Byla 2-35/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB banko „SNORAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria panaikinta dalis laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-5593-259/2009 pagal ieškovo AB banko „SNORAS“ ieškinį atsakovams UAB „Dailima“, R. D. , D. D. , trečiajam asmeniui UAB „Dominestas“ dėl 500836,03 Lt skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB bankas „SNORAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Dailima“, R. D. , D. D. , trečiajam asmeniui UAB „Dominestas“, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 500836,03 Lt skolos, 8 proc. metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 7513,00 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 2504,33 Lt iš kiekvieno. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias kredito įstaigose bei pas trečiuosius asmenis.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo AB banko „SNORAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - areštavo atsakovams UAB „Dailima“, R. D. , D. D. , nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 500836,03 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, įmonės darbuotojais bei mokėti valstybei privalomus mokesčius. Areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą uždraudė parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.

5Dėl Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties atsakovės R. D. pateikė atskirąjį, kurį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi patenkino ir panaikino 2009 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl R. D. turto arešto, nurodydamas, kad 2007 m. kovo 7 d. kredito sutarties Nr. 031-97116 įvykdymas buvo ir yra užtikrintas nekilnojamojo turto – sandėlio, esančio ( - ), kurio vertė 840000 Lt, turtinių teisių – žemės nuomos teisės, bei piniginių lėšų, kurių bendra vertė 60000 Lt hipoteka. Hipoteka įkeisto turto vertė beveik du kartus didesnė nei reikalavimo suma.

6Atskiruoju skundu ieškovas AB bankas „SNORAS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

71. Teismas nurodė, kad atsakovų prievolių įvykdymas ieškovui yra jau kartą užtikrintas ir papildomi suvaržymai atsakovams nebeturėtų būti taikomi, tačiau hipoteka ir įkeitimu yra užtikrintas tik ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui UAB „Dominestas“, o ieškovo reikalavimas atsakovams, išskyrus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nėra užtikrintas.

82. Teismas rėmėsi tik ta aplinkybe, kad trečiojo asmens UAB „Dominestas“ turtas yra įkeistas ieškovui, tačiau, vertinant dabartinę ekonominę situaciją Lietuvoje bei rinkos tendencijas, tikėtina, kad pardavus turtą, gautų lėšų neužteks, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas.

93. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CK 6.80 str. 2 d. nuostata, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą, nagrinėjamu atveju į įkeistą turtą, tokiu būdu pažeisdamas teisėtą kreditoriaus interesą, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, bei ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

13Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, tuo atveju, kai ieškovo AB banko „SNORAS“ reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Šiuo atveju teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jis galėtų iš lėšų, gautų realizavus įkeitimu apsunkintą turtą, patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai įvertino tai, kad įkeisto turto realiai pakaktų teismo sprendimui pareikštiems dydžio reikalavimams įvykdyti. Teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą, pagrįstai šiuo atveju atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio reikalavimai iš esmės yra užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu. Pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis.

14Iš bylos duomenų matyti, kad kredito sutarties Nr. 031-97116 įvykdymas buvo ir yra užtikintas nekilnojamojo turto – sandėlio ( - ), kurio vertė 840001 Lt, turtinių teisių – žemės nuomos teisės, bei piniginių lėšų, kurių vertė 60000 Lt hipoteka. Tačiau apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimas atsakovams, išskyrus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra užtikrintas ir vertinant dabartinę ekonominę situaciją Lietuvoje bei rinkos tendencijas, tikėtina, kad pardavus turtą, gautų lėšų neužteks, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas ir pateikia naują 2009 m. kovo 4 d. įkeisto Turto vertės nustatymo ataskaitą. Iš Turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad įkeisto turto rinkos vertė 2009 m. kovo 4 d. yra 654001 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio reikalavimai yra 500836,03 Lt, o dabar įkeisto turto rinkos vertė yra 654001 Lt bei įkeista 60000 piniginių lėšų, kolegija daro išvadą, kad įkeisto turto visiškai pakanka ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

15Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai