Byla e2A-351-796/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuhraj, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. ieškinį atsakovams V. B., ( - ) savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, L. G., A. E. ir L. E., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią ir atsakovės V. B. priešieškinį atsakovei UAB ( - ) tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir M. J., dėl nuosavybės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą, juo prašo panaikinti ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ) punktą; įpareigoti V. B. savo lėšomis pašalinti pastatytus kelio ( - ) užtvarus ir kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti V. B. savo lėšomis atstatyti kelio ( - ) atkarpą sklype, kadastrinis ( - ), atstatant 6 m pločio žvyrkelį per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad V. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis ( - ), ir per jos sklypą nuo kelio ( - ) (( - ) iki kelio ( - ) eina kelias ( - ), kuris buvo įrengtas labai seniai, tai matyti ir iš 1936 metų žemėlapio. ( - ) buvo parengtas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ( - ), kuriame minėtas kelias buvo suprojektuotas kaip esantis. Vėliau parengtuose ir patvirtintuose žemėtvarkos projektuose minėtas kelias taip pat buvo suprojektuotas. V. B. sklypo kadastrinių matavimų neatlikinėjo, minėtas kelias nėra inventorizuotas. Nurodė, kad atsakovė ignoruoja projekto sprendinius ir bando savavališkai juos pakeisti, t. y. panaikinti kelio ( - ) dalį, einančią per jos sklypą. V. B. minėtą kelio dalį jau faktiškai panaikino, t. y. šią kelio dalį nukasė. Siekdama panaikinti minėtą kelio dalį, V. B. savavališkai pastatė ant jo užtvarus ties savo sklypo ribomis, taip nebeleisdama keliu pravažiuoti transporto priemonėms, o vėliau savo sklype kelią iš viso panaikino, padarė nepravažiuojamą, t. y. nukasė visą kelio dangą, pasistatė kelio ženklą, nurodantį, kad minėtas kelias yra akligatvis. V. B., veikdama per savo atstovą R. Š., kreipėsi į ( - ) savivaldybės administraciją dėl savavališkai pastatyto kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įteisinimo. ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisija 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ) punktu nutarė pritarti šio ženklo įrengimui. Teigia, jog priimdama tokį sprendimą komisija nesivadovavo žemėtvarkos projekto sprendiniais, kuriuose nurodyta, kad kelias ( - ) yra ne aklakelis, o jungiantis kelią ( - ) (( - ) su keliu ( - ). Pažymėjo, kadangi tokio kelio ženklo įrengimas prieštarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams, todėl ir sprendimas pritarti tokio ženklo įrengimui laikomas neteisėtu, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepagrįstas objektyviais duomenimis.

72.

8Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį atsakovei UAB ( - ) tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir M. J., dėl nuosavybės pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė UAB ( - ) neteisėtai padalijo į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus ieškovei V. B. priklausantį asmeninės nuosavybės teise 4,27 ha ploto žemės sklypą, unikalus ( - ) ir panaikinti 2016 m. balandžio 7 d. naujai suformuotų žemės sklypų ribų paženklinimo aktus. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 23 d. iš atsakovės gavo laišką, kuriame buvo pateikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo brėžiniai, kurių esmė yra ta, kad atsakovė, atlikdama ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus ( - ), kadastrinius matavimus, vientisą ieškovės žemės sklypą dalija į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus, kuriuos skiria valstybei priklausanti žemės sklypo dalis. Nurodė, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.

93.

102016 m. birželio 30 d. ( - ) apylinkės teismo nutartimi nutarta civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB ( - ) tretieji asmenys NŽT ir M. J., dėl nuosavybės pripažinimo sujungti su civiline byla pagal ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. ieškinį atsakovams V. B., ( - ) savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią, tretieji asmenys NŽT, ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) seniūnija, nustatant, kad civilinės bylos numeris yra e2-168-586/2016. Ieškovės V. B. ieškinys šioje byloje laikytinas priešieškiniu.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; panaikino ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ) punktą; įpareigojo atsakovę V. B. savo lėšomis pašalinti pastatytus kelio ( - ) užtvarus ir kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojo V. B. savo lėšomis atstatyti kelio ( - ) sklype, kadastrinis ( - ), atkarpą, atstatant 6 m pločio žvyrkelį per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės V. B. solidariai ieškovams Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. 2592,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės V. B. 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB ( - ) nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, panaikino ( - ) apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

145.

15Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu ( - ), ( - ) kadastrinėje vietovėje, V. B. suformuotas 4,27 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ribos parodytos, nežymint kelių susikirtimuose. 2003 m. kovo 21 d. priimtas ( - ) viršininko įsakymas ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu turėtiesiems žemės (miško) sklypu, ( - )“, kuriuo atkurtos atsakovei nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro ( - )), esantį ( - ) 2003 m. kovo 21 d. ( - ) viršininko sprendimu ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės sklypo, esančio ( - ) VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. B., duomenų apie kelią / servitutą nėra. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, atsakovės sklype kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

166.

17Teismas taip pat nustatė, jog iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto privažiuojamųjų kelių schemos, M 1:10000 (projektas patvirtintas 2008 m. balandžio 7 d. ( - ) viršininko įsakymu ( - ) ištraukų iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų (( - ) 2007 m. kovo 19 d., 2012 m. sausio 25 d.) matyti, kad kelias ( - ) jungė kelius ( - ) ir ( - ) ir ėjo per atsakovės žemės sklypą.

187.

19Nustatė, jog ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), susirinkimų metu ieškovė buvo supažindinta su projektuojamu 6 m pločio keliu, einančiu per minimą žemės sklypą, ir kad faktiškai naudojamas suprojektuotas kelias ( - ), einantis per V. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nėra įskaitytas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą.

208.

21Teismas vertino, kad iki 2013 m. gruodžio 19 d. ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše nurodytas vietinės reikšmės kelias ( - ) ( - ) buvo 0,971 km ir ėjo per atsakovės V. B. žemės sklypą ir tai patvirtina faktą, kad ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), III kategorijos vietinės reikšmės kelias egzistavo.

229.

23Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės sklype įsiterpęs kelias šiuo metu yra nukastas ir kad kelias, einantis link pareiškėjos Z. V. sodybos, užtvertas metaliniu užtvaru, kuris užrakintas spyna.

2410.

25Ieškovai bei tretieji asmenys savo žemės sklypų negali pasiekti važiuodami aplinkkeliu ar kitu keliu.

2611.

27Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. gegužės 15 d. ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo ( - ) punkto sprendimas priimtas be jokių motyvų ir atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovės V. B. interesus.

2812.

29( - ) apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo leista atlikti kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklype, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės sklype esantis kelias yra įskaitytas į žemės sklypo bendrą plotą, ar ne. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad atsakovės sklype esantis kelias yra neįskaitytas į sklypo plotą. UAB ( - ) nepadalijo ieškovės žemės sklypo į du sklypus, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu.

30III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3113.

32Atsakovė V. B. (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, atsakovės V. B. priešieškinį tenkinti – pripažinti, kad UAB ( - ) neteisėtai ieškovės V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus ( - ), padalijo į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus; panaikinti abu 2016 m. balandžio 7 d. žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktus; priteisti iš ieškovų visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3313.1.

34Ieškovai nėra ir nebuvo daikto ginčo kelio savininkai, nė vienas iš ieškovų niekada nuosavybės teise neturėjo kelio ir jiems kelias nepriklauso. Ieškovai gina tariamą viešąjį interesą, neturėdami tam jokių teisių, o teismas šių trūkumų nepastebėjo, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį, taip priimdamas nepagrįstą teismo sprendimą.

3513.2.

36Vietinės reikšmės keliai yra įtraukiami į ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, atsakovės žemės sklype nėra ir nebuvo ( - ) savivaldybei priklausančio kelio ( - ), šias aplinkybes patvirtina ir žemės reformos metu parengti dokumentai – žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo aktas, ( - ) viršininko administracijos 2003 m. kovo 21 d. įsakymas ( - ), ( - ) viršininko 2003 m. kovo 21 d. sprendimas ( - ), VĮ Registrų centro ( - ) filialo 2015 m. liepos 30 d. išduota pažyma ( - ) ( - )

3713.3.

38( - ) savivaldybės administracijos žinioje esantys keliai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) baigiasi ties atsakovės V. B. žemės sklypu.

3913.4.

40Žemėtvarkos plano ištrauka, jos nepatvirtinant aprašomajai žemėtvarkos projekto daliai, negali būti laikoma įrodymu apie egzistuojantį vietinės reikšmės kelią, nes visuma įrodymų paneigia kelio egzistavimą atsakovės žemės sklype.

4113.5.

42Kelių išdėstymo schema patvirtina, kad ( - ) savivaldybės žinioje esantis kelias, pažymėtas indeksu ( - ), baigiasi ties įvažiavimu į atsakovės privačią namų valdą.

4313.6.

44Atsakovė nėra subjektas, kuris įrengia ir pašalina kelio ženklus, kadangi kelio ženklus įrengti bei pašalinti yra išimtinė ( - ) savivaldybės administracijos pareiga.

4513.7.

46Vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) savininkė ( - ) savivaldybės administracija patvirtina, kad jokio užtvaro kelyje Nr. ( - ) nėra ir nebuvo. Užtvaras yra įrengtas atsakovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje, todėl neaiški ir nekonkreti teismo sprendime nurodyta formuluotė: „savo lėšomis pašalinti kelio ( - ) pastatytus užtvarus“, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti civilinėje byloje esantiems įrodymams.

4713.8.

48Atsakovės žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas objektas, o tai paneigia Nacionalinės žemės tarnybos specialistų teiginius, kad žemės sklypas yra padalytas ar turi būti padalytas į du atskirus savarankiškus žemės sklypus.

4913.9.

50Atsakovė nurodo, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kuris numato, kad nuosavybė yra neliečiama.

5113.10.

52Teismas taikė netinkamą teisės normą, kadangi Vyriausybės nutarimas negali būti aukštesnės galios nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

5314.

54Su atsakovės V. B. apeliaciniu skundu pateiktas atsakovės įgalioto asmens R. Š. prisidėjimas prie apeliacinio skundo, kurį apeliacinės instancijos teismas laiko rašytiniais paaiškinimais (CPK 42 straipsnis). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi šie argumentai:

5514.1.

56V. B. įgijo vientisą žemės sklypą (kadastro ( - )), kuriame buvo ginčo kelias. Ji atstovauti savo interesams pavedė R. Š., kuris kelią, kaip privačios nuosavybės teise priklausantį V. B., nukasė.

5714.2.

58Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiame sklype nėra įsiterpusių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančių žemėnaudų, ūkinės komercinės paskirties pastatų ar statinių, nėra duomenų apie registruotus servitutus.

5914.3.

602016 m. vasario 15 d. ieškovų advokatas V. R. teismo prašė leisti ieškovų lėšomis atlikti V. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus, motyvuodamas tuo, kad siekia išsiaiškinti, ar atsakovei priklausančiame žemės sklype yra numatytas kelias. Teismas tenkino šį prašymą, pažeisdamas žemės sklypo savininkės teises.

6115.

62Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad su atsakovės V. B. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6315.1.

64Teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškinys, neįmanoma įgyvendinti.

6515.2.

66Iš teismo sprendimo neaišku, kaip atsakovė turėtų pašalinti ant ( - ) savivaldybei priklausančio kelio Nr. ( - ) ( - ) savivaldybės lėšomis pastatytą kelio ženklą „Aklakelis“, kurio nestatė. Pažymėjo, kad teiktuose procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo patenkinus ieškinį, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime apie tai nepasisakė.

6715.3.

68Kelyje Nr. ( - ), kuris priklauso ( - ) savivaldybei, V. B. užtvarų nėra įrengusi. Kelias Nr. ( - ) baigiasi ties V. B. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis ( - ), ( - ) ( - ) riba ir šiame žemės sklype kelio Nr. ( - ) tęsinio nėra.

6916.

70Ieškovai Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30- 586/2018 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7116.1.

72Ieškovai nesutinka su atsakovės V. B. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovai nėra subjektai, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl tariamo savo pažeistų teisių gynimo. Kadangi ( - ) savivaldybės administracija negynė jų pažeistų teisių laisvai judėti, nesikreipė pagalbos į kitas institucijas, tokias kaip Nacionalinė žemės tarnyba, kad ši problema būtų išspręsta, jie priėmė sprendimą ginti savo pažeistas teises patys. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad būtų apginta jų pažeista subjektinė teisė laisvai judėti.

7316.2.

74Per atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro ( - )) ( - ) ėjo bendro naudojimo kelias. Šis bendro naudojimo (jungiamasis) kelias Nr. ( - ) eina link ieškovų sodybų ir bendro naudojimo kelio Nr. ( - ), kuris veda į ( - ) aplinkkelį.

7516.3.

76Ginčo kelias (Nr. ( - )) eina per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl negalima nustatyti bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą koordinačių, kad ( - ) savivaldybė turėtų teisę jį įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą.

7716.4.

78Nuosavybės teisių atkūrimo į atsakovės žemės sklypą ( - ) momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Ginčo kelias de facto kaip kelias egzistavo atkuriant nuosavybės teises į atsakovės žemės sklypą ( - ) ir galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu.

7916.5.

80( - ) savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo naujos redakcijos patvirtinimo“ patvirtino ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašą, kuriame nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) ( - ) ilgis 0,971 km, matavimo data 2004 m. spalio 13 d.

8116.6.

82( - ) savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir pripažino netekusiu galios ( - ) savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašo patvirtinimo“. ( - ) savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ( - ) patvirtintame ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) ( - ) ilgis 0,577 km, matavimo data nenurodyta.

8316.7.

84Faktas, kad iki 2013 m. gruodžio 19 d. ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše nurodytas vietinės reikšmės kelias Nr. ( - ) ( - ) buvo daug ilgesnis ir ėjo per ieškovės žemės sklypą (kadastro ( - )), esantį ( - ) Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), III kategorijos vietinės reikšmės kelias egzistavo, jis buvo pažymėtas pirminio projekto plano, kuris buvo suderintas 1996 m. rugpjūčio 26 d., 3 lape.

8516.8.

86Atsakovė nėra atlikusi savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti bendro naudojimo kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro ( - )) ( - ) koordinates, kad ( - ) savivaldybė turėtų teisę jį įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą.

8716.9.

88Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija negynė ieškovų pažeistų teisių laisvai judėti, nesikreipė pagalbos į kitas institucijas (Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos), kad ši problema būtų tinkamai išspręsta. ( - ) savivaldybės administracija nesivadovauja teritorijų planavimo dokumentu, t. y. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu ( - ) viršininko ( - ) įsakymu ( - ).

8916.10.

90Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. birželio 3 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ( - ) Šio akto surašymas patvirtina, kad atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą informaciją apie kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro ( - )), esančio ( - ) teisinį statusą, neatlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų, savo įgaliotam asmeniui leido išardyti bendro naudojimo kelio dalį, einančią per jos sklypą, taip pažeisdama kitų asmenų teisę naudotis bendro naudojimo keliu.

9116.11.

92( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), susirinkimo metu atsakovė V. B. buvo supažindinta su projektuojamu 6 m pločio keliu, einančiu per minimą žemės sklypą. Taip pat informuota, kad, rengiant jai nuosavybės teise perduodamo žemės sklypo, kadastro ( - ), planą, aerofotografinėse nuotraukose buvo matyti, kad toje vietoje jau buvo faktiškai naudojamas kelias.

9316.12.

94R. Š. nėra savarankiškas šios civilinės bylos dalyvis, o tik įgaliotas veikti atsakovės V. B. vardu pagal suteiktą jam įgaliojimą, todėl jis neturi teisės teikti teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir nurodyti savarankiškus apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindus.

9517.

96Trečiasis asmuo NŽT Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9717.1.

98Apeliantės V. B. nurodyti argumentai ir motyvai, kurių pagrindu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini. V. B. įgalioto asmens R. Š. prisidėjimas prie apeliacinio skundo šioje byloje grąžintinas ir nenagrinėtinas, nes tai prieštarauja CPK 309 straipsniui.

9917.2.

100NŽT ( - ) skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. raštu ( - ) atsakovė buvo išsamiai informuota apie bendro naudojimo kelią, einantį per jos žemės sklypą (kadastro ( - )), jo statusą ir registraciją, apie draudimą dėti kelio užtvaras.

10117.3.

102V. B. informuota, kad faktiškai naudojamas suprojektuotas kelias Nr. ( - ) nėra įskaitytas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, todėl, atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro ( - ), kadastrinius matavimus, jis bus padalytas į du žemės sklypus, suformuojant dvi atskiras žemėnaudas, ir bendro naudojimo kelias sujungs dabar savivaldybei priklausančius kelius ( - ) ir ( - ).

10317.4.

104Atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą informaciją apie kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro ( - )), esančio ( - ) teisinį statusą, neatlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų, savo įgaliotam asmeniui leido išardyti bendro naudojimo kelio dalį, einančią per jos sklypą, taip pažeisdama ieškovų teisę naudotis bendro naudojimo keliu.

10517.5.

106Ieškovės žemės sklypo 2002 m. rugpjūčio 13 d. abrise, kurį parengė žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G., kelias nebuvo pažymėtas, tačiau žemės sklypo plane, M 1:10000, parengtame 2002 m. rugpjūčio 16 d., matyti, kad ginčo kelias buvo. Pažymėtina, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure neegzistavo tam tikras kelias.

10717.6.

108Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą ( - ) momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose ir žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

10917.7.

110Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), III kategorijos vietinės reikšmės kelias egzistavo, be to, jis buvo pažymėtas pirminio projekto plano, kuris buvo suderintas 1996 m. rugpjūčio 26 d., 3 lape.

11118.

112Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

113Teismas

konstatuoja:

114IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

115Apeliacinis skundas netenkintinas.

116Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11719.

118Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11920.

120Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl protokolinio sprendimo ( - ) punkto panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią, o atsakovės priešieškinis dėl nuosavybės pripažinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

121Dėl bylos nagrinėjimo formos

12221.

123Apeliantės įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 8 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, pirmosios instancijos teismas rašytinius įrodymus tyrė šališkai, atsakovės įgaliotam asmeniui išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nebuvo suteikta teisė pasisakyti.

12422.

125Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

12623.

127Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantei nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz., būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, ir savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

128Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

12924.

130Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

13125.

132CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

13326.

134Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

13527.

136Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 8 d. (t. y. likus dviem dienoms iki paskirto rašytinio posėdžio) teisme gautas apeliantės įgalioto asmens R. Š. prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo. Prie prašymo pridėta: 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išrašas, kuriame nurodoma, jog ( - ) savivaldybės administracija užsakė ( - ) vietinės reikšmės kelių duomenų bazės aptarnavimą ir 1 kilometro kelio (gatvės) inventorizacijos atlikimą ir įrašymą į duomenų bazę, Kelių plano (nėra nurodyta nei data, nei kieno patvirtinta) kopija, 2016 m. spalio 12 d. ( - ) savivaldybės administracijos raštas, adresuotas atsakovei. Nurodė, kad apie 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išrašą sužinojo 2019 m. balandžio 1 d., kai šį dokumentą gavo iš ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos.

13728.

138Nors apeliantė teigia, kad anksčiau nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kodėl 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto dokumentą gavo tik 2019 m. balandžio 1 d., taip pat iš pateikto dokumento kopijos galima daryti išvadą, kad yra pateikiamas tik vienas lapas iš keleto dokumento lapų. Be to, iš 2016 m. spalio 12 d. ( - ) savivaldybės administracijos rašto, kuris, beje, jau yra byloje (b. t. III, b. l. 114), matyti, kad atsakymas yra duodamas į ( - ) seniūnijos seniūnės 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą, kuriuo buvo persiųstas V. B. raštas dėl duomenų pateikimo apie kelius. Atsižvelgiant į tai, kad pateikiami dokumentai yra datuoti 2013 m. birželio 19 d. data, atsakovė buvo kreipusis į ( - ) seniūnijos seniūną dėl duomenų, atsakovei nenurodant, kodėl šie dokumentai nebuvo gauti anksčiau, manytina, kad tokius duomenis atsakovė turėjo galimybę pateikti laiku pirmosios instancijos teismui. Be to, šių naujų rašytinių įrodymų pridėjimas prie bylos užvilkintų šios bylos nagrinėjimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pridėti prie bylos ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

13929.

140Byloje yra keliamas klausimas dėl ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ) punkto, kuriuo buvo leista pastatyti kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“, teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijami atsakovės veiksmai, kuriais ji nukasė kelią, einantį per jos žemės sklypą, kuris eina link ieškovų sodybų ir bendro naudojimo kelio Nr. ( - ), vedančio į ( - ) aplinkkelį, ir pastatė užtvarą. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad per atsakovės V. B. sklypą ėjo kelias, nėra, pats atsakovės V. B. įgaliotas atstovas rašytiniuose paaiškinimuose, pridėtuose prie apeliacinio skundo, nurodė, jog kelią nukasė, kadangi atsakovė įgijo vientisą žemės sklypą, kuriame buvo ginčo kelias. Tačiau atsakovė tvirtina, kad jos žemės sklype nėra vietinės reikšmės kelio. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad į atsakovės žemės sklypą yra įsiterpęs vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris į atsakovės žemės sklypo sudėtį neįeina, jis niekada nepriklausė ieškovei, o priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovai neteko galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypų, kadangi ginčo žemės sklype esantis bendro naudojimo kelias buvo sugadintas, t. y. nukasta kelio danga ir pastatytas kelio ženklas, nurodantis, kad ginčo kelias yra akligatvis.

14130.

142Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės kelias Nr. ( - ) ( - ), kurio ilgis 0,971 km, matavimo data 2004 m. spalio 13 d., egzistavo, keliu buvo naudojamasi nuo senų laikų ir jis buvo pravažiuojamas. 2015 m. gegužės 15 d. ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo ( - ) punktas, kuriuo nuspręsta pritarti R. Š. 2015 m. balandžio 20 d. prašymui, kelio ženklui ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, naikintinas, kadangi sprendimas priimtas be jokių motyvų ir atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovės V. B. interesus, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų, trečiųjų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB ( - ) nepadalijo ieškovės žemės sklypo į du sklypus, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu, todėl atsakovės priešieškinis atmestas.

14331.

144Atsakovė apeliaciniu skundu prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nes buvo netinkamai aiškintos materialiosios teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

145Dėl ieškovų interesų gynimo

14632.

147Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai nėra ir nebuvo ginčo kelio savininkai, nė vienas iš ieškovų niekada nuosavybės teise neturėjo kelio ir jiems kelias nepriklauso. Ieškovai gina tariamą viešąjį interesą, neturėdami tam jokių teisių, o teismas šių trūkumų nepastebėjo ir priimdamas nepagrįstą teismo sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį.

14833.

149Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnis reglamentuoja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Iš esmės analogiška pastarajai nuostata yra įtvirtinta ir CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

15034.

151Pirmiau nurodytos proceso teisės normos patvirtina, kad dvi subjektų grupės gali kreiptis į teismą: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

15235.

153Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

15436.

155CK 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas); nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas); išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (CK 1.138 straipsnio 6 punktas); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (CK 1.138 straipsnio 7 punktas); kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnio 8 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią, kadangi bendro naudojimo kelias buvo sugadintas ir ieškovai neteko galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypų. Atsižvelgiant į šios normos turinį, konstatuotina, kad ieškovų suformuluoti ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip neatitinkantys CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisės gynybos būdų ar neginantys jų kaip fizinių asmenų teisių.

15637.

157Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ginamas ne viešasis interesas, o ieškovai paduodami ieškinį siekia ginti atsakovės pažeistą jų teisę vietinės reikšmės keliu patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

158Dėl kelio Nr. ( - ) buvimo atsakovės sklype

15938.

160Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog vietinės reikšmės keliai yra įtraukiami į ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, atsakovės žemės sklype nėra ir nebuvo ( - ) savivaldybei priklausančio kelio Nr. ( - ), šias aplinkybes patvirtina ir žemės reformos metu parengti dokumentai – žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo aktas, ( - ) viršininko administracijos 2003 m. kovo 21 d. įsakymas ( - ), ( - ) viršininko 2003 m. kovo 21 d. sprendimas ( - ), VĮ Registrų centro ( - ) 2015 m. liepos 30 d. išduota pažyma ( - ) ( - ) Nurodė, kad ( - ) savivaldybės administracijos žinioje esantys keliai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) baigiasi ties atsakovės V. B. žemės sklypu. Žemėtvarkos plano ištrauka, jos nepatvirtinant aprašomajai žemėtvarkos projekto daliai, negali būti laikoma įrodymu apie egzistuojantį vietinės reikšmės kelią, nes visuma įrodymų paneigia kelio egzistavimą atsakovės žemės sklype. Teisėjų kolegija nesutinka su šias apeliacinio skundo argumentais.

16139.

162Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

16340.

164Nuosavybės teisių atkūrimo į apeliantės žemės sklypą (( - )) momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės.

16541.

166Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 59 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus saugoti ir tausoti žemę bei kitus gamtos išteklius. Šiuo tikslu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais ir patvirtintais saugomų teritorijų planavimo dokumentais, projekto autorius suformuotiems žemės, miško sklypams numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. Projekte numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 34 punkte nurodyta, jog projektuojamos žemėnaudos formuojamos atskirais sklypais, numatant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybės ar savivaldybių keliai, vandens telkiniai, kitos įsiterpę žemėnaudos. Metodikos 50 punkte įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą išdėstomi M 1:5000 plane, vadovaujantis šios metodikos nustatytais reikalavimais, suprojektuojami vietinės reikšmės keliai ir kiti tarpūkinės reikšmės objektai, formuojamos žemės sklypų ribos, numatomi žemės servitutai.

16742.

168Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 33.2 punkte nurodyta, kad formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

16943.

170Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu ( - ), ( - ) kadastrinėje vietovėje, V. B. suformuotas 4,27 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 2003 m. kovo 21 d. priimtas ( - ) viršininko įsakymas ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu turėtiesiems žemės (miško) sklypu, ( - )“, kuriuo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro ( - )), esantį ( - ) 2003 m. kovo 21 d. ( - ) viršininko sprendimu ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės sklypo, esančio ( - ) VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. B., duomenų apie kelią / servitutą nėra. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. V. B. sklype kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

17144.

172Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ( - ) (įsakymo ( - )), 2007 m. kovo 19 d. (įsakymo ( - ) 2012 m. sausio 25 d. (įsakymo ( - )) ir 2015 m. kovo 16 d. (įsakymo ( - )) ištraukų iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, taip pat iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto privažiuojamųjų kelių schemos, M 1:10000, ištraukos (projektas patvirtintas 2008 m. balandžio 7 d. ( - ) viršininko įsakymu ( - ) matyti, kad kelias Nr. ( - ) jungė kelius Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir ėjo per atsakovei grąžintą žemės sklypą. Apeliantei grąžinto žemės sklypo 2002 m. rugpjūčio 13 d. abrise, kurį parengė žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G., ginčo kelias nebuvo pažymėtas, tačiau D. G. 2002 m. rugpjūčio 16 d. parengtame atsakovės žemės sklypo plane, M 1:10000, ginčo kelias buvo pažymėtas. Pažymėtina, jog su šis planas pasirašytinai buvo suderintas su V. B..

17345.

174Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius byloje nurodė, jog rengiant ( - ) ( - ) kadastro vietovės žemės reformos projektą ( - ), projektuojant žemės sklypą, kadastro ( - ), susirinkimų metu atsakovė buvo supažindinta su projektuojamu 6 m pločio keliu, einančiu per minimą žemės sklypą. Kaip nurodo Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius, rengiant ( - ) ( - ) vietovės, kadastro ( - ), planą, aerofotografinėse nuotraukose buvo matyti, kad toje vietoje jau buvo faktiškai naudojamas kelias. Iš byloje esančio 1999 m. birželio 17 d. ( - ) sen. ( - ) k. vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo protokolo ( - ) nustatyta, kad susirinkimo metu buvo svarstyta neatlygintinai suteikiamų nuosavybėn žemės sklypų projektavimo iš laisvos fondo žemės tvarka, šiame susirinkime V. B. dalyvavo. 1999 m. spalio 15 d. ( - ) ( - ) vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo protokolu Nr. 9 nutarta ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pateikti tvirtinti ( - ) viršininkui. Nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 160 asmenų, kurie pretendavo gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn. Visi pretendentai susipažino suprojektuotų sklypų vietomis. Pretenzijų dėl sklypų ribų nepateikė.

17546.

176Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius, išnagrinėjęs V. B. 2015 m. kovo 9 d. prašymą, 2015 m. balandžio 2 d. pateikė atsakymą ( - ) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame apeliantė buvo išsamiai informuota apie bendro naudojimo kelią, einantį per jos žemės sklypą (kadastro ( - )), jo statusą ir registraciją. Taip pat šiuo raštu informuota, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyti reikalavimai. Apeliantė informuota, kad faktiškai naudojamas suprojektuotas kelias Nr. ( - ) nėra įskaitytas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, todėl, atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro ( - ), kadastrinius matavimus, jis bus padalytas į du žemės sklypus, suformuojant dvi atskiras žemėnaudas, ir bendro naudojimo kelias sujungs dabar savivaldybei priklausančius kelius ( - ) ir ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. birželio 3 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ( - ) kuriame nurodyta, kad atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą informaciją apie kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro ( - )), esantį ( - ) ( - ), teisinį statusą, neatlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų, savo įgaliotam asmeniui leido išardyti bendro naudojimo kelio dalį, einančią per jos sklypą, taip pažeisdama ieškovų teisę naudotis bendro naudojimo keliu.

17747.

178Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. ( - ) apylinkės teismas nutartimi leido ieškovams Z. V., J. K., N. V., V. L. ir A. G., dalyvaujant pasirinktiems matininkams (geodezininkams), atlikti apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro ( - ), esančio ( - ) ( - ), kadastrinius matavimus. 2016 m. balandžio 7 d. UAB ( - ) surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Iš 2016 m. balandžio 7 d. matininko M. J. Paaiškinimo dėl kraštinių ilgio ir ploto nustatymo nustatytina, jog, atlikus sklypo, kadastrinis ( - ), kadastrinius matavimus, sklypo kraštinių ilgiai rasti kitokie, negu buvo nustatyti preliminarių matavimų plane. Sklypas apribotas pravažiuojamuoju keliu, kuris nėra įskaičiuotas į atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Sklypą kerta pravažiuojamasis kelias – sklypas padalijamas į dvi dalis. 2016 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius surašė Žemės sklypo kadastrinių matavimo ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), kuriuose pažymėta, kad parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietoje atliktas teisingai.

17948.

180Pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatyti reikalavimai, todėl pagal jį turi būti sprendžiama, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu egzistavo ar neegzistavo tam tikras kelias. Metodikos 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 24.3 papunktyje nurodyta, kad projekto autorius patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti kelio servitutai. Metodikos 48 ir 49 punktuose nustatyti vietinės reikšmės kelių projektavimo reikalavimai.

18149.

182Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų bei įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad vietinės reikšmės kelias Nr. ( - ) egzistavo nuo senų laikų ir jis buvo pravažiuojamas. Rengiant ir 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu ( - ) patvirtinus ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą apeliantė buvo supažindinta su projektuojamu 6 m pločio keliu, einančiu per žemės sklypą, kadastro ( - ), ji buvo informuota, kad minimame žemės sklype yra faktiškai naudojamas kelias Nr. ( - ) ir kad jo plotas nėra įskaitytas į grąžintino sklypo plotą. Kelio, einančio per apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro ( - ), žemės ploto dalis nėra įskaityta į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, todėl atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 22 punktu, jis turi būti padalytas į du žemės sklypus, suformuojant dvi atskiras žemėnaudas.

18350.

184Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kelių išdėstymo schema patvirtina, kad ( - ) savivaldybės žinioje esantis kelias, pažymėtas indeksu ( - ), baigiasi ties įvažiavimu į atsakovės privačią namų valdą.

18551.

186Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktą apibrėžimą – III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

18752.

188Byloje nustatyta, kad ( - ) savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo naujos redakcijos patvirtinimo“ patvirtino ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašą, kuriame nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio ( - ) ( - ) ilgis 0,971 km, matavimo data 2004 m. spalio 13 d. ( - ) savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir pripažino netekusiu galios ( - ) savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašo patvirtinimo“. Sprendimu ( - ) patvirtintame ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio ( - ) ( - ) ilgis 0,577 km, matavimo data – 2004 m. spalio 13 d. Iš 2017 m. gegužės 19 d. ( - ) savivaldybės pateikto atsakymo ( - ) Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriui dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu ( - ) „Dėl ( - ) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas naujas Savivaldybės kelių sąrašas, kuriame pakeisti kelio Nr. ( - ) ( - ) techniniai parametrai, t. y. panaikinta kelio ( - ) dalis (394 m), patenkanti į privatų sklypą. Minėtame rašte nurodyta, kad Savivaldybė neturi teisinių galimybių įregistruoti kelią, esantį privačiame sklype, todėl ir buvo priimtas sprendimas pakeisti minėto kelio techninius parametrus, t. y. kelio ilgį sutrumpinti iki 577 m.

18953.

190Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš ( - ) (įsakymo ( - )), 2007 m. kovo 19 d. ( - ) ir 2012 m. sausio 25 d. (įsakymo ( - )) ištraukų iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, taip pat iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto privažiuojamųjų kelių schemos, M 1:10000 (projektas patvirtintas 2008 m. balandžio 7 d. ( - ) viršininko įsakymu ( - ) matyti, kad kelias ( - ) jungė kelius ( - ) ir ( - ) ir ėjo per atsakovei grąžintą žemės sklypą.

19154.

192Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoja, kad vietinės reikšmės vidaus bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas kartografinėje medžiagoje (( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, aerofotografinėse nuotraukose), 1936 metų šios teritorijos žemėlapyje, apie jo buvimą atsakovė buvo informuota atkuriant nuosavybės teises į žemę pagal preliminarius matavimus. Atliekant žemės reformos darbus ir formuojant atsakovės šiuo metu valdomą žemės sklypą, nebuvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, kelio koordinatės nebuvo nustatytos ir kelias nebuvo inventorizuotas, todėl buvo suformuotas vienas žemės sklypas, kuris turėjo būti padalytas atliekant kadastrinius matavimus. Kelias buvo nuo senų laikų, jisai buvo naudojamas gyventojų ir turi būti atkurtas.

193Dėl saugaus eismo komisijos protokolinio sprendimo, kelio užtvaro ir ženklo

19455.

195Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2014 m. spalio 30 d. gavo Z. V. pranešimą, kad ant bendro naudojimo kelio, einančio per V. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro ( - ), ( - ) pastatytas užtvaras ir kelio ženklas. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyriuje 2014 m. lapkričio 6 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas ( - ), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu bendro naudojimo kelio Nr. ( - ) pradžioje pastatytas kelio ženklas „Aklakelis tiesiai“, o ties žemės sklypu, kadastro ( - ), pastatyta kelio užtvara. Akte pažymėta, kad bendro naudojimo kelias Nr. ( - ) eina link sodybos (kadastro ( - )) ir bendro naudojimo kelio Nr. ( - ), kuris veda į ( - ) aplinkkelį. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kreipėsi į ( - ) savivaldybės administraciją, 2014 m gruodžio 12 d. gautas atsakymas, kad ( - ) seniūnijos kelyje ( - ) kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ neįrenginėjo ir prašymo dėl kelio ženklo įrengimo nėra gavusi. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius pareikalavo, kad V. B. iki 2015 m. kovo 1 d. pašalintų neteisėtai uždėtą kelio ženklą kelyje Nr. ( - ) ir kelio užtvarą.

19656.

197Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. kovo 10 d. atlikęs pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ( - ), kuriame nurodė, kad V. B. pašalino neteisėtai pastatytą kelio ženklą „Aklakelis tiesiai“, tačiau nepašalino kelio užtvaro. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius išnagrinėjo V. B. 2015 m. kovo 9 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad kelio ženklas pašalintas, tačiau nepašalintas kelio užtvaras. Rašte prašoma paaiškinti, kuo vadovaujantis reikalaujama nuimti užtvarą, kuris pastatytas privačiame sklype, siekiant apsaugoti esančius valstybei priklausančius melioracijos įrenginius, kuriuos gadina savavališkai važinėjančios sunkiosios transporto priemonės. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius į minėtą prašymą 2015 m. balandžio 2 d. pateikė atsakymą ( - ) iš kurio turinio nustatyta, kad atsakovė buvo išsamiai informuota apie bendro naudojimo kelią, einantį per jos žemės sklypą (kadastro ( - )), jo statusą ir registraciją, apie draudimą dėti kelio užtvarus ir įpareigota iki 2015 m. balandžio 20 d. pašalinti kelio užtvarą. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. gegužės 4 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ( - ) kuriame nustatyta, kad užtvaras nepašalintas.

19857.

199( - ) savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius 2015 m. birželio 5 d. raštu ( - ) informavo, kad ( - ) saugaus eismo komisija 2015 m. gegužės 15 d. posėdyje išnagrinėjusi R. Š. prašymą pritarė kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui. Rašte pažymėta, kad kelio ženklus įrengia ( - ) seniūnija, kelio ženklų schemą suderinusi su ( - ) vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru. Iš ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolo ( - ), nustatyta, kad komisija R. Š. prašymui pritarė susipažinusi tik su jo prašymu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

20058.

201Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. birželio 3 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ( - ) kuriame nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą informaciją apie kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro ( - )), esančio ( - ) ( - ) teisinį statusą, neatlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų, savo įgaliotam asmeniui leido išardyti bendro naudojimo kelio dalį, taip pažeisdama ieškovų teisę naudotis bendro naudojimo keliu.

20259.

2032015 m. birželio 3 d. antstolė V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ( - ) konstatavo, kad kelias, einantis link pareiškėjos Z. V. sodybos, užtvertas metaliniu užtvaru, kuris užrakintas spyna; nuo metalinio užtvaro ribos keičiasi kelio danga: kelias žemesnis, visas paviršius nukastas, pravažiavimas negalimas.

20460.

205Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnis nustato reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, jo 1 dalyje nurodyta, kad toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės ir pareigos.

20661.

207Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

20862.

209Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada panaikinti 2015 m. gegužės 15 d. ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos sprendimą pritarti R. Š. 2015 m. balandžio 20 d. prašymui, kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, kadangi jis priimtas be jokių motyvų ir atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovės V. B. interesus, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G., trečiųjų asmenų L. G., A. E. ir L. E. interesus.

21063.

211Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) savininkė ( - ) savivaldybės administracija patvirtina, kad jokio užtvaro kelyje Nr. ( - ) nėra ir nebuvo. Užtvaras yra įrengtas atsakovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl neaiški ir nekonkreti teismo sprendime nurodyta formuluotė: „savo lėšomis pašalinti kelio ( - ) pastatytus užtvarus“, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti civilinėje byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovė vietinės reikšmės kelio ( - ) atkarpą, einančią tarp jos dviejų žemės sklypų, panaikino nepagrįstai ir kelias turi būti atstatytas, todėl negali būti užtvarų, neleidžiančių ar trukdančių važiuoti šiuo keliu.

21264.

213Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš teismo sprendimo neaišku, kaip atsakovė turėtų pašalinti ant ( - ) savivaldybei priklausančio kelio Nr. ( - ) ( - ) savivaldybės lėšomis pastatytą kelio ženklą „Aklakelis“, kurio nestatė. Kelyje Nr. ( - ), kuris priklauso ( - ) savivaldybei, V. B. užtvarų nėra įrengusi. Kelias Nr. ( - ) baigiasi ties V. B. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis ( - ), ( - ) ( - ) riba ir šiame žemės sklype kelio Nr. ( - ) tęsinio nėra.

21465.

215Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą, iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.

21666.

217Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai prašė teismo panaikinti ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ), 6 punktą. Šiuo punktu buvo nutarta pritarti kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui panaikinus ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo ( - ) punktą, kuriuo buvo pritarta kelio ženklo ( - ) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, įpareigojimas atsakovei V. B. pašalinti kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ yra perteklinis. Valstybinės institucijos, šiuo atveju ( - ) savivaldybė, privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pašalinti iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslinama, panaikinant iš Klaipėdos apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

218Dėl priešieškinio reikalavimų

21967.

220Apeliantė teigia, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Nurodo, žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas objektas ir tai paneigia Nacionalinės žemės tarnybos specialistų teiginius, kad žemės sklypas yra padalytas ar turi būti padalytas į du atskirus savarankiškus žemės sklypus.

22168.

222Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Nuosavybės teisės civilinis teisinis turinys, taip pat šios teisės įgyvendinimo principai įtvirtinti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22369.

224CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visa tai suponuoja poreikį, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, civilinės teisės normas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiama apeliantės konstitucinė teisė į nuosavybę, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teisę taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiama kitų asmenų nuosavybės teisė. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007; kt.).

22570.

226Byloje nustatyta, kad V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės sklypo, esančio ( - ) sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai minėtame žemės sklype nebuvo atlikti. Kaip minėta, 2002 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu ( - ), ( - ) kadastrinėje vietovėje, V. B. suformuotas žemės ūkio veiklai 4,27 ha ploto žemės sklypas. 2002 m. rugpjūčio 16 d. parengtame žemės sklypo plane, M 1:10000, pažymėtas ginčo kelias. Taip pat byloje esantys duomenys (ištraukos iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų: 2007 m. kovo 19 d., ( - ) 2012 m. sausio 25 d., 2015 m. kovo 16 d.) patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu kelias ( - ) egzistavo ir jungė kelius ( - ) ir ( - ). ( - ) apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo leista atlikti kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklype, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės sklype esantis kelias yra įskaitytas į žemės sklypo bendrą plotą, ar ne. UAB ( - ) atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad atsakovės sklype esantis kelias yra neįskaitytas į sklypo plotą.

22771.

228Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB ( - ) nepadalijo ieškovės žemės sklypo į du sklypus, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliantės žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu. Kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose keliamais reikalavimais, jų 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

22972.

230Pasisakydama dėl apeliantės argumentų įrodymų vertinimo klausimais, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovės, tiek ieškovės pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvienos atsakovės nurodytos aplinkybės atskirai, nereiškia, kad priimtas neteisėtas sprendimas. Apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami jos reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

23173.

232Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

23374.

234Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

23575.

236Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

237Dėl bylos procesinės baigties

23876.

239Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nutarties 67 punktą, patikslinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinė dalis pašalinant iš jos įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

240Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

24177.

242Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24378.

244Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

24579.

246Ieškovai teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

247Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

248Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą ( - ) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą,... 7. 2.... 8. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį atsakovei UAB ( - )... 9. 3.... 10. 2016 m. birželio 30 d. ( - ) apylinkės teismo nutartimi nutarta civilinę... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d.... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų ribų... 16. 6.... 17. Teismas taip pat nustatė, jog iš ( - ) kadastro vietovės žemės reformos... 18. 7.... 19. Nustatė, jog ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos... 20. 8.... 21. Teismas vertino, kad iki 2013 m. gruodžio 19 d. ( - ) savivaldybės vietinės... 22. 9.... 23. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės sklype įsiterpęs kelias šiuo metu... 24. 10.... 25. Ieškovai bei tretieji asmenys savo žemės sklypų negali pasiekti važiuodami... 26. 11.... 27. Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. gegužės 15 d. ( - ) savivaldybės... 28. 12.... 29. ( - ) apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo leista atlikti... 30. III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 31. 13.... 32. Atsakovė V. B. (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 33. 13.1.... 34. Ieškovai nėra ir nebuvo daikto ginčo kelio savininkai, nė vienas iš... 35. 13.2.... 36. Vietinės reikšmės keliai yra įtraukiami į ( - ) savivaldybės vietinės... 37. 13.3.... 38. ( - ) savivaldybės administracijos žinioje esantys keliai Nr. ( - ) ir Nr. (... 39. 13.4.... 40. Žemėtvarkos plano ištrauka, jos nepatvirtinant aprašomajai žemėtvarkos... 41. 13.5.... 42. Kelių išdėstymo schema patvirtina, kad ( - ) savivaldybės žinioje esantis... 43. 13.6.... 44. Atsakovė nėra subjektas, kuris įrengia ir pašalina kelio ženklus, kadangi... 45. 13.7.... 46. Vietinės reikšmės kelio Nr. ( - ) savininkė ( - ) savivaldybės... 47. 13.8.... 48. Atsakovės žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas objektas, o tai... 49. 13.9.... 50. Atsakovė nurodo, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du... 51. 13.10.... 52. Teismas taikė netinkamą teisės normą, kadangi Vyriausybės nutarimas negali... 53. 14.... 54. Su atsakovės V. B. apeliaciniu skundu pateiktas atsakovės įgalioto asmens R.... 55. 14.1.... 56. V. B. įgijo vientisą žemės sklypą (kadastro ( - )), kuriame buvo ginčo... 57. 14.2.... 58. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiame sklype nėra... 59. 14.3.... 60. 2016 m. vasario 15 d. ieškovų advokatas V. R. teismo prašė leisti ieškovų... 61. 15.... 62. Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad su... 63. 15.1.... 64. Teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo buvo visiškai patenkintas... 65. 15.2.... 66. Iš teismo sprendimo neaišku, kaip atsakovė turėtų pašalinti ant ( - )... 67. 15.3.... 68. Kelyje Nr. ( - ), kuris priklauso ( - ) savivaldybei, V. B. užtvarų nėra... 69. 16.... 70. Ieškovai Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 71. 16.1.... 72. Ieškovai nesutinka su atsakovės V. B. apeliaciniame skunde nurodytu... 73. 16.2.... 74. Per atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro (... 75. 16.3.... 76. Ginčo kelias (Nr. ( - )) eina per atsakovei nuosavybės teise priklausantį... 77. 16.4.... 78. Nuosavybės teisių atkūrimo į atsakovės žemės sklypą ( - ) momentu... 79. 16.5.... 80. ( - ) savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( - )... 81. 16.6.... 82. ( - ) savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ( - ) „Dėl ( -... 83. 16.7.... 84. Faktas, kad iki 2013 m. gruodžio 19 d. ( - ) savivaldybės vietinės... 85. 16.8.... 86. Atsakovė nėra atlikusi savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurių... 87. 16.9.... 88. Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija negynė ieškovų pažeistų... 89. 16.10.... 90. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. birželio 3 d. surašė... 91. 16.11.... 92. ( - ) rengiant ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos... 93. 16.12.... 94. R. Š. nėra savarankiškas šios civilinės bylos dalyvis, o tik įgaliotas... 95. 17.... 96. Trečiasis asmuo NŽT Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą... 97. 17.1.... 98. Apeliantės V. B. nurodyti argumentai ir motyvai, kurių pagrindu prašo... 99. 17.2.... 100. NŽT ( - ) skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. raštu ( - ) atsakovė buvo... 101. 17.3.... 102. V. B. informuota, kad faktiškai naudojamas suprojektuotas kelias Nr. ( - )... 103. 17.4.... 104. Atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą... 105. 17.5.... 106. Ieškovės žemės sklypo 2002 m. rugpjūčio 13 d. abrise, kurį parengė... 107. 17.6.... 108. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą (... 109. 17.7.... 110. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ( - ) rengiant ( -... 111. 18.... 112. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 113. Teismas... 114. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 115. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 116. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 117. 19.... 118. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 119. 20.... 120. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 121. Dėl bylos nagrinėjimo formos... 122. 21.... 123. Apeliantės įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 8 d. teismui pateikė prašymą... 124. 22.... 125. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 126. 23.... 127. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys tam, kad... 128. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos... 129. 24.... 130. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 131. 25.... 132. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 133. 26.... 134. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas,... 135. 27.... 136. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 8 d. (t. y. likus dviem dienoms iki... 137. 28.... 138. Nors apeliantė teigia, kad anksčiau nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė... 139. 29.... 140. Byloje yra keliamas klausimas dėl ( - ) savivaldybės saugaus eismo komisijos... 141. 30.... 142. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės kelias... 143. 31.... 144. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti... 145. Dėl ieškovų interesų gynimo ... 146. 32.... 147. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai nėra ir nebuvo ginčo... 148. 33.... 149. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 150. 34.... 151. Pirmiau nurodytos proceso teisės normos patvirtina, kad dvi subjektų grupės... 152. 35.... 153. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš... 154. 36.... 155. CK 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta... 156. 37.... 157. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, sutiktina su ieškovų... 158. Dėl kelio Nr. ( - ) buvimo atsakovės sklype... 159. 38.... 160. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog vietinės reikšmės keliai yra... 161. 39.... 162. Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms,... 163. 40.... 164. Nuosavybės teisių atkūrimo į apeliantės žemės sklypą (( - )) momentu... 165. 41.... 166. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio... 167. 42.... 168. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų... 169. 43.... 170. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų... 171. 44.... 172. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ( - ) (įsakymo ( - )), 2007 m. kovo... 173. 45.... 174. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius byloje nurodė, jog rengiant ( - )... 175. 46.... 176. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius, išnagrinėjęs V. B. 2015 m.... 177. 47.... 178. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. ( - ) apylinkės teismas nutartimi... 179. 48.... 180. Pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos... 181. 49.... 182. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos... 183. 50.... 184. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kelių išdėstymo schema patvirtina, kad (... 185. 51.... 186. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790... 187. 52.... 188. Byloje nustatyta, kad ( - ) savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. sprendimu (... 189. 53.... 190. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš ( - ) (įsakymo ( - )), 2007 m.... 191. 54.... 192. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į... 193. Dėl saugaus eismo komisijos protokolinio sprendimo, kelio užtvaro ir ženklo... 194. 55.... 195. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos ( -... 196. 56.... 197. Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) skyrius 2015 m. kovo 10 d. atlikęs... 198. 57.... 199. ( - ) savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius... 200. 58.... 201. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos ( - )... 202. 59.... 203. 2015 m. birželio 3 d. antstolė V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo... 204. 60.... 205. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 206. 61.... 207. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 208. 62.... 209. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinusi byloje esančių... 210. 63.... 211. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad vietinės reikšmės kelio Nr. ( -... 212. 64.... 213. Atsakovė ( - ) savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą... 214. 65.... 215. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte... 216. 66.... 217. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai prašė teismo panaikinti ( - )... 218. Dėl priešieškinio reikalavimų... 219. 67.... 220. Apeliantė teigia, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du... 221. 68.... 222. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos... 223. 69.... 224. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems... 225. 70.... 226. Byloje nustatyta, kad V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės... 227. 71.... 228. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB ( - ) nepadalijo... 229. 72.... 230. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų įrodymų vertinimo klausimais,... 231. 73.... 232. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip... 233. 74.... 234. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 235. 75.... 236. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 237. Dėl bylos procesinės baigties... 238. 76.... 239. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 240. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 241. 77.... 242. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 243. 78.... 244. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 245. 79.... 246. Ieškovai teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 247. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 248. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d....