Byla e2A-619-330/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jumaka“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Socialinės garantijos“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5184-653/2017 pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jumaka“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Socialinės garantijos“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė T. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 43 443 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad atsakovas (draudikas) su trečiuoju asmeniu UAB „Jumaka“ (draudėju) sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Apdraustuoju pagal šią sutartį buvo UAB „Jumaka” direktorius J. M.. Apdraustasis J. M. 2016 m. rugsėjo 16 d. mirė, mirties priežastis – savižudybė. J. M. kraujyje rasta 0,47 proc. etilo alkoholio.

103.

11Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką vadovaudamasis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau tekste – Draudimo taisyklių arba Taisyklių) 5.1.22 punktu, pagal kurį nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Atsakovas 2017 m. birželio 5 d. sprendime konstatavo, kad apdraustojo J. M. neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. 2017 m. liepos 18 d. sprendime atsakovas nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis ne tik Draudimo taisyklių 5.1.22 punkto, bet ir 5.1.11 punkto pagrindu, nes nėra trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos, kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 26 d. draudimo apsauga buvo nutrūkusi.

124.

13Ieškovė su atsakovo sprendimais dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nesutiko. Paaiškino, kad dar nesibaigus draudimo apsaugai pagal draudimo liudijimą Nr. 770-2211608, kurios laikotarpis buvo nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 24 d., iš draudimo brokerės buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad draudėja UAB „Jumaka” pateikė prašymą pratęsti draudimo sutarties galiojimą. Brokerė išsiuntė laišką atsakovui dėl draudimo sutarties pratęsimo. Atsakovas sutartį pratęsė ir išdavė draudimo liudijimą Nr. 770-2213691 (laikotarpis nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 26 d.). Atsakovas pateikė ieškovei 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažymą, kuri patvirtina, kad draudimo sutartis tarp UAB „Jumaka” ir atsakovo galiojo nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 26 d. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, įrodo, kad draudimo apsauga galiojo nepertraukiamai trejus metus.

145.

15Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku ir tinkamai išduoti naują draudimo liudijimą, todėl negali šia aplinkybe vadovautis įrodinėjant draudimo apsaugos galiojimo nutrūkimą. Ieškovės teigimu, faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Jumaka” siekė, jog draudimo apsauga nenutrūktų ir prašė pratęsti draudiminės apsaugos galiojimą, draudikas neprieštaravo pratęsimui ir išduodamas draudimo liudijimą nenurodė jokių pastabų, todėl laikytina, kad tikroji sutarties šalių valia buvo nenutraukti draudimo apsaugos. Ieškovės nuomone, atsakovo draudimo taisyklių 5.1.11 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

166.

17Ieškovė nurodė, kad atsakovo Draudimo taisyklių 5.1.22 punkto nuostata taikytina tik nelaimingo atsitikimo atveju, tačiau negali būti taikoma savižudybės atveju. Ieškovės aiškinimu, atsakovas neįrodė, kad J. M. savižudybei įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Akcentavo aplinkybę, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių, esant tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje, asmenims leidžiama vairuoti transporto priemones, tokiu būdu laikoma, kad žmogus gali ne tik objektyviai vertinti situaciją, bet gali valdyti padidinto pavojaus šaltinį.

187.

19Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių. Pagal Draudimo taisykles savižudybė laikoma nelaimingu atsitikimu. Pasak atsakovo, medicinos praktika rodo, jog alkoholis palengvina apsisprendimą savižudybei. Apdraustojo sūnus ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad apdraustasis sirgo depresija, kad jam buvo išrašyti vaistai. Atsakovui pareikalavus suteikti informaciją apie apdraustojo gydymą, ieškovė tokios informacijos nesuteikė, tuo pažeisdama Draudimo taisykles.

208.

21Atsakovo vertinimu, savižudybė yra ilgalaikis ne vienerius metus trunkantis procesas, todėl su draudėja buvo susitarta dėl laikotarpio, kuriam suėjus būtų laikoma, kad apdraustasis neturėjo tyčinių ketinimų atimti sau gyvybę. Pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo sutarčių galiojimas nesudarė nepertraukiamos laike trejų metų sekos.

229.

23Trečiasis asmuo UADBB „Socialinės garantijos“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad draudėja UAB „Jumaka“ nuo 2007 metų nepertraukiamai buvo lojalus atsakovo klientas, o J. M. ir jo šeimos nariai nuolat buvo draudžiami nuo 2002 metų. Trečiojo asmens žiniomis, J. M. 2014 m. vasario 24 d. ryte buvo nuvykęs į draudimo bendrovę ir prašė atsiųsti draudimo liudijimus darbuotojų draudimui pratęsti bei sąskaitą įmokoms sumokėti. Tos dienos vakare prašyti dokumentai nebuvo gauti, todėl J. M. kreipėsi į draudimo brokerį. Brokeris kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti naujus draudimo liudijimus pagal tas pačias sąlygas ir pritaikyti nuolaidą už ilgametį draudimą. 2017 m. vasario 26 d. atsakovas pateikė draudimo liudijimų projektus. Brokeriui prašant, draudimo liudijimai buvo gauti tomis pačiomis sąlygomis bei pritaikius draudimo tęstinumo nuolaidą.

2410.

25Trečiasis asmuo UAB „Jumaka“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2811.

29Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės T. M. ieškinį patenkino – ieškovės naudai priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE 43 443 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3012.

31Atsakovo Draudimo taisyklėse numatyta, jog apdraustojo asmens savižudybė yra nedraudžiamasis įvykis, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei treji metai. CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi būti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Teismas sprendė, jog šis teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju yra aktualus, kadangi apdraustojo mirties priežastimi tapo savižudybė, o tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo apsaugos galiojimo termino nepertraukiamumo.

3213.

33Vertindamas draudimo sutarties trukmę teismas atsižvelgė į trečiojo asmens UADBB „Socialinės garantijos“ atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad apdraustojo valia buvo tęsti nuo 2007 metų susiklosčiusius draudimo santykius tomis pačiomis sąlygomis. Išanalizavęs šalių paaiškinimus ir ištyręs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ne dėl nuo draudėjos priklausančių aplinkybių, bet dėl atsitiktinių faktorių – draudimo brokerio, draudimo kompanijos ir galbūt apdraustojo asmens nesusikalbėjimo – draudimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 26 d., nors prieš tai galiojusios sutarties terminas baigėsi 2014 m. vasario 24 d. Įvertinęs aplinkybes dėl nežymaus laiko intervalo tarp dviejų sutarčių galiojimo pabaigos ir pradžios, ilgalaikio tęstinio šalių bendradarbiavimo, teismas padarė išvadą, kad realūs šalių ketinimai buvo tęsti sutartinius santykius tomis pačiomis sąlygomis. Apibendrinęs šias išvadas teismas konstatavo, kad draudimo sutartis iki apdraustojo mirties nepertraukiamai galiojo ilgiau kaip trejus metus. Tuo pagrindu atsakovo poziciją dėl nedraudžiamojo įvykio teismas pripažino nepagrįsta.

3414.

35Įvertinęs aplinkybes dėl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam atsitikimui, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog apdraustojo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija realiai turėjo įtakos savižudybei. Teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ne formaliai, o atsižvelgiant į šalių ketinimus, į tai kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis sutarties sąlygoms būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teismo vertinimu, sutarties sąlygą, pagal kurią nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų vartojimas, šalys numatė siekdamos kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus nurodytas medžiagas ar vaistus, ir įvykio būtų pakankamas priežastinis ryšis. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad nagrinėjamu atveju alkoholis turėjo reikšmingą įtaką įvykiui įvykti. Teismas nepagrįsta pripažino atsakovo poziciją dėl šios nedraudžiamojo įvykio sąlygos egzistavimo.

3615.

37Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl reikalautų duomenų apie apdraustojo gydymąsi ir vartotus vaistus nepateikimo draudikui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokią reikšmę galėtų turėti ši informacija sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog prašomos informacijos nesuteikimas turėjo esminę įtaką atsakovo galimybei įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Teismas laikėsi nuostatos, kad reikalaujamų duomenų nepateikimas nesuteikia atsakovui teisės nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4016.

41Apeliaciniu skundu atsakovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4216.1.

43Teismas nepagrįstai ginčo draudimo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. Ginčo draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių. Draudimo objektu yra draudėjos UAB „Jumaka“ turtiniai interesai. Teisė į draudimo išmoką ieškovei perėjo specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių draudimo išmokos dėl apdraustojo mirties mokėjimą, pagrindu, tačiau tai nepaneigia draudimo sutartyje įtvirtintos sąlygos, kad šia sutartimi šalys siekė apdrausti draudėjos – įmonės, o ne apdraustojo fizinio asmens turtinius interesus.

4416.2.

45Teismas nepagrįstai modifikavo Draudimo taisyklių 5.1.11. punkto sąlygą. Teismas be pagrindo pripažino draudimo apsaugos tęstinumo aplinkybę. Draudimo apsauga savižudybės atveju buvo siejama su iki savižudybės dienos galiojusių draudimo sutarčių nepertraukiamumu. Nedraudžiamajam įvykiui savižudybės atveju konstatuoti teisinės reikšmės neturi, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta draudimo apsauga. Nagrinėjamu atveju yra svarbus tik faktas, kad draudimo apsauga buvo pertraukta. Dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo.

4616.3.

47Draudėja turėjo žinoti apie draudiminės apsaugos pertraukimą, tačiau iki apdraustojo savižudybės dienos pastabų dėl šios aplinkybės (draudiminės apsaugos pertraukimo) nepareiškė. Ši aplinkybė patvirtina, kad draudimo sutarties šalys neturėjo ketinimų turėti nepertraukiamą draudimo apsaugą. Kitaip aiškindamas šią aplinkybę teismas įsiterpė į šalių kompetenciją modifikuoti sutartį.

4816.4.

49Teismas nepagrįstai netaikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje numatytų teisinių pasekmių dėl ieškovės fiduciarinės pareigos glaudžiai bendradarbiauti su atsakovu pažeidimo. Ieškovė pagal Draudimo taisykles turėjo pareigą pateikti draudiko reikalautus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu specialistui nebuvo suformuluota užduotis ištirti savižudybę lėmusius veiksnius. Atsakovas dėl ieškovės nebendradarbiavimo negalėjo pasinaudoti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis teisėmis. Tokios ieškovės pareigos nevykdymas leidžia sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti. Ši aplinkybė laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.

5016.5.

51Teismas nepagrįstai nekonstatavo alkoholio įtakos apdraustojo savižudybei ir pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Teismas nepagrįstai vertino priežastinį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir savižudybės, kai pagal Draudimo taisykles turėjo būti vertinamas alkoholio poveikis apdraustojo apsisprendimui įvykdyti savižudybę. Medicinos praktika rodo, kad didžioji dalis savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Tai lemia, kad alkoholis turi įtakos savižudybei. Draudimo taisyklės dėl savižudybės įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nereikalauja nustatyti, kad alkoholio vartojimas būtų lemiamas veiksnys savižudybei įvykti. Nagrinėjamu atveju ne atsakovui, o nebendradarbiaujančiai ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad alkoholis neturėjo įtakos apdraustojo savižudybei.

5216.6.

53Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1014 straipsnio 4 dalies normą. Šioje normoje įstatymų leidėjas draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką (suėjus trejų metų terminui iki savižudybės dienos) sieja su vienos ilgalaikės draudimo sutarties sudarymu. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui.

5417.

55Ieškovė T. M. atsiliepime į atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

5617.1.

57Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai modifikavo Draudimo taisyklių 5.1.11 punktą. Teismas teisingai konstatavo, jog draudimo apsauga galiojo daugiau kaip 10 metų. Ne nuo draudėjos priklausančių aplinkybių 2014 m. vasario 24 d. pasibaigusi sutartis buvo pratęsta 2014 m. vasario 26 d. Nei draudėja, nei apdraustasis neišreiškė valios nutraukti sutartį. Teismas pagrįstai sprendė, kad laiko trukmė tarp draudimo sutarčių galiojimo pradžios ir pabaigos buvo nežymi, kad šalių valia buvo tęsti draudimo apsaugą. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių šią teismo išvadą.

5817.2.

59Tikruosius šalių ketinimus ir lūkesčius patvirtino trečiasis asmuo UADBB „Socialinės garantijos“. Pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas draudimo sutartis laikė tęstinėmis.

6017.3.

61Atsakovas nutyli ir nekomentuoja tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių bei aplinkybių, dėl kurių susidarė vienos paros laiko tarpas, bei draudėjo pareigos informuoti apdraustąjį apie teisines pasekmes. Draudimo apsaugos galiojime dviejų dienų spraga susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neįvykdė prievolės laiku ir tinkamai išduoti naują draudimo liudijimą, todėl šia aplinkybe negali vadovautis įrodinėdamas draudimo apsaugos nutrūkimą.

6217.4.

63Jeigu draudimo liudijimas neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą sudaryti draudimo sutartį, pirmenybė teikiama draudėjo rašytiniam prašymui. Draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą ir išaiškino draudėjui teisines pasekmes dėl draudimo apsaugos nutraukimo. Atsakovas draudėjos neinformavo apie draudimo apsaugos nutrūkimo pasekmes.

6417.5.

65Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nesuteikė jam galimybės rinkti įrodymus, kurie padėtų nustatyti apdraustojo mirties priežastį. Atsakovas prašymą apklausti liudytoją pateikė pavėluotai.

6617.6.

67Atsakovas ignoruoja CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą. Atsakovo pastangos surasti pagrindus įvykio pripažinimui nedraudžiamuoju yra teisiškai nereikšmingos, nes įstatymas tokiu atveju nustatė tik vieną sąlygą – draudimo sutarties galiojimas mažiau kaip tris metus. Atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad draudimo sutartis galiojo nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 26 d.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

70Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7118.

72Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

73Dėl esminių aplinkybių ir ginčo esmės

7419.

75Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).

7620.

77Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).

7821.

79Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).

8022.

81Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir šalių neginčijama, kad 2016 m. vasario 26 d. atsakovas Ergo Insurance SE (draudikas) ir trečiasis asmuo UAB „Jumaka“ (draudėja) sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, galiojusią nuo 2016 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2017 m. vasario 26 d. 12.00 val. Pagal šią sutartį UAB „Jumaka“ direktorius J. M. buvo apdraustasis asmuo. 2016 m. rugsėjo 16 d. apdraustasis mirė dėl savižudybės. Apdraustojo mirties priežasčiai nustatyti buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad apdraustojo kraujyje buvo rasta 0,47 promilės, o šlapime – 0,95 promilės etilo alkoholio. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad iki apdraustojo mirties momento trejų metų laikotarpiu galiojo ir šios UAB „Jumaka“ bei atsakovo sudarytos tapataus turinio draudimo sutartys: Nr. 770-2215930 (laikotarpis nuo 2015 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2016 m. vasario 26 d. 12.00 val.); Nr. 2213691 (laikotarpis nuo 2014 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2015 m. vasario 26 d. 12.00 val.) ir Nr. 770-2211608 (laikotarpis nuo 2013 m. vasario 24 d. 12.00 val. iki 2014 m. vasario 24 d. 12.00 val.).

8223.

83Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką nurodęs, kad įvykis (apdraustojo mirtis) yra nedraudžiamasis. Šią poziciją atsakovas grindė Draudimo taisyklių 5.1.22 ir 5.1.11 punktų nuostatomis, tvirtindamas, kad įvykiui (savižudybei) įtakos turėjo tai, jog įvykio metu apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad nebuvo įvykdytas draudimo taisyklių reikalavimas iki savižudybės įvykio trejus metus nepertraukiamai galioti draudimo apsaugai. Atsakovas įžvelgė dar vieną savarankišką pagrindą nemokėti draudimo išmokos remiantis tuo motyvu, jog ieškovė (apdraustojo turto ir turtinių teisių paveldėtoja) atsisakė pateikti draudikui duomenis apie apdraustojo gydymąsi ir vartotus vaistus, tokiu būdu pažeisdama Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 7.1.5 punkte įtvirtintas pareigas.

84Dėl draudimo apsaugos nepertraukiamumo

8524.

86Atsakovo parengtų Draudimo taisyklių 5.1 punkte išvardinti atvejai, kuomet nelaimingi įvykiai nepripažįstami draudžiamaisiais. Taisyklių 5.1.11 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykių laikoma savižudybė, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 metai. Ši nuostata iš esmės atitinka CK 6.1014 straipsnio 4 dalies imperatyvią normą, pagal kurią draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi būti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Byloje vertinant trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo sąlygos egzistavimą, nustatyta, kad šioje trejų metų draudimo apsaugos sekoje yra įsiterpęs dviejų dienų laikotarpis, kuomet draudimo apsauga buvo nutrukusi – 2014 m. vasario 24 d. pasibaigus vienos sutarties galiojimui, kita sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 26 d. Ši aplinkybė šalių neginčijama, tačiau tarp šalių kilo nesutarimas dėl šios aplinkybės vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, suformulavo išvadą, kad draudėja siekė turėti nepertraukiamą draudimo apsaugą, o nurodyto dviejų dienų laikotarpio be draudimo apsaugos atsiradimą sąlygojo nuo draudėjos nepriklausančios aplinkybės – draudiko ir draudimo brokerio nesusikalbėjimas, todėl nusprendė, jog atsakovas nepagrįstai įvykį laiko nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 5.1.11 punktą. Atsakovo (apelianto) aiškinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neteisėtai modifikavo šalių sudarytos sutarties sąlygas, o byloje nustatytos aplinkybės esą patvirtina, kad draudėja (trečiasis asmuo) nesiekė draudimo apsaugos nepertraukiamumo. Apelianto nuomone, teismas taipogi nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

8725.

88Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės patvirtina, kad draudėjos valia buvo tęsti dar nuo 2007 metų susiklosčiusius draudimo santykius tomis pačiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens (draudimo brokerio) duoti paaiškinimai, jog besibaigiant sudarytos sutarties terminui, draudėjos vadovas (kuris taip pat buvo ir apdraustasis), nedelsdamas kreipėsi į atsakovą, o draudikui neįvykdžius pareigos pateikti draudimo sutartį ir liudijimą, netrukus kreipėsi pagalbos ir į draudimo brokerį, kuriam tarpininkaujant buvo išduoti draudimo dokumentai anksčiau galiojusių draudimo sutarčių sąlygomis ir atsižvelgiant į kliento lojalumą. Tokių aplinkybių vertinimas lemia išvadą, jog teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti draudimo santykių, o tuo pačiu ir draudimo apsaugos tęstinumą (nepertraukiamumą). Kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nežymų laikotarpį be draudimo apsaugos lėmė būtent atsakovo veiksmai (neveikimas).

8926.

90Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde deklaratyviai tvirtina, kad draudėja nesiekė draudimo apsaugos nepertraukiamumo, ką esą patvirtina aplinkybė, jog gavusi draudimo dokumentus, dėl jų nereiškė pastabų. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tokiu būdu apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

9127.

92Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbios priežastys, lėmusios draudimo apsaugos trumpalaikį nutrūkimą, kadangi reikšmingas tik pats šios esminės aplinkybės (apsaugos nutrūkimo) faktas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9328.

94Apeliaciniame skunde pateikiami iliustraciniai pavyzdžiai (laimo, erkinio encefalito ir kitų ligų atvejais taikomi draudimo apsaugos įsigaliojimo terminai) yra reikšmingi aiškinant ginčo sutarties sąlygos esmę. Apelianto pateiktuose pavyzdžiuose (konkrečių ligų, rizikų atvejais) draudimo apsaugos įsigaliojimo momentas siejamas su konkrečių ligų inkubaciniais laikotarpiais. Taigi, nustatant tokius apsaugos įsigaliojimo terminus, iš esmės siekiama išvengti draudiko rizikos, kuomet draudėjas arba apdraustasis asmuo, jau egzistuojant draudžiamajam įvykiui (nors tuo metu dar gali to objektyviai nesuvokti) siekia riziką perkelti draudikui. Iš esmės panašiai ginčo sąlygos paskirtį atsakovas aiškino ir pirmosios instancijos teisme, nurodęs, kad savižudybė yra ilgalaikis ne vienerius metus trunkantis procesas, todėl su draudėja buvo susitarta dėl laikotarpio, kuriam suėjus yra laikoma, kad apdraustasis neturėjo tyčinių ketinimų atimti sau gyvybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo Taisyklių sąlygą CK 6.1014 straipsnio 4 dalies normos, apelianto pateiktų paaiškinimų ir pavyzdžių (dėl kitų rūšių rizikų) kontekste, daro išvadą, jog tokia sąlyga užtikrinami draudiko interesai. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ginčo įvykio ypatumus – mirties įvykį sukelia sąmoningi apdraustojo veiksmai atimant sau gyvybę. Tokiu būdu tiek pagal įstatyme (CK 6.1014 straipsnio 4 dalis) įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek analizuojamą Taisyklių sąlygą, praėjus trejų metų laikotarpiui laikoma (daroma prielaida), jog draudėjui ir draudikui sukuriant sutartinius teisinius santykius, nebuvo ketinimo įvykdyti savižudybę ir toks įvykis laikytinas draudžiamuoju nelaimingu atsitikimu. Analizuojamu atveju nustatytas itin nežymus draudimo apsaugos pertraukimas laike nepaneigia aptarto teisinio reguliavimo esmės ir paskirties, nesukelia draudikui didesnės atsakomybės, nei buvo susitarta šalių. Juolab kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo suformuluotos išvados, jog draudimo apsaugos pertraukimą lėmė būtent apelianto veiksmai, nesant tame draudėjos kaltės.

9529.

96Pagal CK 6.991 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo liudijimas neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą sudaryti sutartį, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad draudėja siekė ilgalaikių draudimo santykių tęstinumo – besibaigiant draudimo sutarties terminui pateikė prašymą dėl draudimo sutarties pratęsimo. Nors formaliai ir atsirado draudiminės apsaugos dviejų dienų trukmės pertrūkis, tačiau draudikas, būdamas profesionaliąja šių santykių šalimi, dėl to nereiškė pastabų, o naują sutartį sudarė pagal draudėjos prašyme, pateiktame iki ankstesnės draudimo sutarties termino pabaigos, išdėstytas sąlygas (tęsti sutartį, taikyti nuolaidą už lojalumą, leisti draudimo įmoką mokėti dalimis pagal anksčiau galiojusių sutarčių sąlygas). Šiuo atveju teikiant pirmenybę draudėjos prašymui, konstatuotinas draudimo santykių tęstinumo ir nepertraukiamumo faktas.

9730.

98Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog draudėjai buvo žinoma apie pertrūkį draudimo apsaugoje, ir draudėjos neveikimas neva patvirtina, jog draudimo apsaugos nepertraukiamumo nebuvo siekiama. Viena vertus, dėl šio argumento reikšmės įrodymų vertinimo procese pasisakyta ankstesnėje šios nutarties dalyje. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, kad maksimaliai tinkamai vykdė savo pareigą ir išaiškino draudėjui teisines pasekmes dėl draudimo apsaugos nutraukimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003). Toks kasacinio teismo aiškinimas lemia, jog būtent apeliantas, prieš sudarydamas naują draudimo sutartį, turėjo konstatuoti ir akcentuoti draudimo apsaugos pertraukimo faktą, įvertinti jo reikšmę draudimo apsaugai ir ją išaiškinti draudėjai. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Tai papildomai patvirtina, kad apeliantas ginčo santykius laikė tęstiniais, o nereikšmingam draudimo pertrūkiui neskyrė jokios teisinės ir juolab draudėjai nepalankios reikšmės.

9931.

100Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.1014 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi būti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Apelianto nuomone, šioje normoje įstatymų leidėjas draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, suėjus trejų metų terminui iki savižudybės dienos, sieja su vienos ilgalaikės draudimo sutarties sudarymu, kai nagrinėjamu atveju visos draudimo sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui. Toks nurodyto teisinio reguliavimo aiškinimas neturi pagrindo. Kolegija konstatuoja, jog įstatymų leidėjas nurodytą draudiko pareigą susiejo su draudimo apsaugos nepertraukiamumu, o ne su atskirų sutarčių termino trukme. Toks imperatyvus teisinis reguliavimas visiškai atitinka apelianto Draudimo taisykles. Apelianto pageidaujamu būdu vertinant šią įstatymo normą, būtų sudarytos sąlygos išvengti jos imperatyvumo, nes kiekvieną kartą draudimo santykių tęstinumo aiškinimas priklausytų tik nuo draudiko valios ir geranoriškumo, t. y. vertinimo, ar draudimo teisiniai santykiai yra tęstiniai, ar kiekvienu atveju ribojami sutarties terminu.

101Dėl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam atsitikimui

10232.

103Pagal apelianto Draudimo taisyklių 5.1.22 punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsisakymą pripažinti nelaimingą atsitikimą draudžiamuoju įvykiu atsakovas grindžia šia Draudimo taisyklių sąlyga. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog mirusiojo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis (0,47 proc. etilo alkoholio koncentracija kraujyje) realiai turėjo įtakos savižudybei. Teismas aiškino, jog tokią sąlygą šalys numatė siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus nurodytas svaiginamąsias priemones (medžiagas) ar vaistus, ir įvykio būtų pakankamas priežastinis ryšys.

10433.

105Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino priežastinį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir savižudybės, kai pagal Draudimo taisykles turėjo būti vertinamas alkoholio poveikis (įtaka) apdraustojo apsisprendimui įvykdyti savižudybę. Pasak apelianto, medicinos praktika rodo, kad didžioji dalis savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Tai lemia, kad alkoholis turi įtakos savižudybei. Draudimo taisyklės dėl savižudybės įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nereikalauja nustatyti, kad alkoholio vartojimas būtų lemiamas veiksnys savižudybei įvykti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.

10634.

107Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Draudimo taisyklėse tokia sąlyga (5.1.22 punktas) numatyta siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus psichiką veikiančias medžiagas, ir nelaimingo atsitikimo (analizuojamu atveju – mirties, įvykusios dėl savižudybės) būtų pakankamas priežastinis ryšis. Kolegijos vertinimu, tokios teismo išvados formulavimui reikšmės turėjo tinkamai ir išsamiai atliktas šios Draudimo taisyklių sąlygos aiškinimas pagal kasacinio teismo suformuluotus kriterijus (žr. šios nutarties 27 punktą). Iš analizuojamos Draudimo taisyklių sąlygos turinio akivaizdu, jog pats alkoholio vartojimas nesudaro pagrindo kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo laikyti (pripažinti) nedraudžiamuoju įvykiu. Iš tiriamosios sąlygos matyti, kad ja siekiama įtvirtinti aiškų loginį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir nelaimingo atsitikimo. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, konstatavęs priežastinio ryšio (tarp alkoholio vartojimo ir nelaimingo atsitikimo) poreikį, neva modifikavo taisyklių sąlygą, pagal kurią pakanka nustatyti alkoholio įtaką. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vartodamas sąvoką „pakankamas priežastinis ryšys“, nepaneigė „įtakos“ sąvokos reikšmės, kadangi ginčui aktuali Taisyklių sąlyga teismo nebuvo išaiškinta tokiu būdu, jog alkoholio vartojimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Priešingai, tai reikalavo konkretaus ryšio tarp šios medžiagos (alkoholio) vartojimo ir apdraustojo valios atimti sau gyvybę.

10835.

109Nors ir apeliantas, vadovaudamasis lingvistine analize, pagrįstai įžvelgia skirtumą tarp „priežastinio ryšio“ ir „įtakos“ sąvokų, visgi konstatuotina, jog teismas Draudimo taisykles aiškino taip, kad ginčo situacijoje turi būti nustatytas pakankamas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir apdraustojo apsisprendimo nutraukti sau gyvybę (o ne tokiu būdu, jog apdraustojo mirtį sukėlė alkoholio vartojimas), taigi pakankamo priežastinio ryšio sąvokai iš esmės buvo suteikta įtakos reikšmė. Toks draudimo sąlygos aiškinimas teisėjų kolegijos pripažįstamas teisingu.

11036.

111Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apdraustojo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija atitinka lengvą apsvaigimo laipsnį. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, jog teoriškai tokia alkoholio koncentracija nepaveikia asmens galimybių adekvačiai vertinti situacijas. Tuo tarpu apelianto pozicija ir pateikti duomenys, jog alkoholis palengvina savižudybę, neleidžia šioje konkrečioje situacijoje padaryti pagrįstą išvadą, jog alkoholis turėjo įtakos apdraustojo mirčiai. Pirmiausia kolegija pažymi, jog apelianto pateikto įrodymo – Valstybinio psichikos sveikatos centro paaiškinimo vertinimas neleidžia daryti apelianto pageidaujamos išvados. Įvertinus šio dokumento turinį, akivaizdu, jog apeliantas selektyviai cituoja iš esmės tik vieną jam palankią tezę, jog alkoholis palengvina savižudybę (nors apeliantas procesiniuose dokumentuose interpretuoja šios tezės formuluotę aiškindamas, jog alkoholio vartojimas palengvina apsisprendimą nusižudyti), kai bendras šio įrodymo turinys neatspinti šios tezės esmingumo. Kitos dokumente esančios išvados apeliantui nėra palankios: rašte nurodyta, kad nėra statistinių duomenų apie nusižudžiusių apsvaigimą alkoholiu, kad nėra vienos savižudybių priežasties, kad alkoholis nėra didžiausias ir negali būti lemiamas rizikos veiksnys, kad savižudybę lemia veiksnių visuma, o alkoholis šiame kontekste gali būti tik priemonė, kuri palengvina savižudybę. Todėl sistemiškai aiškinant visas pateiktame dokumente suformuluotas pastabas ir paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad alkoholis tik palengvina savižudybės aktą, tačiau neturi reikšmingos įtakos asmens apsisprendimui atimti sau gyvybę. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog visiškai alkoholio nevartojantis arba lemiamu momentu nepavartojęs asmuo nepriimtų sprendimo atimti sau gyvybę, o priėmęs tokį sprendimą, jo neįvykdytų. Aplinkybė, jog alkoholis nelemia, o tik palengvina savižudybės aktą, patvirtina, kad ryšys tarp alkoholio pavartojimo ir asmens mirties nėra pakankamas, todėl neleidžia kiekvienu atveju tokią aplinkybių sutaptį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu. Kita vertus, toks teorinis aplinkybių vertinimas leidžia kelti hipotezes dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, ko įrodymų vertinimo procese akivaizdžiai nepakanka formuluoti atitinkamas išvadas, jas siejant su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

11237.

113Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto parengtose Draudimo taisyklėse nurodyta, jog neblaivumas Taisyklių prasme yra apdraustojo, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kurią patvirtina nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nustatantys dokumentai. Jeigu minėtuose dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas alkoholio koncentracijos apdraustojo biologinėse organizmo terpėse matavimas ir alkoholio koncentracija neviršijo 0,40 promilės, apdraustasis yra laikomas blaiviu (taisyklių 24.28 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju leistina alkoholio koncentracija viršyta labai nežymiai (7/100 promilės). Toks teisinis reguliavimas lemia, kad pagal Draudimo taisykles bet kuriuo atveju pats alkoholio vartojimo faktas savaime nelemia nedraudžiamojo įvykio konstatavimo. Apeliantui kilo pareiga pagrįsti, kokią įtaką nelaimingam atsitikimui turėjo draudiko toleruojamos alkoholio koncentracijos viršijimas tokia nežymia dalimi. Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad šios pareigos apeliantas neįvykdė, o savo poziciją grindė deklaratyvaus pobūdžio ir nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių pernelyg nutolusiais argumentais. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas neįrodė Draudimo taisyklių 5.1.22 punkte įvardinto nedraudžiamojo įvykio egzistavimo.

114Dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo

11538.

116Apelianto parengtose Draudimo taisyklėse įtvirtinta apdraustojo pareiga teisingai ir išsamiai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą (anketą) dėl nelaimingo atsitikimo ir nedelsiant ją išsiųsti, taip pat suteikti draudikui visą ir teisingą informaciją dėl nelaimingo atsitikimo (Taisyklių 7.1.5 punktas). Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad mirusio apdraustojo asmens sūnus ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, jog apdraustasis sirgo depresija, gydėsi ir jam buvo išrašyti vaistai, tačiau draudikui pareikalavus suteikti informaciją apie apdraustąjį gydžiusią gydytoją, ieškovė tokios informacijos nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokią reikšmę galėtų turėti ši informacija sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog prašomos informacijos nesuteikimas turėjo esminę įtaką atsakovo galimybei įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantas nurodė, kad ieškovei nevykdant atsakovo (draudiko) reikalavimo, buvo pažeistos Draudimo taisyklės, kas sudaro savarankišką pagrindą nemokėti draudimo išmokos. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju ne apeliantui, o nebendradarbiaujančiai ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad alkoholis neturėjo įtakos apdraustojo savižudybei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

11739.

118Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2017 m. vasario 7 d. kreipėsi į ieškovę prašydamas pateikti žalos administravimui reikalingus duomenis: apdraustojo darbo sutarties kopiją, duomenis, ar apdraustasis kreipėsi / gydėsi privačiai, ar vartojo kokius nors vaistus, koks gydytojas paskyrė vaistus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 75). Atsakydama į draudiko paklausimą, ieškovė pateikė darbo sutarties kopiją bei nurodė, kad apdraustasis privačiai į medikus nesikreipė ir nesigydė, paskutiniu metu nevartojo jokių vaistų (elektroninės bylos t. 1, b. l. 74). Įvertinusi šiuos įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo neturi pakankamo pagrindo, kadangi ieškovė įvykdė draudiko reikalavimus dėl informacijos pateikimo. Byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pateikti duomenys (informacija) buvo klaidingi. Nepateikus ieškovės paaiškinimus draudikui paneigiančių objektyvių duomenų, vien tai, jog, apdraustojo sūnaus žiniomis, apdraustasis sirgo ir gydėsi, nesudaro pagrindo konstatuoti Draudimo taisyklių pažeidimo, juolab apelianto nurodytos Taisyklių sąlygos pagrindu.

11940.

120Nenustačius Taisyklių sąlygos pateikti draudikui duomenis, būtinus žalos administravimui, pažeidimo ar nevykdymo, teisinės reikšmės netenka apelianto argumentas, jog nurodytas apdraustojo pareigos nevykdymas transformavo įrodinėjimo naštos paskirstymą tokiu būdu, jog pareiga paneigti nedraudžiamojo įvykio egzistavimą teko ieškovei. Kita vertus, net ir pritarimas tokiai apelianto pozicijai (ko aptariamu atveju nėra), nesudaro pagrindo modifikuoti draudimo teisiniuose santykiuose galiojančios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės.

12141.

122Pažymėtina, jog pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigas, neteisingai taikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 ir 8 dalis, CPK 12, 178 ir 179 straipsnius. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia prielaidų išvadai, jog apelianto teisės įrodinėti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, buvo apribotos arba paneigtos.

123Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

12442.

125Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. Nurodė, kad ginčo draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių, kadangi draudimo objektu buvo draudėjos UAB „Jumaka“ turtiniai interesai. Teisėjų kolegija nevertina, ar ginčo santykiai atitinka vartojimo teisinių santykių požymius. Apeliantas nenurodė ir nepaaiškino, kokią reikšmę šalių ginčo sprendimui turėjo (galėjo turėti) galimas netinkamas teisinių santykių kvalifikavimas. CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Be to, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ginčo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė nebuvo atliekama, o Draudimo taisyklių sąlygų turinys buvo vertinamas pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nereikšmingu ir išsamiau jo nevertina.

12643.

127Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

12844.

129Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios apeliacinio teismo išvados pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

130Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

131Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė T. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ergo... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas (draudikas) su trečiuoju asmeniu UAB... 10. 3.... 11. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką vadovaudamasis Draudimo nuo... 12. 4.... 13. Ieškovė su atsakovo sprendimais dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju... 14. 5.... 15. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku ir tinkamai... 16. 6.... 17. Ieškovė nurodė, kad atsakovo Draudimo taisyklių 5.1.22 punkto nuostata... 18. 7.... 19. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo sutartis neatitinka... 20. 8.... 21. Atsakovo vertinimu, savižudybė yra ilgalaikis ne vienerius metus trunkantis... 22. 9.... 23. Trečiasis asmuo UADBB „Socialinės garantijos“ su ieškiniu sutiko,... 24. 10.... 25. Trečiasis asmuo UAB „Jumaka“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 11.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės T. M.... 30. 12.... 31. Atsakovo Draudimo taisyklėse numatyta, jog apdraustojo asmens savižudybė yra... 32. 13.... 33. Vertindamas draudimo sutarties trukmę teismas atsižvelgė į trečiojo asmens... 34. 14.... 35. Įvertinęs aplinkybes dėl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam... 36. 15.... 37. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl reikalautų duomenų... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 16.... 41. Apeliaciniu skundu atsakovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per... 42. 16.1.... 43. Teismas nepagrįstai ginčo draudimo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi.... 44. 16.2.... 45. Teismas nepagrįstai modifikavo Draudimo taisyklių 5.1.11. punkto sąlygą.... 46. 16.3.... 47. Draudėja turėjo žinoti apie draudiminės apsaugos pertraukimą, tačiau iki... 48. 16.4.... 49. Teismas nepagrįstai netaikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje... 50. 16.5.... 51. Teismas nepagrįstai nekonstatavo alkoholio įtakos apdraustojo savižudybei ir... 52. 16.6.... 53. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 54. 17.... 55. Ieškovė T. M. atsiliepime į atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundą... 56. 17.1.... 57. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai modifikavo Draudimo... 58. 17.2.... 59. Tikruosius šalių ketinimus ir lūkesčius patvirtino trečiasis asmuo UADBB... 60. 17.3.... 61. Atsakovas nutyli ir nekomentuoja tarp šalių susiklosčiusių teisinių... 62. 17.4.... 63. Jeigu draudimo liudijimas neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o... 64. 17.5.... 65. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nesuteikė jam galimybės rinkti... 66. 17.6.... 67. Atsakovas ignoruoja CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą.... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 71. 18.... 72. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 73. Dėl esminių aplinkybių ir ginčo esmės... 74. 19.... 75. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 76. 20.... 77. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam... 78. 21.... 79. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų... 80. 22.... 81. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir šalių neginčijama, kad 2016 m.... 82. 23.... 83. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką nurodęs, kad įvykis... 84. Dėl draudimo apsaugos nepertraukiamumo... 85. 24.... 86. Atsakovo parengtų Draudimo taisyklių 5.1 punkte išvardinti atvejai, kuomet... 87. 25.... 88. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir pirmosios instancijos... 89. 26.... 90. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde... 91. 27.... 92. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra... 93. 28.... 94. Apeliaciniame skunde pateikiami iliustraciniai pavyzdžiai (laimo, erkinio... 95. 29.... 96. Pagal CK 6.991 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu... 97. 30.... 98. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog draudėjai buvo žinoma apie... 99. 31.... 100. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog... 101. Dėl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam atsitikimui... 102. 32.... 103. Pagal apelianto Draudimo taisyklių 5.1.22 punktą, nedraudžiamaisiais... 104. 33.... 105. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 106. 34.... 107. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo... 108. 35.... 109. Nors ir apeliantas, vadovaudamasis lingvistine analize, pagrįstai įžvelgia... 110. 36.... 111. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apdraustojo kraujyje... 112. 37.... 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto parengtose Draudimo taisyklėse... 114. Dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo... 115. 38.... 116. Apelianto parengtose Draudimo taisyklėse įtvirtinta apdraustojo pareiga... 117. 39.... 118. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2017 m. vasario 7 d. kreipėsi į... 119. 40.... 120. Nenustačius Taisyklių sąlygos pateikti draudikui duomenis, būtinus žalos... 121. 41.... 122. Pažymėtina, jog pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti... 123. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 124. 42.... 125. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sutartį... 126. 43.... 127. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro... 128. 44.... 129. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 130. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti...