Byla e2-166-212/2020
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Abatas“ ieškinį atsakovui M. P

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė, Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, Dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Abatas“ atstovui advokatui A. J., Atsakovui M. P. ir jo atstovei advokatei L. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Abatas“ ieškinį atsakovui M. P.,

Nustatė

3Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Abatas“ (toliau – BUAB) prašo priteisti iš atsakovo M. P. 91‘967,39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „Abatas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Versluva“. Iškeldamas bankroto bylą, Panevėžio apygardos teismas 2016-07-27 nutartimi nustatė, kad ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. bankrutavusios UAB „Abatas“ administracijos vadovas privalo perduoti teismo paskirto bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Buvęs vadovas atsakovas M. P. šios pareigos neįvykdė, todėl bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, skirti baudą bendrovės akcininkei K. P. ir direktoriui M. P.. Įmonės vadovas M. P. ir akcininkė K. P. nurodė, kad UAB „Abatas“ akcijas 2014-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido R. A.. Taip pat atsakovas M. P. nurodė, kad po akcijų perleidimo tik iki 2015-11-16 dirbo įmonėje direktoriumi.

5Panevėžio apygardos teismas 2018-01-10 nutartimi pripažino, kad akcijų pirkimo-pardavimo 2014-12-29 sutartis ir 2015-11-10 priėmimo- perdavimo aktas, kuriuo UAB „Abatas” direktorius M. P. perdavė akcininkui R. A. visą UAB „Abatas” priklausantį turtą ir dokumentaciją yra niekiniai ir negaliojantys. Teismas padarė išvadą, kad šia sutartimi akcininke K. P. ir direktorius M. P. siekė išvengti jiems galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių, todėl iki pat bankrutuojančios įmonės statuso įregistravimo 2016-08-08 Juridinių asmenų registre, BUAB „Abatas“ faktine akcininke pripažino K. P., o faktiniu direktoriumi - M. P..

6Teismas nustatė, kad R. A. yra ne kartą nuo 2010 iki 2017 metų baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose bei už kitus administracinius teisės pažeidimus, ne kartą teistas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-15 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018-01-10 nutartį paliko nepakeistą.

7Atsakovas M. P., būdamas įmonės direktoriumi, neįvykdė prievolės perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytą terminą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant pareigų organizuoti turto apskaitą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą įgaliotiems asmenims. Kadangi paskutinį įmonės balansą Juridinių asmenų registrui atsakovas pateikė 2011-12-31, mano, kad įmonės turėto turto už 317‘545 Lt (91‘967,39 Eur) atsakovas neišsaugojo, todėl šio balanso duomenys įrodo atsakovo įmonei padarytos žalos dydį.

8Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo juos atmesti. Teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, akcijos buvo parduotos R. A., kuris jį iš direktoriaus pareigų atleido 2015-11-16. Šie duomenys užfiksuoti VSDFV Panevėžio skyriuje, todėl nuo 2015-11-16 jis nebuvo įmonės vadovu, o 2015-11-10 priėmimo-perdavimo aktu R. A. perdavė visus įmonės dokumentus bei turtą. Negali paaškinti kodėl po 2011 metų įmonės balansai nepasiekė Juridinių asmenų registrą, nes jie buvo ruošiami ir kiek pamena buvo siunčiami paštu. Kiek įmonė turėjo turto nepamena, nes dokumentų neturi, perdavė naujam akcininkui ir vadovui R. A., todėl nėra atsakingas už turto išsaugojimą. Nesutinka, kad įmonei padaryta žala turi būti vertinama pagal 2011 m. balanso duomenis. Įmonė veiklą vykdė ir po 2011 metų, todėl vyko ir turto bei įsipareigojimų kreditoriams pokyčiai.

9Mano, kad ieškovė negali prašyti grąžinti viso 2011 metais buvusio turto, nes kreditoriniai reikalavimai yra mažesni, t. y. iš įmonės turimo turto buvo atsiskaityta su buvusiais kreditoriais. Žala yra jau patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 9‘256,25 Eur. Didesnių nei ši suma reikalavimų kreditoriai nepareiškė, todėl teismas negali priteisti didesnės sumos, nei teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

10Nurodė, kad įmonės vardu registruoti automobiliai buvo perduoti R. A., jie nebuvo naudojami įmonės veikloje, todėl techninė apžiūra nebuvo tvarkoma.

11Ieškinys tenkintinas.

12Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos ĮBĮ nuostatos.

13Byloje nustatyta, kad UAB „Abatas“ įregistruota 2001 m. gruodžio 19 d. (nuo 2001-12-19 iki 2007-02-12 pavadinimas buvo UAB „ABUDU“ siuntų centras). Įmonės direktoriumi nuo 2001-12-19 iki 2016-08-08 buvo atsakovas M. P.. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „Abatas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi patvirtinta UAB „Versluva“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-11-23, 2019-07-26 ir 2019-12-09 nutartimis patvirtinti BUAB „Abatas“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 9‘256,25 Eur sumai. Panevėžio apygardos teismo 2017-11-23 nutartimi nustatytas supaprastintas bankroto procesas, kuriam skirta 2‘000 Eur administravimo išlaidų suma.

14Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 91‘967,39 Eur žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas, būdamas faktiniu įmonės vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė bankroto administratoriui UAB „Versluva“ 2011 metų balanse apskaityto turto, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais.

15Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Abatas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą skirti baudą bendrovės vadovui ir akcininkei 2018-01-10 nutartimi pripažino, kad UAB „Abatas“ 2014-12-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2015-11-10 Priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „Abatas“ direktorius M. P. perdavė akcininkui R. A. visą UAB „Abatas“ priklausantį turtą ir dokumentaciją prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekiniai ir negaliojantys. Už Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytos pareigos neįvykdymą (perduoti įmonės turtą, dokumentus, antspaudą ir kt.), BUAB „Abatas“ direktoriui M. P. paskyrė 700 Eur baudą.

16Minėtoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad 2014-12-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi akcininkė K. P. ir direktorius M. P. siekė ne realiai parduoti akcijas, o išvengti jiems galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių, todėl sudarė akcijų pardavimo sutartį su asmeniu, kuriam UAB „Abatas“ akcijų įgijimas buvo formalus sandoris, įvertinant akcijų įgijėją R. A. charakterizuojančius duomenis ir faktines aplinkybes, kurios buvo pakankamai plačiai nustatytos Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-669-589/2017 pagal BUAB „Biuro menas“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

17Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad R. A. (UAB „Biuro menas“ akcijų pirkėjas) yra ne kartą nuo 2010 iki 2017 metų baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose bei už kitus administracinius teisės pažeidimus, ne kartą teistas, t. y. teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turto sugadinimą), pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (už vagystes ar pasikėsinimą įvykdyti vagystes), kad iš R. A. yra priteistos skolos UAB „Bendras finansavimas“, UAB „Mokilizingas“ ir pan. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad akcijų perleidimas asmeniui, kuris yra ne kartą teistas, neturintys jokių pajamų ar turto, buvo sudarytas atsakovui siekiant išvengti galimos atsakomybės už įmonės veiklą. Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014-12-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2015-11-10 Priėmimo-perdavimo aktą CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu restitucija netaikoma, nes nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio tikslas. Taip pat pripažino, kad iki pat bankrutuojančios įmonės statuso įregistravimo 2016-08-08 Juridinių asmenų registre, BUAB „Abatas“ faktine akcininke buvo K. P., o faktiniu direktoriumi – M. P.. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018-01-10 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 24-37).

18Taigi, įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu atmetami atsakovo argumentai, kad Panevėžio apygardos teismui 2018-01-10 nutartimi pripažinus 2015-11-10 Priėmimo - perdavimo aktą niekiniu ir negaliojančiu, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-03-15 šią nutartį palikus nepakeistą, nebuvo išspręstas restitucijos klausimas ir akcininkas R. A. nebuvo įpareigotas, pripažinto niekiniu Perdavimo - priėmimo akto pagrindu gauta turtą ir dokumentacija, gražinti atsakovui, todėl bankroto administratoriui perduotinas UAB „Abatas“ turtas ir dokumentai taip ir liko pas R. A..

19Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015, kt.).

21Be to, pagal ĮBĮ, Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) ir ABĮ nuostatas vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 - 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

22Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2012 metų UAB „Abatas“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, todėl reali įmonės finansinė padėtis bankroto bylos iškėlimo dienai nėra žinoma ir nustatyti jos nėra galimybės. Kaip minėta, atsakovas bankroto administratoriui UAB „Abatas“ nei bendrovės dokumentų, nei turto neperdavė. VĮ Regitra duomenimis UAB „Abatas“ valdė 6 transporto priemones ir 1 priekabą. Atsakovas neatskleidė aplinkybių apie bendrovės automobilių būvimo vietą ir panaudojimą. Duomenų apie kitą UAB „Abatas“ vardu registruotą turtą byloje nėra.

23Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nesilaikė rūpestingumo pareigos bei pareigos tinkamai vesti turto apskaitą dėl ko negalima nustatyti UAB „Abatas“ ūkinės-finansinės veiklos nuo 2012 iki 2016 metų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakovas, būdamas ilgamečiu bendrovės vadovu, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, nevykdė teisės aktų reikalavimų, skirtų įmonės vadovui ir tokiais veiksmais padarė įmonei žalą. Taigi, yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygos (neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovas CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Teismo vertinimu atsakovo padaryta žala sudaro 11‘256,25 Eur, t. y. Panevėžio apygardos teismo patvirtinti 9‘256,25 Eur BUAB „Abatas“ kreditorių finansiniai reikalavimai ir 2‘000 Eur administravimo išlaidos.

24Priteisti iš atsakovo turto vertę pagal 2011 metų balanso duomenis nėra teisinio pagrindo, nes pagal tą patį balansą bendrovė turėjo gan didelių įsipareigojimų kreditoriams, su kuriais galimai buvo atsiskaityta. Nežiūrint į tai, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma sumažinta, teismas vertina, kad ieškinys iš esmės patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo M. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 254 Eur žyminis mokestis, ir 9,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79, 80, 88 straipsniai).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26Ieškinį patenkinti.

27Priteisti iš M. P., a. k. ( - ) 11‘256,25 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 euro centus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme dienos (2019-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai UAB „Abatas“, JAK 148434178, 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 9,31 Eur (devynis eurus 31 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

28Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė, Sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Abatas“ (toliau –... 4. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi UAB... 5. Panevėžio apygardos teismas 2018-01-10 nutartimi pripažino, kad akcijų... 6. Teismas nustatė, kad R. A. yra ne kartą nuo 2010 iki 2017 metų baustas... 7. Atsakovas M. P., būdamas įmonės direktoriumi, neįvykdė prievolės perduoti... 8. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo juos atmesti. Teigia,... 9. Mano, kad ieškovė negali prašyti grąžinti viso 2011 metais buvusio turto,... 10. Nurodė, kad įmonės vardu registruoti automobiliai buvo perduoti R. A., jie... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais... 13. Byloje nustatyta, kad UAB „Abatas“ įregistruota 2001 m. gruodžio 19 d.... 14. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 91‘967,39 Eur žalos atlyginimo,... 15. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs... 16. Minėtoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad 2014-12-29 Akcijų... 17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad... 18. Taigi, įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu atmetami atsakovo argumentai,... 19. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės... 21. Be to, pagal ĮBĮ, Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) ir ABĮ... 22. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo... 23. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas... 24. Priteisti iš atsakovo turto vertę pagal 2011 metų balanso duomenis nėra... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 26. Ieškinį patenkinti.... 27. Priteisti iš M. P., a. k. ( - ) 11‘256,25 Eur (vienuolika tūkstančių du... 28. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos...