Byla 2S-387-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“, 845-ajai DNSB, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimo ir teisinės registracijos panaikinimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas 2009-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą ir registruotą ( - ), bendro naudojimo patalpų - sandėlių dalių paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją; patvirtinti tokio turinio ( - ), bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą, kuris patvirtintas 2003-07-10 namo, esančio ( - ), patalpų savininkų susirinkimo priede Nr. 1.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 4 d. pagrindu.

7Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį jau 2009-09-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, nes dėl reikalavimo panaikinti 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą ir registruotą ( - ), bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją, ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, 2009-09-22 nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį ir CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes ieškovo reikalavimas patvirtinti tokio turinio ( - ), bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą, kuris patvirtintas 2003-07-10 namo, esančio ( - ), patalpų savininkų susirinkimo, priede Nr. 1, yra nenagrinėtinas teisme.

8Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuris 2009-09-22 nutartimi jau buvo grąžintas ieškovui, tačiau nepašalinęs CPK 137 str. 2d. 3p. nurodytų aplinkybių, vėl teikia teismui tapataus turinio ieškinį, dėl ko teismas atsisakė jį priimti CPK 137 str. 4 d. pagrindu.

9Atskiruoju skundu ieškovas A. T. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį panaikinti.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111)

12pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė išankstinio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad tokia informacija neatitinka realiosios faktinės padėties. Kartu su ieškinio priedais teismui buvo pateikti dokumentai, t.y. VĮ Registrų centras direktoriaus atsakymas į ieškovo skundą dėl VĮ „Registrų centras“ priimto ginčijamo nutarimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, nurodanti, kad ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi turi bendrosios ginčo teisenos požymių, o nėra vien administracinio akto skundimo klausimų. Dėl šios priežasties apeliantas ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, pagal turto buvimo vietą, kur jau 2009-09-22 buvo atsisakyta priimti ieškinį. 2) apelianto nuomone, priimant ankstesniąją nutartį, buvo paliktos kelios procesinės klaidos, kaip antai, duomenų apie nutarties apskundimą nenurodymas. Teigia, kad skundžiama nutartis yra priimta net neperžiūrėjus teismui pateiktų priedų, iš kurių matyti, jog iki ieškinio pateikimo bendrosios kompetencijos teismui, ieškovas kreipėsi į kitas institucijas, dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka, taip pat į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio nutartimi vadovaujantis, ieškovas dokumentus pateikė bendros kompetencijos teismui.

13Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

17Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-15 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

19Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą ir registruotą ( - ), bendro naudojimo patalpų- sandėlių, dalių paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją bei patvirtinti kitokio, negu įregistruotas, turinio susitarimą tarp ( - ) bendraturčių dėl bendro naudojimo patalpų- sandėlių nuosavybės dalių.

20Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šią civilinio proceso normą pirmosios instancijos teismas išaiškino ir pritaikė neteisingai: Civilinio proceso kodekso 137 str. 4 d. nustato, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį šio straipsnio 2 dalies 2-8 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Taigi, ši civilinio proceso teisės norma numato ne savarankišką pagrindą atsiakyti ieškinį priimti, o atsisakymo priimti ieškinį pasekmes. Taigi, bet kuriuo atveju, gavęs ieškinį, teismas privalo patikrinti, ar egzistuoja pagrindai ieškiniui priimti, ar jį atsakytina priimti.

21Pažymėtina, jog ieškinį galima atsisakyti priimti tik CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kurių sąrašas yra išsamus ir baigtinis. Todėl tik konstatavęs būtent šioje teisės normoje numatytų pagrindų egzistavimą, teismas gali priimti nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį. Todėl spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo betarpiškai ištirti, ar egzistuoja Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. numatyti pagrindai ir, tik juos konstatavęs, galėtų priimti atitinkamo turinio nutartį.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar egzistuoja aptariamoje teisės normoje (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d.) numatyti pagrindai, o rėmėsi išskirtinai tuo argumentu, jog ieškovas jau buvo pateikęs analogišką ieškinį teismui, kurį 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas atsisakė priimti.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-15 nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nėra vertinamas ankstesniosios to paties teismo 2009-09-22 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nes ši nutartis apeliacine tvarka nėra apskųsta. Tačiau vertindama skundžiamos nutarties (2009-10-15) teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija mano esant pagrindą pasiakyti, ar egzistuoja kliūtys A. T. ieškiniui priimti, kurių, teismo vertinimu, ieškovas nepašalino po ankstesniosios nutarties priėmimo.

24

25Dėl ieškinio teismingumo

26Civilinių bylų priskirtinumas bendrosios kompetencijos teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja taip pat ir bendrosios bei administracinių teismų kompetenciją.

27Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).

28Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.).

29Pagal įstatyminį reguliavimą, bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė negu administracinio teismo, t.y. bendrosios kompetencijos teismas, kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais, gali spręsti ir administracinio pobūdžio reikalavimus (CPK 26 str. 2 d.). Dominuojantis teisinis santykis, yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, tačiau kartu svarbu pažymėti, jog paprastai administraciniams teismams priskiriamos bylos, kurių išnagrinėjimas nėra susijęs su tolesniu civilinio teisinio pobūdžio ginču. Kitaip tariant, administraciniams teismams neturi būti priskiriami nagrinėti ginčai, kuriuose yra pareikšti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kompleksiškai susiję su administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais.

30Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad ginčo rūšinį teismingumą per se lemia ne ginčo subjektas, bet teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad pagrindinė taisyklė yra ta, jog administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartis priimta byloje pagal ieškovės V. M. Ch. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutartį).

31Ieškovas ieškinyje yra suformulavęs du reikalavimus: 1) panaikinti 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą ir registruotą ( - ), bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją; 2) patvirtinti tokio turinio ( - ), bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą, kuris patvirtintas 2003-07-10 namo, esančio ( - ), patalpų savininkų susirinkimo, priede Nr. 1.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes pažymi, jog keliamo ginčo esmė yra ta, jog namo, esančio ( - ), bendro naudojimo patalpos pagal 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktus paskaičiavimus buvo padalintos tik viename namo korpuse ( - ) (kur įsteigta DNS bendrija). Kitaip tariant, bendro naudojimo patalpos buvo priskirtos tik ( - ) namo korpuso bendrasavininkams ir tik ( - ) namo korpuso bendraturčiams buvo registruotos teisės į bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovas šiuo ieškiniu siekia įrodyti, kad tokia nuosavybės teisės dalių nustatymo tvarka (metodika) neteisinga ir kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų nustatytos kitokiu principu- t.y., kad bendro naudojimo patalpos priklausytų visiems namo, esančio ( - ) gyventojams (bendraturčiams). Tai reiškia, kad ieškovas ginčija bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis, tokiu būdu jis iš esmės kelia ginčą, susijusį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.82 str.).

33Taigi pats ginčas savo prigimtimi bei esme yra civilinis, tik ieškovas ieškinyje yra netinkamai suformulavęs reikalavimus, akcentuodamas nuosavybės dalių įregistravimo faktą (jo panaikinimą), kai tuo tarpu reikalavimas turėtų būti aiškiai formuluojamas dėl dalių tarp bendraturčių nustatymo. Tačiau kolegijos vertimu, netikslus reikalavimų suformulavimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, kadangi tikslingumo ir proceso ekonomiškumo principas šiuo atveju negali paneigti konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Taigi, reikalavimų formulavimo netikslumai galėtų būti pagrindu ieškinio trūkumams šalinti (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 4 p., 138 str.).

34Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 nutartį panaikinti ir ieškovo A. T. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovas 2009-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį jau... 8. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas teismui pateikė... 9. Atskiruoju skundu ieškovas A. T.... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1)... 12. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį,... 13. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo... 19. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su... 20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 4... 21. Pažymėtina, jog ieškinį galima atsisakyti priimti tik CPK 137 straipsnio 2... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant... 24. ... 25. Dėl ieškinio teismingumo... 26. Civilinių bylų priskirtinumas bendrosios kompetencijos teismams – tai bylų... 27. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka... 28. Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant... 29. Pagal įstatyminį reguliavimą, bendrosios... 30. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad... 31. Ieškovas ieškinyje yra suformulavęs du reikalavimus: 1) panaikinti... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje... 33. Taigi pats ginčas savo prigimtimi bei esme yra civilinis, tik ieškovas... 34. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 38. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 nutartį panaikinti ir...