Byla 3K-3-197/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Agrowill Kairėnai“ valdybos pirmininko A. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos žemės ūkio bendrovei „Agrowill Kairėnai“ iškėlimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litagros prekyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ teisėtumo klausimas.

5Ieškovas 2009 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, paskirti UAB „Bankrotera“ (nuo 2009 m. birželio 30 d. – UAB „Restrus“) restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

6Ieškovas nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą; bendrovė turi dalį pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi nemažai kreditų. ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ 2009 m. birželio 1 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu nutarta restruktūrizuoti bendrovę, pritarta pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims, administratoriaus kandidatūrai. 2009 m. birželio 20 d. įvykusiame ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ pagrindinių kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 77,41 proc. bendros reikalavimų sumos, susirinkime nutarta laikyti šį kreditorių susirinkimą pirmuoju, pritarta restruktūrizavimo plano metmenims, administratoriaus kandidatūrai ir bendrovės atstovas įpareigotas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, yra visos būtinosios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos materialiosios ir procesinio pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti; iškėlus restruktūrizavimo bylą ir įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę–komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat išsaugoti darbo vietas ir išvengti bankroto.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė atsakovo ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą, paskyrė administratoriumi UAB „Bankrotera“ iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo; iki nutarties įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė atsakovui ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ priklausančio turto ir lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išieškojimą, taip pat uždraudė išieškoti iš trečiųjų asmenų turto, kuris jiems priklauso nuosavybės teise ir yra įkeistas už ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ prievoles, tačiau paliko teisę naudoti lėšas ir turtą įmonės ūkinei komercinei veiklai. Teismas nurodė, kad atsakovas vykdo ūkinę–komercinę veiklą, todėl galimas bendrovės restruktūrizavimas, dėl kurio, tobulinant darbo organizavimą, parduodant dalį turto, pasinaudojant kitomis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis, būtų atkurtas bendrovės mokumas. Teismas konstatavo, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą paliko nepakeistą. Dėl trečiojo asmens argumentų, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie pagrindinių kreditorių susirinkimą, teisėjų kolegija nurodė, jog tuo atveju, kai nesilaikoma kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos (kai ne visi pagrindiniai kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, informuojama netinkamu būdu, pažeidžiamas įstatyme nustatytas susirinkimo sušaukimo terminas arba nesilaikoma susirinkimo pravedimo tvarkos), atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pripažįstama, kad pažeista įstatymo nustatyta susirinkimo sušaukimo ar pravedimo tvarka. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tokių pažeidimų konstatavimas savaime nėra pagrindas atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų kreditorių susirinkime priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009). Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti kviečiami visi kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį; apie šaukiamą susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, apie 2009 m. birželio 20 d. įvykusį ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ kreditorių susirinkimą, kuriame pritarta bendrovės restruktūrizavimui ir pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims, trečiasis asmuo buvo informuotas 2009 m. birželio 19 d., t. y. likus vienai dienai iki susirinkimo; šiame kreditorių susirinkime bendrovės restruktūrizavimui ir pateiktiems restruktūrizavimo metmenims raštu pritarė du pagrindiniai kreditoriai, turintys 77,41 proc. balsų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymo nustatyto susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo pravedimo tvarkos pažeidimas nelėmė neteisėtų sprendimų priėmimo kreditorių susirinkime, nes jame balsavo 77,41 proc. balsų turintys kreditoriai, taigi trečiojo asmens turimi 6,3 proc. balsų nebūtų turėję įtakos kreditorių susirinkimo priimtiems sprendimams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Įgyvendinant įstatymuose įtvirtintas ar įstatymų nedraudžiamas teises, tarp jų ir teisę veikti bendrovių grupe ar restruktūrizuoti juridinius asmenis, būtina vadovautis sąžiningumo principu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir nepiktnaudžiauti, t. y. nedaryti žalos tretiesiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Visais atvejais juridinių asmenų veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to restruktūrizuojamą įmonę kontroliuojanti įmonė arba restruktūrizuojamos dukterinės įmonės patronuojanti įmonė, taip pat kitos patronuojančios įmonės dukterinės ar kontroliuojamos įmonės neturi teisės balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo įmonės kreditorių susirinkime, jeigu tai daroma pažeidžiant sąžiningumo principą ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tokiu atveju pažeidžiamas sąžiningumo principas, kyla interesų konfliktas, tarpusavyje susijusios įmonės piktnaudžiauja civilinėmis teisėmis, balsuodamos dėl grupės įmonės restruktūrizavimo, taip pat pažeidžiamas restruktūrizavimo tikslas – neapginamos kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neanalizavo, ar pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkime balsavę su atsakovu susiję asmenys nepiktnaudžiavo savo teisėmis, ar dėl tokio balsavimo nekilo interesų konflikto. Kasatorius procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad vienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių – UAB „Žemės vystymo fondas 20“ – yra su atsakovu susijusi įmonė, kuri, kaip ir atsakovas, priklauso AB „Argrowill group“ valdomų įmonių grupei ir yra jos kontroliuojama. AB „Agrowill group“ yra vienintelė UAB „Žemės vystymo fondas 20“ akcininkė ir viena iš pagrindinių ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ pajininkių (86,19 proc. pajų). Apeliaciniam teismui buvo pateikti įrodymai, kad AB „Agrowill group“ taiko centralizuoto verslo valdymo modelį, t. y. pagrindinė bendrovė atlieka visų grupės įmonių valdymo funkcijas ir neatlieka jokių kitų funkcijų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad tiek atsakovas, tiek UAB „Žemės vystymo fondas 20“, tiek AB Agrowill group“ veikia nesąžiningai ir taip pažeidžia kitų atsakovo kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teises: neinformuoja apie vykstančius kreditorių susirinkimus, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie faktai įrodo, kad tarpusavyje susijusios įmonės veikia koordinuotai, jų veiksmai sukelia interesų konfliktą, prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principui, pažeidžia kitų atsakovo kreditorių teises ir interesus. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-510/2008 nurodyta, kad tarpusavyje susiję asmenys negali balsuoti kreditorių susirinkime dėl vienos iš susijusių įmonių restruktūrizavimo.

132. Apeliacinis teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3, 4 straipsnių, 7 straipsnio 2 dalies, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką veikti restruktūrizavimo bylose ex officio, taip pat į kasatoriaus pateiktus įrodymus, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Apeliacinio teismo nutartyje neanalizuoti atsakovo finansiniai dokumentai, restruktūrizavimo plano metmenys, esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009, pabrėžta, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, restruktūrizuojamos įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytas reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų, kurie aiškiai patvirtina, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006, nurodyta, kad restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tinkamai ir išsamiai nagrinėti restruktūrizavimo bylas įpareigoja ir viešojo intereso elementas. Įmonės restruktūrizavimo tikslas – įmonės veiklos išsaugojimas ir plėtojimas, skolų sumokėjimas ir mokumo atkūrimas. Iš esmės restruktūrizavimas turi būti skirtas tam, kad gintų ir tenkintų įmonės kreditorių interesus, sudarytų sąlygas, jog įmonė galėtų tinkamai įvykdyti prievoles kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009, pažymėta, kad ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditoriais gali sukelti finansinių sunkumų ir kreditorių įmonėms, nes kai su jomis neatsiskaitoma, šios gali turėti finansinių problemų savo kreditoriams. Dėl to teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo vertinti ir analizuoti pateiktus dokumentus, o restruktūrizavimo bylą iškelti tik įsitikinęs, kad tai atitinka kreditorių interesus. Jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3, 4 straipsniuose nustatytų būtinųjų sąlygų įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti arba yra bent vienas iš 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Tai reiškia, kad teismas privalo nagrinėti įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių pagrindu kreditoriai įgijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Ieškovas turi pateikti teismui tokius dokumentus, iš kurių būtų aiškios esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdytų skolinius įsipareigojimus ir atkurtų mokumą. Jeigu tokių priemonių nenumatyta, teismas turėtų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį.

143. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą reglamentuojančias teisės normas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnis). Teismas nustatė, kad kasatorius apie atsakovo kreditorių susirinkimą buvo informuotas likus vienai dienai iki pagrindinių kreditorių susirinkimo, todėl neturėjo galimybės tinkamai jam pasirengti. Teismo išvada, kad įstatymo nustatytų kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir tvarkos pažeidimas nelėmė neteisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų, yra nepagrįsta. Tinkamas tiek kreditorių, tiek visuomenės informavimas užtikrina, kad įmonės restruktūrizavimo procesas vyktų sklandžiai, be pažeidimų, kad kreditoriai priimtų informacija pagrįstą sprendimą. Kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai (UAB „Žemės vystymo fondas 20“, AB DnB NORD bankas) taip pat buvo netinkamai informuoti. Teismas, pažeisdamas pareigą veikti ex officio, nesiaiškino, ar kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai neturi prieštaravimų dėl netinkamo informavimo, ar tokie kreditoriai nebūtų priėmę kitokio sprendimo, t. y. nepritarti įmonės restruktūrizavimui. Įstatymo terminas nustatytas tam, kad kreditoriai galėtų tinkamai išanalizuoti ir įvertinti restruktūrizuojamos įmonės būklę ir finansinę informaciją. Nagrinėjamu atveju kasatoriui tokios galimybės nebuvo suteikta.

154. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 331 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Kasatorius pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, grįsdamas, kodėl atsakovui negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas netyrė nurodytų duomenų, ne tik nepasisakė dėl jų motyvuojamojoje dalyje, bet net aprašomojoje dalyje nenurodė, kad tokie argumentai ir įrodymai buvo pateikti, taip pat nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė šiuos duomenis. Neišnagrinėjęs kasatoriaus papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, teismas negalėjo padaryti išvados, kas galėjo balsuoti atsakovo kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo, taip pat kokias balsavimo teises turėjo kiekvienas iš pagrindinių atsakovo kreditorių. Tai reiškia, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime priimtas sprendimas neprieštarauja Įmonių restruktūrizavimo imperatyviosioms nuostatoms. CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

165. Apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas pažeidė pareigą restruktūrizavimo byloje veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006), net netyrė pateiktų įrodymų, kad restruktūrizavimo byla atsakovui negali būti keliama dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų, nesiaiškino, ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepažeis imperatyviųjų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7 straipsnių reikalavimų. Įvardytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad per Įmonių restruktūrizavimo įstatymo paskirtį ir tikslą atsiskleidžia įmonės restruktūrizavimo esmė (galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą), todėl įmonės finansinius sunkumus reikia nagrinėti sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo finansinės būklės, t. y. ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų atsakovo finansinei būklei įvertinti. Apeliacinis teismas taip pat nenustatinėjo, ar pagrindiniai kreditoriai turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime, nors pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnį galima daryti išvadą, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo turi teisę tik tie kreditoriai, kurių reikalavimo teisės jau atsiradusios arba kurių teisės atsiras per restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005, pateiktas išaiškinimas, kad kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymo terminas nėra suėjęs, nelaikytini pagrindiniais kreditoriais ir negali balsuoti įmonės kreditorių susirinkime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kasatorius teismui nurodė, kad yra abejonių, jog vieno iš pagrindinių kreditorių – AB DnB NORD banko – reikalavimų terminai nėra suėję, taigi šis kreditorius nelaikytinas kreditoriumi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo prasme. Teismas neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus įrodymus ir nesiaiškino, ar atsakovo kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, ar visi pagrindiniai atsakovo kreditoriai turėjo teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose restruktūrizavimo bylose yra prieštaringa. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009 konstatuota, kad ŽŪB „Agrowill Dūmšiškės“ pažeidė įstatymo nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą ir nustatė neprotingai trumpą terminą dalyvavimui susirinkime pasirengti, tai galėjo lemti UAB „Litagros prekyba“ teisių pažeidimą; dėl to byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-1107/2009 priėjo prie analogiškos išvados. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1449/2009, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nebuvo visiškai laikomasi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytų pagrindinių kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Nors įvardytoje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ne visi ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pagrindiniai kreditoriai turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo, tačiau šis teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ir 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1468/2009 ir Nr. 2-1463/2009.

17Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

181. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo įmone susiję asmenys neturi teisės balsuoti dėl atsakovo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymui, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į pirmąjį kreditorių susirinkimą kviečiami visi įmonės kreditoriai. Pagal nurodyto įstatymo 4 straipsnio 4 dalį pirmojo kreditorių susirinkimo arba jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma, neatimant nė iš vieno kreditoriaus teisės balsuoti. Kasatorius remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-510/2008, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: įvardytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje vienas iš kreditorių ir restruktūrizuotinos įmonės vadovas, balsavęs susirinkime už jos restruktūrizavimą, buvo tas pats asmuo; nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

192. Kasatorius, pažeisdamas draudimą, remiasi naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Žemesniųjų instancijų teismuose kasatorius nekėlė klausimų, ar atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime balsavę su atsakovu susiję asmenys nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir ar dėl to nekilo interesų konflikto, todėl šie klausimai negali būti keliami kasaciniame teisme.

203. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3, 4 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų, remiasi tik bendrosiomis taisyklėmis, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai šios normos pažeistos nagrinėjamoje byloje. Be to, šių normų pažeidimo aplinkybių kasatorius nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismai nepažeidė pareigos veikti ex officio. Suformuluoti atskirojo ar kasacinio skundo pagrindą yra byloje dalyvaujančio asmens, o ne teismo pareiga (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau dėl to jis neturi ir negali už dalyvaujančius byloje asmenis rinkti įrodymų, kuriuos jie gali pateikti patys (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2008).

214. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui: susirinkime balsavo 77,41 proc. balsų turintys kreditoriai, todėl kasatoriaus turimi 6,3 proc. balsų nebūtų turėję įtakos kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams.

225. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, todėl yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus kasatoriaus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Tačiau teismas negalėjo ir neturėjo suformuluoti už kasatorių kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.

236. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006, pateiktų išaiškinimų. Be to, kasatoriaus nenurodyta, kaip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įvardytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos. Minėta, kad teismas negali už dalyvaujantį byloje asmenį suformuluoti skundo pagrindo, teikti argumentų, todėl kai kasatorius apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų dėl atsakovo įmonės finansinės būklės, jo teiginys, jog teismas turėjo tirti šią aplinkybę ex officio, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, todėl kasacinio teismo išaiškinimai neturėjo būti taikomi nagrinėjamoje byloje.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

27Dėl įmonės restruktūrizavimo proceso paskirties ir tikslo

28Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

29Pažymėtina tai, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, darbo vietas – ypač svarbūs šiuo sudėtingu valstybės ūkiui laikotarpiu.

30Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Įstatymo 3 straipsnyje nurodytos materialaus, 4 straipsnyje – procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai.

31Dėl materialiųjų restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų

32Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytų dokumentų ir dėl to priėjo prie neteisėtos išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iškelti ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

34Kasatorius, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nurodo, jog restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009). Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas tik minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, nenustatyta. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos įstatymo keliamos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Trečiasis asmuo (kasatorius) atskirajame skunde nekėlė klausimo dėl atsakovo finansinių sunkumų atitikties laikino pobūdžio finansinių sunkumų reikalavimams. Kasaciniame skunde nenurodyta konkrečių aplinkybių, įrodymų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas būtų turėjęs pagrindą abejoti, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą atitinka įstatymo nustatytą sąlygą dėl atsakovo finansinių sunkumų laikino pobūdžio, ir dėl to būtų privalėjęs ex officio tikrinti nurodytos sąlygos buvimą.

35Kasatorius teisingai pažymi, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog įmonė nebūtų nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009). Tačiau kasaciniame skunde nenurodyta argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ neatitinka šio siekio. Pirmosios instancijos teismo nutartyje įvertinta tai, kad atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą, ir padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra galimas įmonės restruktūrizavimas, dėl kurio galėtų būti atkurtas įmonės mokumas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis.

36Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko teisės aktų reikalaujamo tyrimo, t. y. neanalizavo atsakovo bendrovės finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, atlieka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą visų pirma sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas, kuriam buvo pateiktas pareiškimas dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertinęs pridėtus dokumentus, išvardytus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, konstatavo, kad yra visos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje, taip pat 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.

38Apeliacinės instancijos teismas tikrino pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą pagal trečiojo asmens (kasatoriaus) atskirąjį skundą. Jame nebuvo remiamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą, neištyrė atsakovo bendrovės finansinių dokumentų, nenustatė, ar bendrovės finansiniai sunkumai laikino pobūdžio. Atskirajame skunde buvo tik nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kokią mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudaro įsipareigojimai, pradelsti būtent tris mėnesius. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnyje 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. kad ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ turi daugiau kaip tris mėnesius pradelstų atsiskaitymų su kreditoriais. Kasatoriaus argumentuotai nepagrįsta, dėl kokių konkrečių aplinkybių, byloje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo nustatytos sąlygos taikyti ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo procesą, ir, peržengdamas atskirajame skunde nurodytas apeliacinio nagrinėjimo ribas, ex officio atlikti pirmosios instancijos teismo ištirtų dokumentų tyrimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė trečiojo asmens (kasatoriaus) pateiktų įrodymų, kurie, anot jo, aiškiai patvirtina, jog atsakovui negali būti keliama restruktūrizavimo byla, tačiau neįvardyta, kokie konkrečiai įrodymai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, nenurodyta, kokias konkrečias kliūtis restruktūrizavimo procesui pradėti jie patvirtina.

39Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nors Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenustatyta konkrečių reikalavimų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų dokumentų, tarp jų ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenų, formai ir turiniui, tačiau šiuose dokumentuose, ypač restruktūrizavimo plano metmenyse, turi būti atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Tačiau kasaciniame skunde nepateikta motyvuotų argumentų, kurie atskleistų ir pagrįstų, kad ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ pateikti dokumentai, tarp jų ir restruktūrizavimo plano metmenys, neatitinka kasatoriaus išvardytų kriterijų.

40Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytą pareigą restruktūrizavimo byloje teismas turi tada, kai konkrečiu atveju nustato tam pagrindą; teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytas ribas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Apeliacinis teismas nenustatė tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Tai, kad civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais kasatoriaus argumentų, kad, tikrindamas apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą veikti ex officio.

41Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų pažeidimo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

42Dėl procesinio pobūdžio sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti

43Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.

44Pagal Įmonių restruktūrizavimo 23 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos.

45Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įstatymo nustatyta pareiga pranešti įmonės kreditoriams apie šaukiamą pirmąjį susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra svarbi kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos garantija. Įstatymo nustatytas terminas, prieš kurį įmonės kreditoriai turi būti informuojami apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, skirtas tam, kad jie turėtų galimybę pasirengti susirinkimui (išanalizuoti ir įvertinti duomenis dėl įmonės, kuriai siekiama taikyti restruktūrizavimo procesą) bei į jį atvykti. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymo nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas savaime nėra pagrindas teismui konstatuoti kreditorių susirinkimo priimto nutarimo negaliojimą ir atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar dėl konkretaus pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas.

46Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio, nustatančio procesinio pobūdžio sąlygas įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti, 2 dalį, jeigu pagrindinių kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą laikyti šį kreditorių susirinkimą pirmuoju; nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. Taigi pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimui restruktūrizuoti įmonę priimti reikia, kad susirinkime dalyvaujantys pagrindiniai kreditoriai atstovautų ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą.

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie 2009 m. birželio 20 d. įvykusį ŽŪB ,,Agrowill Kairėnai“ pagrindinių kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo kasatorius, kuris yra vienas iš pagrindinių kreditorių, buvo informuotas 2009 m. birželio 19 d., t. y. likus vienai dienai iki šio susirinkimo. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad nurodytame pagrindinių kreditorių susirinkime dalyvavo du pagrindiniai kreditoriai, turintys 77,41 proc. visų kreditorių balsų, jame vienbalsiai nutarta laikyti šį pagrindinių kreditorių susirinkimą pirmuoju ir pritarta įmonės restruktūrizavimui bei pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims. Kai yra nustatytos tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie teisėtos išvados, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas negalėjo lemti neteisėto šio kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo, nes trečiojo asmens turimi 6,3 proc. balsų nebūtų turėję lemiamos įtakos nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimui restruktūrizuoti įmonę priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta, jog trečiojo asmens (kasatoriaus) atstovui 2009 m. birželio 19 d. buvo pateikti dokumentai apie 2009 m. birželio 20 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau šis, peržvelgęs dokumentus, atsisakė juos priimti (T. 1, b. l. 25). Tai leidžia teigti, kad trečiajam asmeniui (kasatoriui) buvo žinoma apie šaukiamą 2009 m. birželio 20 d. susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo, tačiau jis, atsisakęs priimti pavėluotai pateiktą pranešimą, nesiėmė priemonių savo teisėms ginti (nereikalavo ilgesnio laiko susipažinti su dokumentais, žinodamas susirinkimo laiką, nenuvyko į šį susirinkimą).

48Dėl išdėstytų motyvų kasatoriaus argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, nagrinėjamu atveju esminio pažeidimo atmetami.

49Dėl susijusių su atsakovu kreditorių teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo

50Kasaciniame skunde teigiama, kad su atsakovu susiję asmenys, šiuo konkrečiu atveju – UAB „Žemės vystymo fondas 20“, kuri, kaip ir atsakovas, priklauso AB „Agrowill group“ valdomų įmonių grupei, – neturėjo teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje, reglamentuojančiame siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą priėmimą, nenustatyta kreditorių teisės balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo išimčių. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kviečiami visi kreditoriai, tarp jų ir kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį.

52Teisėjų kolegija visiškai sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad, inicijuojant restruktūrizavimo procesą, būtina vadovautis bendruoju teisės principu – sąžiningumo, įpareigojančiu civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų asmenų interesus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis). Neabejotinai galioja ir draudimas piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai preziumuojamas nesąžiningumas. Tai reiškia, kad, asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo yra nesąžiningas, privalo įrodyti nesąžiningumo faktą, jeigu įstatymo nenustatyta šios bendrosios taisyklės išimčių.

53Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien faktai, jog atsakovas ir vienas iš jo pagrindinių kreditorių priklauso vienai įmonių grupei, kontroliuojamai AB „Agrowill group“, patys savaime nepatvirtina, kad ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo procesas inicijuojamas nesąžiningai, piktnaudžiaujant teise. Tam būtina įrodyti, kad susijusių asmenų veiksmai, inicijuojant restruktūrizavimo procesą, yra nesąžiningi, be teisinio pagrindo varžantys ar pažeidžiantys kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštaraujantys įmonės restruktūrizavimo tikslui.

54Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ar pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkime balsavę su atsakovu susiję asmenys nepiktnaudžiavo savo teisėmis, ar dėl tokio balsavimo nekilo interesų konflikto.

55Pažymėtina, kad, teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą, trečiasis asmuo (kasatorius) tik nurodė, jog yra įtartini atsakovo ir vieno iš pagrindinių kreditorių UAB „Žemės vystymo fondas 20“ santykiai, tačiau motyvuotai nepagrindė, nepateikė įrodymų, dėl kurių nurodytų įmonių veiksmai galėtų reikšti nesąžiningą siekį iškelti restruktūrizavimo bylą ir piktnaudžiavimą šia teise.

56Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) teismui nepateikti visi šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai; 3) įmonei iškelta bankroto byla. Dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo vienas iš nurodytoje teisės normoje įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylą.

57Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

58Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog vadovautis kasacine tvarka priimtose nutartyse esančiais teisės taikymo išaiškinimais teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kasacinio teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas atitinkamas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. BAB „Lietuvos farmacija“, bylos Nr. 3K-3-525/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009, kt.).

60Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006, pateiktų teisės taikymo išaiškinimų.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai, jog tam tikrų kategorijų bylose, tarp jų ir restruktūrizavimo, teismas privalo veikti ex officio, taip pat kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, reikia nagrinėti įmonės finansinius sunkumus. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje, pasisakydama dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie, be kita ko, buvo grindžiami ir teismo pareigos veikti ex officio bei aiškintis įmonės finansinių sunkumų pobūdį, pažeidimu, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytą pareigą.

62Kasatoriaus teigimu, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005, pateikto išaiškinimo, kad kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymo terminas nėra suėjęs, nelaikytini pagrindiniais kreditoriais ir negali balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino kasatoriaus nurodytų abejonių, ar vienas iš pagrindinių kreditorių – AB DnB NORD bankas – turėjo teisę balsuoti dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepaisant to, kad nesuėję prievolių šiam kreditoriui įvykdymo terminai.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytoje kasacinio teismo nutartyje teisės normos, reglamentuojančios teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, buvo aiškintos iš esmės skirtingoje faktinėje situacijoje: byloje buvo nustatyta, kad įmonės, kuriai siekta inicijuoti restruktūrizavimo bylą, vadovo sudarytos su tam tikrais asmenimis garantijos sutartys nesukėlė teisinių padarinių įmonei, dėl to teismas konstatavo, jog nurodytų garantijų turėtojai negalėjo būti laikomi pagrindiniais kreditoriais ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime. Akivaizdu, kad kasatoriaus nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

64Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimo.

65Dėl kasatoriaus argumentų, kad nagrinėjamu atveju atsakovo įsipareigojimų kreditoriui AB DnB NORD bankui vykdymo terminas – nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 15 d., todėl šis kreditorius neturėjo teisės balsuoti 2009 m. birželio 20 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį pagrindinis kreditorius – tai kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Bylos duomenimis, AB DnB NORD bankas yra kreditorius, kurio reikalavimai 2009 m. birželio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo užtikrinti įkeitimu ir hipoteka (T. 1, b. l. 27; T. 2, b. l. 100-103; 110-114), taigi jis neabejotinai turėjo pagrindinio atsakovo kreditoriaus statusą.

66Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

67Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

68Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

69Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 21 d. pažymą dėl trečiojo asmens inicijuoto kasacinio proceso patirta 51,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

72Priteisti iš UAB „Litagros prekyba“ (juridinio asmens kodas 122012020) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 51,33 Lt (penkiasdešimt vienas litas 33 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB ,,Agrowill... 5. Ieškovas 2009 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti... 6. Ieškovas nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti... 12. 1. Įgyvendinant įstatymuose įtvirtintas ar įstatymų nedraudžiamas teises,... 13. 2. Apeliacinis teismas netaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmojo... 15. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 331... 16. 5. Apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. 1. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo įmone susiję asmenys neturi... 19. 2. Kasatorius, pažeisdamas draudimą, remiasi naujais įrodymais ir... 20. 3. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė Įmonių... 21. 4. Pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo... 22. 5. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be... 23. 6. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Dėl įmonės restruktūrizavimo proceso paskirties ir tikslo ... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo proceso tikslas –... 29. Pažymėtina tai, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita... 30. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos įmonės... 31. Dėl materialiųjų restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų ... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3... 34. Kasatorius, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nurodo, jog... 35. Kasatorius teisingai pažymi, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog... 36. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos... 38. Apeliacinės instancijos teismas tikrino pirmosios instancijos teismo nutarties... 39. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nors Įmonių restruktūrizavimo... 40. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo... 41. Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų... 42. Dėl procesinio pobūdžio sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti ... 43. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 44. Pagal Įmonių restruktūrizavimo 23 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą... 45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įstatymo nustatyta pareiga pranešti... 46. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio, nustatančio... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie 2009 m. birželio 20 d. įvykusį... 48. Dėl išdėstytų motyvų kasatoriaus argumentai dėl teisės normų,... 49. Dėl susijusių su atsakovu kreditorių teisės balsuoti dėl atsakovo... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad su atsakovu susiję asmenys, šiuo konkrečiu... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4... 52. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad,... 53. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien faktai, jog atsakovas ir... 54. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo,... 55. Pažymėtina, kad, teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos... 56. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 57. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos... 58. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko,... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog... 60. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti... 62. Kasatoriaus teigimu, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytoje kasacinio teismo nutartyje teisės... 64. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio... 65. Dėl kasatoriaus argumentų, kad nagrinėjamu atveju atsakovo įsipareigojimų... 66. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės byloje kilusiam... 67. Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 68. Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų ... 69. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 21 d. pažymą dėl... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 72. Priteisti iš UAB „Litagros prekyba“ (juridinio asmens kodas 122012020) į... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...