Byla 3K-3-172/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bendrovės „If P&C Insurance AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inkorus“ ieškinį atsakovui bendrovei „If P&C Insurance AS“ (buvęs UAB „If draudimas“), dalyvaujant tretiesiems asmenims UADBB „Lagedra“, UAB „Swedbank lizingas“, E. P. , UAB „Ingotransa“, UAB „BTA Draudimas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo klausimas.

6Ieškovas UAB „Inkorus“ prašė teismo priteisti iš atsakovo bendrovės „If P&C Insurance AS“ trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ 164 418 Lt draudimo išmokos, skirtos žalai dėl dingusio automobilio atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

72008 m. vasario 14 d. lizingo sutarties Nr. LT069116 pagrindu ieškovas įsipareigojo įgyti iš trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ automobilį „Mersedes-Benz S“ (valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 14 d. turto priėmimo–perdavimo aktu šis automobilis perduotas naudotis ieškovui. 2009 m. kovo 1 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Ingotransa“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. TP-2009/03/01. Jos pagrindu UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 17 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią automobilis „Mersedes-Benz S“ (valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas trečiajam asmeniui E. P. . Be to, 2009 m. kovo 17 d. ieškovas su atsakovu bendrove „If P&C Insurance AS“, tarpininkaujant UADBB „Lagedra“, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (serija TPA Nr. 00016056), kuria automobilis buvo apdraustas 185 000 Lt. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas UAB „Swedbank lizingas“, taip pat nustatyta papildoma sąlyga – automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį. 2009 m. balandžio mėnesį E. P. išnuomotu automobiliu išvyko į Baltarusijos Respubliką, vėliau į Rusijos Federaciją ir automobilį perdavė kitam asmeniui, kuris žadėjo už automobilį sumokėti 6000 eurų, tačiau E. P. pinigų negavo. 2009 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje E. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje. Netekęs automobilio ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes, remiantis Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2.5 papunkčiu, transporto priemonės praradimas dėl sukčiavimo, pasisavinimo, iššvaistymo yra nedraudžiamasis įvykis. Ieškovo teigimu, draudikui buvo žinoma, kad draudimo objektas – automobilis „Mercedes-Benz S“ nuomojant laikinai buvo perleidžiamas tretiesiems asmenims, už kurių veiksmus ieškovas negali prisiimti atsakomybės, nes būtent nuo šios rizikos jis draudė transporto priemonę, mokėdamas didesnes įmokas, todėl atsakovas turi išmokėti draudimo išmoką už prarastą automobilį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ 164 418 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas nustatė, kad šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies – Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2 papunktyje tarp nedraudžiamųjų įvykių nurodomas transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Baudžiamasis kodeksas. Atsižvelgęs į tai, kad draudimo sutartis sudaryta su ieškovu, o ikiteisminis tyrimas dėl automobilio praradimo pradėtas trečiajam asmeniui E. P. ir duomenų, jog ieškovas savo veiksmais būtų prisidėjęs prie automobilio praradimo, nėra, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju automobilio praradimas nelaikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo apsaugos sąlygų Nr.201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2.5 papunktį. Be to, teismas nurodė, kad draudimo sutartyje nustatytos papildomos sąlygos, jog automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį, t. y. draudikas prisiėmė riziką dėl galimo automobilio sugadinimo, praradimo ar pan., jį išnuomojus. UAB „Ingotransa“ pagalba išnuomojęs automobilį trečiajam asmeniui E. P. , ieškovas negali būti laikomas atsakingu už automobilio praradimą dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, taip pat nelaikytina, kad jis atsakingas už trečiųjų asmenų, kurie prarado automobilį, veiksmus. Taigi atsakovas turėjo išmokėti draudimo išmoką, praradus automobilį „Mersedes-Benz S“.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

12Spręsdamas šalių ginčą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 6.987 straipsniu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UADBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009, išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viena ieškovo veiklos sričių – automobilių nuoma. Vykdydamas šią veiklą, ieškovas 2009 m. kovo 1 d. su UAB „Ingotransa“ sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl transporto priemonių subnuomos Nr. TP-2009/03/0, pagal kurią šalys įsipareigojo bendradarbiauti, teikiant transporto priemonių nuomos paslaugas su tikslu pernuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims. UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 22 d. automobilį „Mersedes-Benz S“ išnuomojo E. P. , sudarydama su juo transporto priemonės nuomos sutartį. E. P. išnuomotu automobiliu išvyko į Baltarusiją, vėliau į Rusijos Federaciją ir perdavė transporto priemonę kitam asmeniui.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad draudimo taisyklėse įtvirtinami nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atvejai, kada draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, nustatyti CK 6.1014 straipsnio 5 dalyje. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika nedraudžiamieji įvykiai yra svarbi draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutartyje jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje M. D. v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1445/2002; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-395/2010). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.1 papunktį draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus atsitikimus, nurodytus Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2 papunktyje. Tarp 201.2 papunktyje išvardytų nedraudžiamųjų įvykių yra įvardytas ir transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Baudžiamasis kodeksas (201.2.5 papunktis). Apdraustas automobilis „Mercedes-Benz S“ buvo prarastas dėl trečiojo asmens E. P. kaltės. Draudimo poliso papildomose sąlygose nustatyta, kad automobilis naudojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį. Atsakovas buvo įspėtas apie tai, kad draudžiamas nuomojamas automobilis, ir į draudimo polisą ši sąlyga buvo įrašyta, todėl, esant tokiai papildomai sąlygai, draudikas prisiėmė riziką dėl galimo automobilio sugadinimo, praradimo ar pan., jį išnuomojus. Nagrinėjamu atveju draudimo apsauga transporto priemonei buvo reikalinga ir tam, kad ji būtų apdrausta nuo turto netekimo rizikos, taip pat kai prarandama nuosavybės teisė turto pasisavinimo atveju. Duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie turto praradimo, nėra, todėl nėra pagrindo nagrinėjamą atvejį priskirti prie nedraudžiamųjų įvykių.

14Dėl automobilio rinkos vertės apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.997 straipsnio 2 dalimi, 6.998 straipsniu, nurodė, kad šalių sutarties sudarymą patvirtinančiame Transporto priemonių draudimo liudijime (polise) nustatyta, jog transporto priemonės draudimo suma yra lygi jo rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną; draudimo sutarties sudarymo dieną transporto priemonės rinkos vertė yra 185 000 Lt. Bylos duomenimis, nenustatyta, kad automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo metu (2009 m. kovo 17 d.) buvo mažesnė, nei sutartyje nurodyta 185 000 Lt draudimo suma. Be to, draudimo liudijime įrašius būtent tokią draudimo sumą ir šį dokumentą pasirašius, atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino būtent tokio dydžio draudžiamo turto rinkos vertę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Mosola“ v. Lietuvos ir Vokietijos draudimo UAB „Drauda“, bylos Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB ,,Manukas“ v. UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-671/2006, išaiškinimais, draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Šios taisyklės išimtis galėtų būti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudžiamojo įvykio dienos apdrausto daikto vertė sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kamštinis namas“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-74/2007). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo apdrausta nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. kovo 23 d., o draudžiamasis įvykis įvyko 2009 m. balandžio mėnesį, t. y. tik po mėnesio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog per tokį trumpą laiką transporto priemonė galėjo tiek nusidėvėti, kad jos rinkos vertė sumažėtų. Atsakovo pateikti duomenys, kuriais įrodinėjama apdraustos transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną, negali būti pakankami įrodymai, nes jie atspindi tik konkrečios bendrovės – UAB „Mažasis prekeivis“ – nuomonę dėl konkrečių transporto priemonių kainų.

15Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai, atmetė atsakovo argumentus dėl PVM iš draudimo išmokos išskaičiavimo. Šalys draudimo sutartyje nenustatė sąlygos, kad, išmokant draudimo išmoką transporto priemonės praradimo atveju, bus išskaičiuojamas šis mokestis.

16III. Kasacinio skundo argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, įpareigoti UAB „Swedbank lizingas“ grąžinti atsakovui sumokėtus, vykdant įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą, 184 937,03 Lt (162 152,75 Lt draudimo išmoka, 22 784,28 Lt procesinių palūkanų), o Valstybinę mokesčių inspekciją – atsakovo sumokėtas 4288 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

181. Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo. Teismai neteisingai aiškino draudimo sutarties sąlygą, kad automobilis nuomojamas pagal pasirašytą nuomos sutartį, ir jos ryšį su Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2.5 punktyje apibrėžtu nedraudžiamuoju įvykiu (CK 6.193 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip tokias sąlygas būtų supratęs analogiškas ieškovui kitas asmuo, tiesiog vadovavosi ieškovo pateiktu aiškinimu, kad draudimo sutartyje esant papildomai sąlygai, jog transporto priemonė yra nuomojama, ji bus apdrausta ir nuo transporto priemonės pasisavinimo, nes ieškovas nuomininko veiksmų negali kontroliuoti ir nėra dėl jų kaltas. Atsakovo nuomone, automobilio nuoma vertintina kaip padidinta rizika, todėl nustatoma didesnė draudimo įmoka. Tačiau aplinkybė, kad į draudimo sutartį yra įtraukta sąlyga, jog automobilis yra nuomojamas, nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilis tampa apdraustas nuo visko, kas su juo gali atsitikti jį perdavus nuomininkui, nepriklausomai nuo draudimo sutartyje įtvirtintų draudiko prisiimamų draudimo rizikų bei apibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių. Teismai nepagrįstai sutapatino ieškovo suinteresuotumą turėti atitinkamą draudimo apsaugą su atsakovo prievole tokią apsaugą teikti. Atsakovas savo nesutikimą teikti atitinkamą apsaugą buvo įtvirtinęs Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2.5 papunktyje, kuriame suformuluota nedraudžiamųjų įvykių apibrėžtis nenustato kokių nors sąlygų ar išimčių dėl draudėjo kaltės. Be to, šiame papunktyje suformuluotą nedraudžiamąjį įvykį aiškinti siauriau būtų neprotinga, nes draudėjas negali automobilio pasisavinti pats iš savęs, o jeigu jis kaip nors prisidėtų prie nusikaltimo, dėl kurio ieškovas būtų netekęs automobilio, tai tokiu atveju išmoka nebūtų mokama remiantis CK 6.1014 straipsnio 1 dalimi. Teismai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, kad draudimo sutartį sudarė tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB „Lagedra“, kad ieškovas yra profesionalus verslininkas (užsiima automobilių nuomos verslu), todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas, matydamas, kad draudimo taisyklių ir draudimo liudijimo sąlygos jam yra neaiškios, turėjo prašyti jas paaiškinti ir suformuluoti taip, kad jos būtų aiškios, taip pat derėtis dėl jų pakeitimo. Taigi ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, veikė savo rizika.

192. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti draudimo sutarties sąlygų aiškinimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB ,, Vitulas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012, išvadai, kad įrašas draudimo liudijime apie automobilio paskirtį sietinas ne su sąlyga draudžiamuoju įvykiu laikyti bet kokią nuomoti skirto automobilio vagystę, bet su taisyklėse aptartais nedraudžiamaisiais atvejais. Įrašas polise apie tai, kad automobilis bus naudojamas nuomai, nereiškia, kad individualiomis draudimo sutarties sąlygomis yra susitarta dėl didesnės draudimo apsaugos nei nurodyta draudimo taisyklėse.

203. Dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo. Ieškovas tiek sudarydamas automobilio lizingo sutartį, tiek jo netekimo momentu buvo PVM mokėtojas, todėl šio mokesčio nuostolių nepatyrė, nes, lizingo bendrovei pateikus ieškovui PVM sąskaitas–faktūras, ieškovas įgijo teisę susigrąžinti sąskaitose nurodytą šio mokesčio dalį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl kokių nors priežasčių jis neįgijo teisės į šio mokesčio susigrąžinimą ar ne dėl savo kaltės negalėjo šia teise pasinaudoti. Tokia atsakovo pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006).

21Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo

25Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje.

26Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis).

27Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Vienas tokių atvejų – įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju, t. y. tokiu, kurio rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiėmė ir kurio atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1445/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-116/2013; kt.). Sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. AB draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-116/2013; kt.).

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viena ieškovo veiklos sričių – automobilių nuoma. Vykdydamas šią veiklą, ieškovas 2009 m. kovo 1 d. su UAB „Ingotransa“ sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl transporto priemonių subnuomos Nr. TP-2009/03/0, pagal kurią šalys įsipareigojo bendradarbiauti, teikiant transporto priemonių nuomos paslaugas, su tikslu pernuomoti transporto priemones tretiesiems asmenims. Ieškovo su UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. vasario 14 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT069116 ir turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu valdomą automobilį „Mersedes-Benz S“ (valst. Nr. ( - ) UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 22 d. išnuomojo E. P. , kuris išnuomotu automobiliu išvyko į Baltarusiją, vėliau į Rusijos Federaciją ir perdavė transporto priemonę kitam asmeniui; taigi automobilis ieškovui nebuvo grąžintas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu E. P. pripažinto kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, ir nuteisė jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Atsakovas, nustatęs, kad apdrausta transporto priemonė prarasta dėl iššvaistymo, konstatavo nedraudžiamąjį įvykį ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal su ieškovu trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ naudai sudarytą draudimo sutartį. Teismai sprendė, kad toks atsakovo atsisakymas buvo nepagrįstas, nes, nesant duomenų, jog ieškovas prisidėjo prie automobilio praradimo, nėra pagrindo nagrinėjamą atvejį prisikirti prie nedraudžiamųjų įvykių, be to, draudimo poliso papildomose sąlygose buvo nustatyta sąlyga, kad automobilis naudojamas pagal nuomos sutartį, todėl draudikas prisiėmė riziką dėl galimo automobilio sugadinimo, praradimo jį išnuomojus. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytus faktus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šias teismų išvadas laiko nepagrįstomis ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2 punkto, kuriame nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, t. y. esminė sutarties sąlyga, aiškinimas (CK 6.193 straipsnis).

29Šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.1 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus atsitikimus, nurodytus šios draudimo apsaugos sąlygos 201.2 punkte. Tarp 201.2 punkte išvardytų nedraudžiamųjų įvykių yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytas ir transporto priemonės praradimas dėl iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Baudžiamasis kodeksas (201.2.5 papunktis). BK 184 straipsnio 1 dalyje turto iššvaistymas apibrėžiamas kaip asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2 punkte nėra nustatyta, koks subjektas turi būti atlikęs apdrausto turto iššvaistymą tam, kad įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju. Remiantis nurodytu punktu yra svarbus tik apdrausto turto iššvaistymo faktas, kuris nagrinėjamos bylos atveju nustatytas – apdraustas turtas iššvaistytas trečiojo asmens E. P. , kuriam su UAB „Ingotransa“ 2009 m. kovo 17 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu, t. y. esant teisėtam pagrindui, automobilis buvo perduotas naudotis. UAB „Ingotransa“ automobilį valdė 2009 m. kovo 1 d. su ieškovu sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, t. y. taip pat teisėtu pagrindu. Jau buvo minėta, kad E. P. yra nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. už didelės vertės svetimo turto (automobilio) iššvaistymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktas, jog ieškovas neprisidėjo prie išnuomoto automobilio praradimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl draudimo apsaugos apimties pagal sudarytą draudimo sutartį, kaip ir teismų akcentuotas draudimo liudijime esantis įrašas, kad automobilis skirtas nuomai, kuris vertintinas taisyklėse aptartų draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių aspektu. Įrašas draudimo liudijime apie automobilio paskirtį sietinas ne su sąlyga draudžiamuoju įvykiu laikyti bet kokį nuomoti skirto automobilio praradimą, bet su taisyklėse aptartais nedraudžiamaisiais įvykiais. Individualiomis draudimo sutarties sąlygomis nėra susitarta dėl didesnės nei nurodyta taisyklėse taikomos draudimo apsaugos. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus prisiimtą riziką lemia būtent Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“ 201.2.5 papunktis, kuriuo turto praradimas dėl iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Baudžiamasis kodeksas, priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių.

30Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, esant nustatytam faktui, kad apdraustas automobilis yra prarastas dėl iššvaistymo ir kad Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 201 „Visų rizikų draudimas“, kurios yra šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, 201.2.5 papunkčiu toks atvejis pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, yra pagrindas konstatuoti, jog kasatorius pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui – naudos gavėjui UAB „Swedbank lizingas“ (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo (2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-1324 redakcija) 82 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir sprendžia panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.

32Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33Bylos duomenimis, kasatorius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą, yra sumokėjęs trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ 162 152,75 Lt, 22 648,98 Lt ir 135,30 Lt, o valstybei – 4288 Lt. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteisti kasatoriui šias sumas atitinkamai iš UAB „Swedbank lizingas“ ir valstybės (CPK 762 straipsnio 1 dalis).

34Teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 4288 Lt žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas. Teisėjų kolegija, nusprendusi panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, nurodytą žyminį mokestį priteisia iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo kasatoriui priteistini ir žyminiai mokesčiai, sumokėti paduodant apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 25 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 70,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

38Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteisti kasatoriui bendrovei „If P&C Insurance AS“ (juridinio asmens kodas 302279548) iš trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) 184 937,03 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis Lt 3 ct), o iš valstybės – 4288 (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt.

39Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466) 4288 (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, į valstybės biudžetą (priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

40Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466) kasatoriui bendrovei „If P&C Insurance AS“ (juridinio asmens kodas 302279548) 4288 (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

41Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466) kasatoriui bendrovei „If P&C Insurance AS“ (juridinio asmens kodas 302279548) 4288 (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

42Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466) 70,31 (septyniasdešimt Lt 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius... 6. Ieškovas UAB „Inkorus“ prašė teismo priteisti iš atsakovo bendrovės... 7. 2008 m. vasario 14 d. lizingo sutarties Nr. LT069116 pagrindu ieškovas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 12. Spręsdamas šalių ginčą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 6.987... 13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad draudimo taisyklėse įtvirtinami... 14. Dėl automobilio rinkos vertės apeliacinės instancijos teismas,... 15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo... 16. III. Kasacinio skundo argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 18. 1. Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo. Teismai neteisingai aiškino... 19. 2. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Teismų procesiniuose sprendimuose... 20. 3. Dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo. Ieškovas tiek... 21. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius,... 25. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 26. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies... 27. Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viena ieškovo veiklos sričių –... 29. Šalių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies Draudimo apsaugos... 30. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje... 31. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 32. Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų... 33. Bylos duomenimis, kasatorius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 34. Teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 25 d.... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 38. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteisti kasatoriui bendrovei... 39. Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466)... 40. Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466)... 41. Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466)... 42. Priteisti iš ieškovo UAB „Inkorus“ (juridinio asmens kodas 300659466)... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...