įvardytoje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ne visi ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pagrindiniai kreditoriai turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo, tačiau teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ir civilinėse bylose Nr. 2-1468/2009, Nr. 2-1463/2009.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad kasatorius, pažeisdamas įstatymo nustatytą draudimą, remiasi naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

191. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo įmone susiję asmenys neturi teisės balsuoti dėl atsakovo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prieštarauja ĮRĮ 23 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, jog į pirmąjį kreditorių susirinkimą kviečiami visi įmonės kreditoriai. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį pirmojo kreditorių susirinkimo arba jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma, neatimant nė iš vieno kreditoriaus teisės balsuoti. Paneigiant su atsakovo įmone susijusių asmenų teisę balsuoti, jie apskritai negalėtų pasinaudoti ĮRĮ nustatytomis teisėmis, kai kiti kreditoriai, turintys mažesnius reikalavimus, jomis disponuotų. Kasatorius remiasi apeliacinės instancijos teismo nutartimi kaip precedentu, tačiau bylų aplinkybės nėra tapačios.

202. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovo pagrindinių kreditorių susirikime balsavę asmenys piktnaudžiavo teisėmis; teismo prerogatyva vertinti įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles.

213. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį, 3, 4 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, remiasi tik bendrosiomis taisyklėmis, tačiau neatskleidžia šių pažeidimų esmės bylos kontekste. Be to, šių normų pažeidimo aplinkybių kasatorius nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismai nepažeidė pareigos veikti ex officio. Suformuluoti atskirojo ar kasacinio skundo pagrindą yra byloje dalyvaujančio asmens, bet ne teismo pareiga (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau dėl to jis neturi ir negali atlikti šalims nustatytų pareigų, tarp jų – rinkti įrodymus, kuriuos šie gali pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2008).

224. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui: susirinkime balsavo 74,26 proc. balsų turintys kreditoriai, todėl kasatoriaus turimi 5,70 proc. balsų nebūtų turėję įtakos kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams. Kasatoriaus argumentai, kad atsakovo dalyvis AB „Agrowill Group“, galiojant Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartims, neturėjo teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikytini nepagrįstais; nutartys priimtos po restruktūrizavimo bylos iškėlimo; kita vertus, šio teismo 2010 m. vasario 18 d. priimta nutartimi patikslintos pirmesnės ir leista AB „Agrowill Group“ balsuoti bendrovių narių susirinkimuose, priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, tarp jų – balsuoti ir atsakovo ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ susirinkimuose, esant UAB FMĮ „Orion Securities“ rašytiniam pritarimui.

235. Kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliutus sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas motyvų nebuvimas. Neišsami apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta galioti pakankamai motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartis, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas; neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus kasatoriaus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.

246. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti teismų praktikos nuostatų neatitinkančios nutarties, tačiau iš tikrųjų teismas to ir nepadarė. Tuo tarpu kasatorius neatskleidė, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-69/2006 aplinkybės ir joje kasacinio teismo išdėstyti teisės normų taikymo išaiškinimai susiję su šia byla. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos. Minėta, teismas negali už dalyvaujantį byloje asmenį suformuluoti skundo pagrindo, teikti argumentų, todėl kai kasatorius apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų dėl atsakovo įmonės finansinės būklės, jo teiginys, jog teismas turėjo tirti šią aplinkybę ex officio, yra nepagrįstas. Dėl skirtingų ratio decidendi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2005 išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai netaikytini šioje byloje.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl viešojo intereso

28Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu – sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Dėl to restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra nustatyta specialioji Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įtvirtinta procedūra, kuri taikoma visoms įmonėms. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, siekdamas šiam procesui nustatytų tikslų ir gindamas įmonės ir jos kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Vadinasi, kasatoriaus ginčijamų teisės aktų pažeidimų reikšmė sudaro pagrįstas prielaidas teigti, kad materialinio teisinio reikalavimo šioje byloje išsprendimas saistomas viešojo intereso.

29

30

31

32Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir tikslų

33Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, ta, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Minėta tai, kad įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant.

34Dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos

35

36Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl teisinių prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo, vertino pateiktus bendrovės ilgalaikio turto inventorizavimo apyrašo ir atskaitomybės už 2007–2008 m. bei 2009 m. pirmojo ketvirčio duomenis, bendrovės skolas kreditoriams (tarp jų – ilgalaikes), kurios yra 7 900 038,22 Lt, iš jų – uždelstos – už 5 484 854,47 Lt, neuždelstos – už 2 399 634,20 Lt, taip pat kad bendrovės apskaitomas ilgalaikis turtas kreipimosi į teismą dieną yra 8 952 803 Lt vertės.

37Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, netyrė 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pagrindas iškelti ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylą.

38Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamų teismų nutarčių motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo tirti, ar yra sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti; taip pat kad teismas privalo pasisakyti dėl būtinumo pateikti ĮRĮ 5 straipsnyje išvardytus dokumentus ir vertinti jų teisėtumą bylos kontekste.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nenutraukusi ūkinės–komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto bylos ar nepradėta bankroto proceso ne teismo tvarka.

40Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Šio įstatymo nenustatyta maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą laikinais ar nuolatiniais lemia aplinkybės konkrečioje situacijoje.

41Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko teisės aktų tyrimo, t. y. neanalizavo bendrovės finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą, nepasisakė dėl ĮRĮ 5 straipsnyje išvardytų dokumentų teisėtumo.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo procesui taikyti sąlygos, atlieka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą visų pirma sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikė, kad pagal ĮRĮ 4, 7 straipsnių nuostatas 2009 m. birželio 1 d. visuotinis ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ narių susirinkimas pritarė bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalį iniciatyvos teisę siūlyti restruktūrizuoti įmonę raštu jos vadovui gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (jų) reikalavimai atitinka ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytas sąlygas; įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 3 dalį įmonės vadovas raštu gali pateikti siūlymą pagrindiniams kreditoriams restruktūrizuoti įmonę, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas. Prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys.

43ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje įvardyti dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo; nurodytame įstatymo straipsnyje įvardytas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Žemesnės instancijos teismai sprendė, kad toks sprendimas priimtas ir jis atitinka ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ Įstatų 74 punkto reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu ir konstatuodamas šio straipsnio nuostatų pažeidimą, sprendžia, kad teismui nepateikta ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ Įstatų 74 punkto reikalavimus atitinkančio dokumento. Iš teismui pateikto ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ įvardyto sprendimu dokumento negalima konstatuoti, kokie asmenys dalyvavo susirinkime, ar jie turėjo teisę balsuoti; jeigu toks susirinkimas apskritai įvyko, tai kyla abejonių dėl jo teisėtumo. Teisėjų kolegija negali pripažinti teisėtu pateikto dokumento, nes jis nepasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, kaip tai nustatyta ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ Įstatų 74 punkte. Dėl to jis laikytinas neteisėtu. Visuotinio narių susirinkimo protokolu įvardytame dokumente pasirašė V. M., kuris yra ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas. Taigi galima būtų teigti, kad siūlymą kelti restruktūrizavimo bylą bendrovės vadovas vykdė pagal ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau tam jis turėjo gauti kreditoriaus (kreditorių) sutikimą. Šie dokumentai prie pareiškimo teismui nepateikti.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą dėl ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ ir nepateikus įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti įmonę, kaip tai nustatyta ĮRĮ 5 straipsnio 3, 4 dalyse, kreditorių susirinkimo 2009 m. birželio 20 d. kreipimasis į teismą negali būti kvalifikuojamas kaip atitinkantis ĮRĮ 5 straipsnio 4 dalį, kai kreditorių susirinkimą gali sušaukti bet kuris kreditorius, šiuo atveju – kai pagrindinių kreditorių susirinkimą 2009 m. birželio 20 d. sušaukė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ vadovas.

45ĮRĮ 7 straipsnyje reglamentuojamas restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ nepateikė ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų dokumentų, todėl nebuvo teisėto pagrindo restruktūrizavimo bylai iškelti. Kadangi byloje yra visi duomenys, taip pat atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo operatyvų pobūdį ir teisėjų kolegijai sprendžiant, kad nebuvo tinkamo restruktūrizavimo bylai inicijuoti subjekto, tai darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir pagal byloje esančius duomenis priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46

47Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

48Kasacinės instancijos teismas patyrė 51,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant trečiojo asmens kasacinį skundą, naikinant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis ir priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškimas atmetamas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis panaikinti.

51Priimti naują sprendimą: atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „Agrovill Jurbarkai“.

52Priteisti iš ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 51,78 Lt (penkiasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas 2009 m. birželio 25 d.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino,... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. Trečiajam asmeniui teigiant, kad jam, kaip pagrindiniam kreditoriui,... 9. Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti... 12. 1. Dėl su atsakovu susijusių asmenų... 13. 2. Dėl netinkamo ĮRĮ 2 straipsnio 1... 14. 3. Dėl ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalies,... 15. 4. Dėl atsakovo dalyvių teisės... 16. 5. Dėl proceso teisės normų... 17. 6. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“... 19. 1. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo įmone susiję asmenys neturi... 20. 2. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovo pagrindinių kreditorių... 21. 3. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė ĮRĮ 2 straipsnio 1... 22. 4. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo... 23. 5. Kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra... 24. 6. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl viešojo intereso... 28. Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu – sudaryti... 29. ... 30. ... 31. ... 32. Dėl įmonės restruktūrizavimo... 33. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti... 34. Dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo... 35. ... 36. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos tam tikros sąlygos įmonės... 37. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė... 38. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamų teismų... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytos tokios... 40. Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas minimalus... 41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos... 43. ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje įvardyti dokumentai, kurie turi būti pridėti... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos... 45. ĮRĮ 7 straipsnyje reglamentuojamas restruktūrizavimo bylos iškėlimas... 46. ... 47. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 48. Kasacinės instancijos teismas patyrė 51,78 Lt išlaidų, susijusių su... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 51. Priimti naują sprendimą: atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB... 52. Priteisti iš ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, įm. k. ( 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...