Byla e2A-1291-413/2019
Dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Kukalio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-157-475/2019 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovėms A. G. S. ir Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, trečiajam asmeniui V. K. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. Z. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 79–83) prašė teismo įpareigoti atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ pakeisti atsakingą asmenį už II Romainių kapinėse esančios kapavietės Nr. ( - ) priežiūrą, panaikinant atsakovės A. G. S. teisę į kapavietės priežiūrą, ir paskirti atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą ieškovę A. Z.; priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo V. K. yra J. K., mirusio ( - ) ir A. K., mirusios ( - ), dukterys. R. K. (kituose dokumentuose – „K.“), miręs ( - ), yra jų brolis ir atsakovės A. G. S. buvęs sutuoktinis. R. K. palaidotas II Romainių kapinėse, kapavietėje Nr. ( - ). Už šios kapavietės priežiūrą yra atsakinga atsakovė A. G. S.. Atsižvelgiant į tėvų priešmirtinį norą ir atsakovės A. G. S. sutikimu, ieškovės tėvai J. K. ir A. K. buvo palaidoti šalia savo sūnaus R. K.. Daugelį metų ieškovė, trečiasis asmuo ir atsakovė bendrai rūpinosi kapaviete ir ją prižiūrėjo. 2017 m. rugsėjo viduryje atsakovė savavališkai, neturėdama leidimo, sudaužė R. K. paminklą ir jo vietoje pastatė kitą paminklą. Kapavietės dalį, kurioje palaidotas R. K., užpylė smėliu ir akmens skalda, o kitą kapavietės dalį, kurioje palaidoti J. K. ir A. K., užpylė smėliu. Leidimą paminklo rekonstrukcijai (bet ne jo pakeitimui) gavo vėliau. Kadangi atsakovė yra atsakinga už visą kapavietės priežiūrą, ieškovė ir trečiasis asmuo neturi teisės tvarkyti savo tėvų kapavietės dalies. Atsakovė, nebūdama artima mirusiųjų giminaitė, trukdo jų artimiems nevaržomai įgyvendinti savo teises rūpintis, prižiūrėti ir būti atsakingiems už kapavietės priežiūrą. Ieškovei yra brangi jos mirusių tėvų ir brolio atmintis, nori, kad bendra kapavietė būtų tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta, tačiau nebūdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu ji negali nieko daryti. Tuo tarpu atsakovė neturi nei sveikatos, nei suinteresuotumo ir patirties rūpinti svetimų asmenų, t. y. prieš pusę amžiaus buvusio savo vyro ir jo tėvų, kapaviete.

103.

11Atsakovė prašė ieškinį atmeti. Nurodė, kad ginčo kapavietė skirta mirus jos vyrui, nuo 1977 m. iki 2002 m. kapą prižiūrėjo tik atsakovė su savo sūnumi. Dėl netinkamos kapavietės priežiūros jokių pretenzijų nėra gavusi. 2017 metais ji pakeitė R. K. paminklą, nes rūgštūs lietūs senąjį buvo nepataisomai sugadinę. Vėliau sudarė su Kauno savivaldybės įmone „Kapinių priežiūra“ kapavietės priežiūros darbų vykdymo sutartį, už darbus sumokėjo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Ieškovės teiginys, kad atsakovė neturi jokių ryšių su K. šeima neatitinka tikrovės, nes su R. K. yra susilaukusi dviejų vaikų (J. K., gimusios ( - ), ir R. K., gim. ( - )).

124.

13Atsakovė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė oficialia kapavietės prižiūrėtoja yra jau daugiau kaip 40 metų. Vien faktas, kad atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ nepatenkino ieškovės ir trečiojo asmens V. K. reikalavimų pakeisti kapavietės prižiūrėtoją, nepalaikė ieškovės ieškinyje išdėstytų argumentų ar bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė jai nepalankią informaciją ar dokumentus, savaime nereiškia, kad yra pagrindas abejoti atsakovės pozicijos nešališkumu ar patikimumu.

145.

15Trečiasis asmuo V. K. prašė ieškinį tenkinti.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. Z. atsakovei A. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 13,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

207.

21Teismas pažymėjo, kad tokios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

228.

23Nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad atsakovė neturi jokio ryšio su šeimos kapaviete, teismas nurodė, kad atsakovė ginčo kapavietėje pirmoji palaidojo savo sutuoktinį, jos dviejų vaikų tėvą, ir 40 metų rūpinosi kapaviete. Atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, kad ieškovė ir trečiasis asmuo gali kaip nori tvarkytis toje pusėje, kur palaidoti buvusio sutuoktinio tėvai, sprendė, kad ieškovė ir jos sesuo savo siekį turėti šeimos kapavietę gali įgyvendinti ją lankydamos, tvarkydamos ir prižiūrėdamos. Teismas nurodė, kad atsakovė sutiko kapavietę atidalinti, kapavietės atidalinimui neprieštaravo ir atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, todėl sprendė, kad yra visos galimybės kapavietę padalinti ir taip išspręsti šalių ginčą.

249.

25Vertindamas teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Jis privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis (Taisyklių 21 punktas). Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 23 punktas). Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybės instituciją ar jos įgaliotą asmenį. Savivaldybės institucija ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas (Taisyklių 24 punktas).

2610.

27Remdamasis nurodytu, teismas darė išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474 patvirtintų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 3 punktas apibrėžia sąvoką „Neprižiūrima kapavietė“ – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir Taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Minėto teisės akto 65 ir 66 punktuose reglamentuota tvarka, pagal kurią kapavietė pripažįstama neprižiūrima ir neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių priežiūros tvarka. Kaip nurodė atsakovė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, ji neturi priekaištų dėl kapavietės priežiūros. Į bylą pateiktos fotonuotraukos (1 t., el. b. l. 14, 15, 16, 49, 50, 168, 180, 187) nepatvirtina fakto, kad ginčo kapavietė būtų neprižiūrėta du metus.

2811.

29Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad atsakovė dėl savo sveikatos yra fiziškai nepajėgi prižiūrėti kapavietės ir būti už ją atsakinga. Pažymėjo, kad amžius, sveikatos būklė (neįgalumas) negali būti priežastimi riboti atsakovės teises. Pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo turi pats ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Svarbu yra tai, kad kapavietė būtų tvarkinga, prižiūrėta. Teismo vertinimu, atsakovių A. S. ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2018 m. birželio 5 d. sudaryta Kapavietės priežiūros darbų sutartis Nr. KP-71, kuria Kano savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais vykdyti šeimos kapavietės Nr. ( - ), esančios Kauno miesto II Romainių viešosiose kapinėse, priežiūros darbus, o atsakovė A. S. įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (1 t., el. b. l. 46-47), tik patvirtina atsakovės galimybes ir norą prižiūrėti ginčo kapavietę.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3212.

33Apeliaciniu skundu ieškovė A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341.1.

35( - ) mirus R. K. ir pateikus prašymą laidoti, buvo išskirta nauja šeimyninė kapavietė. Nors teisės aktai neapibrėžia sąvokos „šeima“, tačiau apibrėžia sąvoką „šeimos nariai“. Teisės aktai šeimos narius apibrėžia kaip tėvus, vaikus ir vaikaičius. Analogiškai suprantama ir sąvoka šeimyninė kapavietė. Taigi asmenys, susiję su šeimynine kapaviete, yra asmenys, susiję giminystės ryšiais. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 50 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Taisyklių 3 punktas artimus giminaičius apibrėžia kaip asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje: tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys. Šios nuostatos dar kartą patvirtina, kad šeimyninė kapavietė yra skirta šeimai, jos nariams, susijusiems giminystės ryšiais, ir kapavietės tęstinumas yra užtikrinamas per kraujo ryšį.

361.2.

37Atsakovė buvo ištekėjusi už ginčo kapavietėje palaidoto R. K.. Tačiau dar ( - ) atsakovė ištekėjo už savo dabartinio sutuoktinio. Todėl jokie giminystės ryšiai atsakovės su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis jau seniai nesieja. Tuo tarpu ieškovę su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai – kapavietėje palaidoti ieškovės abu tėvai ir brolis.

381.3.

39Nuo 2002 m., kai kapavietėje buvo palaidotas ieškovės tėvas, o vėliau ir motina, kapaviete išimtinai rūpinosi ieškovė ir trečiasis asmuo, kol 2017 m. kilo ginčas su atsakove. Taigi ieškovę su ginčo kapaviete sieja ne tik artimas giminystės ir kraujo ryšys, bet ir faktinė kapavietės priežiūra.

401.4.

41Teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2014, nes ginčo aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo minėtos bylos, kadangi atsakovė taip pat nėra susijusi giminystės ryšiais su palaidotais asmenimis ginčo kapavietėje (išsituokusi su buvusiu vyru, kapavietėje palaidoti buvę uošviai).

421.5.

43Teiginys, kad ieškovė ir trečiasis asmuo savo siekį turėti šeimos kapavietę gali įgyvendinti ją lankydamos, tvarkydamos ir prižiūrėdamos yra visiškai nepagrįsti, nes nebūdama atsakinga už kapavietės priežiūra, ieškovė negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su kapavietė tvarkymu ar priežiūra. Bet kokiems tokio pobūdžio veiksmams būtų reikalingas atsakovės sutikimas ir leidimas, kurio dėl kilusio konflikto nebūtų įmanoma gauti. Pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovė pareiškė, jog ji neleis ginčo kapavietėje palaidoti nei iš Sibiro (Irkutsko) parvežtų kitų ieškovės ir trečiojo asmens seserų palaikų, nei pačios ieškovės ir trečiojo asmens. Dvi ieškovės ir trečiojo asmens seserys mirė ir yra palaidotos Irkutsko srityje (priedas Nr. 2). Jų palaikus ieškovė ir trečiasis asmuo nori parvežti ir perlaidoti Lietuvoje, K. šeimos kapavietėje.

441.6.

45Dar nepateikus ieškinio teismui, šalys bandė spręsti ginčą taikai, tačiau Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ nurodė, jog toks kapavietės atidalinimas galimas tik sumažinus atsakovės savavališkai padidintus kapavietės matmenis, ko atsakovė nesutiko padaryti. Kapavietės atidalinimo projektas turi būti patvirtintas už kapinių priežiūrą atsakingų asmenų, pačios šalys negali susitarti ir įgyvendinti padalinimo. Taigi, ginčo sprendimas nėra toks paprastas kaip savo sprendime nurodė teismas. Be to, kapavietės atidalinimas neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo, kadangi atidalinus kapavietę ieškovės brolis jau nebūtų palaidotas K. šeimos kapavietėje kartu su ieškovės tėvais. O būtent tokį norą buvo išreiškę ieškovės tėvai.

461.7.

47Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 43 punktas numato, jog tarp giminaičių, sutuoktinių ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimas galimas tik šiam mirus arba neprižiūrint kapavietės ilgiau nei du metus. Bet kokie tarp suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra sprendžiami teisme. Neprižiūrėjus kapavietės ilgiau nei du metus, galimas jos pripažinimas neprižiūrima ir perdavimas kitiems asmenims. Tokios situacijos ieškovė negali leisti, kadangi šioje kapavietėje palaidoti artimi jos šeimos nariai.

481.8.

49Atsakovės elgesys, jog ji nebuvo tinkamai įregistravusi kapo statinių bei keisdama paminklą negavo leidimo, parodo, kad ji tinkamai nesirūpina kapaviete, nesilaiko taisyklių, pažeidžia nustatytą tvarką. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kitų ieškovės nurodytų atsakovės pažeidimų. Atsakovė savavališkai padidino kapavietės ribas ir nereaguoja į kapines prižiūrinčio asmens nurodymus pašalinti pažeidimus. Atsakovė visiškai apleido ir netvarkė kapavietės dalies, kurioje palaidoti ieškovės tėvai. Ši dalis buvo tiesiog užpilta smėliu, kyšojo juodo polietileno plėvelė ir tokia situacija buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovės nuomone, tokie atsakovės sąmoningi veiksmai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad ji tinkamai netvarko ir neprižiūri kapavietės. Tačiau teismas šių aplinkybių, kurios sudaro ginčo esmę, visiškai nevertino.

501.9.

51Teismas nevertino fakto, kad atsakovės dukra daug metų gyvena Austrijoje ir padėti atsakovei prižiūrėti tėvo kapavietę neturi galimybių. Atsakovė teigė, kad kapavietę prižiūri kartu su sūnumi, tačiau į teismo posėdį kviestas sūnus neatvyko ir jokio suinteresuotumo tėvo kapavietės priežiūra nerodė ir nerodo. Tai reiškia, kad artimų giminių, neįskaitant ieškovės ir trečiojo asmens, kurie turėtų galimybes ir norą prižiūrėti ir tvarkyti K. kapavietę, nėra.

521.10.

53Kapavietės priežiūros sutartį atsakovė sudarė tik tada, kai ieškovė pasakė, jog nepavykstant niekaip išspręsti ginčo ji kreipsis į teismą (ieškinys pateiktas 2018 m. birželio 25 d.). Be to, sutartis sudaryta terminuotam laikui, t. y. iki 2018 m. lapkričio 5 d., ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo pratęsta ar sudaryta nauja sutartis. Taigi, šios sutarties sudarymas vertintinas tik kaip laikina priemonė teismui parodyti, kad atsakovė neva tinkamai rūpinasi kapavietės priežiūra.

5413.

55Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės pateiktų naujų įrodymų nepriimti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

562.1.

57Skiriant naują kapavietę niekada nenurodoma, kokiai konkrečiai šeimai (pagal pavardę), ar kokių atskirų asmenų vėlesniam laidojimui ji suteikiama, todėl tiek ieškovės A. Z., tiek trečiojo asmens V. K. teigimai ir šeimos kapavietės sąvokos interpretacijos, nurodant, kad kapavietė buvo skirta išimtinai tik K. šeimos nariams, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ne kartą remtasi Kapinių tvarkymo taisyklių bei Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių nuostatomis, kurios įtvirtina, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Taigi, suteikus naują kapavietę pagal atsakovės A. S. prašymą, pastaroji tapo už jos priežiūrą atsakingu asmeniu. Vien tai, kad atsakovė A. S. sutiko leisti kapavietėje šalia savo vyro palaidoti ir jo tėvus, nesudaro teisėto pagrindo panaikinti jai priklausančios kapavietės priežiūros teisės ir kapavietės priežiūrą perrašyti ieškovei A. Z..

582.2.

59Nebuvimas oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu neatima iš giminaičių, artimųjų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės ir galimybės rūpintis kapaviete ir ją tvarkyti. Kaip galimas taikus ginčo sprendimo būdas byloje buvo svarstoma kapavietės atidalijimo galimybė, juo labiau, kad mirusiųjų palaidojimo tvarka suteikia tam realias galimybes. Priešingai negu savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovė A. Z., atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ tiek teismo posėdžių metu, tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje visuomet teigė, kad neprieštarautų ir patvirtintų bet kokį ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės sutartą kapavietės atidalijimo projektą, jeigu jame būtų ištaisyti padaryti ribų pažeidimai. Ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad pačios šalys negali susitarti ir įgyvendinti padalijimo neatitinka ir naudojamas siekiant pagrįsti realų nenorą atidalyti kapavietės.

602.3.

61Apeliantės ir trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai neturi viršesnės galios už teisės aktus, be to, jie pateikdami po teismo sprendimo, piktnaudžiaujant savo teisėmis ir siekiant daryti atsakovėms spaudimą.

6214.

63Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

643.1.

65Apeliantė šeimos sąvoką aiškina kitaip nei teismas, visiškai neatsižvelgdama į aplinkybę, jog kapavietė, dėl kurios byloje vyksta ginčas, buvo išskirta būtent atsakovei, asmeniškai jai pateikus prašymą dėl naujos šeimyninės kapavietės išskyrimo ( - ) mirus jos sutuoktiniui ir apeliantės broliui R. K.. Iki 2002 m. šia kapaviete nei apeliantė, nei trečiasis asmuo nesirūpino, tačiau jų prašymu atsakovė sutiko, kad šioje atsakovės šeimyninėje kapavietėje ( - ) būtų palaidotas jų tėvas, o vėliau ir motina, kadangi tuo metu jų santykiai buvo geri. Faktas, kad atsakovė neprieštaravo vėlesniam jos mirusio vyro seserų (ieškovės A. Z. ir trečiojo asmens V. K.) prašymui į jos prižiūrimą kapavietę leisti palaidoti ir jų tėvus, nesuteikia pastarosioms teisės reikalauti perrašyti kapavietės priežiūros ieškovės vardu. Priešingai, toks asmenų elgesys, kuomet pasinaudojus asmens geranoriškumu vėliau piktnaudžiaujama ir manipuliuojama susidariusia situacija, laikytinas nesąžiningu ir pažeidžiančiu geros moralės principus.

663.2.

67Į bylą kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai - pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažyma apie K. šeimos tremtį, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir net nėra susiję su ieškinio dalyku, todėl turėtų būti nepriimtini. Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą apeliantė bando įrodinėti, jog gyvena Kaune, todėl galės tinkamai prižiūrėti kapavietę. Tačiau faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Savo gyvenamąją vietą Kaune ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde, o anksčiau jos į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta jos faktinė gyvenamoji vieta Vilniuje. Ši aplinkybė tik įrodo apeliantės nesąžiningumą ir siekį manipuliuojant faktinėmis aplinkybėmis siekti naudos.

683.3.

69Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovės sveikatos būklės, kuri, anot apeliantės, trukdo ir trukdys atsakovei prižiūrėti kapavietę, ir visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad amžius, sveikatos būklė (neįgalumas) negali būti priežastimi riboti atsakovės teises. Pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo būtinai pats turi ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Šiuo atveju pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį nėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovė kapavietę prižiūrėjo ir prižiūri. Teismo metu apeliantės nurodytas faktas, kad jai nepatinka paminklo raidės ir skaldos, kuria užpiltas kapas, spalva, nesudaro įstatyminio pagrindo pakeisti atsakingą už kapo priežiūrą asmenį. Apskritai, paminklo pakeitimas šiuo atveju nėra bylos dalykas, todėl nesuprantama, kodėl apeliantė nagrinėja šias su byla nesusijusias aplinkybes.

703.4.

71Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė neva savavališkai pasididino kapavietės ribas, kadangi būtent tokio 10.2 kv. m. dydžio kapavietė buvo suteikta ( - ), mirus sutuoktiniui. Atmestinas kaip neįrodytas skundo teiginys, neva ieškovės tėvų kapo dalis yra užpilta smėliu, kyšojo juodo polietileno plėvelė ir tokia situacija buvo iki kreipimosi į teismą. Tai paneigia 2018 m. birželio 5 d. kapavietės priežiūros darbų sutartis Nr. KP-71, kur matyti, kad visa kapavietė buvo sutvarkyta vienodai, neišskiriant nei vieno kape palaidoto asmens.

7215.

73Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

744.1.

75Atsakovės teiginiai, kad tik ji viena iki 2002 m. tvarkė kapavietę, neatitinka tikrovės, nes ji 1996-2002 metais gyveno ( - ), todėl kapavietę tvarkė ieškovės ir trečiojo asmens tėvai, po jų mirties praktiškai kapavietę tvarkė ieškovė ir trečiasis asmuo.

764.2.

77Atsakovė A. S. nelaikytina K. šeimos nare. Ji nėra ir mirusio brolio sutuoktine. Kas laikomas mirusiojo sutuoktiniu aiškiai nustatyta Pensijų įstatyme. Mirusiojo sutuoktinio statusą turi tik sutuoktinis, po sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Tokiu būdu, atsakovė nėra nei šeimos narė, nei kurio nors palaidoto kapavietėje mirusiojo sutuoktinė nuo santuokos su S. sudarymo momento. Ji neteko visų turėtų teisių į šeimos kapavietę, turimų šeimos narių ir palaidotųjų sutuoktinių. Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, bandydamas sprendime pagrįsti A. S. artimą ryšį su kapaviete. Jos ir mirusio brolio vaikai turi šeimos narių teises į kapavietę, pati A. S. – ne.

784.3.

792019 m. kovo 26 d. teismo posėdyje atsakovė A. S. pareiškė, kad ji niekada ateityje netvarkys kapavietės dalies, kurioje palaidoti trečiojo asmens ir ieškovės tėvai, neleis (neduos raštiško sutikimo) būti palaidotomis kapavietėje nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, neleis palaidoti urnų su palaikais seserų, mirusių tremtyje Sibire. Atsakovės pareiškimas „netvarkyti“, „neleisti“ pilnai susijęs su jos kaip atsakingo asmens teisėmis ir pareigomis, tai yra reikšmingos bylai aplinkybės: svetimas šeimai asmuo, nesusijęs su šeimos kapaviete, veikia prieš šeimos narių lūkesčius. Teismo sprendime nėra jokios užuominos apie šių išdėstytų aplinkybių įvertinimą. Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8316.

84Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

85Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

8617.

87Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

8818.

89Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

9019.

91Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo prašo prijungti prie bylos įrodymus, susijusius su K. šeimos tremtimi, ir ginčo kapo foto nuotraukas, kurios padarytos po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

9220.

93Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenys apie K. šeimos tremtį nėra susiję su nagrinėjamu ginču dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo, todėl tokių įrodymų prijungimas prie bylos teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui neturi. Teismui pateiktos po teismo sprendimo padarytos ginčo kapavietės foto nuotraukos, apeliantės nuomone, patvirtina kapavietės nepriežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų sprendžiant klausimą dėl kapavietės priežiūros, pateiktos nuotraukos yra perteklinis įrodymas, dėl to apeliantės A. Z. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nepriimtini ir grąžintini juos pateikusiems asmenims (CPK 314 str.).

94Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9521.

96Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

9722.

98Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Prašydama žodinio proceso apeliantė nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes reikėtų tirti, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

99Dėl ginčo esmės

10023.

101Apeliantė A. Z., nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į tai, jog jokie giminystės ryšiai atsakovės su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis jau seniai nesieja, kad tai yra ieškovės šeimos narių kapavietė, todėl būtent ji turėtų būti paskirta atsakingu asmeniu už šeimos kapavietės priežiūrą.

10224.

103Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendros kapavietės priežiūros (tvarkymo), todėl ieškovė, reikšdama ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, pirmiausia privalėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir kad jos turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu – pakeičiant atsakingą už kapavietę asmenį.

10425.

105CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.

10626.

107Remiantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 14 punktą leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad už kapavietės <...> priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 40 punkte, kuriame nustatyta, kad už kapavietės <...> priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės <...> priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės <...> priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje <...> palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės <...> priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis (41 punktas). Kapavietėje <...> laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės <...> priežiūrą asmens sutikimui (42 punktas). Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės <...> priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (43 punktas).

10827.

109Byloje nėra ginčo, kad atsakovei A. K. (dabar – S.), ( - ) mirus jos sutuoktiniui R. K., pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo išduotas leidimas sutuoktinį palaidoti ginčo kapavietėje ( - ). Laidojimo diena – ( - ). Atsakingu asmeniu už kapo priežiūrą žurnale įrašyta atsakovė A. K.. Kapo dydis nustatytas 3 m x 3 m (1 t., b. l. 120–121). Atsakovės sutikimu, toje pačioje kapavietėje ( - ) buvo palaidotas mirusiojo R. K. tėvas J. K., po metų, ( - ) palaidota ir mirusiojo motina bei J. K. sutuoktinė A. K. (1 t., b. l. 122–125). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastarąją ginčo kapavietėje ieškovė palaidojo be kapą prižiūrinčios atsakovės A. G. S. sutikimo (1 t., b. l. 19).

11028.

111Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 3 punkte apibrėžta laidojančio asmens sąvoka – tai asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba veiksnūs mirusiojo asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (-ė), kiti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.

11229.

113Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei A. G. S. (K.) buvo išduotas leidimas laidoti savo sutuoktinį R. K. ir būtent jo palaidojimui skirta ginčo kapavietė, o už šios kapavietės priežiūrą iki šiol yra atsakinga atsakovė.

11430.

115Apeliantės nuomone, atsakovės su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis nebesieja jokie giminystės ryšiai, kapavietėje palaidoti visi ieškovės šeimos nariai, tai yra ieškovės šeimos kapavietė, be to, atsakovė kapavietės neprižiūri, todėl turi būti pakeistas atsakingas už kapavietę asmuo.

11631.

117Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neturi jokio ryšio su šeimos kapaviete. Pirma, ginčo kapavietė pirmiausia skirta atsakovei palaidoti savo sutuoktinį; antra, palaidotas sutuoktinis yra jos dviejų vaikų tėvas; trečia, atsakovė jau 40 metų prižiūri kapavietę. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė yra ištekėjusi antrą kartą, nekeičia nei faktinio, nei teisinio ginčijamo santykio vertinimo Taisyklių 20 punkto prasme. Tai, kad atsakovė A. S. sutiko savo sutuoktinio kapavietėje palaidoti jo tėvus, neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė neteko teisės prižiūrėti ginčo kapavietės.

11832.

119Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 50 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

12033.

121Iš aptartų teisės normų matyti, kad teisės aktuose nustatyta palaikų laidojimo procedūra nebuvo pažeista, atsakovei išduotas leidimas laidoti savo sutuoktinį ir jai išskirta nauja šeimyninė kapavietė. Vėliau atsakovės, kaip kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimu, toje pačioje kapavietėje buvo palaidoti mirusio sutuoktinio tėvai. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip sutikimą davęs asmuo laidoti kapavietėje kitus asmenis (šiuo atveju mirusio sutuoktinio ir ieškovės tėvus), neprivalo būti laidojamo asmens (-ų) giminaitis. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė turi būti pakeista kitu ginčo kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, kadangi su kapavietėje palaidotais žmonėmis jos nebesieja jokie giminystės ryšiai.

12234.

123Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovė neprižiūri kapavietės, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

12435.

125Kapinių tvarkymo taisyklių 3.21 punkte yra apibrėžta, jog neprižiūrima kapavietė – tai kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės <...> priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės <...> priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje <...> palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės <...> priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui (Taisyklių 21 p.). Jeigu kapavietė, <...>, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes (Taisyklių 23 p.). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė (Taisyklių 24 p.).

12636.

127Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas teikia pagrindo išvadai, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu dviem atvejais: pirma, kai atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta; antra, Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo neprižiūri kapavietės.

12837.

129Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentus, kad atsakovė neprižiūri ginčo kapavietės, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktos ginčo kapo foto nuotraukos nepatvirtina apeliantės argumentų, kad ginčo kapavietė yra neprižiūrėta (1 t., b. l. 14–16, 49–50, 162, 180, 187). Aplinkybę, kad atsakovė prižiūri kapavietę patvirtina ir tai, kad ji su Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ 2018 m. birželio 5 d. pasirašė terminuotą Kapavietės priežiūros darbų vykdymo sutartį Nr. KP-71, pagal kurią šalys susitarė, jog už tam tikrą mokestį SĮ „Kapinių priežiūra“ prižiūrės kapavietę Nr. ( - ) ir atliks papildomus darbus: užpils papildomai skaldelę, suvienodins abi kapavietės puse. Sutarties terminas – iki 2018 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 46–48). Minėta sutartis dėl ginčo kapavietės priežiūros buvo sudaryta vasaros – rudens laikotarpiais, atsakovė už kapavietės priežiūrą su SĮ „Kapinių priežiūra“ atsiskaitė. Tai, kad atsakovė sudarė terminuotą kapavietės priežiūros sutartį, nereiškia, kad kapavietė nebus prižiūrima vėliau, kaip tai bando įrodyti apeliantė. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, už kapinių priežiūrą atsakinga SĮ „Kapinių priežiūra“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ginčo kapavietė yra tinkamai prižiūrima ir jokių priekaištų atsakingai už šios kapavietės priežiūrą A. S. ji neturi.

13038.

131Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad oficialiai neatsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti: atnešti gėlių, uždegti žvakutes, surinkti šiukšles, ravėti, laistyti ir pan.

13239.

133Bylos duomenimis taipogi nustatyta, kad atsakovė sutiko kapavietę atidalinti, atidalinimui neprieštaravo ir Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, nurodydama, kad tam yra visos galimybės. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atidalinti ginčo kapavietę nėra galimybių. Pažymėtina, kad pagal Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 54 punktą naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek būtina laidojimui. Atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ši nuostata nereiškia draudimą keisti kapavietės ribas apskritai, tačiau jeigu kapavietės ribos būtų keičiamos kapavietės atidalijimo atveju, esant visų suinteresuotų asmenų sutikimui, ribos galėtų būti keičiamos.

13440.

135Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-750-601/2014. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi skiriasi nagrinėjamų bylų aplinkybės. Minėtoje byloje leidimas laidoti mirusiąją buvo išduotas mirusiosios sūnaus sutuoktinei, kuri vėliau su sūnumi išsiskyrė. Be to, minėtoje byloje teismas nustatė, kad mirusioji buvo išreiškusi valią (išreikšta žodžiu), kad ją laidotų ir jos kapą prižiūrėtų tik sūnus. Nagrinėjamu atveju leidimas laidoti buvo išduotas mirusiojo sutuoktinei, kas atitiko teisės aktų reikalavimus.

13641.

137Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės elgesys, kuomet ji be atitinkamo suderinimo ir leidimo nugriovė seną ir pastatė naują paminklą, leidžia spręsti, kad atsakovė negali užtikrinti tinkamos kapavietės priežiūros. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 88 punkte nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius minėtų statinių statybą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo sumokėti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio mokestį, informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys ir kapavietės informacija – kvartalas, eilė ir kapo numeris. Tai reiškia, kad atsakovė, keisdama paminklą, privalėjo rekonstrukcijos darbus suderinti su kapinių prižiūrėtoja. Nagrinėjamu atveju Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ dėl paminklo rekonstrukcijos jokių priekaištų atsakovei nėra pareiškusi. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimas negali turėti tiesioginės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl kapavietės prižiūrėtojo pakeitimo. Kitaip tariant, ieškovės nurodyta aplinkybė yra nutolusi nuo nagrinėjamo ginčo esmės ir savo turiniu nepatvirtina/nepaneigia aplinkybių, sudarančių šios bylos įrodinėjamų aplinkybių turinį (įrodymų sasajumo taisyklė) (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

13842.

139Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

14043.

141Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

142Dėl procesinės bylos baigties

14344.

144Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

145Dėl bylinėjimosi išlaidų

14645.

147Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, atsakovei iš ieškovės priteistinos 400 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str.), kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

148Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

149Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

150Priteisti atsakovei A. G. S. (a. k. ( - ) iš ieškovės A. Z. (a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

151Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. Z. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 79–83) prašė teismo... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo V. K. yra J. K., mirusio ( - ) ir... 10. 3.... 11. Atsakovė prašė ieškinį atmeti. Nurodė, kad ginčo kapavietė skirta mirus... 12. 4.... 13. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ prašė... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo V. K. prašė ieškinį tenkinti.... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad tokios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti... 22. 8.... 23. Nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad atsakovė neturi jokio ryšio su... 24. 9.... 25. Vertindamas teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius,... 26. 10.... 27. Remdamasis nurodytu, teismas darė išvadą, jog atsakingas už kapavietės... 28. 11.... 29. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad atsakovė dėl savo... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 34. 1.1.... 35. ( - ) mirus R. K. ir pateikus prašymą laidoti, buvo išskirta nauja... 36. 1.2.... 37. Atsakovė buvo ištekėjusi už ginčo kapavietėje palaidoto R. K.. Tačiau... 38. 1.3.... 39. Nuo 2002 m., kai kapavietėje buvo palaidotas ieškovės tėvas, o vėliau ir... 40. 1.4.... 41. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje... 42. 1.5.... 43. Teiginys, kad ieškovė ir trečiasis asmuo savo siekį turėti šeimos... 44. 1.6.... 45. Dar nepateikus ieškinio teismui, šalys bandė spręsti ginčą taikai,... 46. 1.7.... 47. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 43... 48. 1.8.... 49. Atsakovės elgesys, jog ji nebuvo tinkamai įregistravusi kapo statinių bei... 50. 1.9.... 51. Teismas nevertino fakto, kad atsakovės dukra daug metų gyvena Austrijoje ir... 52. 1.10.... 53. Kapavietės priežiūros sutartį atsakovė sudarė tik tada, kai ieškovė... 54. 13.... 55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno savivaldybės įmonė... 56. 2.1.... 57. Skiriant naują kapavietę niekada nenurodoma, kokiai konkrečiai šeimai... 58. 2.2.... 59. Nebuvimas oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu neatima iš... 60. 2.3.... 61. Apeliantės ir trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai neturi viršesnės... 62. 14.... 63. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo apeliacinį skundą... 64. 3.1.... 65. Apeliantė šeimos sąvoką aiškina kitaip nei teismas, visiškai... 66. 3.2.... 67. Į bylą kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai - pažyma apie... 68. 3.3.... 69. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovės... 70. 3.4.... 71. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė neva savavališkai... 72. 15.... 73. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašo apeliacinį... 74. 4.1.... 75. Atsakovės teiginiai, kad tik ji viena iki 2002 m. tvarkė kapavietę,... 76. 4.2.... 77. Atsakovė A. S. nelaikytina K. šeimos nare. Ji nėra ir mirusio brolio... 78. 4.3.... 79. 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdyje atsakovė A. S. pareiškė, kad ji niekada... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 83. 16.... 84. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 85. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ... 86. 17.... 87. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie... 88. 18.... 89. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis –... 90. 19.... 91. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo prašo prijungti prie bylos... 92. 20.... 93. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenys apie K. šeimos tremtį... 94. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 95. 21.... 96. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321... 97. 22.... 98. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias... 99. Dėl ginčo esmės... 100. 23.... 101. Apeliantė A. Z., nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios... 102. 24.... 103. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendros kapavietės priežiūros... 104. 25.... 105. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 106. 26.... 107. Remiantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2... 108. 27.... 109. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei A. K. (dabar – S.), ( - ) mirus jos... 110. 28.... 111. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 3... 112. 29.... 113. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei A. G. S. (K.) buvo išduotas... 114. 30.... 115. Apeliantės nuomone, atsakovės su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis... 116. 31.... 117. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka... 118. 32.... 119. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 50... 120. 33.... 121. Iš aptartų teisės normų matyti, kad teisės aktuose nustatyta palaikų... 122. 34.... 123. Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovė neprižiūri kapavietės,... 124. 35.... 125. Kapinių tvarkymo taisyklių 3.21 punkte yra apibrėžta, jog neprižiūrima... 126. 36.... 127. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas teikia pagrindo išvadai, kad... 128. 37.... 129. Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentus, kad atsakovė neprižiūri ginčo... 130. 38.... 131. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 132. 39.... 133. Bylos duomenimis taipogi nustatyta, kad atsakovė sutiko kapavietę atidalinti,... 134. 40.... 135. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo... 136. 41.... 137. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 138. 42.... 139. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs... 140. 43.... 141. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo... 142. Dėl procesinės bylos baigties... 143. 44.... 144. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 145. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 146. 45.... 147. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo... 148. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 149. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 150. Priteisti atsakovei A. G. S. (a. k. ( - ) iš ieškovės A. Z. (a. k. ( - ) 400... 151. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....