Byla I-719-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2013 m. gruodžio 23 d. papildė, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, po 57,92 Eur (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną parą, praleistą prirūkytoje kameroje, ir po 14,48 Eur (50 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną parą, praleistą perpildytoje kameroje (I t., b. l. 1–4, 66–67).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) laikytas teisės aktų reikalavimų, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, neatitinkančiomis antisanitarinėmis sąlygomis. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

62.1. Pasak pareiškėjo, nebuvo užtikrinta jo teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normą Nr. 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimas, tvarka, sveikatos priežiūra“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatyto minimumo, t. y. 3,6 m2, reikalavimus, Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį, Konvencijos 3 straipsnį. Atsakovės atstovas tai darydavo sąmoningai, kamerose iš anksto įrengdamas daugiau miegamųjų vietų, nei tai leidžiama pagal gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas teigia, kad jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista šiais laikotarpiais: nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 3 kalėjo 3 asmenys; nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 18 kalėjo 6-7 asmenys; nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 3 kalėjo 3 asmenys; nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 8 kalėjo 4-5 asmenys; nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. liepos 21 d. drausmės grupės kameroje Nr. 12 buvo 5 vietos; nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 buvo 6, vėliau 7 vietos; nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. drausmės grupės kameroje Nr. 12 kalėjo 5 asmenys; nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 buvo 6, vėliau 7 vietos; nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 buvo 6, vėliau 7 vietos; nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8D kalėjo 5 asmenys; nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės kameroje Nr. 5; nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 1D kalėjo 4 asmenys. Pareiškėjo manymu, jam nepateikus tikslių duomenų, teismas minimalųjį gyvenamąjį plotą turėtų apskaičiuoti pagal įrengtų gulimų vietų skaičių, atėmus sanitariniam mazgui tenkantį plotą. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas drausmės grupės kameroje Nr. 12 buvo kalinamas 270 parų, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą. Pareiškėjo teigimu, iš viso 390 dienų nebuvo užtikrinta minėta pareiškėjo teisė. Dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą, jis negalėjo išsimiegoti, pasidarė dirglus, sutriko jo visavertis gyvenimas, jis jautėsi suvaržytas, nepatogiai, tai jam sukėlė emocinę depresiją. Perpildytose kamerose kubinė oro talpa yra mažesnė, tai neigiamai veikė pareiškėjo, sergančio kvėpavimo takų ligomis, sveikatą.

72.2. Pareiškėjas nerūko, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, todėl jautriai reaguoja į tabako dūmais užterštą orą. Jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas jį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų, tačiau jo prašymai būdavo ignoruojami. Departamentui davus nurodymą pareiškėją laikyti atskirai nuo rūkančiųjų, situacija pagerėdavo tik laikinai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2011 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nutartimi Nr. A756-1160/2012 paliko nepakeistą, pripažino Vilniaus PN elgesį neteisėtu ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, net ir priėmus minėtus VAAT ir LVAT sprendimus, nepaisant Teisingumo ministerijos ir Seimo nario kreipimųsi, pareiškėjas ir toliau buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais šiais laikotarpiais: nuo 2011 m. liepos 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. drausmės grupės kameroje Nr. 12, kurios plotas apie 10 kv. m, kartu su rūkančiaisiais R. M. ir A. B.; nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurios dydis apie 10 kv. m, kartu su rūkančiu K. D.; nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurios dydis apie 10 kv. m, kartu su rūkančiu A. K.; nuo 2011 m. rugpjūčio 29 iki 2011 m. rugsėjo 14 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurios dydis apie 10 kv. m, kartu su rūkančiu T. Š. ir A. M.; nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 12, kartu su rūkančiu G. D.; nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 5, kartu su rūkančiais G. D., A. M.; nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 9, kartu su rūkančiu J. M.; nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 1 kartu su rūkančiais R. G., G. D., A. M.. Pareiškėjas kartu su rūkančiais asmenimis kalėjo 134 paras. Visiems yra žinoma, kad mažiausiai 90 proc. nuteistųjų yra rūkantys asmenys, taigi aišku, kad pareiškėjui su šiuo pažeidimu tekdavo susidurti dažnai. Pareiškėjo manymu, šioje byloje daugelio aplinkybių įrodinėti nereikia, kadangi analogiški Vilniaus PN padaryti pažeidimai jau buvo nustatyti minėtais VAAT ir LVAT sprendimais. Pareiškėjas kentėjo matydamas, kad jo teisių niekas negali apginti ir jos toliau pažeidinėjamos Vilniaus PN, jį laikant kartu su rūkančiais. Toliais savo veiksmais Vilniaus PN žalojo pareiškėjo sveikatą, žemino jo orumą, sukėlė jam depresiją, nepatogumus, jis negalėjo ramiai miegoti, dėl kvėpavimo takų ligų 16 kartų kreipėsi į gydytojus, kurie kiekvieną kartą jam skyrė gydymą. Pareiškėjui buvo daromas spaudimas pasirašyti sutikimą būti vienoje kameroje su rūkančiaisiais, patvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad rūkantys jau nerūko. Dėl Vilniaus PN veiksmų pareiškėjui padažnėjo dusulio priepuoliai, atsirado fobija uždaroms patalpoms.

82.3. Pasak pareiškėjo, nurodyti faktai patvirtina, jog atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, tokiais neteisėtais jos veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys asmenų kalinimo sąlygas. Pareiškėjas dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė žalą, kadangi buvo žalojama jo sveikata, žeminamas jo orumas, pažeistas privatumas, suvaržyta judėjimo laisvė, taigi, jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

92.4. Pareiškėjas teigia, kad kalint baudos izoliatoriuje teisės aktai numato tik 1 valandos trukmės pasivaikščiojimą per parą. Taigi pareiškėjas negalėjo laisvai kada panorėjęs išeiti pasivaikščioti. Kalėdamas drausmės grupėje, pareiškėjas visą laiką buvo užrakintas, kadangi Vilniaus PN nesugebėjo užtikrinti jo saugumo. Prašymą, kad būtų laikomas užrakintas, pareiškėjas parašė atsakovės atstovo įkalbėtas. Be to, Vilniaus PN netinkamai organizavo kalinimo tvarką drausmės grupėje, kadangi sudarė sąlygas keliems suimtiesiems būti viršesniems kitų atžvilgiu.

102.5. Visos nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos už atsisakymą vykdyti nurodymus. Pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, vengdamas konfliktų, o atsakovės atstovas nesiaiškino ir nešalino galimo konflikto priežasčių, bet nubaudė pareiškėją.

11II

12Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir skundo papildymą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 14–17, 74–75, 191–192).

131. Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2009 m. gruodžio 18 d., o 2012 m. rugsėjo 7 d. jis buvo paleistas, atlikęs bausmę. Neįmanoma nustatyti, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu asmenų gyveno kamerų tipo patalpoje, kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami. Tačiau nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

142. Pagal teismų praktiką, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, jie turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesunkiai įveikiamos. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Vien skunde nurodytos aplinkybės dėl patalpų ploto, pareiškėjui negalėjo sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos įstaigose.

153. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės atliko baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose, patekimas į kurias priklausė tik nuo jo paties valios. Pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą.

164. Pareiškėjo argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės, per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo patalpų inventoriaus yra nepagrįsti. Nuteistieji Vilniaus PN direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Bausmę atlikdamas drausmės grupėje, pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje buvo užrakinamas tik nakčiai. Dienos metu O. B. galėjo laisvai vaikščioti po drausmės grupei priklausančią teritoriją. Nuteistieji gali užsiimti pataisos namuose leistina veikla. Vilniaus PN drausmės grupei skirtas plotas pasivaikščiojimams ir laisvalaikiui yra gana didelis ir erdvus. Galiojančių teisės aktų reikalavimai, susiję su suteikta teise pasivaikščioti, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas skundų dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo, per mažo gyvenamųjų patalpų, kamerų tipo patalpų, baudos izoliatoriaus patalpos ploto ar blogo įrengimo Vilniaus PN administracijai nebuvo pateikęs.

175. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Kamerų tipo patalpos yra įrengtos pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, ir aprūpintos inventoriumi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas.

186. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimą neįgyvendinimo įtaką sveikatos būklei. Pagal pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, pareiškėjas į specialistus kreipėsi dėl kito pobūdžio sveikatos sutrikimų.

197. Rūkyti bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems negalima. Vilniaus PN lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje yra įrengta speciali vieta rūkymui, o už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami. 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. kovo 14 d. paaiškinimuose, pateiktuose perkeliant jį atlikti nuobaudą paskirtose patalpose, pareiškėjas nurodė, kad pageidauja bausmę atlikti su nerūkančiais. Į šiuo pareiškėjo prašymus buvo atsižvelgta. Nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18 pareiškėjas bausmę atlikinėjo su nerūkančiais. Jokių skundų buvimo baudos izoliatoriuje metu pareiškėjas Vilniaus PN administracijai nebuvo pateikęs. Pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 1DK nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d., jis pateikė 2012 m. kovo 15 paaiškinimą, kad sutinka laikinai būti kameroje su rūkančiais A. M., R. G., G. D.. Pareiškėjo skundų dėl jo laikymo kartu su rūkančiais Vilniaus PN administracija nėra gavusi.

208. Dalis pareiškėjo teismui nurodytų aplinkybių jau buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013, kurioje LVAT yra priėmęs galutinį sprendimą. Pareiškėjas klaidingai nurodo buvimo kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuose periodus. Tokia pati, kaip ir šioje byloje, informacija apie pareiškėjo laikymo kameras ir periodus buvo pateikta ir administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013.

219. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios jam trukdė daugiau nei vienerius metus nuo bausmės atlikimo pabaigos kreiptis į teismą su skundu dėl jo pažeistų teisių gynimo.

22III

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje (I t., b. l. 107–109) administracinę bylą Nr. I-2324-426/2014 nutraukė.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 14 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013, kuriame išnagrinėtas tapatus pareiškėjo O. B. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 30 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo Vilniaus pataisos namuose sveikatą neigiamai veikiančiomis bei antisanitarinėmis, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Šis pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, jam priteista 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00659-2011-7), kuriame išnagrinėtas pareiškėjo O. B. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo; šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Šis pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjui priteista 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-2324-426/2014 pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių. Skundų pagrindas yra iš esmės tapatus, nes grindžiami ta pačia aplinkybe – netinkamomis laikymo sąlygomis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laikotarpiu. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad teismų sprendimai, kuriuose išnagrinėti ankstesni pareiškėjo skundai yra įsiteisėję, todėl bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.

25IV

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą, 2014 m. birželio 25 d. nutartimi Nr. AS662-675/2014 (I t., b. l. 119–123) atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo O. B. skundą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą, kuriame teismas pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, paliko nepakeistą. Minėtoje byloje neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, dėl netinkamo apšvietimo kamerose, kuriose jis buvo laikomas, dėl jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimo. Kitu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriame teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, paliko nepakeistą. Minėtoje byloje neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų dėl to, jog nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis. Administracinėje byloje Nr. I-2324-426/2014 pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, dėl to, jog atskirais laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to, jog iki 2010 m. gegužės 11 d., taip pat nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. jam kalint kamerose nebuvo užtikrintas priklausantis gyvenamasis kameros plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-2324-426/2014 pareiškėjo pareikšto skundo negalima vertinti kaip tapataus skundams, kurie buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012. Taigi, pareiškėjo nagrinėjamu atveju reiškiamas skundas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau grindžiamas naujomis aplinkybėmis, todėl jis reiškiamas ne tuo pačiu pagrindu kaip minėti išnagrinėti skundai.

28V

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime (I t., b. l. 149–152) pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė jam 1955 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

30Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismas nustatė, kad galimai padarytą žalą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kildina iš to, kad buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. iš to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas užtikrinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. kad Vilniaus PN administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas atskirose patalpose atskirais laikotarpiais 450 dienų buvo laikomas pažeidžiant nustatytus plotų reikalavimus.

31VI

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus PN apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. A-2353-146/2015 (I t., b. l. 173–182) apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo O. B. skundą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo už laikymą neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos pareiškė beveik už visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus PN laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2012 m. kovo 16 d., o pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime išnagrinėjo ir pasisakė dėl laikotarpio nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., tačiau nepasisakė šiuo aspektu dėl laikotarpio nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. Nors pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikymą kartu su rūkančiais asmenimis šioje administracinėje byloje pareiškė už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 30 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (su nedidelėmis pertraukomis), pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl laikotarpio nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Pagal pareiškėjo skundo papildyme pateiktus skaičiavimus jis kartu su rūkančiais asmenimis nuo 2011 m. liepos 30 d. iki 2012 m. kovo 16 d. buvo laikomas iš viso 134 paras. Į atsakovo atstovo 2013 m. lapkričio 4 d. atsiliepimą į pareiškėjo skundą neįtraukti bei kitame dokumente teismui nepateikti duomenys, kokioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas 12 mėnesių nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., nors iš nuteistojo nusižengimų registracijos kortelės matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – pervedimas į drausmės grupę 12 mėnesių, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje nenustatė ir sprendime nepasisakė, kokios buvo pareiškėjo galimybės, atliekant bausmę atsakovo nurodytų paskirčių gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atitinkamais laikotarpiais buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir / ar neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos, būti pataisos namų teritorijoje (lauke), užsiimti atitinkama veikla atitinkamose pataisos namų patalpose, kuriose nerūkoma. Šių aplinkybių nustatymui byloje turi būti renkami nauji įrodymai. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai nustatė ginčo dėl neturtinės žalos laikotarpį, už kurį pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir dėl dalies ginčo laikotarpio byloje nepasisakė, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

34VII

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendime (II t., b. l. 12–18) pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

36Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. spalio 9 d. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Vilniaus PN administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodė pageidaujantis bausmę atlikti su nerūkančiais asmenimis, todėl nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. baudos izoliatoriuje Nr. 18 buvo laikomas su nerūkančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas 2012 m. kovo 14 d. paaiškinime taip pat išreiškė pageidavimą būti laikomas kartu su nerūkančiaisiais, tačiau, remiantis pareiškėjo 2012 m. kovo 15 d. paaiškinimu, jis sutiko laikinai būti vienoje kameroje su rūkančiais nuteistaisiais. Būdamas Vilniaus PN, pareiškėjas į administraciją dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų daugiau nesikreipė. Tokiu atveju negali būti konstatuota, kad Vilniaus PN administracija nesiėmė reikiamų veiksmų ir pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjui bronchitas diagnozuotas dar 2010 m. balandžio 1 d., o lėtinis bronchitas – 2010 m. liepos 17 d., t. y. gerokai iki pareiškėjo nurodomo laikotarpio, kai buvo laikomas su rūkančiais nuteistaisiais, dėl ko esą pablogėjo jo sveikata. Teismo vertinimu, nustatyti faktiniai duomenys nepatvirtina jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo susirgimo kvėpavimo takų ligomis ir jo galimo buvimo kartu su rūkančiaisiais, todėl padarė išvadą, kad pataisos namų administracija tinkamai veikė, siekdama užtikrinti, jog būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke, o neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

37VIII

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus PN apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 30 d. nutartyje Nr. A-3734-502/2016 (II t., b. l. 42–49) apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo O. B. skundą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas pirminiame skunde nurodė laikotarpį, kuriuo buvo pažeista jo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., vėlesniame skundo papildyme tikslino tik laikotarpį, kuomet buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo bei laikymo su rūkančiais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2012 m. kovo 16 d. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neužtikrinimo vienam asmeniui tenkančio teisės aktuose nustatyto kameros ploto laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. būtų atsisakęs ar aiškiai nurodęs, kad prašo neturtinės žalos tik iki 2012 m. kovo 16 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui konkrečiai ir aiškiai nurodyti laikotarpį, už kurį prašo priteisti neturtinę žalą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog drausmės grupės kameros Nr. 12D plotas, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. yra 14,89 m2, tuo tarpu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 18 d. tos pačios kameros plotą nurodė 13,59 m2. Iš atsakovės atstovo pateiktų drausmės grupės gyvenamųjų patalpų plano su jame nurodytais patalpų plotais matyti, kad kameros Nr. 12D plotas yra 13,59 m2 (patalpos indeksas plane pažymėtas 24-1), sanitarinio mazgo plotas – 1,30 m2 (patalpos indeksas plane pažymėtas 24-2), todėl šiuo atveju teismas nepagrindė, kodėl vienu atveju į kameros plotą (drausmės grupėje) įskaičiavo sanitarinio mazgo plotą, kitu atveju neįskaičiavo. Skirtingai nurodydamas tos pačios kameros plotą, neteisingai apskaičiavo ir laikotarpį, kada pareiškėjo teisė būti kalinamam kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų 3,6 m2 ploto, buvo pažeista (nepažeista). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

40Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

41I

42Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

431. Pareiškėjas O. B. Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas šiose patalpose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir Vilniaus PN 2016 m. vasario 8 d. raštą Nr. 9-824(03) (I t., b. l. 14–17, 191–192; II t., b. l. 32)):

44– nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 12;

45– nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 7 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 3 (plotas – 12,01 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos;

46– nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 22 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18 (plotas – 28,76 m2), įrengtos 7 miegamosios vietos;

47– nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. sausio 26 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 3 (plotas – 12,01 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos;

48– nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. drausmės grupės patalpoje Nr. 8D (plotas – 13,71 m2), įrengtos 5 miegamosios vietos;

49– nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. liepos 21 d. drausmės grupės patalpoje Nr. 12D (plotas – 13,59 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

50– nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2010 m. liepos 27 d. drausmės grupės patalpoje Nr. 6D (plotas – 13,06 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

51– nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18 (plotas – 28,76 m2), įrengtos 7 miegamosios vietos;

52– nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 11(plotas – 12,62 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos;

53– nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (bendras plotas – 14,89 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

54– nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18 (bendras plotas – 30,47 m2), įrengtos 7 miegamosios vietos;

55– nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18 (bendras plotas – 30,47 m2), įrengtos 7 miegamosios vietos;

56– nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 8D (bendras plotas – 15,35 m2), įrengtos 5 miegamosios vietos;

57– nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 25 d. baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 12D (bendras plotas – 14,89 m2), įrengtos 3 miegamosios vietos;

58– nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 18 d. drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (bendras plotas – 14,89 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

59– nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d. drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 5D (bendras plotas – 14,57 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

60– nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. kovo 14 d. drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 7D (bendras plotas – 14,4 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

61– nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 1DK (bendras plotas – 12,69 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos;

62– nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. patalpoje Nr. 4D (bendras plotas – 14,66 m2), įrengtos 4 miegamosios vietos.

632. Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. paaiškinime, skirtame Vilniaus PN direktoriui, nurodė, kad laikinai sutinka būti vienoje kameroje su rūkančiaisiais A. M., R. G. ir G. D. (I t., b. l. 59).

643. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. kovo 14 d. paaiškinimuose, skirtuose Vilniaus PN direktoriui, prašė kameroje jį laikyti su nerūkančiais, kadangi jis nerūko (I t., b. l. 58, 60).

654. Pareiškėjas buvimo Vilniaus PN laikotarpiu padarė šiuos nusižengimus (žr. Vilniaus PN su atsiliepimu pateiktus duomenis (I t., b. l. 21–23)):

66– 2009 m. gruodžio 23 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai jam 2009 m. gruodžio 24 d. paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų;

67– 2010 m. sausio 7 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m. sausio 8 d. jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų;

68– 2010 m. sausio 22 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai tą pačią dieną jam paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 4 paroms;

69– 2010 m. sausio 26 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m. sausio 27 d. jam paskirta drausminė nuobauda –pervedimas į drausmės grupę 6 mėnesiams;

70– 2010 m. liepos 27 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai tą pačią dieną jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų;

71– 2010 m. rugpjūčio 11 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m. rugpjūčio 12 d. jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 6 paroms;

72– 2010 m. rugpjūčio 17 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m. rugpjūčio 18 d. jam paskirta drausminė nuobauda – pervedimas į drausmės grupę 12 mėnesių;

73– 2011 m. rugpjūčio 18 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai tą pačią dieną jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms;

74– 2011 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011 m. rugpjūčio 24 d. jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms;

75– 2011 m. rugpjūčio 30 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011 m. rugpjūčio 31 d. jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 14 parų;

76– 2011 m. rugsėjo 14 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011 m. rugsėjo 15 d. jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų;

77– 2011 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. rugsėjo 25 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011 m. rugsėjo 26 d. jam paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams;

78– 2012 m. kovo 14 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2012 m. kovo 15 d. jam paskirta nuobauda (ne drausminė)– izoliuotas laikymas kamerų tipo patalpose;

79– 2011 m. rugsėjo 13 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011 m. rugsėjo 14 d. jam paskirta drausminė nuobauda – pervedimas į drausmės grupę 6 mėnesiams.

805. Pareiškėjo teismui pateiktas 2012 m. balandžio 23 d. išrašas iš medicininės patvirtina, kad pareiškėjas dėl kvėpavimo takų ligų kreipėsi į šeimos gydytoją ir jam: 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. balandžio 6 d., 2010 m. balandžio 21 d., 2010 m. gegužės 21 d. buvo diagnozuotas bronchitas; 2010 m. liepos 14 d., 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. spalio 11 d. buvo diagnozuotas lėtinis bronchitas; 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. sausio 20 d., 2011 m. kovo 29 d., 2011 m. gegužės 26 d. buvo diagnozuotas obstrukcinis bronchitas; 2011 m. liepos 27 d., 2011 rugpjūčio 25 d., 2011 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. gruodžio 15 d., 2012 m. vasario 3 d. buvo diagnozuotas lėtinis bronchitas kortelės (I t., b. l. 137–138).

816. Remiantis Vilniaus PN pateiktais pareiškėjo sveikatos duomenimis, 2009 m. gruodžio 21 d. pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas sveikatos nusiskundimų neturi, rūko; 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. balandžio 6 d. jam diagnozuotas bronchitas, 2010 m. liepos 14 d., 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. liepos 27 d., 2011 m. rugsėjo 25 d. – lėtinis bronchitas, 2011 m. sausio 13 d., 2011 m. gegužės 26 d. – obstrukcinis bronchitas (I t., b. l. 29–57).

827. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 nagrinėjo O. B. skundą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. liepos 7 d. tuo aspektu, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Minėtu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 nepakeistą.

838. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013 buvo nagrinėjamas O. B. skundas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. vasario 27 d. Šioje byloje pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad jo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista. Teismas jo nusiskundimus išnagrinėjo tuo apsektu, ar pasivaikščiojimų kiemelių stogai turi būti atviri, ar Vilniaus PN, uždengusi stogus, palikdama 0,5 m tarpą nuo gyvenamojo korpuso, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013 nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemelių uždengimas neatitinka jų įrengimui nustatytų reikalavimų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad per neuždengtą tarpą į kiemelius nepatekdavo pakankamas oro kiekis, ir tuo būtų pažeista pareiškėjo teisė 1 valandą būti gryname ore. Teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendime taip pat nustatyta, jog pareiškėjas skundo papildyme teigė, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo aplinkybių, kada, su kokiais rūkančiais asmenimis, kokiose kamerose jis buvo laikomas, todėl teismas šių jo argumentų nevertino. Teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendime iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad atsakovė nepašalino pažeidimų dėl per mažos dirbtinės apšvietos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. priėmė nutartį Nr. A520-2207/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84II

851. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas O. B. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti po 57,92 Eur (200 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną parą, praleistą prirūkytoje kameroje, ir po 14,48 Eur (50 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną parą, praleistą perpildytoje kameroje (I t., b. l. 1–4, 66–67).

862. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

87Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

88„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

89Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

90Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

913. Teismas iš karto pabrėžia, kad pareiškėjo O. B. reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiaisiais nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. liepos 7 d. negali būti tenkinamas, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 jau išsprendė šį klausimą, todėl šioje dalyje administracinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

924. Kita vertus, pareiškėjas itin reiškė nusiskundimus dėl trūkstamo ploto visą jo laikymo Vilniaus pataisos namuose laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

934.1. Šiuo aspektu itin svarbu tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2013 m. spalio 9 d. (žr. voką, I t., b. l. 11), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas, įvertinęs pareiškėjo buvimo Vilniaus pataisos namuose kamerų plotus (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) konstatuoja, jog nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. spalio 8 d., pareiškėjas kai kuriais laikotarpiais buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas O. B. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. spalio 8 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

944.2. Kita vertus, teismas, įvertinęs pareiškėjo O. B. buvimo Vilniaus pataisos namuose kamerų bendrus plotus (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) konstatuoja, jog pareiškėjui O. B. būnant Vilniaus pataisos namuose nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (iš viso 17 parų) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto nustatyti reikalavimai. Teismo vertinimu, ši neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais; juolab, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo baudos izoliatoriuje. Be abejonės, teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2013 m. spalio 9 d. (žr. voką, I t., b. l. 11).

955. Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Pabrėžtina, kad įrodymų visetas (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus, taip pat raštiškus liudytojų parodymus (I t., b. l. 8-10)) įrodo, kad pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiaisiais, be to, Vilniaus pataisos namai neįrodė priešingai. Kita vertus, teismas spręsdamas dėl bylos dydžio atsižvelgia, kad pareiškėjas taip pat davė ir sutikimus būti su rūkančiaisiais.

966. Pabrėžtina, kad Vilniaus pataisos namai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o motyvai, kad jie nėra kalti dėl pažeidimų nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

97Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Vilniaus pataisos namuose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl Vilniaus pataisos namų kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

98Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

99Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

100Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytose patalpose, be to, kartu su rūkančiais asmenimis, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas O. B. Vilniaus pataisos namuose 17 parų buvo laikomas perpildytose (tiesa – nežymiai) patalpose, tačiau 14 mėnesių su rūkančiaisiais), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į tai, kad pareiškėjas vėlai kreipėsi į teismą su skundu, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2008 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis Vilniaus pataisos namuose įvertinamas 430 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. Teismo vertinimu, didesnės negu 430 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

101Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

102Administracinę bylą Nr. I-719-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04970-2013-9) dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo O. B. laikymo Vilniaus pataisos namuose nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. liepos 7 d. kartu su rūkančiaisiais nutraukti.

103Pareiškėjui O. B., a. k. ( - ) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Vilniaus pataisos namuose.

104Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

105Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, nebuvo užtikrinta jo teisė į minimalųjį... 7. 2.2. Pareiškėjas nerūko, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, todėl... 8. 2.3. Pasak pareiškėjo, nurodyti faktai patvirtina, jog atsakovė neveikė... 9. 2.4. Pareiškėjas teigia, kad kalint baudos izoliatoriuje teisės aktai numato... 10. 2.5. Visos nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos už atsisakymą vykdyti... 11. II... 12. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimuose į... 13. 1. Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2009 m. gruodžio 18 d., o 2012 m.... 14. 2. Pagal teismų praktiką, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą... 15. 3. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės atliko baudos izoliatoriuose ar... 16. 4. Pareiškėjo argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės, per mažo... 17. 5. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006... 18. 6. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kurių... 19. 7. Rūkyti bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose... 20. 8. Dalis pareiškėjo teismui nurodytų aplinkybių jau buvo išnagrinėtos... 21. 9. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios jam trukdė daugiau nei... 22. III... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 14... 25. IV... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Lietuvos... 28. V... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime (I t.,... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus... 31. VI... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus PN... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas... 34. VII... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendime... 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į atsakovės... 37. VIII... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus PN... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas... 40. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 41. I... 42. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 43. 1. Pareiškėjas O. B. Vilniaus pataisos namuose buvo... 44. – nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. baudos... 45. – nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 7 d. baudos izoliatoriaus... 46. – nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 22 d. baudos izoliatoriaus... 47. – nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. sausio 26 d. baudos izoliatoriaus... 48. – nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. drausmės grupės... 49. – nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. liepos 21 d. drausmės grupės... 50. – nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2010 m. liepos 27 d. drausmės grupės... 51. – nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. baudos izoliatoriaus... 52. – nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. baudos... 53. – nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. drausmės... 54. – nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. baudos... 55. – nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. baudos... 56. – nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. baudos... 57. – nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 25 d. baudos izoliatoriaus... 58. – nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 18 d. drausmės grupės... 59. – nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d. drausmės grupės... 60. – nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. kovo 14 d. drausmės grupės... 61. – nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. kovo 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr.... 62. – nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. patalpoje Nr. 4D (bendras... 63. 2. Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. paaiškinime, skirtame Vilniaus PN... 64. 3. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. kovo 14 d.... 65. 4. Pareiškėjas buvimo Vilniaus PN laikotarpiu padarė šiuos nusižengimus... 66. – 2009 m. gruodžio 23 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai jam... 67. – 2010 m. sausio 7 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m.... 68. – 2010 m. sausio 22 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai tą... 69. – 2010 m. sausio 26 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2010 m.... 70. – 2010 m. liepos 27 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai tą... 71. – 2010 m. rugpjūčio 11 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai... 72. – 2010 m. rugpjūčio 17 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai... 73. – 2011 m. rugpjūčio 18 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai... 74. – 2011 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai... 75. – 2011 m. rugpjūčio 30 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai... 76. – 2011 m. rugsėjo 14 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011... 77. – 2011 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. rugsėjo 25 d. nevykdė administracijos... 78. – 2012 m. kovo 14 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2012 m.... 79. – 2011 m. rugsėjo 13 d. nevykdė administracijos reikalavimų, už tai 2011... 80. 5. Pareiškėjo teismui pateiktas 2012 m. balandžio 23 d. išrašas iš... 81. 6. Remiantis Vilniaus PN pateiktais pareiškėjo sveikatos duomenimis, 2009 m.... 82. 7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis,... 83. 8. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis,... 84. II... 85. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas 86. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 87. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 88. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 89. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 90. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 91. 3. Teismas iš karto pabrėžia, kad pareiškėjo O. B.... 92. 4. Kita vertus, pareiškėjas itin reiškė nusiskundimus dėl trūkstamo ploto... 93. 4.1. Šiuo aspektu itin svarbu tai, kad pareiškėjas skundą teismui... 94. 4.2. Kita vertus, teismas, įvertinęs pareiškėjo O. B.... 95. 5. Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad jis buvo laikomas su rūkančiais... 96. 6. Pabrėžtina, kad Vilniaus pataisos namai neveikė taip, kaip pagal... 97. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 98. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 99. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 100. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytose patalpose, be... 101. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 102. Administracinę bylą Nr. I-719-815/2017 (teisminio proceso Nr.... 103. Pareiškėjui O. B., a. k. ( - )... 104. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 105. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...