Byla e2-2730-323/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Skaistei Jauniškytei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui V. J. (V. J.), jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovei O. V., jos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, vertėjai D. K., V. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (V. J.) ieškinį atsakovei O. V. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 9 576 Eur skolos, 957,60 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2014-04-17 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovė įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti ieškovui 3 240 Eur, o pagal 2014-04-10 paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2014-12-31 įsipareigojo sumokėti ieškovui 6 336 Eur. Taip pat nurodė, kad po vekseliuose nurodyto termino suėjimo kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovė skolą grąžinti atsisakė.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

6Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2017-01-19 preliminaraus sprendimo, prašo priimtą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu yra pažįstama nuo 1994 m., gyveno viename daugiabutyje ( - ), butų durys buvo priešais. 2014 m. balandžio mėn. nutarė pirkti butą ( - ) už 125 000 Lt, bet visos sumos neturėjo. Dalį pasiskolino iš tėvo, o kad paskolintų 31 000 Lt kreipėsi į ieškovą. Ieškovas sutiko paskolinti nurodytą sumą iki 2014 m. pabaigos. Visus skolinamus pinigus (9 000 Eur) ieškovas perdavė 2014-04-10, bet paprašė, kad parašytų du vekselius 9 576 Eur sumai, t. y. kartu su palūkanomis. Taip pat nurodė, kad pusbrolio paprašyta surado pirkimui vieno kambario butą ( - ) už 43 000 Lt. Apie šį butą sužinojęs ieškovas pareiškė, kad jis norėtų jį pirkti ir iš karto pasakė, kad jam reikės pinigų, kuriuos paskolino. Su pardavėju susitarė, kad ieškovas butą pirks, susitarimo įtvirtinimui už ieškovą buto pardavėjui 2014-05-14 pervedė 2 000 Lt avansą. Kadangi visos skolos ieškovui atiduoti galimybės neturėjo, tam pinigų skolinosi iš draugės N., ir su ieškovu susitarė, kad sandorio sudarymo dieną (2014-06-03) ieškovo buto pirkimui turės 29 000 Lt sumą, o ieškovas turės likusius reikalingus pinigus bei nereiklaus mokėti palūkanų, nes pinigai grąžinami po mėnesio laiko. Ieškovo perkamo buto sutarties įforminimo dieną buto pardavėjui perdavė 29 000 Lt, o ieškovas davė likusius 12 000 Lt. Taigi, visą pasiskolintą sumą ieškovui yra grąžinusi – 2014-05-14 pervesdama buto pardavėjui 2 000 Lt avansą, bei 2014-06-03 sumokėdama buto pardavėjui 29 000 Lt. Paskutinį kartą ieškovą matė 2015 m. pavasarį, ieškovas net neužsiminė, kad galimai jam yra vis dar skolinga. Laiko, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti.

7Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo 2017-01-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nors atsakovė tvirtina, kad skolą grąžino, tačiau nepateikia jokio tai patvirtinančio įrodymo: atsakovės išrašyti vekseliai yra pas ieškovą, o tai leidžia preziumuoti, kad prievolė neįvykdyta. Taip pat nurodė, kad atsakovė versliškai užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, todėl jai turėjo būti žinoma, jog grąžinus skolą, reikia pasirūpinti tinkamais tai patvirtinančiais įrodymais.

8Teismo posėdžio metu ieškovas prašo 2017-01-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsakovė užsiima butų pirkimu – pardavimu, ne kartą jai skolino pinigų, kai butus parduodavo, pinigus atsakovė visada grąžindavo, o vėluodama grąžinti, sumokėdavo palūkanas. Ginčo vekselių atveju, atsakovė ketino pirkti butą ( - ), pasiskolino 6 000 Eur, po savaitės paprašė dar 3 000 Eur, į vekselius sumas įrašė su palūkanomis. Taip pat nurodė, kad atsakovė įtikino pirkti butą ( - ), butą pirko už 43 000 Lt, tam turėjo savo pinigus, kuriuos laikė namuose, pinigus buto pardavėjui atidavė pas notarą. Pažymėjo, kad atsakovė skolos pagal ginčo vekselius nėra grąžinusi, o du metus po termino grąžinti skolą nesikreipė į teismą, kadangi sirgo, gulėjo ligoninėse, turėjo įvairių reabilitacijos procedūrų. 2016 metais bandė susisiekti su atsakove, bet ji slapstėsi, nekėlė telefono ragelio.

9Teismo posėdžio metu atsakovė prašo 2017-01-19 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino 1994 m., gyveno viename daugiabučiame name. Iš ieškovo pasiskolino 9 000 Eur, kuriuos susitarė, kad grąžins, kai ieškovas pirks butą ( - ): 2 000 Lt buto pardavėjui bankiniu pavedimu pervedė kaip avansą, o forminant pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, buto pardavėjui padavė 29 000 Lt, o ieškovas davė savo dalį, buto pardavėjas pinigus perskaičiavo ir buvo 41 000 Lt. Rašytinių įrodymų apie skolos grąžinimą neturi, nes niekada jų iš ieškovo neėmė, ieškovu labai pasitikėjo.

10Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad yra ieškovo kaimynas. Paaiškino, kad ieškovas 2014 metais paprašė ateiti pas jį į butą ir paskaičiuoti pinigus, kadangi ketino pirkti butą. Atėjęs, suskaičiavo ir buvo 43 000 Lt, kupiūros buvo visokios, pinigus paskui sudėjo į voką.

11Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad pardavė ieškovui butą ( - ): atsakovė bankiniu pavedimu pervedė 2 000 Lt avansą, likę pinigai buvo sumokėti pas notarą. Sutarties įforminimui pas notarą vyko kartu su draugu V. E., o ieškovas atvyko kartu su atsakove. Abu – ieškovas ir atsakovė – padavė po maišiuką su pinigais, maišiukuose bendrai buvo 41 000 Lt. Kieno pinigai buvo maišiukuose nežino, kiek kiekvienam maišiuke buvo pinigų, nepamena.

12Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. E. parodė, kad paprašytas A. T. vyko kartu su juo pas notarą, padėjo skaičiuoti pinigus už pastarojo butą. Pas notarą ieškovas ir atsakovė išsitraukė po maišiuką su pinigais, kiek kiekviename maišiuke buvo pinigų ir kieno jie buvo nežino, maišiukus su pinigais išpylė į krūvą, suskaičiavo ir iš viso buvo 41 000 Lt.

13Teismas

konstatuoja:

14Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-04-10 ieškovas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino atsakovei 6 336 Eur, vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2014-12-31. Taip pat pagal 2014-04-17 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovas paskolino atsakovei 3 240 Eur, vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2014-12-31.

16Dėl skolos priteisimo

17Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Pagal Įstatymą vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

18Nagrinėjamu atveju atsakovė 2014-04-10 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6 336 Eur sumai, 2014-04-17 - 3 240 Eur sumai, t. y. tokiu būdu atsakovė, kaip paprastųjų vekselių davėja, įsipareigojo ieškovui (paprastųjų vekselių turėtojui) iki vekseliuose nurodyto termino (2014-12-31) besąlygiškai sumokėti juose nurodytas sumas. Dėl to pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselių turėtojas (ieškovas) turėjo teisę pareikšti reikalavimus vekselių davėjai ne ginčo tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo ir nurodyti vekseliai neteko vertybinių popierių galios pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, t. y., kad konkrečiu atveju ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovės sumokėti skolą pagal šiuos vekselius. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Taigi, ieškovui laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo – byloje esantys 2014-04-10 ir 2014-04-17 vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintini kaip skolos dokumentai, o ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose.

19Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasirašydama paprastuosius neprotestuotinus vekselius, patvirtino, kad yra skolinga ieškovui iš viso 9 576 Eur sumą ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki vekseliuose nurodytos datos ir juose nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat neginčijo, kad nurodytų vekselių pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, neginčijo pinigų gavimo fakto, šalys pripažino, kad atsakovė pasiskolino 9 000 Eur, o 9 576 Eur suma buvo įrašyta kartu su paskaičiuotomis mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į vekselių turinį, iš kurių seka, kad atsakovė kaip pinigų gavėja pasiskolino iš ieškovo iš viso 9 576 Eur, į tai, kad atsakovė, teigdama, jog iš tiesų gavo tik 9 000 Eur, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo šių skolos dokumentų neginčijo, pripažįstama, kad ieškovas įrodė pinigų – 9 576 Eur - perdavimo atsakovei faktą ir paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje iš esmės kilo ginčas dėl skolos grąžinimo, atsakovei tvirtinant, kad ji su ieškovu yra atsiskaičiusi pilna apimtimi.

20Vertinant atsakovės teiginius, kad ji yra grąžinusi skolą pagal ginčo skolos dokumentus, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tokio pobūdžio bylose: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

21Taigi, prievolės ieškovui įvykdymą, ieškovui neigiant esant su juo atsiskaityta, privalo įrodyti atsakovė. Šiuo atveju atsakovė neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog ji bent iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti. Atsakovė skolos ieškovui grąžinimą įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų parodymais: atsakovė tvirtina, kad ginčo skolą ieškovui grąžino tuo metu, kai ieškovas pirko butą ( - ), už ieškovą tiesiogiai buto pardavėjui sumokėdama buto kainą. Vertinant šių teiginių pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai A. T. (buto pardavėjas), V. E. (buto pardavėjo draugas, buvęs kartu sandorio sudarymo dieną), nors ir parodė, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną pinigus už butą padavė tiek ieškovas, tiek atsakovė, kiekvienas paduodamas po maišelį su pinigais, tačiau šie asmenys negalėjo pasakyti, kiek kiekvienos iš šalių paduotame maišeliuose buvo pinigų, juo labiau tokie liudytojų parodymai neparodo pinigų kilmės, t. y. kieno pinigai buvo tuose maišeliuose. Vertinant kito įrodymo – pačios atsakovės paaiškinimų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys) dėl pinigų grąžinimo fakto – patikimumą pažymėtina, kad šalies paaiškinimai, kai jų patikimai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais, kadangi atsakovė yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, jos paaiškinimai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka. Nors atsakovė tvirtina, jog tam, kad grąžintų skolą ieškovui, pinigus skolinosi iš draugės N. T., kuri 2014-06-02 pardavė savo butą ir iš gautų lėšų suteikė atsakovei paskolą, tačiau, laikytina, kad net ir pasitvirtinus šioms aplinkybėms (nors tokių įrodymų byloje nėra), nebūtų pagrindo teigti, kad iš N. T. gautomis piniginėmis lėšomis atsakovė atsiskaitė su ieškovu, nes to nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Be to, nors byloje yra duomenys, kad 2014-05-14 mokėjimo nurodytu atsakovė buto pardavėjui A. T. pervedė 2 000 Lt avansą, tačiau ieškovui tvirtinant, kad šią sumą (2 000 Lt) jis atsakovei grąžino, šios sumos paskirstymas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto (CPK 178, 185 straipsniai).

22Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama susitarimą bei CK 6.873 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl paskolos grąžinimo termino, su ieškovu nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu pilnai ar iš dalies atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 9 576 Eur skolos.

23Dėl palūkanų priteisimo

24Ieškovas taip pat prašo priteisti 957,60 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-01-01, t. y. nuo dienos, kai skola turėjo būti grąžinta, iki 2016-12-31, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą.

25Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės už mokėjimo prievolės pažeidimą, skaičiuojant nuo 9 576 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą, priteistina 957,60 Eur palūkanų.

26Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

27Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas 2017-01-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

28Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 119 Eur žyminis mokestis, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 430 straipsniais, teismas

Nutarė

30palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-19 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui V. J. (V. J.) iš atsakovės O. V. priteista 9 576 Eur skolos, 957,60 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 10 533,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 119 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo teismo priteisti iš... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-19 priėmė preliminarų... 6. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2017-01-19 preliminaraus sprendimo,... 7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo 2017-01-19 preliminarų sprendimą... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė prašo 2017-01-19 preliminarų sprendimą... 10. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. parodė,... 11. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. T. parodė,... 12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. E. parodė,... 13. Teismas... 14. Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.... 15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-04-10 ieškovas pagal... 16. Dėl skolos priteisimo... 17. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas ( 18. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2014-04-10 pasirašė paprastąjį... 19. Pagal CK 6.870... 20. Vertinant atsakovės teiginius, kad ji yra grąžinusi skolą pagal ginčo... 21. Taigi, prievolės ieškovui įvykdymą, ieškovui neigiant esant su juo... 22. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 23. Dėl palūkanų priteisimo... 24. Ieškovas taip pat prašo priteisti 957,60 Eur palūkanų, paskaičiuotų už... 25. Pagal CK 6.874 26. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 27. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas... 28. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 30. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-19 preliminarų... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...