Byla e2-3158-845/2017
Dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kredito unijos „( - )“ (buvęs pavadinimas – Kredito unija UAB „( - )“) ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas Kredito unija „( - )“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. G. 1024,07 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 227,49 EUR palūkanų, 14,91 EUR delspinigių, 35 EUR administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

4Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SV0020304/15 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė 1080 EUR kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (Sutarties 4.1.1 punktas). Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsiant mokėti įmokas, ieškovas 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. siuntė pretenzijas, ragindamas atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 21-22), o šiai nepadengus skolos, ieškovas 2016 m. rugsėjo 12 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove (e. b. l. 25). Kadangi atsakovė sutartinio įsipareigojimo grąžinti ieškovui kreditą dalimis tinkamai nevykdė, todėl liko skolinga 1024,07 EUR negrąžinto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

8Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. SV0020304/15 pagrindu tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo pareigos grąžinti paimto kredito dalį ir mokėti kredito administravimo mokestį tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1024,07 EUR negrąžinto kredito ir 35 EUR administravimo mokesčio.

9Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 227,49 EUR kompensacinių palūkanų bei 14,91 EUR delspinigių. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos detalizacijos, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. nesumokėtas sumas (e. b. l. 26-40). Tarp šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies sąlygose numatyta, kad nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal 48 proc. vartojimo kredito palūkanų normą. Šalys susitarė laikyti, kad nuostolių forma klientas atlygina unijai jos patirtus nuostolius dėl tolesnio kliento naudojimosi laiku negrąžinta kredito dalimi ir nesumokėtų palūkanų. Nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (Sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas). Sutarties specialiųjų sąlygų 13 punkte nurodyta, kad 0,05 proc. delspinigiai nustatomi tam, kad būtų užtikrintas kliento įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas.

10Nors šalys Sutartimi sulygo, kad nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (Sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas), tačiau, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, interesus ir akivaizdžiai prieštarauja vyraujančiais teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai sutarties atsisakyti. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Tokiu būdu aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nustatė, jog nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (Sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas), dar nereiškia, kad tokia sutarties sąlyga yra sąžininga ir pagrįsta. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

11Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovo Sutartyje įtvirtina sąlyga, leidžianti Sutarties pažeidimo metu ieškovui reikalauti iš atsakovės ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų yra akivaizdžiai nesąžininga atsakovės atžvilgiu bei prieštaraujanti vyraujančiais teismų praktikai. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos didesnės, todėl ieškovo apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į palūkanų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistinos 227,49 EUR kompensuojamosios palūkanos, o ieškovo reikalavimas dėl 14,91 EUR delspinigių atmestinas.

12CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1286,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 99 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 28,71 EUR (e. b. l. 42) žyminio mokesčio ir 242 EUR išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (e. b. l. 43-44), iš viso – 270,71 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

14Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovės G. G., a. k.: ( - ) ieškovo Kredito unijos „( - )“, į. k.: ( - ), naudai 1024,07 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 35 EUR nesumokėto kredito mokesčio, 227,49 EUR kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 1286,56 EUR (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 56 euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1286,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,71 EUR (du šimtus septyniasdešimt eurų 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

18Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

20Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio... 2. ieškovas Kredito unija „( - )“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio... 4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei adresuoti... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. šalys sudarė... 8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį,... 9. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 227,49 EUR kompensacinių... 10. Nors šalys Sutartimi sulygo, kad nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis... 11. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovo Sutartyje įtvirtina sąlyga,... 12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu,... 16. ieškinį patenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovės G. G., a. k.: ( - ) ieškovo Kredito unijos „( -... 18. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 19. Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto... 20. Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...