Byla A-438-1650-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos M.T.P. atstovei D.P., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R.Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I.M., L.S., trečiųjų asmenų atstovams S.L., K.V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.T.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M.T.P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėja M.T.P. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 3-4), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 2276V „Dėl žemės sklypo ( - ) ribų ir ploto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl žemės sklypo) dalį dėl „individualios namų valdos“.

5Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarka) 106 punkte, be kita ko, nustatyta, kad svarstant prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vadovaujamasi žemės kadastro duomenimis. Pastatytas namas kaip namų valda buvo registruojamas Vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose ir į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Namų valdos ribos yra tokios, kokios jos pažymėtos namų valdos techninės apskaitos byloje, ir savivaldybės administracija jų išplėsti negali. Pabrėžė, kad joks ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu galiojęs teisės aktas nesuteikė savivaldybės administracijai padidinti namų valdos plotą ir išplėsti jos ribas.

6Taip pažymėjo, kad namų valdos, esančios ( - ), Vilniuje, techninės apskaitos byloje nustatytas plotas yra 1433 kv. m. Toks pat (1433 kv. m) namų valdos plotas nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 341-01 „Dėl namų valdos žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo pil. K.Z. ir M.T.P.“ 1 punkte Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3091 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P.Z. nekilnojamąjį turtą buvusiame ( - ) kaime (toliau – ir Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo), Vilniuje, suformuojant papildomą žemės sklypą ( - ), Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su bendraturte K.Z.. Sprendimu dėl nuosavybės atkūrimo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0495 ha žemės, o mirusios K.Z., kurios teisių perėmėjos I.M. ir L.S., vardu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 16 sprendimu Nr. 2.4-01-3090 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1409 ha žemės, esančios ( - ), Vilniuje. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7.2 punkte, jeigu žemės sklype nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis priklauso keliems bendraturčiams, jiems tenkančio sklypo dalių dydžiai nustatomi apskrities viršininko įsakymu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomi priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Nekilnojamojo turto registre K.Z. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 74/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, o jos nuosavybės teisės įregistruotos tik į 26/100 dalis šio namo.

7Pažymi, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo P.Z. turėtą nekilnojamąjį turtą. Skundžiamo sprendimo pagrindu, t. y. nustačius, kad visa 3337 kv. m. ploto žemė yra privačioje namų valdoje, T.Z. neteisėtai ir nepagrįstai atiteko didžioji dalis jos tėvui priklausiusio turto, į kurį teises ji turi, o jos teisėti interesai atkurti nuosavybės teises į jos tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą buvo pažeisti.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti pareiškėjos M.T.P. skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 27-29), kuriame paaiškino, kad M.T.P. nenurodė, kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos, priimant ginčijamą Sprendimą dėl žemės sklypo. Remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje 1 punkte išdėstyta nuostata, taip pat Nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 32-42 punktais, galiojusiais priimant skundžiamą sprendimą, kuriais detaliai reglamentuota nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo tvarka, nenumatė, kad iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiose miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas turi būti suformuoti atskirais sklypais. Tokia nuostata Nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarkoje buvo įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475, pažymint, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais, turinčiais pagal miestų teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus nustatytą teritorijos tvarkymo režimą (34 punkto 6 pastraipa).

9Kadangi teisės aktai atgal negalioja, mano, kad skundžiamas sprendimas neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams. Pažymi, kad kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, šis didesnis prie statinių naudojamas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas ne didesnis kaip 1 ha Vilniaus mieste, jiems pageidaujant, gali būti perduodamas neatlygintinai bendron nuosavybėn arba šių statinių savininko nuosavybėn, tokiu atveju yra nepaisoma parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų (5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto valdyba skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdama į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31/01/17-2523, kuriame žemėtvarkos skyrius prašė Vilniaus miesto mero parengti žemės sklypo planą ir nustatyti šio sklypo plotą ne didesnį kaip 0,4853 ha.

10Taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto valdybai priėmus skundžiamą sprendimą nei vienas iš pretendentų šio sprendimo ir juo suformuoto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, ribų ir ploto neginčijo, o kaip matyti iš M.T.P. pateikto Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0495 ha žemės, grąžinant natūra naudojamą 0,0495 ha 7991,32 Lt vertės žemės sklypo dalį, esančią 0,3337 ha ploto žemės sklype ( - ), Vilniuje (Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1 punktas).

11Papildomai paaiškino, kad teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas toliau būtų tęsiamas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir esamą faktinę situaciją. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad P.Z. turėta žemė patenka į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritoriją, pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 24 nutarimo Nr. 1057 106 p., laisvas (neužstatytas) plotas būtų grąžinamas visiems piliečiams (pretendentams atkurti nuosavybės teises buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje) bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsižvelgiant į turėtajam žemės plotui žemės dalis.

12Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, įstatymas nedraudė prijungti papildomą žemės sklypą prie namų valdos.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu, pareiškėjos skundo netenkino.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnis skirtingais laikotarpiais nustatė skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas. Sprendimo dėl žemės sklypo priėmimo metu galiojusi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi nuo 1999 m. birželio 2 d., nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha, piliečiui pageidaujant, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat ir prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas (kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, – jiems pageidaujant, neatlygintinai bendron arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas šis didesnis prie statinių naudojamas ir išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas), nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha bendro ploto Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne daugiau kaip 1,5 ha bendro ploto kituose miestuose. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 34 punkte.

16Priėjo prie išvados, kad pagal anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, remdamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais, galėjo padidinti namų valdos plotą ir tik, kaip teisingai savo atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovas, 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 34 punkte įtvirtinta nuostata, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais, turinčiais pagal miestų teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Todėl apygardos teismas konstatavo, jog naikinti sprendimą dėl žemės sklypo nėra pagrindo.

17Taip pat nurodė, jog pareiškėja neskundžia Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3090 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K.Z.“, kuriuo K.Z. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1409 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3337 ha ploto žemės sklype ( - ), Vilniuje, ir Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie sukuria teisines pasekmes.

18III.

19Pareiškėja M.T.P. apeliaciniu skundu (b. l. 109 – 110) skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir prašo jį panaikinti, o jos skundą patenkinti.

20Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia tokiais pačiais motyvais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su namų valdos nustatymu. Nurodo, jog apygardos teismas savo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdyba turėjo teisę padidinti namų valdos plotą, nes tokia teismo pozicija prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

21Atsiliepimu į M.T.P. apeliacinį skundą (b. l. 118 – 122) atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tokiais pačiais motyvais kaip atsiliepimą į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnis skirtingais laikotarpiais įtvirtino skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas, todėl turi būti atsižvelgiama į ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja neginčija 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3090 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K.Z.“ ir Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie šiuo metu sukuria jai teisines pasekmes, todėl darytina išvada, kad Sprendimo dėl žemės sklypo panaikinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, nes Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo nuosavybės teisės jai jau buvo atkurtos. Nurodo, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundo padavimo terminas išimtinai siejamas su sužinojimo apie skundžiamą aktą momentu. Pažymi, kad nors skunde pareiškėja nurodė, kad nėra praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, nes apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 3 d., tačiau šiuo atveju svarbu, kada ji turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Mano, kad pareiškėja susipažinusi su Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai bei imtis visų priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tuo tarpu pareiškėjai nedelsiant neišsiaiškinus esamos padėties, konstatuotina, jog ji neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią galimą ginčo išsprendimą ir pati sukūrė neigiamas pasekmes, o laiko tarpas nuo 2005 m. birželio 16 d. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo iki skundo apygardos teismui padavimo 2009 m. rugpjūčio 24 d., yra nepagrįstai ilgas ir nepateisinamas. Be to, nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos atstovė apie ginčijamą sprendimą žinojo anksčiau nei 2009 m. rugpjūčio 3 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, todėl visa tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, manytina, kad pareiškėja terminą pateikti skundą pirmosios instancijos teisme praleido, o byla yra nutrauktina.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24V.

25Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą administracinis teismas, be kita ko, privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, ar prašoma terminą atnaujinti, jeigu skundo padavimo terminas atnaujintas, ar pagrįstai toks terminas atnaujintas. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą arba terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti skundą arba bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

26Pažymėtina, jog bendrąjį skundo padavimo terminą numato ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Tuo tarpu tais atvejais, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382-05, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-95-08). Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtina nustatyti, kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys.

27Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos atstovė 2008 gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu buvo priimtas 2005 m. birželio 16 d. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos ir K.Z. atžvilgiu (b. l. 77). Atsakydama į šį paklausimą, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 26 d. rašte aiškiai nurodė, jog ji rėmėsi ginčijamu 2001 m. lapkričio 15 d. Sprendimu dėl žemės sklypo (b. l. 76). Tai įrodo, jog M.T.P. apie šį sprendimą, kurio teisėtumą ginčija, sužinojo arba turėjo sužinoti per jos interesais veikiančią atstovę ne 2009 rugpjūčio 3 d., kaip ji nurodo skunde pirmosios instancijos teismui, o 2009 m. sausio 26 d., kada buvo gautas minėtas raštas. Pažymėtina, jog būdama aktyvia ir protinga teisinių santykių dalyve, M.T.P. privalėjo domėtis savo teisine padėtimi ir jos atžvilgiu išleistu administraciniu aktu bei imtis visų priemonių operatyviai savo teises ginti, todėl sakyti, jog ji, per savo atstovę gavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą, negalėjo žinoti apie ginčijamą Sprendimą dėl žemės sklypo, yra nepagrįsta. Be kita ko, kaip ir minėta, nuosavybės teisės jai Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo atkurtos 2005 m. birželio 16 d., šį procesą lydi faktinis žemės ribų nustatymas, todėl pareiškėja apie savo tariamai pažeistas subjektines teises žinoti privalėjo jau tada.

28ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Šioje byloje jokio prašymo atnaujinti praleistus skundo padavimo terminus paduota nėra. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatytas pagrindas nutraukti administracinę bylą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 133 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėja M.T.P. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l.... 5. Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.... 6. Taip pažymėjo, kad namų valdos, esančios ( - ), Vilniuje, techninės... 7. Pažymi, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo P.Z.... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 9. Kadangi teisės aktai atgal negalioja, mano, kad skundžiamas sprendimas... 10. Taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto valdybai priėmus skundžiamą sprendimą... 11. Papildomai paaiškino, kad teismui panaikinus skundžiamą sprendimą,... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas teismo posėdžio metu su... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2009 m.... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo... 16. Priėjo prie išvados, kad pagal anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą... 17. Taip pat nurodė, jog pareiškėja neskundžia Vilniaus apskrities viršininko... 18. III.... 19. Pareiškėja M.T.P. apeliaciniu skundu (b. l. 109 – 110) skundžia Vilniaus... 20. Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia tokiais pačiais motyvais, kaip... 21. Atsiliepimu į M.T.P. apeliacinį skundą (b. l. 118 – 122) atsakovas... 22. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tokiais... 23. Teisėjų kolegija... 24. V.... 25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 26. Pažymėtina, jog bendrąjį skundo padavimo terminą numato ABTĮ 33... 27. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos atstovė 2008 gruodžio 16 d.... 28. ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą... 31. Nutartis neskundžiama....