Byla 2-2641/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partnerių T. R., D. F.-N., Ž. P., D. Š. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2068-265/2011, iškeltą pagal ieškovų advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partnerių T. R., D. F.-N., Ž. P., D. Š. ir V. M. ieškinį atsakovui AB „Klaipėdos nafta“ dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partneriai T. R., D. F.-N., Ž. P., D. Š. ir V. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos nafta“, prašydami panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą patvirtinti Pirkimo sąlygas, įformintas 2011 m. liepos 15 d. protokolu Nr. VP-120, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad apie atsakovo vykdomą teisinių paslaugų pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu buvo paskelbta 2011 m. liepos 27 d. „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 59 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Tuo pačiu CVP IS buvo paskelbtos ir Pirkimo sąlygos. Pirkimu atsakovas numatė įsigyti teisines paslaugas korporaciniais bei veiklos ir reguliaciniais klausimais, įskaitant, tačiau neapsiribojant klausimais, susijusiais su atsakovo rengiamu ir ketinamu įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektu. Kaip numatyta Pirkimo sąlygų 2.2 punkte, pirkimu atsakovas perka bendro pobūdžio teisines paslaugas, t. y. teisines paslaugas bet kokiose teisės srityse. Ieškovai ketino dalyvauti atsakovo vykdomame pirkime, tačiau atsakovo patvirtintos ir paskelbtos pirkimo sąlygos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir ieškovų bei kitų tiekėjų teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškovai 2011 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl teisinių paslaugų pirkimo sąlygų, kuria reikalavo nutraukti Pirkimo procedūras ir, pakoregavus pirkimo sąlygas bei ištaisius atsakovo padarytus pažeidimus, skelbti pirkimą iš naujo. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. atsakymu į pretenziją Nr. (6.26)A6-323 atsisakė nagrinėti ieškovų 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Ieškovai, nesutikdami su atsakovo pernelyg formaliu atsisakymu išnagrinėti jų 2011 m. rugsėjo 5 d. pretenziją, pateikė atsakovui 2011 m. rugsėjo 8 d. pretenziją, kuria prašė atsakovą išnagrinėti ieškovų 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją ir užtikrinti pirkimo skaidrumą. Tačiau atsakovas, nepasisakydamas dėl 2011 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje išdėstytų argumentų, 2011 m. rugpjūčio 8 d. atsakymu į pretenziją Nr. (6.26) A6-325 atsisakė nagrinėti minėtą ieškovų pretenziją. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas, pažeisdamas skaidrumo principą, nepagrįstai atsisakė nagrinėti jų 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją. Ieškovų teigimu, nustatydamas pirkimo sąlygas ir jų pagrindu vykdydamas pirkimą, atsakovas pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus, todėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimas, įformintas 2011 m. liepos 15 d. protokolu Nr. VP-120 dėl pirkimo sąlygų patvirtinimo, turi būti panaikintas – atsakovas privalo ištaisyti daromus pažeidimus ir iš naujo paskelbti apie pirkimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovų advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partnerių T. R., D. F.-N., Ž. P., D. Š., V. M. ieškinį atsakovui AB „Klaipėdos nafta“ dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

7Teismas nurodė, kad ieškovai pretenziją dėl atsakovo veiksmų, kurie, jų manymu, pažeidė viešųjų pirkimų principus, jų ir kitų tiekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, pateikė praleidę įstatyme nustatytą terminą tokiai pretenzijai pateikti. Pažymėjo, kad ieškovai nei 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijoje, nei 2011 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinėje pretenzijoje, o taip pat ir ieškinyje nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovai yra kvalifikuoti viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai (advokatai), todėl turėjo būti pakankamai rūpestingi ir atidūs, siekdami laiku pareikšti pretenziją atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai pareikšti ir tinkamai neįvykdė imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, bei civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 2 p.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovai advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partneriai T. R., D. F.-N., Ž. P., D. Š., V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės.

10Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

111. Apeliantai pateikė atsakovui pretenziją, taip išnaudodami galimybes apginti savo pažeistas teises išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir sudarydami galimybes atsakovui patenkinti ieškovų pretenziją ir išvengti teisminio ginčo.

122. Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatų, susijusių su Direktyva Nr. 89/665, kontekste, turint galvoje aptariamo penkių dienų termino trumpumą, darytina išvada, kad apskundimo procedūros nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija negali nagrinėti tiekėjų pretenzijų, paduotų praleidus penkių dienų terminą, kartu – kad šį terminą praleidę tiekėjai besąlygiškai netenka teisės į pažeistų interesų gynybą teismine tvarka, per daug apsunkintų tiekėjų galimybes pasinaudoti įstatymu suteiktomis teisėmis ir dėl to neatitiktų peržiūros procedūrų veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-35/2009). Taigi, ieškovai nepraleido naikinamojo termino (VPĮ 93 str. 2 d.) pretenzijai atsakovui pateikti.

133. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrinių terminų pažeidimo atveju, teismas, spręsdamas ieškinį, negali jo atmesti vien tuo pagrindu, kad buvo praleisti terminai. Teismas turi įvertinti, kiek rimti yra ieškinyje nurodyti pažeidimai, kokią įtaką tokie pažeidimai gali turėti galutiniam rezultatui – viešajam pirkimui ir viešajam interesui. Su viešaisiais pirkimais susijusiose bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės suinteresuotumą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir sąžiningo konkurso dalyvių varžymosi užtikrinimą. Nustatęs, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai yra rimti, teismas turi teisę atnaujinti terminą ir bylą nagrinėt iš esmės.

144. Ieškinyje yra detaliai nurodytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo organizuojamo pirkimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms: 1) atsakovo pirkime sudarytos pirkimo sutarties kaina leidžia manyti, kad tokios vertės pirkimo sutarties sudarymas lems tiek atsakovo, tiek valstybės nuostolius ir praradimus; 2) iš atsakovo nustatytų kriterijų matyti, kad pirkimo pasiūlymui tinkamai parengti reikiamą informaciją turi tik su atsakovu dirbantis vienas ar keli tiekėjai ar atitinkamai su jais konsorciume ar subrangos pagrindais dalyvaujantys subjektai, turintys atitinkamos informacijos; 3) pirkimų sąlygose teisinių paslaugų kainai, kaip vertinimo kriterijui, yra suteikiamas nepagrįstai mažas lyginamasis svoris – 40. Siekiant įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslą ir racionaliai naudoti atsakovo lėšas, teisinių paslaugų kainai atsakovas privalėjo nustatyti žymiai aukštesnį nei 40 lyginamąjį svorį; 4) pirkimų sąlygose apibrėžiant interesų konflikto sąvoką, yra reikalaujama, kad tiekėjas neturėtų interesų konflikto su atsakovu 12 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos. Tačiau, anot apeliantų, interesų konflikto turėjimas praeityje niekaip neriboja tiekėjo galimybių tinkamai, laiku ir kvalifikuotai teikti atsakovui paslaugas; 5) atsakovas nepagrįstai nusprendė pirkti paslaugas tik iš vieno, o ne iš kelių tiekėjų, kadangi tai yra per daug rizikinga, nes ateityje gali atsirasti poreikis teisines paslaugas pirkti iš skirtingų tiekėjų.

15Atsakovas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą.

16Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovai nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė.
  2. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad atsakovui atsisakius nagrinėti pretenziją, pateiktą praleidus terminą, o teismui nutraukus civilinę bylą dėl to, kad nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, bus pažeistas veiksmingumo (efektyvumo) principas, įtvirtintas Direktyvoje Nr. 89/665. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009, išaiškinimo matyti, kad perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti atsisakyti nagrinėti pretenziją arba priimti pretenziją ir ją nagrinėti. Taigi, kasacinio teismo išaiškinimas nereiškia, kad perkančioji organizacija turi pareigą nagrinėti pretenziją, pateiktą praleidus jų pateikimui nustatytą terminą. Be to, Europos Teisingumo Teismas Universale-Bau byloje yra išaiškinęs, kad visiškam Direktyva 89/665 siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei kandidatams ir konkurso dalyviams būtų leidžiama bet kuriuo sutarties sudarymo metu nurodyti sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimus, taip perkančiąją organizaciją įpareigojant iš naujo pakartoti visą procedūrą ir pašalinti šiuos pažeidimus. Taigi, VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 dienų terminas pareikšti pretenziją yra pakankamas, kad tiekėjai galėtų nevaržomai apginti savo teises ir panaudoti ikiteismine ginčo sureguliavimo tvarka, tačiau ieškovai šio termino nesilaikė.
  3. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas turėtų priimti ieškinį ir bylą nagrinėti, nes pareikštame ieškinyje yra nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina atsakovo organizuojamo pirkimo prieštaravimą imperatyvioms nuostatoms. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina pareikšto ieškinio pagrįstumo. Be to, ieškovai nepateikė akivaizdžių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo organizuojamo pirkimo prieštaravimą teisės aktų nuostatoms.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taip pat taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

21Byloje kilo ginčas dėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos terminų taikymo ir šių terminų praleidimo pasekmių.

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje bei Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

23Viešųjų pirkimų teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek Europos teisė. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau Direktyva Nr. 89/665) reglamentavimas (taip pat VPĮ V skyrius) remiasi trimis principais – efektyvumo (veiksmingumo), nediskriminavimo ir procedūrų autonomijos. Nediskriminavimo principas reiškia vienodą visų tiekėjų pažeistų interesų apsaugos lygį. Efektyvumo (veiksmingumo) principas suponuoja veiksmingą perkančiųjų organizacijų veiksmų ir sprendimų apskundimo mechanizmų buvimą ir galimybę jais pasinaudoti. Efektyvumo (veiksmingumo) principas reiškia ir galimybę siekti pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, siekti žalos atlyginimo ir kitus teisėtų interesų gynimo būdus. Šio principo laikymasis yra aktualus ne tik pačioms perkančiosioms organizacijoms, bet ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, sprendžiančioms tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus. Procedūrų autonomijos principas reiškia valstybių narių laisvę nustatyti tiekėjų interesų apsaugos mechanizmus, kurie turi atitikti nediskriminavimo ir efektyvios teisminės gynybos principus.

24Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas supaprastintų pirkimų atveju turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per penkias darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Vadinasi, įstatyme numatyti terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą. Be to, VPĮ 94-1 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Taigi, su pirkimo sutarties sudarymo momentu yra siejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją galiojimas - pirkimo sutartį sudarius, ši tiekėjo teisė išnyksta, ir pasinaudojimas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka tampa negalimas.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad apie atsakovo AB „Klaipėdos nafta“ vykdomą teisinių paslaugų pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu buvo paskelbta 2011 m. liepos 27 d. „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 59 (pirkimo numeris 108863) ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šioje sistemoje buvo paskelbtos ir Pirkimo sąlygos. Ieškovai 2011 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl teisinių paslaugų pirkimo sąlygų, kuria reikalavo nutraukti pirkimo procedūras ir, pakoregavus Pirkimo sąlygas bei ištaisius pažeidimus, skelbti pirkimą iš naujo (46-50 b. l.). Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. atsakymu į ieškovų pretenziją atsisakė ją nagrinėti dėl praleisto pateikimo termino (52 b. l.). Ieškovai, nesutikdami su atsakovo atsakymu, 2011 m. rugpjūčio 8 d. pateikė pakartotinę pretenziją, kuria prašė išnagrinėti 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją ir užtikrinti pirkimo skaidrumą (53-54 b. l.). Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinę ieškovų pretenziją atmetė (55 b. l.).

26Kaip jau minėta, pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiekėjas supaprastintų pirkimų atveju turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą (ar tariamą pažeidimą). Nagrinėjamu atveju tiekėjai apie viešųjų pirkimų sąlygas, kurias jie ginčija, sužinojo jų paskelbimo momentu, t. y. 2011 m. liepos 27 d., todėl paskutinė pretenzijos pateikimo diena buvo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, ieškovai, pateikdami atsakovui pretenziją 2011 m. rugpjūčio 5 d., praleido įstatyme nustatytą terminą tokiai pretenzijai pateikti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai, nei 2011 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijoje, nei 2011 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinėje pretenzijoje, o taip pat ir ieškinyje nenurodydami priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas pretenzijai pateikti, tinkamai neįvykdė imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Tokiu terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Kiekvienas tiekėjas turi domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą buvo informuotas tinkamai ir turėjo operatyviai ginti tariamai pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, tuo labiau, kai nagrinėjamu atveju ieškovai yra kvalifikuoti, Lietuvos Respublikos įstatymus išmanantys teisininkai – advokatai. Tokiems specialias žinias turintiems viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantų išdėstytais argumentais, jiems nenurodant tikslių įstatyme nustatyto pretenzijai pateikti termino praleidimo priežasčių, nėra pagrindo.

28Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose.

29Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatų, susijusių su Direktyva Nr. 89/665, kontekste, turint galvoje aptariamo penkių dienų termino trumpumą, darytina išvada, kad apskundimo procedūros nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija negali nagrinėti tiekėjų pretenzijų, paduotų praleidus penkių dienų terminą, kartu – kad šį terminą praleidę tiekėjai besąlygiškai netenka teisės į pažeistų interesų gynybą teismine tvarka, per daug apsunkintų tiekėjų galimybes pasinaudoti įstatymu suteiktomis teisėmis ir dėl to neatitiktų peržiūros procedūrų veiksmingumo principo. Taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Vadinasi, perkančioji organizacija turi teisę, atnaujindama praleistą įstatyme numatytą terminą, išnagrinėti pretenziją. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009, savo faktinėmis aplinkybėmis nesutampa su nagrinėjama byla. Kasacinio teismo nutartyje aptariamoje situacijoje perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, pateiktą pažeidžiant procedūrinį pretenzijos pateikimo terminą. Vadinasi, praleistas terminas buvo atnaujintas. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nusprendė atsisakyti nagrinėti apeliantų pretenziją, kadangi ji buvo pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą ir apeliantai nenurodė svarbių priežasčių, kodėl tas terminas buvo praleistas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, termino pretenzijai pateikti praleidimo priežasčių apeliantai nenurodė ir teikdami pakartotinę pretenziją, o taip pat paduodami ieškinį pirmosios instancijos teismui, nors būdami rūpestingi, jie privalėjo žinoti, jog įstatyme nustatyti terminai gali būti atnaujinti tik dėl svarbių priežasčių, ir ta aplinkybė, jog tiekėjams suteikiama galimybė pateikti pretenzijas iki pirkimo sutarties sudarymo momento, nepaneigia fakto, kad tiekėjai privalo laikytis įstatyme nustatytų terminų.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumą vertina, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės. Todėl apelianto argumentai apie tai, kad perkančiosios organizacijos paskelbtos pirkimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą, ar ieškovai tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

31Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas bei pagrįstai pripažino, jog apeliantai tinkamai neįvykdė įstatyme imperatyviai nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, civilinę bylą nutraukė pagrįstai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partneriai... 5. Ieškovai nurodė, kad apie atsakovo vykdomą teisinių paslaugų pirkimą... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarė... 7. Teismas nurodė, kad ieškovai pretenziją dėl atsakovo veiksmų, kurie, jų... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovai advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ partneriai... 10. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:... 11. 1. Apeliantai pateikė atsakovui pretenziją, taip išnaudodami galimybes... 12. 2. Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatų, susijusių su Direktyva Nr.... 13. 3. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytų... 14. 4. Ieškinyje yra detaliai nurodytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo... 15. Atsakovas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 16. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
  1. Ieškovai... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 21. Byloje kilo ginčas dėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų ikiteisminės... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje bei Civilinio... 23. Viešųjų pirkimų teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja... 24. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie atsakovo AB „Klaipėdos nafta“... 26. Kaip jau minėta, pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiekėjas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime... 29. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vadovaujasi... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas ieškinio reikalavimų... 31. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį...