Byla 2YT-458-1060/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjos E. M. atstovei advokatei Onai Barkauskienei, suinteresuotam asmeniui K. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. M., K. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

5

  1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. po sutuoktinio A. M., mirusio 2005 m. gruodžio 25 d., mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ir jį valdė iki mirties (b. l. 1-3).
  2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos senolė O. M. mirė 2016 m. gruodžio 8 d. Po mirties jos vardu liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Minėtas butas įgytas 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, senolei O. M. esant santuokoje su A. M., t. y. turtas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. A. M. mirė 2005 m. gruodžio 25 d. Po jo mirties mirusiojo sutuoktinė, nei kiti suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė. Prienų rajono 1-ąjame notarų biure paveldėjimo byla į 2005 m. gruodžio 25 d. mirusio A. M. palikimą nepradėta. Mirus A. M. jo sutuoktinė O. M. liko gyventi jiems priklausiusiame bute, kuriame gyveno iki savo mirties, už buto patarnavimus mokėjo mokesčius, bute atliko einamąjį remontą, naudojosi visais bute likusiais sutuoktinio daiktais, galvojo, kad butas yra jos nuosavybė. Dėl teisinio neišprusimo O. M. po sutuoktinio A. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, aktyviais veiksmais pradėdama likusį turtą faktiškai valdyti.
  3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad O. M. po sutuoktinio mirties dėl paveldėjimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, galvodama, kad butas yra jos vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Po O. M. mirties jos testamentinei paveldėtojai E. M. kreipiantis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, jog ½ dalis priklauso A. M.. Nors O. M. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po sutuoktinio A. M. mirties ji priėmė palikimą aktyviais veiksmais pradėdama turtą valdyti – mokėjo mokesčius, bute atliko remontą.

6II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

7

  1. Suinteresuotas asmuo K. M. su pareiškimu sutiko, juridinio fakto nustatymui neprieštaravo. Paaiškino, kad pareiškėja yra jo dukra, O. M. – motina. Su pareiškėjos atstovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko. O. M. dėl teisinio neišprusimo po sutuoktinio mirties palikimo nepriėmė, kadangi butas buvo jos vardu, ir ji galvoji, kad yra jos nuosavybė. Motina po A. M. mirties visu turtu naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, bute atliko remontą.
  2. Suinteresuotas asmuo K. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 62). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka (b. l. 36).
  3. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b. l. 63). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 427-28).
  4. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 53). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. M. pareiškimas pagrįstas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymui (b. l. 43-45).
  5. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 61). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad duomenų, kad mirusiojo A. M. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 38-40).

8Teismas

konstatuoja:

9pareiškimas tenkinamas.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra O. M. ir A. M. vaikaitė (b. l. 8, 9). O. M. mirė 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 5). Po mirties jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, butas, esantis ( - ), įgijimo pagrindas 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 14). O. M. turtą po jos mirties priėmė pareiškėja E. M. (b. l. 12). Butas, esantis ( - ), įgytas O. M. esant santuokoje su A. M. (b. l. 7), buvo sutuoktinių O. M. ir A. M. bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). A. M. mirė 2005 m. gruodžio 25 d. (b. l. 6). O. M. į sutuoktiniui priklausančią dalį nepretendavo, po A. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11).
  4. Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  5. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  7. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. O. M. palikimą priėmė vaikaitė E. M., po A. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. M. mirties, t. y. po 2005 m. gruodžio 25 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sutuoktinė, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja E. M. nurodo, jog O. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktiniu, rūpinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo mokesčius, atliko buto remontą, turtą laikė savo turtu, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, suinteresuoto asmens K. M. išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
  8. Taigi, nors O. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad O. M. po sutuoktinio A. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
  9. Liudytojos A. S. ir D. N. teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad O. M. po sutuoktinio A. M. mirties rūpinosi visu likusiu turtu. A. S. virš 20 metų buvo O. M. kaimynė. O. M. sutikus ši gyrėsi bute pasidariusi remontą, kvietė pažiūrėti, bei džiaugėsi, kad sugeba turtą išlaikyti, už butą neturi skolų. Liudytoja D. N. yra O. M. marčios V. M. bendradarbė, su kuria artimai bendrauja nuo 1995 metų. Jai tekę po A. M. mirties lankytis pas O. M. bute, kur jinai gyveno, ji rūpinosi visu butu, jį prižiūrėjo, turtą laikė savu. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu atstovės ir suinteresuoto asmens K. M. nurodytas aplinkybes.
  10. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas ( - ) po sutuoktinio A. M., asmens kodas ( - ) mirties 2005 m. gruodžio 25 d. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

15Priteisti iš pareiškėjos E. M., asmens kodas ( - ) valstybei 26,41 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiasdešimt vieną centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai