Byla 2S-1306-585/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos O. I. parašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, BAB bankas „Snoras“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos O. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos O. I. parašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, BAB bankas „Snoras“,

Nustatė

2Pareiškėja (skolininkė) O. I. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti areštą nekilnojamajam turtui: žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ), bei kilnojamajam turtui: sunkvežimiui Iveco Magirus 160-23, v/n ( - ). Nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas BAB banko „Snoras“ (išieškotojo) buvo perimtas neįvykus varžytinėms už labai mažą kainą. Apie turto perdavimo išieškotojui akto surašymą pareiškėja buvo informuota pavėluotai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nurodytam turtui, jis gali būti realizuotas ir pareiškėja patirs didelius nuostolius, bus priversta skelbti bankrotą. Teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę vien dėl didelės reikalavimo sumos. Banko perimtame name gyvena pareiškėjos šeima, tarp jų mažametis vaikas, kurio interesai nukentės bankui realizavus šį namą. Be to, realizuojant gyvenamąjį namą, kur yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, reikalingas teismo leidimas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos O. I. prašymą atmėtė. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia antstolio Roberto Vasiliausko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00009, kurioje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1411V/2009 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. I. išieškotojo BAB banko „Snoras“ naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, t.y. pareiškėja skundžia netinkamą jos informavimą apie varžytines, Turto perdavimo aktą išieškotojui už itin mažą kainą, netinkamai paskaičiuotas vykdymo išlaidas ir kt. Apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 str. 1 d. nuostatas, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – teismo sprendimo (skundo), kuris palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymo užtikrinimas, o pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundo dalykas nėra susijęs su prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyku. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėja prašo areštuoti, yra perleistas BAB bankui „Snoras“, bankas yra įregistravęs savo nuosavybės teises. Be to, nėra konkrečiai aišku, kokius antstolio veiksmus pareiškėja skundžia, kokius antstolio priimtus procesinius dokumentus vykdymo procese prašo panaikinti, kaip laikinosios apsaugos priemonės užtikrins palankaus jai teismo sprendimo šiuo klausimu įvykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas laikė nenustatęs teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

4Atskiruoju skundu pareiškėja O. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodė, kad priešingai, nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, jos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai buvo aiškiai suformuluoti, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakankami pagrįstas. Nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo teiginiu dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo, jos nuomone, pagrindas tam tikrai yra, nes kol kas neaišku, kaip bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų. Laikinųjų apsaugos priemonių nurodytam turtui netaikymas gali sąlygoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-06 išduoto vykdomojo rašto netinkamą vykdymą, kadangi priverstinio vykdymo tikslas yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą ir atsiskaityti su išieškotoju. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad skundo dalykas nėra susijęs su prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyku. Priešingai, vienas iš skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas yra turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimas, o jį panaikinus, pareiškėja vėl atgaus turtą iš BAB banko „Snoras“ ir galės ginčyti antstolio nustatytą pardavimo kainą bei kitus jo veiksmus. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, dabartinis turto savininkas gali jį perleisti iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, o tai padarys neįmanomu turto perdavimo akto panaikinimą, sudarantį vieną iš skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad BAB bankui „Snoras“ realizavus turtą, ji vis dar liks skolinga didelę pinigų sumą ir dėl kito turto ar santaupų neturėjimo bus priversta bankrutuoti. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas vien dėl didelės reikalavimo sumos, nors ir neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turi pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį 2014-01-08 buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą. Taigi, išieškojimas iš nurodyto turto O. I. skundo gavimo antstolio kontoroje metu buvo baigtas, įkeistas turtas perduotas išieškotojui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdomojo proceso dalyvių teises, tačiau šiam procesui pasibaigus, baigiasi ir visų jo dalyvių – antstolio ir proceso šalių teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimą nustato CPK 510 str., realiai jau nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebus pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai suponuoja išvadą, kad vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Atsiliepime pažymėta, kad O. I. pateiktą skundą gavus jau pasibaigus vykdymo procesui, klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, todėl ir laikinosios pasaugos priemonės negali būti taikomos. Antstolis taip pat nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą ir be pagrindo neapriboti kitos šalies teisių. Be to, minėtas O. I. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas ir perduotas nagrinėti teismui.

6Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

7Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (kilnojamojo bei nekilnojamojo turto areštą), teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų dalykas nėra susijęs su prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyku, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėja prašo areštuoti, yra perleistas išieškotojui BAB bankui „Snoras“, kuris yra įregistravęs savo nuosavybės teises. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrindė savo prašymo, t.y. nenurodė, kokiu būdu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

9Minėta, kad suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1411V/2009 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. I. išieškotojo BAB banko „Snoras“ naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių (vykdomoji byla Nr. 0179/11/00009). 2014-01-08 turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perleista BAB bankui „Snoras“ nuosavybės teisė į iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - )). Nagrinėjamos bei nurodytos vykdomosios bylos duomenys rodo, kad įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procesui pasibaigus ir toliau tęsiant išieškojimą, 2014-02-21 turto arešto aktu areštuotas pareiškėjai O. I. priklausantis sunkvežimis „IVECO MAGIRUS 160-23“, v/n ( - ). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2014-04-28 nutartimi (šiuo metu neįsiteisėjusia) iš dalies patenkintas pareiškėjos O. I. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00009 ir antstolis R.Vasiliauskas įpareigotas pateikti pareiškėjai išieškomos 334 481,48 Lt sumos paskaičiavimą, o kiti pareiškėjos skundo reikalavimai (panaikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pripažinti paskelbtas varžytynes negaliojančiomis; atnaujinti apskundimo terminą dėl neprotingai mažos kainos; pripažinti negaliojančiu 2014-01-08 turto perdavimo išieškotojui aktą; panaikinti 2014-02-21 turto (sunkvežimio) arešto aktą; pripažinti, kad antstolis netinkamai informavo pareiškėją apie vykdymo proceso veiksmus; sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kt.) atmesti.

10Atskirajame skunde O. I. laiko nepagrįsta skundžiamoje nutartyje pateiktą išvadą, kad skundo dalykas nėra susijęs su prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyku, taip pat nesutinka su teismo pateiktu jos skundo dėl antstolio veiksmų vertinimu, kad jame nesimato, kokie antstolio veiksmai bei priimti patvarkymai skundžiami ir kaip prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užtikrintų šiuos skundo reikalavimus. Su šia apeliantės nuomone iš dalies sutiktina, kadangi pareiškėja pakankamai aiškiai suformulavo 2014-03-10 skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus (jie išvardyti anksčiau). Be to, vienu iš reikalavimų (pripažinti negaliojančiu 2014-01-08 turto perdavimo išieškotojui aktą) pareiškėja siekia panaikinti antstolio veiksmą, sudariusį pagrindą išieškotojo nuosavybei į įkeistą turtą atsirasti; kitu reikalavimu (panaikinti 2014-02-21 sunkvežimio arešto aktą) nesutinka su šio turto arešto bei įkainavimo procedūra; todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas nurodytus objektus areštuoti CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., p. pagrindais yra susijęs su skunde dėl antstolio veiksmų pareikštais reikalavimais. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės sąsajos su ieškinyje (prašyme, skunde) pareikštais reikalavimais nėra vienintelė sąlyga, kurią būtina vertinti teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas tokio sprendimo įvykdymas, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

12Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai įvertino aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas, kurį prašoma areštuoti, yra perleistas išieškotojui, kuris šį turtą yra įregistravęs savo vardu viešajame registre. Perdavus žemės sklypą su gyvenamuoju namu išieškotojui, antstolis iš esmės įvykdė jo žinioje esantį vykdomąjį dokumentą - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1411V/2009, kuriuo nurodyta priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pasibaigęs vykdymo procesas reiškia ir tai, kad baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nors vykdomoji byla dar nėra pasibaigusi (įvykdžius minėtą hipotekos teismo nutartį, išieškojimas tęsiasi, kadangi BAB bankui „Snoras“ perėmus turtą, jo reikalavimai nėra patenkinti visa apimtimi), laikytina, kad minėto vykdomojo dokumento vykdymas yra pasibaigęs, todėl atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti skolininko nurodomą jo pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-225/2009).

13Nagrinėjamoje byloje aktualu yra tai, kad pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, prašė pripažinti negaliojančiu 2014-01-08 turto perdavimo išieškotojui aktą. Jei šis skundo reikalavimas būtų patenkintas, ir atitinkamas antstolio veiksmas panaikintas, tai iš esmės reikštų grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 str.) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, išieškotojui perduoto turto grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių (ar be varžytynių) aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-434/2008). Taip pat, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-90/2009).

14Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atlikęs O. I. skunde pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą, pagrįstai suabejojo dėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo (išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų) priėmimo tikimybės, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus bei jų taikymo pagrindus ir pagrįstai jų netaikė. Be to, teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012). Aplinkybė, kad O. I. skundas dėl antstolio veiksmų dalyje dėl reikalavimų, kurių užtikrinimui buvo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo atmestas, taip pat patvirtina skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

15Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso teisės normų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą laikinųjų pasaugos priemonių taikymo praktiką, šio instituto esmę ir tikslus, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjos atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

16Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., 336 - 339 str., str., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. I. atskirąjį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai