Byla e2-80-553/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ byloje Nr. eB2-1405-866/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų kreditorinius reikalavimus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ byloje Nr. eB2-1405-866/2019,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Himėja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“. Ta pačia nutartimi buvo nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 15 d. 2.

6Byloje kilo ginčas dėl R. R. ir A. R. pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. R. R. savo finansinio reikalavimo į BUAB ,,Himėja“ atsiradimą grindžia laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. suteiktomis bendrovei ir negrąžintomis paskolomis bendrai 66 000 Eur sumai. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas pateikė aštuonių banko mokėjimo nurodymų kopijas, nurodoma pinigų pervedimo į įmonės sąskaitą paskirtis „paskola“. 3.

7A. R. dėl savo 22400 Eur finansinio reikalavimo į įmonę pagrįstumo nurodė, jog, būdama bendrovės akcininke, ji laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. suteikė bendrovei nurodytos sumos paskolą, paskolinta suma negrąžinta. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė trijų mokėjimo nurodymų kopijas, kuriuose įrašyta pinigų pervedimo į UAB ,,Himėja“ sąskaitą paskirtis „paskola“. 4.

82018 m. rugsėjo 17 d. rašte R. R. ir A. R. papildomai paaiškino, kad klausimas dėl jų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo buvo faktiškai išspręstas dar Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-5353-565/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Himėja“, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018. Jų nuomone, bankroto administratoriaus pozicija ginčijant jų kreditorinius reikalavimus yra nesąžininga, kadangi tokiu būdu administratorius siekia nepagrįstai eliminuoti juos bankroto procese. 5.

9Bankroto administratorė siūlė netraukti į kreditorių sąrašą R. R. 66 000 Eur finansinio reikalavimo ir A. R. 22400 Eur reikalavimo sumos, kadangi, administratorės vertinimu, šie reikalavimai yra nepagrįsti. 6.

102018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. spalio 18 d. paaiškinimuose bankroto administratorė nurodė, jog buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas R. R. neperdavė bankroto administratorei įmonės veiklos dokumentų ir turto, motyvuodamas tuo, kad nuo 2018m.gegužės 21 d. jis paskyrė direktoriumi Estijos Respublikos pilietį S. B. (S. B.), pastarajam perdavė visus dokumentus bei turtą. Tačiau administratorei pareiškėjas nepateikė net ir dokumentų bei turto perdavimo-priėmimo aktų. Su S. B. susisiekti nepavyko. Administratorė neturi įmonės kasos knygų ir operacijų per įmonės kasą grindžiančių apskaitos dokumentų; taip pat nėra perduotos įmonės sutartys, kasos pinigų likutis. Todėl administratorė negali patikrinti įmonės sandorių bei tinkamai vykdyti teismo ir įstatyme nustatytų funkcijų. 7.

11Analizuodama piniginių lėšų judėjimą bendrovės banko sąskaitose administratorė nustatė, jog 2014-2015 m. paskolų iš R. R. bendrovei nebuvo pervesta. Per 2016 m. R. R. pervedė bendrovei kaip paskolas iš viso 42 150 Eur, jam per 2016 m. iš įmonės sąskaitos išmokėta 50 700 Eur bendra suma, lėšų mokėjimo paskirtis: paskolos grąžinimas/pinigų grąžinimai. Taigi, pagal šias operacijas 2016 m. pabaigoje R. R. gavo 8 550 Eur daugiau nei buvo paskolinęs bendrovei, t.y. būtent jis buvo skolingas įmonei. 8.

122017 m. į sąskaitą gauta iš viso 86 850 Eur lėšų iš R. R., mokėjimų paskirtis –„paskola“. Iš sąskaitos buvusiam vadovui išmokėta 70 700 Eur. 2017 m. lapkričio 30 dienai skolos likutis per 2 metus turėjo sudaryti 7 600 Eur sumą, tačiau teismui teiktoje tos pačios dienos suminių skolų ataskaitoje nurodyta 45 556,60 Eur įmonės skola akcininkui. Jokių pagrindžiančių dokumentų nėra. 9.

13Iš lėšų apyvartos bendrovės sąskaitoje administratorė nustatė, kad A. R. 2014-2016 m. nebuvo pervedusi paskolų bendrovei. 2017 m. iš jos pervesta kaip paskola iš viso 30 620 Eur suma, jai išmokėta (paskolos grąžinimas) 12 200 Eur, likutis galėtų sudaryti 18 420 Eur, tačiau suminių skolų ataskaitoje 2017 m. lapkričio 30 d. nurodyta skola A. R. yra 15 220 Eur. Jokių pagrindžiančių dokumentų nėra. Administratorė akcentavo, kad 7 000 Eur suteiktai paskolai pagrįsti A. R. pateikė pavedimą ne į UAB „Himėja“, bet į A. Š. sąskaitą, dokumentų dėl šios sumos skolinimo įmonei nėra. 10.

14Tikrindama debitorinius įsiskolinimus administratorė nustatė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. R. R. gavo iš įmonės kontrahentų pagal UAB „Himėja“ kasos pajamų orderius mažiausiai 134 710,48 Eur grynų pinigų sumą (duomenys nėra galutiniai), kurie nebuvo įnešti į banko sąskaitą. Administratorės nuomone, R. R. ir A. R. tokiu būdu galimai atsiėmė žymiai daugiau įmonės lėšų, nei apskritai galėjo būti paskolinta. Jų pateiktų reikalavimų sumos neatitinka turimų dokumentų informacijos. 11.

152018 m. spalio 2 d. nutartimi R. R. ir A. R. teismo buvo nustatytas 10 dienų terminas pateikti paaiškinimus dėl teismui pateiktų duomenų apie 2017m.lapkričio30 d. įmonės deklaruojamą 45 556,60 Eur skolą R. R., 15 220 Eur– A. R., pateikti įrodymus apie lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų, įnešimą į įmonės kasą ar banko sąskaitą. 12.

16Iki teismo posėdžio pareiškėjai pateikė teismui patikslintą pranešimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo su pridedamais dokumentais. Patikslintame pranešime pareiškėjai kartoja savo argumentus, jog klausimas dėl jų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo buvo išspręstas dar Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-5353-565/2017. Nurodytos bylos nagrinėjimo metu įmonė buvo moki, turėjo tik nedidelių skolų – todėl pareiškėjai iš asmeninių lėšų padengdavo įmonės skolas, apyvartinėms lėšoms ir mokėjimams imdavo paskolas iš kredito įmonių ir kitų asmenų, už kurias asmeniškai laidavo, šiems teiginiams patvirtinti pateikė teismui dvi įmonės 2016 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartis su UAB „Capitalia Finance“, kartu su laidavimo sutartimis (laiduotojas R. R.), taip pat 2016 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią fiziniai asmenys A. Š. ir N. Š. įsipareigojo suteikti UAB „Himėja“ 200 000 Eur paskolą, tarp paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių nurodomas ir R. R. laidavimas. Pareiškėjai akcentuoja bankroto administratorės veiksmų nepakankamumą išreikalaujant įmonės dokumentus iš direktoriaus S. B.; jų nuomone, yra akivaizdu, jog pareiškėjai dokumentais nedisponuoja, dėl to jiems neturi būti perkeliama visa įrodinėjimo našta. Teismui pateikti 2018 m. gegužės 7 d. priėmimo-perdavimo aktas su saugomų dokumentų sąrašu, pagal kuriuos R. R. perdavė S. B. bendrovės dokumentus, prekių likutį, ilgalaikį turtą ir kt. Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pareikalautų dokumentų ir paaiškinimų nepateikta.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1813.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. R. ir A. R. prašymo dėl jų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Himėja” kreditorių sąraše. 14.

20Teismas nustatė, kad R. R. ir A. R. yra tiesiogiai su įmone susiję, atsakingi už įmonę asmenys. R. R. nuo bendrovės įsteigimo buvo įmonės direktoriumi, nuo 2017 m. liepos 21 d. – vieninteliu akcininku. Juridinių asmenų registre A. R. iki 2017 m. pradžios įregistruota bendrovės valdybos nare, ji pati teismui teigia, kad 2017 m. suteikė bendrovei paskolą kaip įmonės akcininkė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. R. yra ne tik vienintelio akcininko ir direktoriaus sutuoktinė, bet ji savarankiškai dalyvavo bendrovės valdyme ir priiminėjo strateginius sprendimus įmonės veikloje. Pareiškėjas R. R. ne tik kad buvo atsakingas už įmonės veiklą ir jos organizavimą – jis gi disponavo bendrovės lėšomis, turtu, sudarinėjo sandorius bendrovės vardu bei buvo tiesiogiai atsakingas už BUAB „Himėja“ apskaitos organizavimą. 15.

21Teismas nurodė, kad administratorei neperduoti jokie įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai ir likęs turtas. Dėl pirminių apskaitos dokumentų, sutarčių, apskaitos registrų (kasa, skolos, sutartys, pardavimai, atskaitingi asmenys, didžioji knyga, kt.) nebuvimo administratorė neturi galimybių patikrinti sandorių, tinkamai nustatyti visus kreditorius ir debitorius, operacijų banko sąskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo. Pareiškėjai pateikė savo pasirašytus mokėjimo dokumentus, kuriais jie grindžia reikalavimus įmonei – kitų apskaitos dokumentų nėra. Nesant visų dokumentų, nagrinėjant pareiškėjų paskolinius santykius su įmone, teismas sprendė, kad vien lėšų cirkuliavimas sąskaitoje savaime neįrodo konkrečių sumų skolinimo faktų ir nepatvirtina negrąžintų paskolų pareiškėjams likučio. Paskolų sutarčių su jose numatytomis sąlygomis, grąžinimo terminais ir konkrečiai įvardintomis sumomis nėra, kasos operacijų patikrinti negalima, apskaitos registrų, tame tarpe skolų, nėra, pirminiai apskaitos dokumentai neperduoti. 16.

22Teismas nustatė, kad iš lėšų judėjimo bendrovės sąskaitoje matyti, jog per 2016 m. R. R. pervedė kaip paskolas iš viso 42 150 Eur, o jam per 2016 m. iš įmonės sąskaitos išmokėta 50 700 Eur bendra suma („paskolos grąžinimas/pinigų grąžinimas“), t. y. grąžinta 8 550 Eur daugiau, o 34 700 Eur anksčiau, nei buvo paskolinta. 2017 m. į bendrovės sąskaitą gauta iš viso 86 850 Eur lėšų iš R. R., mokėjimų paskirtis – „paskola“. Iš sąskaitos buvusiam vadovui išmokėta 70 700 Eur – skolos likutis per 2 m. galėjo sudaryti tik 7 600 Eur sumą. 17.

23R. R. savo 66 000 Eur finansinio reikalavimo atsiradimą grindžia laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d. suteiktomis bendrovei ir negrąžintomis paskolomis, pagal aštuonis banko mokėjimo nurodymus. Teismas pažymėjo, jog anksčiau, 2017 m. vasario 17 d., iš bendrovės sąskaitos R. R. buvo išmokėta 70 000 Eur grynų pinigų suma – bankroto administratorė ir teismas neturi galimybių nustatyti šios operacijos tikslinės paskirties, negalima nustatyti, ar lėšos buvo užpajamuotos įmonės kasoje, ar panaudotos įmonės veikloje, ar tokiu būdu atliktos kokio nors kito pobūdžio užskaitos/atsiskaitymai, arba įneštos į paties vadovo asmeninę sąskaitą ir vėliau pervedamos įmonei (kaip skolinamos). Kartu administratorė nustatė, kad R. R. 2017 m. vasario 15 d. priėmė iš įmonės klientės J. R. 46 050,43 Eur grynųjų pinigų sumą pagal išrašytą kasos pajamų orderį – ši suma neįnešta į bendrovės sąskaitą, jos panaudojimo įmonės veikloje nustatyti negalima. Kadangi abiejų sutuoktinių ginčo paskolos buvo pervestos į įmonės sąskaitą vėliau, teismas sprendė, kad tikėtina, jog R. R. gautos įmonės apyvartinės lėšos galėjo būti pervedamos į sąskaitą paskolų pavidalu. 18.

24Teismas akcentavo, kad pareiškėjų pateiktos 2016 m. lapkričio 14 d. įmonės paskolos ir laidavimo sutartys su UAB „Capitalia Finance“, kuriose laiduotoju nurodomas R. R., yra nesusijusios su pareikšto R. R. kreditorinio reikalavimo įrodinėjimu, pareiškėjo paskolinių santykių su bendrove nepagrindžia. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių sąraše patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Capitalia Finance“ finansinis reikalavimas 61 938,02 Eur sumai. 19.

25Dėl A. R. pareiškime nurodyto 22 400 Eur dydžio reikalavimo teismas papildomai pažymėjo, jog akivaizdžiai būtent toks įmonei galimai paskolintų ir negrąžintų lėšų likutis nesutampa su kitais turimais duomenimis. Iki 2017 m. įplaukų į sąskaitą su nurodyta paskirtimi „paskola“ nebuvo gauta, 2017 m. iš pareiškėjos pervesta kaip paskola iš viso 30 620 Eur suma. Iš to skaičiaus12 200 Eur bendra suma gautų lėšų jai iš karto išmokėta („paskolos grąžinimas“).2017 m. balandžio 20 d. įnešta 6 100 Eur suma, 2017 m. gegužės 19 d. gautos 3 020 Eur ir 2017 m. gegužės 24 d. 9 300 Eur sumos, likutis galėtų sudaryti 18 420 Eur. Tačiau pati pareiškėja 3 020 Eur sumos pavedimo į kreditorinio reikalavimo sumą neįtraukia, kaip ir kada ši suma buvo grąžinta (jeigu paskola buvo suteikta) nenustatyta. Kreditorinio reikalavimo sumai pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. gegužės 24d. mokėjimo nurodymą dėl 7000Eur pervedimo A. Š., mokėjimo paskirtis „dalinis paskolos grąžinimas už UAB „Himėja“, taip pat pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią fiziniai asmenys A. Š. ir N. Š. įsipareigojo suteikti UAB „Himėja“ 200 000 Eur paskolą (tarp paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių nurodomas ir R. R. laidavimas). Pati savaime ši sutartis neįrodo nei A. Š. ir N. Š. 200 000 Eur paskolos suteikimo UAB „Himėja“ fakto, nei įmonės įvykdytų atsiskaitymų su šiais kreditoriais, paties R. R. šie asmenys nebuvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 30 d. suminių skolų ataskaitą, taip pat nėra duomenų, jog jie pareiškė reikalavimą bankroto byloje. Nėra objektyvių įrodymų išvadai, jog A. R. pervedė į A. Š. sąskaitą savo asmenines 7 000 Eur lėšas, kadangi, kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, jos sutuoktinis R. R. tuo metu disponavo didelėmis įmonės apyvartinių lėšų grynųjų pinigų sumomis.2017 m. lapkričio 30 d. suminių skolų ataskaitoje buvusio direktoriaus buvo nurodyta 15 220Eur įmonės skola A. R., skolos mokėjimo terminas 2018 m. gruodžio 31 d. Jokių pagrindžiančių paskolinius santykius apskaitos dokumentų ir pačių sutarčių nėra. 20.

26Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. R. R. gavo iš įmonės kontrahentų pagal UAB „Himėja“ kasos pajamų orderius mažiausiai 134 710,48 Eur grynų pinigų, kurie nebuvo įnešti į banko sąskaitą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 88 660,05 Eur bendra suma buvo gauta laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 14 d., tai yra po ginčo paskolų pervedimo įmonei. R. R. ir A. R. tokiu būdu galimai atsiėmė žymiai daugiau įmonės lėšų, nei apskritai galėjo būti paskolinta. Su šia administratorės išvada teismas sutiko, tuo labiau, kad minėtoje 2017 m. lapkričio 30 d. suminių skolų ataskaitoje paties R. R. nurodyti skolų jam grąžinimo terminai 2017 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., o bendra sutuoktinių pareikštų reikalavimų suma yra labai panaši, ji sudaro 88 400 Eur (66 000 Eur + 22 400 Eur). 21.

27Teismas akcentavo, kad nesant galimybės įvertinti realiai susidariusią padėtį pagal esamus byloje įrodymus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo bankroto administratorei, įtraukimo į ginčo nagrinėjimą S. B. ir pan. Kompleksiškai vertindamas visus byloje surinktus duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjai negali remtis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimu kaip faktu, patvirtinančiu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. 22.

28Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė teismui fragmentinius duomenis, iš kurių negalima nustatyti įmonės ir pareiškėjų paskolinių santykių buvimo, arba tokių santykių turinio ir eigos, jie visiškai nepagrindė prašomų patvirtinti reikalavimų konkrečių sumų, suteiktų ir negrąžintų paskolų likučio; neįrodė, kad bendrovei buvo skolinę nuosavybės teise priklausiusias lėšas, kurios būtent paskolos teisinių santykių pagrindu perleistos bendrovei, ir kad šių (įmonėje cirkuliavusių) lėšų kilmė nėra kitokia; nėra galimybių nustatyti, kiek ir kada pareiškėjai buvo susigrąžinę savo asmeninių paskolų iš įmonės apyvartinių lėšų. Jų pateikti mokėjimo operacijų duomenys nėra pakankami įrodymai išvadai, kad reiškiami reikalavimai yra pagrįsti.

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3023.

31Pareiškėjai R. R. ir A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3224.1.

33Teismas skubotai priėmė skundžiamą nutartį, nepaisydamas to, jog bankroto administratorės į bylą pateikti argumentai yra labai prieštaringi ir keliantys abejonių savo patikimumu. Teismas paskyrė ginčo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantams nebuvo sudarytos sąlygos bent posėdžio metu dalyvauti tiriant įrodymus bei į bankroto administratorės pateiktus prieštaravimus tinkamai atsikirsti. Teismas objektyviai neišanalizavo apeliantų nurodytų aplinkybių dėl pastarųjų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, kurie faktiškai buvo jau išspręsti tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5353-565/2017, tiek Lietuvos apeliaciniame teismo civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018.

3424.2.

35Apeliantai neturi įmonės dokumentų, o dokumentus yra perdavę naujam BUAB „Himėja“ vadovui S. B., todėl neturėdami įmonės dokumentų, nenorėdami suklaidinti administratorės ir teismo bei iššaukti prieš save tam tikras teisines pasekmes, apeliantai negali tinkamai atsikirsti į administratorės nurodytas aplinkybes bei patvirtinti ar paneigti jų teisėtumą.

3624.3.

37Kadangi iš buvusio vadovo R. R. naujas įmonės vadovas S. B. perėmė visus įmonės dokumentus, todėl R. R. veiksmai turi būti traktuojami kaip tinkamas įmonės veiklos dokumentų ir turto perdavimas, kadangi aptariamas veiksmas buvo tinkamai įformintas dokumentais, šiuo atveju dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Pareigos buvusiam įmonės direktoriui saugoti ir laikyti įmonės dokumentų kopijas, įstatymas nėra numatęs, todėl dokumentaciją perduoti bankroto administratorei apeliantai neturi nei pareigos, nei galimybių.

3824.4.

39UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ turėjo tinkamai išsiaiškinti visas faktines aplinkybes bei imtis visų įstatymuose nurodytų priemonių, kaip pvz., susisiekti su įmonės nauju vadovu S. B., tuo atveju jeigu nepavyktų susisiekti su įmonės nauju vadovu, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu skirti pastarajam baudą ir/ar prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą dėl įmonės dokumentų išreikalavimo per antstolį ir pan., į šią bylą prašyti teismo pastarąjį asmenį įtraukti trečiuoju asmeniu, o ne visą įrodinėjimo naštą perkelti apeliantams. Bankroto administratorė iki šios dienos oficialiu raštu neinformavo buvusio įmonės vadovo ir akcininko R. R. kokia tvarka, kokiu būdu ir pan., pastarasis perduotų įmonės dokumentus ir turtą ar/arba dokumentus įrodančius jų perdavimą atsakingiems įmonės atstovams. Tokie pažeidimai tik sukelia pagrįstų abejonių dėl bankroto administratorės kompetencijos ir nešališkumo byloje.

4024.5.

41Skubotas nutarties priėmimas ir nutarties priėmimas rašytine tvarka pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas nepagristai suabsoliutino bankroto administratorės pateiktą informaciją bei nesiekė išsiaiškinti objektyvios tiesos byloje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) teisės normas, neįvertindamas visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas neišsamiai ištyrė visus turimus įrodymus bei neįsigilino į bylą, todėl tik pateiktais administratorės įrodymais neturėjo priimti skuboto sprendimo, o iš esmės išsiaiškinti jų pagrįstumo.

4224.6.

43Administratorė tikslingai į bylą neįtraukė įmonės naujojo vadovo S. B., jog nebūtų sudaryta galimybė bylos dalyviams ir teismui užduoti pastarajam papildomus klausimus apie įmonės veiklą ir išgauti iš pastarojo įmonės dokumentus. Ginčijama nutartis gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik apeliantams, bet ir S. B., todėl šis asmuo privalomai turėjo būti įtrauktinas į bylą. Šio asmens neįtraukimas į bylą suvaržė ir apeliantų galimybes gintis, kadangi jų įrodinėjimo galimybės buvo suvaržytos. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs faktą, jog byloje nėra pakankamai įmonės dokumentų patvirtinančių įmonės finansinę veiklą, nesiėmė bent minimalios iniciatyvos papildomiems įrodymams surasti.

4424.7.

45Teismas vertino tik bendrovės duomenis už 2017-2018 m., nereikalavo administratorės pateikti papildomus duomenis, t. y. banko išrašus už kitus metus, kad būtų galima tinkamai nustatyti apeliantų paskolos davimo įmonei ir atsiskaitymo seką. Teismas apeliantų atžvilgiu buvo visiškai šališkas ir galimai priimdamas skundžiamą nutartį jau buvo iš anksto nusistatęs ir/ar suformavęs neigiamą nuomonę apie apeliantus, todėl priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, o ne objektyviai įvertino bylos ginčo esmę. 2.

46Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4724.1.

48Apeliantų nurodytas faktas, kad procesas vyko rašytinio proceso tvarka ir dėl to jie negalėjo tinkamai atsikirsti, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas 10 dienų terminas paaiškinimams pateikti, iki teismo posėdžio datos paaiškinimai buvo pateikti, teismas juos įvertino. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismas suteikė pareiškėjams visas galimybes tinkamai pagrįsti savo reikalavimus ir rašytinis procesas nesudarė jokių kliūčių realizuoti jų procesines teises. Tuo labiau, kad ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

4924.2.

50Negalima sutikti su apeliantais, kad buvo pažeisti šalių lygybės ir rungimosi principai. Teismas, spręsdamas pareikštų reikalavimų patvirtinimo klausimą, buvo aktyvus, nustatė pareiškėjams terminą įrodymams ir pozicijai pateikti, pareiškėjai ta galimybe pasinaudojo. Apeliantų argumentai iš esmės patvirtina, kad patys pareiškėjai, o ne klausimą nagrinėjantis teismas, pažeidė rungimosi principą ir turėdami kitų tikslų, savo reikalavimų tinkamai nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis).

5124.3.

52Esant tokiai situacijai, kad įmonei atstovaujančiai bankroto administratorei nėra perduoti dokumentai, pareiškėjai turėjo pateikti savo turimus sutartinius santykius ir neįvykdytas prievoles pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju ne bankrutuojančios įmonės, o pareiškėjų pareiga yra įrodyti, kad sutartinės prievolės yra neįvykdytos. Apeliantų argumentai, kad teismui nebuvo pateikti ar teismas nereikalavo ir nevertino banko išrašų už ilgesnius laikotarpius, yra visiškai nepagrįsti, kadangi norėdami, kad tokie išrašai būtų įvertinti, būtent pareiškėjai ir turėjo pateikti savo banko išrašus, kuriuos teismas ir būtų įvertinęs. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų, vertino žymiai ilgesnį laikotarpį nei rėmėsi pareiškėjai.

5324.4.

54Pareiškėjai, reikalaudami patvirtinti savo kreditorinius reikalavimus, sprendžia ne įmonės, o savo asmeninius reikalavimus, todėl šiems reikalavimams pagrįsti būtent pareiškėjai ir turi pateikti savo turimus įrodymus, kurie patvirtintų, kad įmonei buvo suteiktos paskolos ir jos nėra grąžintos. Savo reikalavimus pareiškėjai turėjo pagrįsti savo turimais įrodymais. Apeliantai labai aiškiai nurodo, kad jie sąmoningai daugiau įrodymų į bylą neteikė, norėdami išvengti neigiamų teisinių padarinių sau. Pareiškėjai atsisako įrodinėti reikalavimų pagrįstumą, nes, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, bijo reikalavimų, galimai net ir didesnių, sau. Tokie atsisakymo papildomai įrodinėti reikalavimo dalyką argumentai negali būti laikomi pateisinamais, kadangi jie iš esmės reiškia pareiškėjų nesąžiningumą. Pareiškėjai nori ir išvengti prievolių bankrutuojančiai įmonei, ir teismo keliu papildomai patvirtinti reikalavimus (t. y. prisiteisti iš įmonės).

5524.5.

56Šiuo atveju apeliantų argumentas dėl paskutinio, bankroto bylos iškėlimo metu galimai (ne)paskirto vadovo S. B. įtraukimo į šį procesą nėra ir negali būti pagrįstas nei teisiniu, nei materialiniu suinteresuotumu. Šis asmuo neturi jokių įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei, byloje taip pat nėra duomenų dėl šio asmens dalyvavimo ar atstovavimo kuriai nors šaliai ginčo (paskolinių) teisinių santykių metu, taip pat nėra nurodytas jo galimas materialinis suinteresuotumas šio proceso baigtimi. Pareiškėjai savo reikalavimus turėjo pagrįsti savo, o ne įmonės dokumentais. Klausimas dėl dokumentų neperdavimo nėra šios bylos (šio reikalavimo) nagrinėjimo dalykas, jis aktualus sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

5724.6.

58Negalima sutikti su apeliantais, kad reikalavimai yra ginčijami formaliais pagrindais. Priešingai, bankroto administratorė, nesant jai perduotiems įmonės dokumentams, remiasi tais dokumentais, kuriuos jai pavyko gauti ir prašė teismo atsižvelgti ir įvertinti dokumentuose esančius neatitikimus, tendencingą pareiškėjų įrodymų pateikimą arba atsisakymą juos teikti, remiantis nesąžiningais tikslais išvengti galimų prievolių. 1.

59Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą kreditorė UAB „Tikkurila“ prašė teismo jį atmesti ir palikti galioti 2018 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais bankroto administratorės atsiliepime išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kreditorė papildomai nurodė:

6025.1.

61Nesutiktina su apeliantų teiginiais neva administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl neišsireikalavo bendrovės dokumentų iš S. B.. Byloje yra duomenys, kad 2018 m. birželio 25 d. administratorė paštu išsiuntė reikalavimus dėl dokumentų ir turto perdavimo tiek bendrovės akcininkui R. R., tiek direktoriui S. B.. Buvo išsiųsti šie raštai: „Dėl dokumentų ir turto perdavimo”, „Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Himėja”, „Įsakymas dėl S. B. atleidimo iš darbo”, „Įsakymas dėl dokumentų ir turto perdavimo”, „Dėl bankroto procedūros”, „Dėl informacijos suteikimo” bei 2016 m. birželio 4 d. teismo nutartis ir paskirtos bankroto administratorės įgaliojimas D. Z. atstovauti UAB „Himėja” jos bankroto byloje. Minėti dokumentai yra pateikti į bylą. Nei direktorius S. B., nei akcininkas R. R. neperdavė įmonės veiklos dokumentų ir turto.

6225.2.

63Akcininkas R. R., iki tol buvęs ir bendrovės direktoriumi, naująjį direktorių Estijos pilietį S. B. paskyrė jau Vilniaus apygardos teisme sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. balandžio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2018 m. balandžio 13 d. teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. O R. R. direktoriumi S. B. paskyrė 2018 m. gegužės 21 d., prasidėjus teisminiam procesui ir likus vos dviem savaitėms iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. birželio 4 d.). Taigi galimai įvyko tik formalus direktoriaus pakeitimas prieš bankroto bylos iškėlimą.

64IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

651.

66Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. 2.

67Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti finansinius reikalavimus bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 3.

68Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. 4.

69Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Dėl atskirojo skundo argumentų 5.

70ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima nutartį rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Bankroto bylos duomenimis 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame, išanalizavusi BUAB „Himėja“ kredito įstaigos sąskaitą, kasos pajamų orderius, informaciją apie bendrovės debitorines skolas, siūlė neįtraukti R. R. su 66 000 Eur reikalavimu ir A. R. su 22 400 Eur reikalavimu į bendrovės kreditorių sąrašą. 6.

71Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsniu, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi R. R. 66 000 Eur finansinio reikalavimo ir A. R. 22 400 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „Himėja“ bankroto byloje nutarė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė pareiškėjams terminą pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su prašomais patvirtinti kreditoriniais reikalavimais.Pareiškėjai2018 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė visiškai jokių pagrįstų argumentų dėl jų finansinių reikalavimų netvirtinimo, taip pat paaiškino, kad dėl jų reikalavimų pagrįstumo faktiškai jau išspręsta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5353-565/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018. Kartu su pareiškimu apeliantai teikė teismui bendrovės 2017 m. lapkričio 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kreditorių (suminių skolų) sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių paaiškinimų dėl teismui teiktų 2017 m. lapkričio 30 d. duomenų, kuriuose deklaruota skola R. R. – 45 556, 60 Eur, o A. R. – 15 220 Eur, taip pat buvęs įmonės vadovas R. R. nepateikė jokių įrodymų apie lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų, įnešimą į įmonės kasą ar banko sąskaitą, 2018 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą, nurodytiems paaiškinimams ir įrodymams pateikti. Pareiškėjai 2018 m. spalio 23 d. teismui pateiktame patikslintame pranešime nurodė, kad jie neturi įmonės dokumentų, kuriuos yra perdavę naujam bendrovės vadovui S. B., todėl, neturėdami dokumentų ir nenorėdami suklaidinti administratorės ir teismo bei iššaukti prieš save tam tikras teisines pasekmes, jie negali tinkamai atsikirsti į bankroto administratorės nurodytas aplinkybes. Kartu su patikslintu pareiškimu pareiškėjai pateikė teismui dvi UAB „Himėja“ 2016 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartis su UAB „Capitalia Finance“, kartu su laidavimo sutartimis (laiduotojas R. R.), 2016 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią fiziniai asmenys A. Š. ir N. Š. įsipareigojo suteikti UAB „Himėja“ 200 000 Eur paskolą. Taip pat teismui buvo pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. priėmimo-perdavimo aktas su saugomų dokumentų sąrašu, pagal kuriuos R. R. perdavė S. B. bendrovės dokumentus, prekių likutį, ilgalaikį turtą ir kt. 7.

72Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šios nutarties 30-31 punktuose nustatytos aplinkybės, priešingai apeliantų teiginiams, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, net keletą kartų kreipėsi į pareiškėjus su prašymu pateikti jų reikalavimus patvirtinančius paaiškinimus bei įrodymus. Tokiu būdu apeliantų nurodama aplinkybė, kad jiems nebuvo sudarytos sąlygos atsikirsti į bankroto administratorės argumentus iš esmės prieštarauja faktinėms bankroto bylos aplinkybėms. Iš nurodytų faktų akivaizdu, kad pareiškėjų finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo klausimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neturėjo jokios įtakos apeliantų galimybėms atskirsti į bankroto administratorės prašymą netvirtinti jų finansinių reikalavimų. Minėta, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies nuostatą, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai nei viename iš savo procesinių dokumentų tokio prašymo teismui neteikė, todėl atskirasis skundas iš esmės nepagrįstai grindžiamas argumentais dėl ginčo klausimo išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui, sprendžiant pareiškėjų finansinių reikalavimų bankroto byloje (ne)tvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka, nebuvo suvaržytos pareiškėjų teisės teikti pareiškimus, atsikirtimus bei paaiškinimus. 8.

73Apeliantai ypatingai akcentuoja aplinkybę dėl dokumentų, kuriais turėjo būti pagrįsti Ramučio ir A. R. finansiniai reikalavimai, neturėjimo, nes esą pastarieji buvo perduoti naujam bendrovės vadovui Estijos Respublikos piliečiui S. B.. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju tiek bankroto administratorė, tiek teismas, nesiėmė pakankamų priemonių reikalingiems byloje įrodymams gauti, tokiu būdu buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungimosi principai. 9.

74Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, jam kilus abejonių dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumo, ne kartą kreipėsi į pareiškėjus ir pačią bankroto administratorę, siekdamas išsiaiškinti ginčo klausimą. Bankroto administratorė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2018 m. spalio 18 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jai nėra perduoti UAB „Himėja“ dokumentai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 25 d. administratorė paštu išsiuntė reikalavimus dėl dokumentų ir turto perdavimo tiek bendrovės akcininkui R. R., tiek direktoriui S. B., tačiau nei direktorius S. B., nei akcininkas R. R. neperdavė administratorei įmonės veiklos dokumentų ir turto. Nepaisant nurodytos aplinkybės, bendrovės bankroto administratorė, vykdydama teismo įpareigojimus, pateikė teismui jos surinktą informaciją iš administratorei prieinamų šaltinių – bendrovės kasos pajamų orderių suvestinę, UAB „Himėja“ kredito įstaigos išrašus, kuriuose atsispindi pareiškėjų finansinis santykis su bendrovę. Kaip minėta, teismas taip pat įpareigojo pačius pareiškėjus pateikti jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų jie nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia apeliantų argumentus dėl teismo pasyvumo siekiant išsiaiškinti ginčo klausimą. 10.

75Nors pareiškėjai akcentuoja, kad jų galimybes pateikti įrodymus riboja tai, kad visi įmonės dokumentai buvo perduoti naujam įmonės vadovui, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad R. R. yra ne tik UAB „Himėja“ akcininkas, bet ir buvo bendrovės direktoriumi, taigi disponavo bendrovės lėšomis, turtu, sudarinėjo sandorius bendrovės vardu bei buvo tiesiogiai atsakingas už BUAB „Himėja“ apskaitos organizavimą. Būtent pareiškėjas Estijos Respublikos pilietį S. B. paskyrė naujuoju bendrovės direktoriumi, todėl neabejotinai turėjo žinoti šio asmens buvimo vietą ar susisiekimo su juo būdą. Tuo tarpu pareiškėjų argumentas, kad administratorė tikslingai į bylą neįtraukė įmonės naujojo vadovo S. B., jog nebūtų sudaryta galimybė bylos dalyviams ir teismui užduoti pastarajam papildomus klausimus apie įmonės veiklą ir išgauti iš pastarojo įmonės dokumentus, yra visiškai nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorė bandė susiekti su naujuoju bendrovės vadovu, tačiau nesėkmingai. Kita vertus, byloje nėra duomenų dėl šio asmens dalyvavimo ar atstovavimo kuriai nors šaliai ginčo (paskolinių) teisinių santykių metu, taip pat nėra nurodytas jo galimas materialinis suinteresuotumas šio proceso baigtimi, todėl naujojo vadovo neįtraukimas į bendrovės bankroto bylą iš esmės neįtakoja pareiškėjų finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo klausimo. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas sprendimą dėl naujojo bendrovės direktoriaus paskyrimo priėmė jau Vilniaus apygardos teisme sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Himėja“. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2018 m. balandžio 13 d. teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. R. R. direktoriumi S. B. paskyrė 2018 m. gegužės 21 d., t. y. jau prasidėjus teisminiam procesui ir likus vos dviem savaitėms iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2018 m. birželio 4 d.). Išdėstytos aplinkybės sudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindą pareiškėjų argumentus dėl įrodymų neturėjimo vertinti abejotinais ir nepagrįstais. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai neturi įrodymų, paneigiančių bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, savaime nėra ir negali būti pakankamas pagrindas jų reikalavimui pagrįsti, priešingai, tokia situacija tik patvirtina abejones pareiškėjų finansinių reikalavimų realumu. 11.

76Nors apeliantai ir kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, tačiau kartu pareiškėjai nepateikė nei vieno argumento, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų nepagrįstumo, prieštaringumo kitiems bylos įrodymams būtų neteisingi. Skundžiamoje nutartyje atlikta nuosekli ir išsami bendrovės finansinių dokumentų analizė (nutarties 16-20 punktai) neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjų argumentai, kad teismas neva atsižvelgė tik į bankroto administratorės pateiktus įrodymus ir argumentus, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes, pirma, kaip jau nustatyta, patys apeliantai tinkamai nepagrindė savo reikalavimų, antra, į bylą bankroto administratorės pateikti įrodymai nekelia jokių abejonių jų patikimumu, o ir apeliantai šių duomenų teisingumo iš esmės nekvestionavo. Lietuvos apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nesant visų dokumentų, nagrinėjant pareiškėjų finansinių reikalavimų bendrovei, kylančių iš paskolinių santykių, tvirtinimo klausimą, vien lėšų cirkuliavimas sąskaitoje savaime neįrodo konkrečių sumų skolinimo faktų ir nepatvirtina negrąžintų paskolų pareiškėjams likučio, pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantų pateiktus dokumentus apie neva egzistuojančias bendrovės skolas (bankinių pavedimų kvitus) paneigia kiti rašytiniai įrodymai (bendrovės banko sąskaitos išrašai, kasos pajamų orderiai). Be to, nors apeliantai ne kartą pabrėžė, kad klausimas dėl jų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo buvo faktiškai išspręstas dar Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-5353-565/2017, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018, tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-5353-565/2017 atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-493-407/2018 šią nutartį paliko nepakeistą. Nurodytose teismo nutartyse buvo spręstas bankroto bylos UAB „Himėja“ iškėlimo klausimas, tuo tarpu, priešingai nei teigia pareiškėjai, jokių kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimas nurodytose nutartyse nebuvo analizuojamas. 12.

77Apibendrindamas nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliantų skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus bankroto byloje, nėra. 13.

78Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė BUAB „Himėja“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2018 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 117, 2018 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė BUAB „Himėja“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos BUAB „Himėja“ iš apeliantų R. R. ir A. R. lygiomis dalimis. 14.

79Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

80Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

81Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

82Priteisti iš apeliantų R. R. (asmens kodas ( - ) ir A. R. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) iš kiekvieno) atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ (juridinio asmens kodas225601320) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei... 6. Byloje kilo ginčas dėl R. R. ir A. R. pareikštų kreditorinių reikalavimų... 7. A. R. dėl savo 22400 Eur finansinio reikalavimo į įmonę pagrįstumo... 8. 2018 m. rugsėjo 17 d. rašte R. R. ir A. R. papildomai paaiškino, kad... 9. Bankroto administratorė siūlė netraukti į kreditorių sąrašą R. R. 66... 10. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. spalio 18 d. paaiškinimuose bankroto... 11. Analizuodama piniginių lėšų judėjimą bendrovės banko sąskaitose... 12. 2017 m. į sąskaitą gauta iš viso 86 850 Eur lėšų iš R. R., mokėjimų... 13. Iš lėšų apyvartos bendrovės sąskaitoje administratorė nustatė, kad A.... 14. Tikrindama debitorinius įsiskolinimus administratorė nustatė, kad... 15. 2018 m. spalio 2 d. nutartimi R. R. ir A. R. teismo buvo nustatytas 10 dienų... 16. Iki teismo posėdžio pareiškėjai pateikė teismui patikslintą pranešimą... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. 13.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino... 20. Teismas nustatė, kad R. R. ir A. R. yra tiesiogiai su įmone susiję,... 21. Teismas nurodė, kad administratorei neperduoti jokie įmonės buhalterinės... 22. Teismas nustatė, kad iš lėšų judėjimo bendrovės sąskaitoje matyti, jog... 23. R. R. savo 66 000 Eur finansinio reikalavimo atsiradimą grindžia laikotarpiu... 24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjų pateiktos 2016 m. lapkričio 14 d.... 25. Dėl A. R. pareiškime nurodyto 22 400 Eur dydžio reikalavimo teismas... 26. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. R. R. gavo... 27. Teismas akcentavo, kad nesant galimybės įvertinti realiai susidariusią... 28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė teismui fragmentinius duomenis,... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. 23.... 31. Pareiškėjai R. R. ir A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 32. 24.1.... 33. Teismas skubotai priėmė skundžiamą nutartį, nepaisydamas to, jog bankroto... 34. 24.2.... 35. Apeliantai neturi įmonės dokumentų, o dokumentus yra perdavę naujam BUAB... 36. 24.3.... 37. Kadangi iš buvusio vadovo R. R. naujas įmonės vadovas S. B. perėmė visus... 38. 24.4.... 39. UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“... 40. 24.5.... 41. Skubotas nutarties priėmimas ir nutarties priėmimas rašytine tvarka... 42. 24.6.... 43. Administratorė tikslingai į bylą neįtraukė įmonės naujojo vadovo S. B.,... 44. 24.7.... 45. Teismas vertino tik bendrovės duomenis už 2017-2018 m., nereikalavo... 46. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „J ir LBR... 47. 24.1.... 48. Apeliantų nurodytas faktas, kad procesas vyko rašytinio proceso tvarka ir... 49. 24.2.... 50. Negalima sutikti su apeliantais, kad buvo pažeisti šalių lygybės ir... 51. 24.3.... 52. Esant tokiai situacijai, kad įmonei atstovaujančiai bankroto administratorei... 53. 24.4.... 54. Pareiškėjai, reikalaudami patvirtinti savo kreditorinius reikalavimus,... 55. 24.5.... 56. Šiuo atveju apeliantų argumentas dėl paskutinio, bankroto bylos iškėlimo... 57. 24.6.... 58. Negalima sutikti su apeliantais, kad reikalavimai yra ginčijami formaliais... 59. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą kreditorė UAB „Tikkurila“... 60. 25.1.... 61. Nesutiktina su apeliantų teiginiais neva administratorė netinkamai vykdė... 62. 25.2.... 63. Akcininkas R. R., iki tol buvęs ir bendrovės direktoriumi, naująjį... 64. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 1.... 66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 67. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 68. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 69. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą... 70. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog dėl kreditorių reikalavimų... 71. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsniu, 2018 m.... 72. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šios nutarties 30-31 punktuose... 73. Apeliantai ypatingai akcentuoja aplinkybę dėl dokumentų, kuriais turėjo... 74. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tuo atveju, jeigu byloje... 75. Nors pareiškėjai akcentuoja, kad jų galimybes pateikti įrodymus riboja tai,... 76. Nors apeliantai ir kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto į... 77. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia,... 78. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė BUAB „Himėja“ įgijo teisę į... 79. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų... 80. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 81. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.... 82. Priteisti iš apeliantų R. R. (asmens kodas ( - ) ir A. R. (asmens kodas ( - )...