Byla e2A-1044-661/2018
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovės) V. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui R. O., dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo,

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė V. O. prašė sumažinti transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ) (toliau – automobilis), pirkimo-pardavimo sutarties kainą, priteisiant iš atsakovo D. K. ieškovei 1415,70 Eur sumą; priteisti iš atsakovo ieškovei 208,69 Eur patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Byloje yra nustatyta, kad Šalių buvo sudaryta 2016-12-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). 2016-12-13 paaiškėjo automobilio pirkimo metu paslėptas defektas, kurio ištaisymo išlaidos siekia 1170 Eur + PVM, t. y. viso - 1415,70 Eur. 2016-12-22 ieškovė pareiškė pretenziją atsakovui su reikalavimu laikyti, jog Sutartis yra nutraukta ir taikyti restituciją. 2016-12-28 atsakymu atsakovas nesutiko su pretenzija. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. O. sudarė 2016-12-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis II), pagal kurią ieškovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui.
  3. Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 63-67) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016-09-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį jis iš buvusio savininko (pardavėjo) E. M. įsigijo automobilį. Nurodyto sandorio sudarymo metu automobilio rida buvo 299000 km. Po dviejų mėnesių ieškovė su atsakovu sudarė Sutartį. Sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 300000 km. Taigi, per 72 dienas atsakovas automobiliu nuvažiavo tik 1000 km (vidutiniškai po 13,88 km per dieną). Ieškovė ir trečiasis asmuo R. O. sudarė 2016-12-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis II), pagal kurią ieškovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui. Pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai - 2017-01-19 PVM sąskaita-faktūra serija ZRV Nr. 2310646 ir 2017-01-19 automobilio patikrinimo pažymėjimas - patvirtina aplinkybę, kad 2017-01-17 dienai automobilio rida buvo 302064 km, t. y. po Sutarties sudarymo, laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-01-19 (per 42 dienas) automobilis nuvažiavo 2064 km (vidutiniškai 49,14 km per dieną). Taip pat UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2017-02-22 sąskaita ir 2017-02-22 paslaugų užsakymas Nr. 214008 - patvirtina, kad 2017-02-22 automobilio rida buvo jau 303497 km. Taigi, laikotarpiu nuo 2017-01-19 iki 2017-02-22 (per 34 dienas) automobilis nuvažiavo dar 1433 km. Tokiu būdu matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-02-22 automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas ir per 76 dienas nuvažiavo 3497 km (vidutiniškai apie 46 km per dieną). Taigi, automobilis buvo naudojamas, o jo eksploatavimo intensyvumas padidėjo daugiau nei 3,5 karto. Sutarties II pagrindu ieškovė perleido trečiajam asmeniui nuosavybės teisę į automobilį. Ieškovė nurodo, kad jai už 1900 Eur kainą buvo parduotas galimai netinkamos kokybės automobilis su galimai paslėptais trūkumais, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė po 11 dienų automobilį pardavė trečiajam asmeniui už tą pačią kainą (1900 Eur). Taigi, tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tačiau savo reikalavimą kildina iš padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo ir nenurodo CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytų visų būtinųjų sąlygų, kurioms esant atsakovui kiltų deliktinė civilinė atsakomybė. Kadangi tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai dėl automobilio kokybės, todėl, būtent, atsakovė trečiajam asmeniui tapo atsakinga už daikto kokybę.
  4. Sudarant Sutartį, be šalių ir ieškovės draugo dalyvavo atsakovo dukra D. Š.. Sutartyje atsakovo duomenis užpildė ir įrašą „Trūkumų nėra“ įrašė būtent atsakovo dukra D. Š.. Iki Sutarties sudarymo bei tikrinant automobilį, ieškovei buvo siūloma vykti į automobilių servisą ir atlikti nuodugnią automobilio patikrą, tačiau ieškovė patikino, kad automobilio kokybė visiškai tenkina, todėl atlikti papildomą patikrą atsisakė. Ieškovė įsigijo Lietuvoje populiaraus modelio 13 metų senumo naudotą automobilį, kurio rida 300000 km, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus, taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Neatmestina galimybė, kad, būtent, dėl pačios ieškovės galimai netinkamo automobilio eksploatavimo (naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo) galėjo atsirasti jos nurodomi trūkumai. Įvertinus automobilio ridą (300000 km) ir tai, kad jis buvo virš 13 metų senumo, kad daugiau nei 3,5 karto padidėjo automobilio eksploatavimo intensyvumas, kad automobilis turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas ir kad ieškovė pati atsisakė iki Sutarties ir jos sudarymo metu pas specialistus atlikti automobilio nuodugnią patikrą, atsakovas daro išvadą, kad ieškovės nurodomi automobilio variklio gedimai - per slėgio daviklį ir per alyvos filtro sandarinimo tarpinę sunkiasi alyva - yra tokie, kurie galėjo atsirasti dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi ir kurie lengvai pašalinami pakeitus slėgio daviklį ir/ar jo sandarinimo tarpinę ir kurių nebuvo Sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei metu. Ieškovės pateikiami rašytiniai įrodymai - 2017-01-19 PVM sąskaita-faktūra serija ZRV Nr. 2310646 ir 2017-01-19 automobilio patikrinimo pažymėjimas (iš kurių matyti, jog 2017-01-19 automobilio rida buvo 302064 km); UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2017-02-22 sąskaita ir 2017-02-22 paslaugų užsakymas Nr. 214008 (iš kurio matyti, kad 2017-02-22 automobilio rida buvo jau 303497 km); 2017-02-22 išrašas iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ centrinės techninės apžiūros duomenų bazės (iš kurio matyti, kad 2017-02-22 automobilio rida buvo jau 303508 km) - patvirtina aplinkybę, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens automobilis buvo sėkmingai eksploatuojamas ir laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-02-22 nuvažiavo 3508 km. Ieškovės pateiktame 2017-02-22 išraše iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ centrinės techninės apžiūros duomenų bazės, pagal kurį nurodyti automobilio techninės apžiūros duomenys, nėra nurodyta, kad automobilis netinkamas eksploatuoti. Akivaizdu, kad minėtame dokumente nurodyti trūkumai yra atsiradę tiek dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, tiek dėl kitų priežasčių, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad būtent tokios būklės automobilis buvo Sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo metu. Teismas sprendė, jog atsakovo prievolės ieškovei perdavus automobilį, buvo tinkamai įvykdytos, todėl atsakovo prievolės ieškovei baigėsi 2016-12-19, t. y. automobilio perleidimo trečiajam asmeniui metu. Nuo šio momento pasibaigė ir visos iš šios prievolės (Sutarties) atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Kadangi tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai dėl automobilio kokybės, todėl būtent ieškovė trečiajam asmeniui tapo atsakinga už daikto kokybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė prarado reikalavimo teisę į atsakovą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Tarkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo sprendimui svarbu yra tai, kad ieškovė, įsigijusi automobilį iš atsakovo, pardavė jį trečiajam asmeniui. Iš 2016-12-19 sudarytos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido automobilį trečiajam asmeniui matyti, jog automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui už tą pačią kainą, kaip ir ieškovė nusipirko automobilį iš atsakovo. Iš minėtos sutarties turinio taip pat matyti, kad jokie parduodamo automobilio trūkumai nenurodyti, nors 2016-12-13 UAB „Baltijos prekyba“ defektiniame akte jau buvo nurodyta, kad dėl nekokybiškai atliktų variklio remonto darbų, matomas didelis tepalo nuotėkis ir didelis kiekis negamyklinio sandariklio, kuriuo bandyta paslėpti nuotėkį ir galimą variklio defektą (b. l. 15). CK 6.123 str. 1 d. nustato, jog prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2016-12-19 perleisdama nuosavybės teisę į automobilį trečiajam asmeniui R. O., pati patvirtino, jog atsakovas savo prievolę jai įvykdė tinkamai, kadangi perleidimo metu sutartyje nėra fiksuota jokių automobilio trūkumų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliantė (ieškovė) prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantės manymu skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, jog būtų apginta jos pažeista subjektinė teisė, kuri atsirado iš atsakovo ir ieškovės sutarytos sutarties. Todėl tai, kad ieškovė perleido nuosavybės teises į automobilį, nereiškia, jog ieškovė prarado reikalavimo teisę į automobilio pardavėją, kuris netinkamai įvykdė savo prievoles.
  3. Teismo nustatyti faktai, kad ieškovė automobilį pardavė trečiajam asmeniui ir kad pirkimo- pardavimo sutartyje su trečiuoju asmeniu nenurodė automobilio trūkumų, patys savaime neįrodo ir negali įrodyti, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal 2016 12 08 pirkimo- pardavimo sutartį perduoti ieškovei atitinkamos kokybės automobilį ir pranešti ieškovei apie automobilio trūkumus (CK 6.317 str. 2 d.. 6.333 str. 2d.. 6.4311 str.).
  4. Šiuo atveju pateiktas rašytiniais įrodymais: UAB „Baltijos prekyba“ 2016 12 13 defektinis aktas, UAB „Žaibo ratas Vilniaus“ 2017 01 09 automobilio patikrinimo pažymėjimas, UAB „Tuvlita“ 2017 02 22 techninių reikalavimų įvertinimas, fotonuotraukomis, yra įrodyta, kad atsakovas perdavė ieškovei automobilį su paslėptais trūkumais - variklio defektas (matosi didelis tepalo nuotėkis ir didelis kiekis negamyklinio sandariklio. kuriuo bandyta paslėpti nuotėkį ir galimą variklio defektą, variklio apačia ardyta ir visa tepaluota), dėl kurių automobiliu negalima naudotis pagal tiesioginę paskirtį (UAB „Tuvlita“ 2017 02 22 techninių reikalavimų įvertinimas). Pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų detaliai neištyrė ir jų nevertino. Pažymėtina, kad minėti automobilio trūkumai išaiškėjo jau 2016 12 13, t.y. praėjus vos 5 dienoms nuo automobilio pardavimo, kuomet ieškovė nuvežė automobilį į autoservisą variklio tepalų pakeitimui. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, t.y. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.2A-27'5/2011). Be to, CK 6.363 str. 11 d. numato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.
  5. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia ir CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog parduodama automobilį trečiajam asmeniui, ji sumažino sutarties kainą 1415,70 Eur suma ir sumokėjo šią sumą R. O.. Taip pat trečias asmuo patyrė 208,69 Eur išlaidų už automobilio patikras, kurias jai taip pat atlygino ieškovė grynaisiais pinigais.
  6. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaipo nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad kadangi tarp Ieškovės ir Trečiojo asmens susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai dėl Automobilio kokybės, todėl būtent Atsakovė pardavė Trečiajam asmeniui Automobilį ir dėl toji tapo atsakinga už daikto kokybę. Ieškovės nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų Trečiasis asmuo patyrė nuostolių, kuriuos Trečiajam asmeniui galimai atlygino Ieškovė. Dėl nurodyto akivaizdu kad ieškinio dalykas neaiškus ir ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo netinkama atsakovui.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
  2. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kurie kilo iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi, byloje keliamas sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė perpardavusi ginčo automobilį trečiajam asmeniui, neteko teisės ginti subjektinės teisės pagal pirmąją pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su atsakovu.
  3. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
  4. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
  5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
  6. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.
  7. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šalių buvo sudaryta 2016-12-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). 2016-12-13 paaiškėjo automobilio pirkimo metu paslėptas defektas, kurio ištaisymo išlaidos siekia 1170 Eur + PVM, t. y. viso - 1415,70 Eur. 2016-12-22 ieškovė pareiškė pretenziją, kurią atsakovas atsisakė patenkinti. Tokiu atveju, laikytina, jog apeliantė į pardavėją (atsakovą) kreipėsi per protingą laiką.
  8. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
  9. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nevertino apeliantės ir atsakovo aplinkybių susijusiu su ginčo automobilio trūkumais. Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus (nutarties 17, 20 punktai).
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių – neanalizavo konkrečių automobilio defektų, būtent – ar kurie nors iš jų lėmė, kad automobilis negali būti laikomas techniškai tvarkingu. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę šios bylos teisinei baigčiai, nes, kaip nurodyta nutarties 14 punkte, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė prašo sumažinti ginčo automobilio kainą nustatytų defektų sąskaita, tai būtent pastarųjų defektų, jeigu tokie byloje būtų nustatyti, taisymo išlaidos ieškovei turėtų būti atlygintos.

11Dėl bylos procesinės baigties

12

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  2. Dėl šioje nutartyje paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė apeliantės (ieškovės) pateiktų įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė. Neištyrus visų duomenų (nutarties 22 p.), kuriais grindžiami apeliantės pateikti įrodymai, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, be to būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Nutarė

14Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai