Byla 2S-1268-730/2015
Dėl šalies pakeitimo vykdymo procese

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims LR Transporto priemonių draudikų biurui, N. A., dėl šalies pakeitimo vykdymo procese,

Nustatė

2antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti skolininką R. A. jo teisių ir pareigų perėmėja N. A. vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03584. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/06/03584 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5082-37/2006 dėl 606,35 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. A., išieškotojo LR transporto priemonių draudikų biuras, naudai. Skolininkas R. A. mirė 2014 m. birželio 4 d., jo turtą paveldėjo N. A..

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi pareiškėjo antstolio A. S. prašymą tenkino – vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03584 pakeitė skolininką R. A. jo teisių ir pareigų perėmėja N. A.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jog skolininkas R. A. mirė 2014 m. birželio 4 d. Taip pat nustatė, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kad po R. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė paveldėtoja N. A.. Konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/03584 jo teisių ir pareigų perėmėja.

4Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad mirusiojo R. A. turto nėra paveldėjusi, o notarų biurui yra padavusi tik pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Pažymi, kad miręs R. A. turėjo nepilnametį sūnų, jis turi pirmenybės teisę į palikimą, todėl suinteresuotas asmuo paveldėti minėto mirusiojo asmens turto negali.

5Atskirasis skundas netenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. soliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese.

8Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/06/03584 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5082-37/2006 dėl 606,35 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. A., išieškotojo LR transporto priemonių draudikų biuras, naudai. Skolininkas R. A. mirė 2014 m. birželio 4 d. Antstolio prašymu pirmosios instancijos teismas pakeitė skolininką vykdymo procese. Naujoji skolininkė (apeliantė) N. A. mano, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų apie materialinių subjektinių teisių perėmimą, be pagrindo pakeitė skolininką. Apeliantė palikimo priėmimo faktą sieja su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

9LR CPK 596 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (LR CPK 48 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.

10Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad palikimą, atsiradusį po skolininko R. A. mirties, priėmė N. A.. Taigi nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų apie materialinių subjektinių teisių perėmimą, be pagrindo pakeitė skolininką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirajame skunde nurodytu motyvu, kad nesant duomenų apie tai, jog suinteresuotam asmeniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, negalimas ir teisių perėmimas vykdymo procese. Pažymėtina, kad mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo N. A. išreiškė valią priimti palikimą vienu iš LR CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų (pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo), darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad kartu su prašymu nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nesudaro pagrindo atmesti antstolio prašymą.

11Aiškindamas LR CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad LR CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal LR CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo LR CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

12Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

13Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjui priklausančioms žemės sklypo dalims, esančioms ( - ), ir ( - ), yra taikytas disponavimo apribojimas. Tačiau, kaip matyti, šis apribojimas taikytas dar 2005-06-07, kai tuo tarpu vykdomoji byla Nr. 0010/06/03584 užvesta 2006 metais pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-11 išduotą teismo įsakymą. Taigi, minėtas disponavimo teisės apribojimas taikytas ne šioje vykdomojoje byloje.

14Be to, nustatyta, kad antstolis G. J. 2014-09-12 pateikė antstolių A. S. ir S. S. kontorai patvarkymą dėl informacijos, jame nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą dėl turto apyrašo sudarymo N. A. naudai po R. A. mirties. Taip pat nustatyta, kad antstolis A. S., atsakydamas į minėtą patvarkymą, pateikė antstoliui G. J. patvarkymą, kuriame nurodė savo vykdomas vykdomąsias bylas ir kreditorius, kurių naudai vykdo išieškojimus iš R. A.. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad N. A. yra informuota apie šioje vykdomojoje byloje palikėjo R. A. esamą skolą, kad jai pateiktas antstolio sudarytas turto apyrašas.

15Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko galimai nėra įvykęs. Nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai išnagrinėti reikalingų aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą skundžiamoje nutartyje neturėjo jokio teisinio pagrindo.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų pagrįstumo – dėl mirusio skolininko nepilnamečio sūnaus pirmenybės teisės paveldėti turtą ir pan. – nes tai nebeturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi pareiškėjo... 4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atskirasis skundas netenkintinas.... 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 7. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė CPK... 8. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr.... 9. LR CPK 596 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar... 10. Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenų matyti,... 11. Aiškindamas LR CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko... 12. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 13. Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 14. Be to, nustatyta, kad antstolis G. J. 2014-09-12 pateikė antstolių A. S. ir... 15. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio... 16. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti...