Byla 2A-809-464/2012
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus dviratininkų sporto klubas „Vairas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Karoliniškių būstas“, Vilniaus dviratininkų sporto klubas „Vairas“, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-10-26 su ieškiniu (b.l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1122,09 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tiekė šilumos energiją patalpoms, adresu L. ( - ) , šių patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. nuostatas, UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atitinkamai atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-08-31 tiektą šilumos energiją 71,60 kv. m. ploto negyvenamai patalpai adresu ( - ), susidarė 1122,09 Lt įsiskolinimas.

5Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu (b.l. 94-96) su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas neįrodė, jog 71,60 kv.m. patalpos, esančios adresu ( - ), įsiskolinimo laikotarpiu priklausė nuosavybės teise atsakovui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo už tą laikotarpį priteisti įsiskolinimą iš Vilniaus miesto savivaldybės.

6Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (b.l. 105) atsiliepimu nurodė bylos baigtimi suinteresuotumo neturintis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu (b.l. 200-202) ieškinį patenkino ir priteisė iš Vilniaus m. savivaldybės 1122,09 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269,34 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai.

9Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, jog patalpos, nors ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas, nenurodytas jų savininkas, jos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Aplinkybes, kad atsakovas ginčo patalpomis disponavo kaip savininkas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1995-02-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, Vilniaus miesto valdybos 1996-02-01 sprendimas Nr. 138V, Vilniaus miesto tarybos 1995-11-28 Nr.70 sprendimas, Vilniaus m. savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų komisijos 1996-06-12 posėdžio protokolas Nr. 35, Vilniaus miesto valdybos 1996-06-27 sprendimas Nr. 1037V. Atsakovo nurodytą 2007-08-31 negyvenamųjų patalpų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų sutartį, sudarytą tarp UAB „Karoliniškių būstas“ ir Vilniaus miesto dviratininkų sporto klubo „Vairas“, kurioje pastarasis sutarties tekste įvardinamas ginčo patalpų „savininku“, teismas vertino kaip tipinę tokių paslaugų sutartį, kurioje nebuvo tinkamai įvardintos sutarties šalių sąvokos. Teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad ši sutartis pagrindžia, jog atsakovas nėra ginčo patalpų savininkas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (atsakovas). Nors tarp ieškovo ir atsakovo individuali rašytinė energijos pirkimo - pardavimo sutartis ir nebuvo sudaryta, tačiau tokia sutartis yra laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovo, t. y. patalpų savininko.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 215-221) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Ginčo patalpos buvo perduotos valdyti daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvaigždžių 44“ pagal 1996-07-25 pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktą. Patalpos buvo išbrauktos iš Vilniaus m. savivaldybės apskaitos. 2007-08-31 namą administruojanti organizacija UAB „Karoliniškių būstas“ su Vilniaus m. dviratininkų sporto klubu „Vairas“ sudarė negyvenamųjų patalpų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų sutartį Nr. 2007-124, kurioje minėtas klubas yra įvardintas kaip ginčo patalpos savininkas. Negyvenamųjų patalpų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvaigždžių 44“ metu galiojo 1964 m. CK, pagal kurio 149 str. nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog negyvenamosios patalpos buvo apskaitytos atsakovo balanse. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas Vilniaus m. savivaldybė yra negyvenamosios patalpos savininkas. Iki 1996-07-25 ginčo patalpas nuosavybes teise valdė atsakovas, tačiau perdavus jas 1996-07-25 aktu, jos buvo išbrauktos iš balanso ir atsakovas jomis, kaip savininkas, nebesinaudojo. Atsakovas kaip daikto savininkas nėra įregistruotas VĮ Registrų centras, šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas, kuris nėra nuginčytas ir laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu.
  2. Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė neišreiškė savo valios sudaryti sandorį su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tarp šalių nebuvo susiklostę prievoliniai santykiai. Be to, pagal CK 6.384 str. nuostatas sutartį kokliudentiniais veiksmais gali sudaryti tik fizinis asmuo. Todėl atsakovo atžvilgiu ši norma negalėjo būti taikoma. Šalys nebuvo aptarusios esminių pirkimo-pardavimo sąlygų – parduodamos energijos kiekio, terminų ir pan.
  3. Ieškovas nurodė, jog atsakovas laiku nesumokėjo už šilumos energiją, tačiau šio savo teiginio nepagrindė – nenurodė iki kada atsakovas turėjo atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją ir kokiame dokumente atsiskaitymo terminas buvo nustatytas. Be to, ieškovas įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu nelaikė atsakovo Vilniaus m. savivaldybės sutarties šalimi, niekada atsakovui neteikė sąskaitų, o jas siuntė klubui „Vairas“. Taigi pats ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog patalpos priklauso ne atsakovui, o klubui „Vairas“, kuria siuntė pretenzijas dėl įsiskolinimo padengimo.
  4. Ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos, jos nėra identifikuotos, neturi unikalaus numerio, jos yra namo cokoliniame aukšte, jos yra užrakintos ir atitvertos siena, jų niekas nenaudoja. Bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė visų namo butų savininkų nuosavybė. Kadangi šios ginčo patalpos 1996-07-25 buvo perduotos daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvaigždžių 44“ kaip bendrojo naudojimo patalpos, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti visus namo buto savininkus, kadangi šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šie asmenys turi pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti mokesčius bendrojo naudojimo objektams išlaikyti.

12Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 226-230) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas 1999-06-23 nutarime konstatavo, jog bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia teisės varžyti savininkų teises ir teisėtus interesus. Todėl 1996-07-25 priėmimo-perdavimo aktas negali būti laikomi sutartimis, kuriomis perleista nuosavybės teisė. Ginčo patalpų Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo įregistravusi, tačiau daikto teisinė registracija nėra nuosavybės įsigijimo pagrindas, todėl neįrodo, jog registracijos nebuvimas lemia Vilniaus m. savivaldybės savininko teisių nebuvimą. Faktas, jog pastatas prijungtas prie šilumos įrenginių, yra laikomas konkliudentiniais veiksmais, kuriais sudaroma šilumos pirkimo-pardavimo sutartis.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina skundo argumentus, susijusius su įrodinėjimo instituto netinkamu taikymu, kas, apelianto nuomone, sąlygojo ir neteisingos teismo išvados padarymą, jog būtent jam nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos, bei argumentus, susijusių su prievolinių santykių tarp šalių nesusiklostymu. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas minėtus klausimus, atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamą jų, kaip visumos, įvertinimą, nepažeidė teisiškai reikšmingų bylos faktų nustatymo principų (CPK 185 str.) ir pagrįstai pripažino, kad būtent apeliantui tenka pareiga sumokėti už patalpų, dėl kurių vyksta šis ginčas, šildymą. Apeliacinio skundo argumentai bei juo pagrindžiantys motyvai priešingai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Kaip matyti iš bylos, ieškovas pareiškė reikalavimą apeliantui dėl 71,60 kv.m. ploto patalpų, viešame registre atskirai neidentifikuotų ir neįregistruotų, esančių gyvenamajame name ( - ), šildymo kaštų kompensavimo atitinkamu laikotarpiu (b.l. 8-10, 54-75), teigdamas, kad teikė šilumos energija minėtoms patalpoms, o apeliantui tokia pareiga kyla tiesiogiai iš įstatymo kaip šių patalpų savininkui. Apeliantas, ginčydamas tokią savo pareigą, iš esmės remiasi aplinkybe, kad nuosavybės teisė į minėtas patalpas jam nepriklauso. Tvirtina, kad šias patalpas, jau išnuomotas Vilniaus dviračių sporto klubui „Vairas“ (b.l. 41-43), 1995-11-28 sprendimo Nr. 70 (b.l.22-23), 1996-02-01 sprendimo Nr. 138 V (b.l. 17-21), Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų komisijos posėdžio 1996-06-12 protokolo Nr. 35 (b.l. 24-27), 1996 06-27 sprendimo Nr.1037 V (b.l. 44), 1996-07-25 priėmimo-perdavimo akto (b.l. 151-152) pagrindu jis perdavė valdyti ir naudoti kartu su galiojančia nuomos sutartimi daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvaigždžių 44“. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, išskyrus nuorodą pastarajame 1996 06-27 sprendime Nr.1037 V, daugiau jokių objektyvių duomenų apie minėtos bendrijos šiame gyvenamajame name įsteigimą, kad ši bendrija perėmė ginčo patalpų valdymą bei nuomotojo teises ir pareigas, į bylą nebuvo pateikta. Duomenų apie buvusią bendriją „Žvaigždžių 44“ nesama viešoje juridinių asmenų duomenų bazėje (b.l. 31, 134). Priešingų įrodymų apie ją (steigimo dokumento, jos įstatų, žinių apie išrinktus valdymo organus) nepateikė ir apeliantas, nors rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.) suponuoja būtent jam, kaip besiremiančiam šia aplinkybe, ją teisme įrodyti. Teismas ne kartą buvo atidėjęs ir parengiamuosius teismo posėdžius, kad šalys tinkamai pasiruoštų bylos nagrinėjimui. Apeliantui, pastebėtina, įrodinėjimo pareiga nebuvo apsunkinta dar ir tuo aspektu, kad tuo laikotarpiu būtent jo paties atitinkamos tarnybos (Rejestro tarnyba) registruodavo juridinių asmenų steigimo faktus, jų įstatus, taigi neabejotinai tokie dokumentai ir apie bendriją „Žvaigždžių 44“ turėjo būti pas apeliantą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teiginius apie daugiabučio namo bendrijos įkūrimą šiame gyvenamajame name, taip pat atsižvelgia ir į tokią reikšmingą aplinkybę, kad patį namą, vadinasi, ir jo bendrojo naudojimo patalpas, prižiūri, tvarko bei administruoja ne kuri nors butų savininkų įkurta DNSB, o apelianto administraciniu aktu (sprendimu) paskirtas šio namo administratoriumi UAB Karoliniškių būstas“ (b.l. 100-101). Todėl vien apelianto skundo argumentų, kad minėtos patalpos šiuo metu nepaskaitytos jo balanse, apie ką jis nurodė ir ieškovui (b.l. 11, 13,16,36), nepakanka nuosavybei ar patikėjimo teisei paneigti. Tai gali reikšti ne nuosavybės teisės į šias ginčo patalpas pasibaigimą, o netinkamą disponavimą turtu.

17Be to, kaip matyti iš 1995-02-28 nuomos sutarties su Vilniaus dviračių sporto klubu „Vairas“ sąlygų, šiam nuomos terminas buvo nustatytas nuo 1995-01-01 iki 1999-07-01, bet ne ilgiau, kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (3 p., b.l. 41), t.y. perduotos VĮ Valstybės turto fondui. Nuomos mokestis ar netesybos buvo nustatyti apelianto naudai. Nepateikus įrodymų, jog tokios sutarties nuostatos buvo pakeistos, darytina tikėtina išvada, jog šios patalpos buvo identifikuojamos kaip savarankiškas turtinis objektas gyvenamajame name, kurio paskirtis –viešojo, o ne daugiabučio namo butų savininkų bendrųjų interesų patenkinimas. Neprivatizuoti savarankiški turto objektai, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gyvenamosios, ar negyvenamosios paskirties, liko valstybės nuosavybe ir jais disponuoti galėjo tik valstybė. Tai numatė ir 1994 metais priimtas įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Patalpos buvo perduotos savivaldybei 1994-12-30 (b.l. 142-143,144). Taigi disponavimo teisė (privatizuoti, perduoti kitiems asmenims) priklausė būtent apeliantui, kaip valstybės įgaliotai institucijai, ir ji šią teisę įgyvendino, sudarydama jau minėtą nuomos sutarties su sporto klubu „Vairas“ (b.l.41-42).

18Pasisakytina ir dėl apelianto teiginių, jog ginčo patalpos pagal savo funkcinę paskirtį buvo bendro naudojimo patalpos. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektai – tai konstrukcijos, įranga, patalpos ar kiti objektai (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), kurie tarnauja bendriesiems savininkų poreikiams, nes susiję su viso namo įrengimu, funkcionavimu ar kitokiu naudojimu ir nėra atskirų namo patalpų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybė (DNSB įstatymo 1 str., 20 str.). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju patalpos yra aiškiai izoliuotos nuo butų, ką savo skunde pripažįsta ir pats apeliantas, jos nėra susijusios funkciniu ryšiu su šio namo patalpų eksploatavimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Šiuo atveju ja naudojosi išimtinai sporto klubas, o ne namo gyventojai, ir kitokių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, nėra. Įrodymų, kad sporto klubas „Vairas“ būtų mokėjęs nuomos mokestį kitam asmeniui, nei nuomos savivaldybė, taip pat nėra. Tai leidžia vertinti, kad ginčo patalpos, priešingai nei teigiama apelianto skunde, nebuvo bendro naudojimo objektas, kuris priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šį faktą konstatavus, atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas skundo argumentas dėl buvusio privalomo namo butų savininkų, kaip patalpų bendraturčių, dalyvavimo šios bylos nagrinėjime.

19Kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo neapsprendžia ir patalpų savininko neįvardijimas viešame registre. Registro duomenys atlieka teises išviešinančią, o ne nuosavybės teisę sukuriančią funkciją. Todėl skundo argumentai, esą nenuginčytas įrašas apie šių patalpų savininko nebuvimą neleidžia nustatyti apeliantui daikto savininkui tenkančių pareigų, teisiškai ydingas. Kita vertus, pats apeliantas, kilus nesutarimams su ieškovu dėl apmokėjimo už ginčo patalpų šildymą, akivaizdžiai išreiškė valią jas įteisinti savo nuosavybėn ir nesutiko su patalpų, kaip bešeimininkio turto, statusu, nors tokį procesą ieškovas mėgino inicijuoti (b.l. 12,128).

20Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo taip pat nepatvirtina ir tokie skundo motyvai, jog apeliantas nėra išreiškęs valios sudaryti sandorį su ieškovu bei nežinojęs, iki kada turi atsiskaityti. Kaip nurodyta, apeliantas, veikdamas kaip nuomotojas, dėl šių patalpų buvo sudaręs nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu Vilniaus dviratininkų sporto klubas „Vairas“. Nuomininkas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį nuomotojui, bet ir apmokėti komunalinių paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas (b.l. 41, sutarties 6 p.). Analogišką prievolę nuomininkas prisiėmė ir 2007-08-31 sutartimi, sudaryta su namo administratoriumi UAB „Karoliniškių būstas“ (b.l. 47-49). Toks nuomininko įsipareigojimas ir pareigų paslaugų tiekėjams pasiskirstymas tarp patalpų savininko ir nuomininko teisės aktams neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pastebėjo, kad su namo administratoriumi sudarytoje sutartyje nuoroda, kad ją sudaro savininkas, pati savaime nuosavybės teisių į nuomininkui nepriklausantį turtą nesukuria. Sutartines prievoles, tiek komunalinių paslaugų tiekėjams, tiek ir nuomotojui, t.y. apmokėti už komunalines paslaugas, sporto klubas iki realiai naudojosi patalpomis vykdė, įskaitytinai ir pagal vekselį bei teismo sprendimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo c.b. Nr. 2-1290-294/2006; 2-57-432/2008). Nuomininką ieškovas informuodavo apie įmokas ir tokius įrodymus pateikė į bylą (b.l. 53-75), taip pat buvo informavęs ir patį apeliantą apie susidariusį įsiskolinimą (b.l. 15).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašias bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, jog nepaisant faktinio naudojimosi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviu išlieka pastato ar pastato patalpų savininkas. Taigi skundo argumentai, kad apeliantas, nebūdamas fiziniu asmeniu, be sutarties neturi pareigos apmokėti už patalpoms tiekiamą šilumą, nėra pagrįsti ir prieštarauja jau suformuotai šiais klausimais teismų praktikai. Kasacinio teismo nutartyse taip pat yra pripažinta, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-579/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.). Šioje byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms, kuomet tretysis asmuo apskritai nebuvo sudaręs tiesioginės rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, išskyrus pasirašytą 2005-10-24 patalpų šildymo įrengimų aktą (b.l. 185, 186-187), o pastaruoju metu patalpomis ir nesinaudojo, o tokią aplinkybę savo skunde pripažįsta ir apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog įsiskolinimą už ginčo patalpoms teiktą šilumos energija privalo apmokėti apeliantas.

22Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 235), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus m. savivaldybės... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-10-26 su ieškiniu (b.l. 2-6)... 5. Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu (b.l. 94-96) su ieškovo... 6. Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (b.l. 105)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu (b.l. 200-202)... 9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, jog... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 215-221)... 12. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 226-230) prašė... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas... 16. Kaip matyti iš bylos, ieškovas pareiškė reikalavimą apeliantui dėl 71,60... 17. Be to, kaip matyti iš 1995-02-28 nuomos sutarties su Vilniaus dviračių... 18. Pasisakytina ir dėl apelianto teiginių, jog ginčo patalpos pagal savo... 19. Kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo neapsprendžia ir patalpų savininko... 20. Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo taip pat... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašias bylas ir... 22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 23. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 24. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...