Byla e2A-618-273/2017

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Techno Wood“ atstovo advokato G. Ž. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VMG Technics“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ atstovės advokatės E. L. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-717-950/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Techno Wood“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VMG Technics“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sakuona“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

1. Ieškovė BUAB „Techno Wood“ ieškinyje prašė: 1) pripažinti atsakovės UAB „VMG Technics“ 2015-11-18 vienašališkai atliktą įskaitymą Nr. S15-130 negaliojančiu nuo jo atlikimo momento; 2) priteisti iš atsakovės UAB „VMG Technics“ 28 000 Eur sumokėtą avansą; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2015-04-08 su trečiuoju asmeniu UAB „Sakuona“ sudarė Sutartį Nr. 1129/6.7, kuria įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir pristatyti UAB „Sakuona“ rąstų rūšiavimo liniją. Ieškovė 2016-09-04 pervedė atsakovei avansu 28 000 Eur sumą. UAB „Sakuona“ 2015-11-13 išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 dėl 28 000 Eur sumokėjimo už rąstų rūšiavimo linijos defektų šalinimą. 2015-11-13 UAB „Sakuona“ ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-02, pagal kurią, UAB „Sakuona“ perleido atsakovei reikalavimą kylantį iš minėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. SAK15-4858. Be to, atsakovė analogiško pobūdžio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-01 sudarė ir su UAB „Memelio kapitalas“, kuria atsakovei buvo perleista 930 Eur dydžio reikalavimo teisė į ieškovę. Atsakovė 2015-11-18 pranešimu Nr. S15-130 informavo ieškovę apie tai, kad pagal dvi 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis turi bendrą 28 930 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, todėl įskaito ieškovei turimą 28 492,10 Eur dydžio skolą į įgytą 28 930 Eur dydžio reikalavimą, bei prašo sumokėti likutį - 437,90 Eur. 2015-11-26 atsakovė raštu Nr. S15-133 nurodytą 437,90 Eur dydžio skolą sumažino iki 276,50 Eur. Jau po nurodytų veiksmų atlikimo, t. y. 2016-01-20 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, todėl ieškovė laiko, kad atsakovės 2016-11-13 atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir privalo būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės kildinamas reikalavimas iš ieškovės ir UAB „Sakuona“ 2015-04-08 sudarytos Sutarties Nr. 1129/6.7 nepagrįstas, nes visi pagal minėtą sutartį ieškovės atlikti darbai, jų perdavimo-priėmimo metu, buvo įvertinti kaip kokybiški, o jokie jų trūkumai ar defektai nustatyti tuo metu nebuvo. UAB „Sakuona“ apie atsiradusius medienos rastų rūšiavimo linijos defektus ir gedimus ieškovei nepranešė. Antra, įskaitymo atlikimo metu, t. y. 2015-11-18, ieškovė jau buvo faktiškai nemoki. Tai liudija Kauno apygardos teismo 2016-01-20 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei konstatuoti faktai. Atsakovė 2015-11-18 vienašališkai atlikusi įskaitymą pažeidė CK 6.930¹ str. imperatyvias normas. Ieškovei atimta galimybė avansu atsakovei pervesta 28 000 Eur suma atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais nei atsakovė. Dėl šių dviejų priežasčių, atsakovės 2015-11-18 vienašališkai atliktas įskaitymas Nr. S15-130 privalo būti pripažintas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir iš atsakovės 28 000 Eur sumokėtas avansas turi būti priteistas ieškovei.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „VMG Technics“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė su ieškove 2015-06-30 pasirašė Sutartį Nr. VMGT/15-10TT bei Papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kuriuos atsakovė atliko rąstų rūšiavimo linijos montavimo darbus UAB „Sakuona“ teritorijoje. Ieškovė 2015-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 786 pervedė 78 226,50 Eur už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o likusi dalis buvo avansas. Atsakovė iki 2015-09-29 iš viso atliko darbų už bendrą 49 733,44 Eur sumą, todėl nurodytą dieną ieškovės pervestos sumos likutis (avansas) buvo 28 492,10 Eur. Tuomet į atsakovę kreipėsi UAB „Sakuona“, prašydama pašalinti išaiškėjusius rąstų rūšiavimo linijos defektus. Rastų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbų kaina buvo 28 000 Eur, ją atsakovė buvo apskaičiavusi dar 2015-08-03 sudarytoje sąmatoje. UAB „Sakuona“ patvirtinus apskaičiuotą defektų šalinimo sąmatą, atsakovė pašalino visus nustatytus rąstų rūšiavimo linijos defektus ir atliktus darbus perdavė UAB „Sakuona“ pagal 2015-11-13 Atliktų darbų aktą Nr. 16/12–31 bei 2015-11-13 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1756, 28 000 Eur sumai. Kadangi UAB „Sakuona“ turėjo 28 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2015-04-08 sudarytą Sutartį Nr. 1129/6.7 bei pagal 2015-11-13 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858, todėl UAB „Sakuona“ pagal 2015-11-13 Sutartį Nr. 2015/11/13-02 tokį savo reikalavimą perleido atsakovei. Atsakovė 2015-11-18 raštu Nr. S15-130 apie tai informavo ieškovę ir pranešė, jog įskaito 28 492,10 Eur dydžio priešpriešinius reikalavimus. Atsakovė teisėtai įskaitė reikalavimus, nes šalys turėjo priešpriešinius ir vienarūšius reikalavimus, atsakovės vienašališkai atliktas įskaitymas negalėjo pažeisti ir CK 6.930¹ str., reikalavimų, nes įskaitymas buvo padarytas 2015-11-18, kai Kauno apygardos teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo pateiktas tik 2015-12-23, o bankroto byla iškelta tik 2016-01-20. Įskaitymo atlikimo metu (t. y. 2015-11-18), atsakovė neturėjo jokios informacijos apie ieškovės nemokumą. Kadangi 2015-11-18 įskaitymas buvo atliktas teisėtai, todėl atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš jos 28 000 Eur avansą yra nepagrįstas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu atsakovės 2015-11-18 pranešimo apie įskaitymą Nr. S15-130 dalį dėl 28 000 Eur dydžio skolos įskaitymo pagal 2015-04-08 Sutartį Nr. 1129/6.7, sudarytą tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės bei 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858; priteisė ieškovei iš atsakovės 28 000 Eur sumokėtą avansą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovės 14,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti.
2. Teismas nustatė, kad 2015-04-08 ieškovė ir UAB „Sakuona“ sudarė Sutartį Nr. 1129/6.7 dėl naujos įrangos - rąstų rūšiavimo linijos, pirkimo-pardavimo, kurios pagrindu ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti (organizuoti gamybą) ir pristatyti UAB „Sakuona“ (pirkėjui) rąstų rūšiavimo liniją, o UAB „Sakuona“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti bendrą 782 265 Eur sumą. 2015-06-30 ieškovė (užsakovas) ir atsakovė (vykdytojas) sudarė Sutartį Nr. VMGT/15-10TT ir pasirašė Papildomas susitarimas Nr. 1, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti darbus ir suteikti paslaugas, reikalingas ieškovei adresu Plikai, Klaipėdos r. Atsakovė už atliktus darbus ieškovei surašė Atliktų darbų aktus Nr. 40, Nr. 44 ir Nr. 51 bei PVM sąskaitas - faktūras Nr. VMGT15-1506, VMGT15-1560, VMGT15-1633 bendrai 49 734,40 Eur sumai, tačiau ieškovė šių PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo. 2015-08-03 atsakovė parengė lokalinę sąmatą dėl ieškovės rūšiavimo linijos defektų šalinimo, kurioje nurodė, kad defektų pašalinimo medžiagų ir darbų kaina yra 28 000 Eur. UAB „Sakuona“ 78 2265 Eur sumą ieškovei sumokėjo. 2015-08-26 ieškovė ir UAB „Sakuona” pasirašė Perdavimo-priėmimo aktą prie 2015-04-08 Sutarties Nr. 1129/6.7, kuriuo konstatavo, kad įranga pateikta ir darbai pagal sutartį atlikti ir pirkėjas pretenzijų neturi. 2015-09-02 tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Sutarties Nr. 1129/6.7, pagal kurį ieškovė įsipareigojo 2015-09-03 iš UAB „Sakuona“ gautą 78 226,50 Eur mokėjimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, pervesti atsakovei, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte, pasirašytame tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės. Ieškovė 2015-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 786 pervedė atsakovei 78 226,50 Eur sumą. 2015-11-13 tarp UAB „Sakuona“ ir atsakovės buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 16/12-31 dėl ieškovės rūšiavimo linijos defektų šalinimo, kuriame buvo nurodyta defektų šalinimo suma – 28 000 Eur. 2015-11-03 atsakovė išrašė UAB „Sakuona“ apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1756 už ieškovės defektų šalinimą – 28 000 Eur sumai. 2015-11-13 UAB „Sakuona“ parengė Pretenziją ieškovei bei išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 už defektų šalinimą pagal sutartį Nr. 1129/6.7 - 28 000 Eur sumai. 2015-11-13 UAB „Sakuona“ ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. 2015/11/13-02, kurios pagrindu UAB „Sakuona“ perleido atsakovei 28 000 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę, kylantį iš 2015-04-08 Sutarties Nr. 1129/6.7 bei 2015-11-13 PVM sąskaitos-faktūros Nr. SAK15-4858. 2015-11-13 UAB „Memelio kapitalas“ ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. 2015/11/13-01, kurios pagrindu UAB „Memelio kapitalas“ perleido atsakovei 930 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę, kylantį iš 2015-08-04 Atliktų darbų akto ir 2015-08-04 PVM sąskaitos-faktūros Nr. MK 15067. 2015-11-18 Pranešimu Nr. S15-130 atsakovė informavo ieškovę apie tai, jog, iš UAB „Sakuona“ įgijo reikalavimo teisę į 28 000 Eur reikalavimą į ieškovę ir kad šią 28 000 Eur reikalavimą, taip pat iš UAB „Memelio kapitalas“ įgytą 930 Eur reikalavimą įskaito į savo 28 492,10 Eur dydžio skolą ieškovei, ir prašė ieškovės sumokėti 437,90 Eur skirtumą. 2015-11-26 pranešimu Nr. S15-133 atsakovė nurodytą ieškovės mokėtiną sumą sumažino nuo 437,90 Eur iki 276,50 Eur. Atsakovė 2015-11-30 pranešimą įteikė ieškovei.
3. Teismas iš aukščiau nustatytų aplinkybių nustatė, kad atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras bendrai 49 734,40 Eur sumai. Ieškovė pervedė atsakovei 78 226,50 Eur sumą, kuri buvo skirta apmokėti atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (49734,40 EUR sumai), o likusi suma (28 492,10 Eur) buvo pervesta kaip avansas už būsimus darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2015-09-03 tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės 28 000 Eur nurodytus defektacijos akte defektus šalino atsakovė. Defektų šalinimo išlaidos nebuvo padengtos dar 2015-09-04 iš ieškovės gautu ir likusiu nepanaudotu 28 492,10 Eur dydžio avansu. Teismo vertinimu ši faktinė aplinkybė patvirtino, kad ieškovė turėjo 28 492,10 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę dėl sumokėto avanso grąžinimo. Kad atsakovė buvo skolinga ieškovei 28 492,10 Eur patvirtino ir 2015-11-18 Pranešimo apie įskaitymą Nr. S15-130 turinys, kuriame nurodyta, kad atsakovės įgytos reikalavimo teisės įskaitomos į ieškovei turimą 28 492,10 Eur dydžio skolą. Gavusi atsakovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1756, UAB „Sakuona“ tą pačią dieną, t. y. 2013-11-13, surašė Pretenziją Nr. S-319/15 bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858 „Už defektų šalinimą pagal sutartį Nr. 1129/6.7 iš 2015.04.05” analogiškai sumai, t. y. 28 000 Eur, kurioje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas - iki 2015-11-16. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad nurodyta PVM sąskaita-faktūra buvo įteikta ieškovei, taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kad kokiu nors kitu būdu ieškovė buvo informuota apie savo pareigą apmokėti šią faktūrą.
4. Teismas nurodė, kad 2015-11-13 UAB „Sakuona“ ir atsakovės Sutartis Nr. 2015/11/13-02, kurios pagrindu UAB „Sakuona“ perleido atsakovei 28 000 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę, kylantį iš 2015-04-08 Sutarties Nr. 1129/6.7 bei 2015-11-13 PVM sąskaitos-faktūros Nr. SAK 15-4858 yra galiojanti ir sukuria teisines pasekmes (CK 6.189 str.), kadangi šios sutarties ieškovė neginčija. 2015-11-13 sudaryta Sutartimi Nr. 2015/11/13-02, atsakovė 2015-11-18 atliko ginčijamą įskaitymą.
5. Teismas iš byloje atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad apie 2015-11-13 atsiradusią prievolę apmokėti UAB „Sakuona“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858, apie tą pačią dieną (t. y. 2015-11-13) įvykusį 28 000 Eur dydžio reikalavimo perleidimą bei apie 2015-11-18 atliktą įskaitymą, ieškovė buvo informuotas tik 2015-11-30. Jokių įrodymų, kad minėti duomenys ieškovei tapo žinomi anksčiau, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti.
6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę konstatavo, kad atsakovė negalėjo įgyvendinti pagal 2015-11-13 Sutartį Nr. 2015/11/13-02 dėl 28 000 Eur dydžio reikalavimo perleidimo įgytų teisių tol, kol apie tokio reikalavimo perleidimo/įgijimo faktą nebuvo tinkamai informuota skolininkė – ieškovė, todėl padarė išvadą, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo anksčiau, nei 2015-11-30.
7. Teismas sprendė, kad vien šis imperatyvių CK 6.109 str. 1 d. nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti, jog 28 000 Eur sumos įskaitymas, atsakovės atliktas 2015-11-18 Pranešimu Nr. S15-130 „Dėl reikalavimo perleidimo sutarties“ yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl turi būti panaikintas (CK 1.80 str. 1 d., 6.109 str. 1 d., 6.130 str.).
8. Teismas nurodė, kad 2015-11-18 įskaitymu Nr. S15-130, buvo įskaitytas ir kitos sutarties, t. y. 2015-11-13 su UAB „Memelio kapitalas“ sudarytos Sutarties Nr. 2015/11/13-01, pagrindu įgytas 930 Eur dydžio reikalavimas, kurio teisėtumo ieškovė ieškiniu neginčija. Todėl teismas atsakovės 2015-11-18 pranešimą apie įskaitymą Nr. S15-130 negaliojančiu pripažino tik dalyje dėl 28 000 Eur dydžio skolos įskaitymo pagal 2015-04-08 Sutartį Nr. 1129/6.7, sudarytą tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės bei 2015-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAK15-4858.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė 2015-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 786 pervedė atsakovei 78 226,50 Eur sumą, kuri buvo skirta apmokėti atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bendrai 49 734,40 Eur sumai, o likusi suma (28492,10 EUR) buvo pervesta kaip avansas. Kadangi atsakovė nepanaudojo ieškovės pervesto avanso jokiems užskaitymams, kas teismo vertinimu neginčijamai liudija, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 28 492,10 Eur sumą. Negaliojančiu pripažinus tik atsakovės 2015-11-18 pranešimo apie įskaitymą Nr. S15-130 dalį dėl 28 000 Eur dydžio skolos įskaitymo, likusioje dalyje įskaitymas galioja. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama tik prašoma 28 000 Eur dydžio sumokėto avanso suma (CK 6.237 str. 1 d.), o avansu pervesta likusia suma (492,10 Eur) teisėtai yra iš dalies padengtas pagal 2015-11-13 Sutartį Nr. 2015-11/13-01, sudaryta su UAB „Memelio kapitalas”, įgytas 930 Eur dydžio reikalavimas.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovės ir trečiojo asmens atstovė prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir pripažintas negaliojančiu įskaitymas 28 000 Eur sumai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį skundžiamoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens naudai priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės administravimo išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas netinkamai kvalifikavimo teisinius santykius. Nepagrįstai kvalifikavo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir trečiojo asmens kaip pirkimo - pardavimo, o ne rangos santykius, o tarp atsakovės ir ieškovės santykių nepagrįstai neįvertino kaip subrangos teisinių santykių. Teismas pažeidė CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str., 6.650 str. reglamentuojančius rangą bei subrangą, be pagrindo jų netaikydamas. Sutarties Nr. 1129/6.7 dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo rąstų rūšiavimo linijos suprojektavimas, pagaminimas ir jos sumontavimas, t. y. tam tikrų darbų atlikimas, trečiojo asmens nurodytame konkrečiame objekte, o ne esamos linijos kaip prekės pardavimas trečiajam asmeniui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad su atsakove už atliktus defektų taisymo darbus buvo atsiskaityta tik trečiajam asmeniui perleidus reikalavimą į ieškovę ir atsakovei įskaitymu įskaičius priešpriešinius reikalavimus, o ne atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašius aktą apie sėkmingą trūkumų sumontuotoje linijoje pašalinimą. Teismui padarius šias teisinių santykių kvalifikavimo klaidas, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas;
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavęs tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat netinkamai įvertino jų sudarytus susitarimus ir veiksmus, sekusius po Sutarties Nr. 1129/6.7 (toliau - Sutartis-1) sutarties Nr. VMGT/15-10TT (toliau - Sutartis-2) ir papildomo susitarimo Nr. 1 prie Sutarties-2 sudarymo. Teismas netinkamai nustatė byloje dalyvaujančių asmenų sutartą atsiskaitymo tvarką, todėl sprendime priėjo prie nepagrįstos išvados, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo galimi piniginiai reikalavimai. Už įrangos montavimo ir derinimo darbus, kuriuos realiai iš dalies atliko atsakovė, trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovei kaip generaliniam rangovui. Ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros bendrai 49 734,40 Eur sumai, kurią ieškovė, kaip generalinis rangovas, turėjo sumokėti atsakovei, kaip subrangovui, šiam atlikus įrangos montavimo ir remonto darbus. Jokių tiesioginių atsiskaitymų tarp užsakovo trečiasis asmens ir subrangovo, t. y. atsakovės, neturėjo būti ir jokie atsiskaitymai tarp jų už įrangos montavimo ir remonto darbus kaip Sutarties-1 dalyko dalį niekada nebuvo vykdomi. Teismo priešinga išvada prieštarauja CK 6.650 str. 4 d.;
3. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovę pašalinti įrangos defektus pasirinko trečiasis asmuo. Ieškovė sutiko, kad visus įrangos remonto darbus atliks atsakovė, o taip pat įsipareigojo už juos atsiskaityti, ką ir padarė 2015-09-04 pervesdama atsakovei už defektų šalinimo darbus pagal pačios ieškovės pasirašytą 2015-09-03 defektacijos aktą. Ieškovei ir atsakovei dėl defektų šalinimo nereikėjo sudaryti naujo susitarimo, nes juos siejo sutartiniai santykiai, apibrėžti Sutartyje-2 ir Papildomame susitarime. Tarp šalių nėra ginčo, kad iš 78 226,50 Eur sumos pervestos trečiojo asmens ieškovei, 49 734,40 Eur buvo skirta apmokėti atsakovei pagal 2015-07-31, 2015-08-26 ir 2015-0929 Sutarties-2 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras Nr. VMGT15-1506, VMGT15- 1560, VMGT15-1633. Likusi 28 492,10 Eur suma, buvo skirta apmokėti numatytiems defektų šalinimo darbams. 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties-1 turinio. Jame nurodoma, kad piniginės lėšos yra pervedamos, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte. Šių defektų šalinimo kaina buvo paskaičiuota 2015-08-03 sudarytoje lokalinėje sąmatoje ir buvo lygi 28 000 Eur. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad ieškovė ne tik pripažino rąstų rūšiavimo linijos defektus, bet taip pat sutiko, kad jų šalinimo darbus atliks atsakovė už preliminarią 28 000 Eur kainą bei įsipareigojo pervesti atitinkamą sumą už šiuos būsimus darbus. Ieškovė neginčijo, kad 28 492,10 Eur suma pervesta atsakovei yra avansinis mokėjimas už būsimus įrangos defektų taisymo darbus;
4. Sprendime nepagrįstai liko neįvertinta, kad atsakovė realiai atliko defektų šalinimo darbus, už kuriuos buvo pervestas avansinis mokėjimas, todėl priešingai nei konstatuojama sprendime atsakovė neturėjo ir neturi prievolės šį avansą grąžinti ieškovei, todėl iš atsakovės avansinis mokėjimas priteistas nepagrįstai. Ginčo dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, įskaitant ir tų, kuriems apmokėti ieškovė pervedė avansą, nėra. Ieškovė turėtų teisę reikalauti grąžinti avansą tik tokiu atveju, jeigu atsakovė nebūtų pašalinusi įrangos defektų. Atsakovė tinkamai pašalino įrangos defektus, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti avanso. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės sumokėtą avansą. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą pasilikti ieškovės sumokėto avanso dalį, lygią 28 000 Eur;
5. Ieškovės atliktas avansinis mokėjimas už atliktus defektų taisymo darbus nepažeidžia CK 6.930 1 str. Trečiasis asmuo turėjo teisinį pagrindą nemokėti likusios Sutarties-1 kainos, lygios 78 226,50 Eur, tol, kol nebus pašalinti nustatyti įrangos defektai, t. y. sustabdyti savo prievolės įvykdymą (CK 6.58 str.). Ieškovė, norėdama gauti visą Sutarties-1 kainą, privalėjo pašalinti įrangos defektus, o jiems pašalinti, neturėdama specialių žinių, pasitelkė atsakovę. Ieškovė atsakovei turėjo 49 734,40 Eur įsiskolinimą už jau atliktus darbus. Atsakovė nebūtų atlikusi naujų darbų prieš tai negavusi apmokėjimo už jau atliktus darbus, kurių apmokėjimo terminas buvo pradelstas. Dėl šios priežasties ieškovė atsakovei pervedė 78 226,50 Eur, iš kurių 49 734,40 Eur suma buvo skirta apmokėti atliktiems darbams, o likusi suma, lygi 28 492,10 Eur, buvo skirta būsimiems defektų šalinimo darbams. Taigi, tiek 49 734,40 Eur dydžio mokėjimo pavedimo dalis, tiek kita mokėjimo pavedimo dalis (28 000 Eur) buvo skirta apmokėti už atsakovės faktiškai atliktus darbus, kurios apmokėti prievolę turėjo ieškovė. Ieškovė nekvestionuoja 49 734,40 Eur sumos pervedimo atsakovei ir 2015-09-04 atlikto avansinio mokėjimo teisėtumo. Atsakovei sumokėtas avansas ir negali būti pripažintas pažeidžiančiu ieškovės kreditorių teises net ir tuo atveju, jeigu jo pervedimo momentu (2015-09-04) ieškovė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais turimais kreditoriais;
6. Atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, o trečiasis asmuo į ieškovę. Sudaryta 2015-11-13 sutartis Nr. 2015/11/13-02 dėl reikalavimo teisės į Ieškovą perleidimo, o taip pat išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. VMGT15-1756 bei Nr. SAK15-4858 nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes prievoles pagal sutartinius santykius sukuria ne buhalterinių dokumentų (šiuo atveju PVM sąskaitų - faktūrų Nr. VMGT15-1756 bei Nr. SAK15-4858) išrašymas, bet prekių ar paslaugų tiekimas, darbų atlikimas ir pan. Todėl teismas privalėjo tinkamai įvertinti realių prievolinių santykių kilmę bei jų subjektų tarpusavio santykius (įsipareigojimus), tačiau to nepadarė. Nustačius 2015-09-03 defektacijos akte nurodytus defektus, kuriuos vėliau pašalino atsakovė, trečiasis asmuo turėjo neginčijamą galiojančią sutartinę teisę ir buvo nesumokėjęs paskutinės Sutarties-1 kainos dalies (10 proc.), lygios 78 226,50 Eur (Sutarties-1 5.1.3 p. p.). 2015-09-02 papildomu susitarimu prie Sutarties-1 ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo sumokės 78 226,50 Eur likusią kainos dalį, su sąlyga, kad bus ištaisyti įrangos defektai. Pašalinus defektus, trečiasis asmuo už rangos darbus sumokėjo tiek, kiek priklausė pagal Sutartį-1. Tuo tarpu ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus trečiojo asmens atžvilgiu. Kadangi įrangos defektai buvo pašalinti ne trečiojo asmens lėšomis, trečiasis asmuo nepatyrė jokios žalos (Sutarties-1 kaina nebuvo viršyta), todėl neįgijo jokios reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, o taip pat netapo skolingas (įsipareigojęs) atsakovei, nes jau buvo pervedęs už defektų šalinimą visą pinigų sumą savo sutartiniam kontrahentui - ieškovei, kuri lėšas pervedė realiai defektus ištaisiusiam subjektui - atsakovei. Trečiasis asmuo, neturėdamas galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, negalėjo jos perleisti atsakovei. Bendra trečiojo asmens visų rangos darbų atlikimo rezultate gauta vertė yra lygi Sutartyje - 1 nurodytai kainai, dėl ko papildomos 28 000 Eur sąskaitos išrašymas neturi jokio teisinio ir/ar buhalterinio pagrindo. Atsakovė, realiai atlikusi įrangos defektų šalinimo darbus, įgijo reikalavimo teisę į ieškovę dėl šių darbų apmokėjimo Sutarties-2 pagrindu, o ne reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, kurių bendra vertė buvo 28 000 Eur. Kadangi Ieškovė šiuos darbus buvo apmokėjusi avansiniu pavedimu, atsakovė turėjo teisinį pagrindą avanso dalį, lygią atliktų darbų vertei, pasilikti kaip mokėjimą už atliktus darbus. Ieškovei vengiant pasirašyti atliktų defektų šalinimo darbų aktą, jis 2015-11-13 buvo pasirašytas su trečiuoju asmeniu, kaip įrangos savininku. Gavęs dvišalį 2015-11-13 atliktų darbų aktą Nr. 16/12-13, atsakovė 2015-11-13 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VMGT15-1756 ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. PVM sąskaitos - faktūros už defektų šalinimo darbus išrašymas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui nemodifikuoja susiklosčiusių realių teisinių santykių ir nepanaikina atsakovės reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu egzistavimo. Teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad PVM sąskaita - faktūra nesukuria teisinių santykių ir jos savalaikis neišrašymas nereiškia, kad asmuo, kuriam ši PVM sąskaita - faktūra neišrašyta, neturi vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. PVM sąskaitos - faktūros neišrašymas, nereiškia, kad atsakovė neįgijo reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu 28 000 Eur sumai, nes ši reikalavimo teisė kyla iš Sutarties-2, Papildomo susitarimo bei 2015-11-13 atliktų darbų akto Nr. 16/12-13, kurį ieškovė pripažino ir jo neginčijo;
7. Tinkamai nekvalifikavęs tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių santykių, teismas netinkamai aiškino įskaitymą, todėl nepagrįstai jį pripažino negaliojančiu. Atsakovė turėjo prievolę ieškovei grąžinti 28 492,10 Eur avansą, tačiau ši prievolė pasibaigė atsakovei tinkamai ir laiku atlikus darbus, už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Įskaitymo pateikimo momentu ieškovė ir atsakovė neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo 28 000 Eur sumai. Šiuo atveju įskaitymas vertintinas tik kaip atsakovės pranešimas, kad ji prievolę pašalinti defektus tinkamai įvykdė, todėl avanso suma, lygi 28 000 Eur, yra skiriama apmokėti už atliktus darbus. Įskaitymo gavimo momentu (2015-11-30), ieškovė turėjo galiojančią prievolę atsiskaityti už atsakovės atliktus defektų taisymo darbus, t. y. jos terminas buvo suėjęs, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą pasilikti ieškovės sumokėtą avansą. Netinkamai ištyręs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas ne tik pažeidė CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. 1 d., bet taip pat ir neatskleidė bylos esmės;
8. Teismas netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nurodydamas, kad atsakovė, visų pirma, turėjo pranešti apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir tik tada galėjo atskiru pranešimu įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Tokios teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo suformuluotai taisyklei, kad abu šie veiksmai gali būti atliekami vienu pranešimu. Dėl šios priežasties teismas sprendime nepagrįstai priėjo išvados, kad įskaitymu buvo pažeistas CK 6.109 str. 1 d.
2. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-717-950/2016, motyvuojamąją dalį papildyti tuo, kad 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/11/13-02, kurios pagrindu UAB „Sakuona“ perleido atsakovei 28 000 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę, kylantį iš 2015-04-08 Sutarties Nr. 1129/6.7 bei 2015-11-13 PVM sąskaitos-faktūros Nr. SAK15-4858, yra niekinė nuo jos sudarymo momento dėl prieštaravimo CK 6.101 str. 1 d.; motyvuojamąją dalį papildyti tuo, kad 2015-11-18 atsakovės 2015-11-18 pranešimas apie įskaitymą Nr. S15-130 yra niekinis dėl prieštaravimo CK 6.130 str. 1 d. ir 6.930 1 str.; priteisti ieškovei iš atsakovės 3 448 Eur patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teisme nustatyta, kad pagal 2015-04-08 rangos sutartį Nr. 1129/6.7 ieškovės atlikti darbai UAB „Sakuona“ yra perduoti ir šios bendrovės priimti. 2015-08-26 rangos sutarties Nr. 1129/6.7 šalys (ieškovė ir UAB „Sakuona“) pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog įranga pateikta ir darbai pagal sutartį atlikti pilnoje apimtyje, nustatytais sutartyje terminais. Pirkėjas (UAB „Sakuona“) pretenzijų neturi. Šis ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, sudarantys įrodymų visumą, atspindi pagrįstas abejones dėl pagal rangos sutartį Nr. 1129/6.7 atliktų darbų defektų egzistavimo apskritai;
2. Rangos sutarties Nr. 1129/6.7 darbų defektai nustatyti dar 2015-08-03 lokalinėje sąmatoje (kuri identiška 2015-11-13 atliktų darbų aktui), ir tai, kad rangos sutarties Nr. 1129/6.7 darbai priimti 2015-08-26 be jokių pastabų apie defektus, yra nesuderinama su elementariais rangos santykiais. UAB „Sakuona“ veiksmai priimant tariamai defektuotus darbus ir dėl to nenurodant jokių pretenzijų, visiškai neatitinka tokioje situacijoje esančio užsakovo elgesio varianto, kuris turėtų pasireikšti tuo, kad rangovo atlikti darbai galutinai bus priimtini tik po defektų pašalinimo. 2015-08-03 lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo iš anksto numatyti UAB „Sakuona“ ir jie nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. Priešingas aiškinimas galimas tik tokiu atveju, jei 2015-08-26 priėmimo - perdavimo akte UAB „Sakuona“ ir ieškovė būtų patvirtinę rąstų rūšiavimo linijos darbų defektus;
3. Byloje yra pateiktas 2015-09-03 defektacijos aktas, pasirašytas tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės. UAB „Sakuona“ nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šiame defektacijos akte nurodyti trūkumai negalėjo būti nurodyti ir prieš savaitę pasirašytame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte. Abejonių dėl šio defektacijos akto kelia ir akivaizdus jo turinio neatitikimas su kitais dokumentais - 2015-09-03 defektacijos aktas yra tarp UAB „Sakuona“ ir ieškovės pasirašyto papildomo susitarimo priedas, tačiau papildomas susitarimas sudarytas 2015-09-02, todėl UAB „Sakuona“ ir ieškovė 2015-09-03 defektacijos akte įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. 2015-09-02 sudarant papildomą susitarimą, neįmanoma, kad jog jame būtų pateikta nuoroda į neegzistuojantį dokumentą, t. y. tokį dokumentą, kuris bus sudaromas tik kitą dieną (2015-09-03). Šios aplinkybės rodo tarp ginčo šalių sudarytų dokumentų fiktyvumą ir bandymą naudingai pritaikyti atsakovei ir UAB „Sakuona“, tikslu pasisavinti ieškovės 28 000 Eur. 2015-09-03 defektacijos akto objektyvumo stoką lemia ir tai, kad jį ieškovės vardu pasirašęs šios bendrovės direktorius V. N. nuo 2015-10-13 ieškovės direktoriumi nebebuvo.
4. Rangos sutarties Nr. 1129/6.7 atliktų darbų defektų nepatvirtina ir įrodymai, kuriais atsakovė ir trečiasis asmuo grindė savo poziciją (lokalinė sąmata, atliktų darbų aktas, defektacijos aktas, sąskaitos faktūros). Lokalinėje sąmatoje bei 2015-11-13 atliktų darbų akte nurodyta, kad pašalinti tariamus defektus prireikė medžiagų už 263,73 Eur, o patys darbai buvo verti 22 876,77 Eur. Manytina, kad tokios didelės vertės darbai reikalauja kur kas daugiau sąnaudų medžiagoms. Be to, nei viename iš šių dokumentų, taip pat ir 2015-11-13 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VMGT15-1756, niekaip nedetalizuota kokie konkrečiai rastų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbai atlikti, nors jų vertė yra pakankamai didelė, kad būtų galima išskirti kas tiksliai atlikta už šią sumą. Ši aplinkybė puikiai atspindi rąstų rūšiavimo linijos defektų fiktyvumą. 2015-09-03 defektacijos akte nurodyti defektai, tačiau šio akto turinį sugretinus su 2015-08-03 lokaline sąmata ar 2015-11-13 atliktų darbų aktu, akivaizdu, kad defektacijos akte nurodytiems defektams pašalinti reikėjo ženkliai daugiau medžiagų nei jų nurodyta lokalinėje sąmatoje ar atliktų darbų akte. Dokumentai, kurie pagal atsakovės ir UAB „Sakuona“, yra patvirtinantys ieškovės atliktų darbų defektus, tarpusavyje yra prieštaringi. Darytina išvada, kad nei UAB „Sakuona“ prieš sudarant 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/11/13-02, nei atsakovė po šios sutarties sudarymo ieškovės atžvilgiu neturėjo 28 000 Eur reikalavimo teisės, kylančios iš 2015-08-03 UAB „Vakarų medienos grupė“ lokalinės sąmatos, 2015-09-03 defektacijos akto ir 2015-11-13 atliktų darbų akto Nr. 16/12-31;
5. Aplinkybė, kad nei UAB „Sakuona“, nei atsakovė ieškovės atžvilgiu neturėjo reikalavimo teisės, lemia, jog UAB „Sakuona“ 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2015/11/13-02 negalėjo perleisti atsakovei neegzistuojančio reikalavimo (CK 6.101 str. 1 d.), o atsakovė negalėjo įskaityti skolos į neegzistuojantį reikalavimą (CK 6.130 str. 1 d.), todėl teismas įskaitymo negaliojimo pagrindą turėjo konstatuoti ne tik CK 6.109 str. 1 d. aspektu, bet ir tuo, kad dėl nenustatyto ieškovės atliktų darbų defekto fakto, nei UAB „Sakuona“, nei atsakovė ieškovės atžvilgiu neturėjo reikalavimo teisės, todėl 2015-11-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/11/13-02 ir 201511-18 įskaitymas turėjo būti pripažinti negaliojančiais taip pat ir dėl CK 6.101 str. 1 d. ir CK 6.130 str. 1 d. pažeidimo;
6. Atliekant įskaitymą 2015-11-18 ieškovė buvo faktiškai nemoki, todėl privalėjo laikytis CK 6.930 1 str. nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ieškovė su atsakove išimtinai pastarosios valia atsiskaitė įskaitymu. Tokiu būdu atsakovė eliminavo ieškovės galimybę, o tuo pačiu ir pareigą, būnant nemokiai, atsiskaityti pirmiau su aukštesnės eilės kreditoriais nei atsakovė. Atsižvelgiant į tai, įskaitymas visa apimtimi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), o būtent - CK 6.9301 str., todėl teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir CK 1.80 str. bei 6.9301 str. pagrindu;
7. Teismas nepagrįstai ieškovės patirtas 3 569 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 1 500 Eur. Teismas nepagrįstai pripažino, kad byla yra nesudėtinga. Ieškovės patirtos ir bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių. Bylos sudėtingumą, priešingai nei nurodoma sprendime, nulėmė ginčas ne tik įskaitymo ar reikalavimo perleidimo, bet ir rangos teisinių santykių kontekste. Tarp prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos ir ieškinio sumos nėra jokios disproporcijos, o teisinių paslaugų teikimas nebuvo nuoseklus, todėl kiekvienas jų teikimas reikalavo atskiro pasiruošimo. Ieškovė, prašanti priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra bankrutuojantis juridinis asmuo. Visos advokatui už teisines paslaugas sumokėtos išlaidos yra skiriamos iš įmonės turimo turto, todėl nepriteista bylinėjimosi išlaidų suma bus lygi sumai, kurios apimtyje ieškovės kreditoriai neteks savo reikalavimų patenkinimo.
3. Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašė atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Apeliacinis skundas grindžiamas ne tik, kad aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, bet apskritai priešinga atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, negu ta, kurios laikytasi pirmosios instancijos teisme. Patys apeliantai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dalyje dėl tariamų defektų šalinimo darbų juos siejo rangos santykiai ir vienas kito atžvilgiu buvo užsakovas (UAB „Sakuona“) ir rangovas (UAB „VMG Technics“), bet ne užsakovas (UAB „Sakuona“) ir subrangovas (UAB „VMG Technics“). Tai patvirtina ne tik apeliantų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytos pozicijos.
2. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius įvertino netinkamai, yra nepagrįstas. Įvertinti ieškovės ir apeliantų tarpusavio santykius kitaip, teismas neturėjo pagrindo, kadangi visi šie proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu laikėsi vienodos pozicijos, kuri priešinga ir nauja apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai. Nesutiktina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad su atsakove už tariamai atliktus defektų šalinimo darbus buvo atsiskaityta tik trečiajam asmeniui perleidus 28 000 Eur reikalavimą į ieškovę;
3. Teismas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus ištyrė tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai yra ne tik, kad naujai formuojantys apeliantų poziciją, bet ir prieštaraujantys jų pozicijai pirmosios instancijos teisme ir byloje esantiems rašytiniems įrodymams;
4. Apeliantų argumentai dalyje dėl įskaitymo neprieštaravimo CK 6.109 str. 1 d. ir CK 6.9301 str. yra nepagrįsti bei prieštaraujantys teismų praktikai.
4. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės ir trečiojo asmens atstovė atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir iš ieškovės atsakovei bei trečiajam asmeniui priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės administravimo išlaidų. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Įrangos priėmimas 2015-08-26 perdavimo - priėmimo aktu, neatima teisės iš rangos sutarties šalių susitarti dėl defektų šalinimo atskiru susitarimu, kas ir buvo padaryta pasirašant 2015-08-26 įrangos perdavimo - priėmimo aktą, buvo susitarta, kad šalintini defektai bus nustatyti atskiru aktu. Tai neprieštarauja nei įstatymui, nei sutartinėms nuostatoms. 2015-09-02 papildomo susitarimo prie Sutarties-1 bei 2015-09-03 defektacijos akto pasirašymo datos tikslumas nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant šį ginčą. Ieškovės motyvai dėl sudarytuose sandoriuose užfiksuotų duomenų neatitikimo tikrovei ar juos pasirašiusių asmenų neobjektyvumo yra visiškai nepagrįsti, grindžiami tik pačios ieškovės samprotavimais ir prielaidomis, todėl vertintini kaip deklaratyvūs;
2. Ieškovė nebeteko teisės ginčyti 2015-09-02 papildomą susitarimą prie Sutarties- 1 ir 2015-09-03 defektacijos aktą, nes šiuos sandorius patvirtino juos įvykdydama.
3. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad defektų šalinimo darbai realiai nebuvo atlikti. Kad defektų šalinimo darbai tikrai buvo atlikti patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytas 2015-11-13 atliktų darbų aktas Nr. 16/12-13 bei byloje esantys elektroniniai laiškai;
4. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog įskaitymas prieštarauja CK 6.9301 str. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad 28 492,10 Eur suma atsakovei buvo pervesta kaip avansas už būsimus įrangos defektų taisymo darbus. Įskaitymas nėra vertintinas CK 6.930 1 str. aspektu, nes jis dėl priešpriešinių prievolių tarp ieškovės ir atsakovės neegzistavimo nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Atsiskaitymas už defektų taisymo darbus buvo atliktas dar iki įskaitymo pateikimo momento.
5. Teismas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino pagrįstai. Ieškovės nurodyta vienos teisinių paslaugų teikimo valandos vertė, lygi 100 Eur, viršija rekomenduojamą teisinių paslaugų maksimalų užmokestį už teikiamas teisines paslaugas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Atsakovė ir trečiojo asmens atstovė advokatė E. L. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė 2015-09-23 sutarties Nr. 15/247 UAB „Sakuona“ su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija kopiją ir 2015-12-31 – 2016-01-25 apvaliosios medienos matavimo sutarčių su miškų urėdijomis ir Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija kopijas ir nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė lėmė ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl 2015-08-26 įrangos perdavimo – priėmimo akto pasirašymo aplinkybių. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
3. Byloje nustatyta, kad 2015-04-08 UAB “Techno Wood“ ir UAB “Sakuona“ sudarė Sutartį Nr. 1129/6.7 (toliau Sutartis 1) dėl naujos įrangos - rąstų rūšiavimo linijos, pirkimo-pardavimo. Nurodytos sutarties pagrindu UAB „Techno Wood“ (pardavėjas) įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti (organizuoti gamybą) ir pristatyti UAB „Sakuona“ (pirkėjui) rąstų rūšiavimo liniją, o UAB „Sakuona“ įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti bendrą 782265,00 EUR sumą (2015-04-08 Sutarties Nr. 1129/6.7 2.1 p., 3.1 p., 4.1 p. ir 5.1 p.).
4. 2015-06-30 UAB „Techno Wood“ (užsakovas) ir UAB „VMG Technics“ (vykdytojas) sudarė Sutartį Nr. VMGT/15-10TT (toliau – Sutartis 2), remiantis kuria UAB „VMG Technics“ įsipareigojo atlikti darbus ir suteikti paslaugas, reikalingas UAB „Techno Wood“. Tą pačią dieną, t.y. 2015-06-30, tarp tų pačių šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015-06-30 Sutarties Nr. VMGT/15-10TT, kurio pagrindu buvo nustatyti konkretūs darbai ir jų atlikimo vieta, t.y. UAB „VMG Technics“ įsipareigojo pagal UAB „Techno Wood“ pateiktą darbų planą-grafiką atlikti technologinių įrengimų remonto darbus adresu Plikai, Klaipėdos raj.
5. UAB „VMG Technics“ surašė Atliktų darbų aktą Nr. 40 už 2015 m. liepos mėn. bei jo pagrindu 2015-07-31 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1506 (17968,50 EUR sumai). Sekantį mėnesį, UAB „VMG Technics“ surašė Atliktų darbų aktą Nr. 44 už 2015 m. rugpjūčio mėn. bei jo pagrindu 2015-08-26 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1560 (29752,94 EUR sumai). Rugsėjo mėnesį, UAB „VMG Technics“ surašė Atliktų darbų aktą Nr. 51 už 2015 m. rugsėjo mėn. bei jo pagrindu 2015-09-29 išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1633 (2012,96 EUR sumai). Bendra nurodytų sąskaitų-faktūrų sumą, kurią privalėjo apmokėti UAB „Techno Wood“ už UAB „VMG Technics“ suteiktas paslaugas ir atliktus darbus - 49734,40 EUR., tačiau šios sąskaitos nebuvo apmokėtos.
6. 2015-08-26 ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties 1, kuriuo konstatavo, kad įranga pateikta ir darbai pagal Sutartį 1 atlikti.
7. Trečiojo asmens iniciatyva 2015-08-03 buvo sudaryta rūšiavimo linijos defektų šalinimui lokalinė sąmata, kuria buvo apskaičiuota, kad defektų šalinimo medžiagų ir darbų vertė 28 000 Eur. 2015-09-02 trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo 2015-09-03 iš trečiojo asmens gautą mokėjimą 78 226,50 Eur ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte, kurį taip pat pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo. 2015-09-03 trečiasis asmuo ieškovei sumokėjo 78 226,50 Eur, o ieškovė 2015-09-04 pervedė atsakovei pagal Sutartį 1 ir defektacijos aktą 78 226,50 Eur. Kaip nurodė atsakovė, ji atlikusi rąstų rūšiavimo linijos defektų šalinimo darbus. 2015-11-13 atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 16/12-31, kuriame atlikti defektų šalinimo darbai, kaip ir sąmatoje buvo įvertinti 28 000 Eur.
8. 2015-11-13 atsakovė už defektų šalinimą pagal dvišalį 2015-11-13 atliktų darbų aktą Nr. 16/12-31 išrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VMGT15-1756, kurios suma yra 28 000 Eur. Tą pačią dieną tai pačiai sumai trečiasis asmuo išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr.SAK15-4858 už defektų šalinimą pagal Sutartį 1. Kaip nurodo atsakovė, mokėjimo pareigos ieškovei pagal minėtą sąskaitą nekilo, nes dar 2015-09-04 ieškovė iš trečiojo asmens defektų šalinimui skirtą sumą 28 000 Eur pervedė atsakovei.
9. 2015-11-13 trečiasis asmuo surašė ieškovei pretenziją, kuria pateikė aukščiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras ir pareikalavo sumokėti 28 000 Eur defektų šalinimo išlaidų. 2015-11-13 trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 2015/11/13-02, kuria trečiasis asmuo perleido atsakovei 28 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę pagal Sutartį 1 ir 2015-11-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SAK15-4858. 2015-11-18 pranešimu Nr. S 15-130 „Dėl reikalavimo perleidimo sutarties“ (toliau – Įskaitymas) atsakovė informavo ieškovę, kad aukščiau nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perėmė reikalavimą į ieškovę ir juos įskaito į ieškovės turimą priešpriešinį reikalavimą bei pareikalavo sumokėti 437,90 Eur skirtumą iki 2015-11-31. Įskaitymas ieškovei buvo įteiktas 2015-11-30. 2015-11-26 pranešimu Nr. S-15-133 „Dėl mokėtinos sumos koregavimo“ buvo sumažinta Įskaityme nurodyta ieškovės atsakovei mokėtina suma iki 276,50 Eur.
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei 28 000 Eur sumą.
11. Atsakovė apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nebuvo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės, susijusios su byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio prievolėmis ir jų vykdymu, sprendime nepagrįstai liko neįvertinta, kad atsakovė realiai atliko defektų šalinimo darbus, už kuriuos buvo pervestas avansinis mokėjimas, todėl priešingai nei konstatuojama sprendime atsakovė neturėjo prievolės grąžinti avansą.
12. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2015-09-02 trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties 1, kuriuo ieškovė įsipareigojo 2015-09-03 iš trečiojo asmens gautą mokėjimą 78 226,50 Eur ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte. Tarp šalių ginčo nėra, kad 49 734,40 Eur iš šios sumos buvo skirta apmokėti atsakovės ieškovei 2015-07-31, 2015-08-28, 2015-09-29 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. VMGT15-1506, VMGT15-1560, VMGT15-1633. Galima daryti prielaidą, kad likusi suma 28 492,10 Eur buvo skirta apmokėti numatytiems defektų šalinimo darbams, ką patvirtina į bylą pateiktas 2015-09-02 ieškovės ir trečiojo asmens susitarimas, kuriame nurodyta, kad piniginės lėšos pervedamos atsakovei, kol bus ištaisyti visi defektai ir trūkumai, nurodyti 2015-09-03 defektacijos akte, kurį taip pat pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo. Šių defektų šalinimo kaina – 28 000 Eur sudarytoje lokalinėje sąmatoje buvo apskaičiuota 2015-08-03. Ieškovė 2015-09-04 atsakovei pervedė 78 226,50 Eur
13. Atsakovė nurodo, kad 28 492,10 Eur suma atsakovei pervesta kaip avansas už būsimus įrangos defektų taisymo darbus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad avansas atlieka mokėjimo funkciją (Įskaitomas į būsimus mokėjimus) bei gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti grąžinti avansą tik tokiu atveju, jeigu atsakovė nebūtų įvykdžiusio įsipareigojimų – būtų nepašalinusi įrangos defektų. Tačiau ieškovė nurodo, kad Rangos sutarties Nr. 1129/6.7 darbų defektai nustatyti dar 2015-08-03 lokalinėje sąmatoje (kuri identiška 2015-11-13 atliktų darbų aktui), ir tai, kad rangos sutarties Nr. 1129/6.7 darbai priimti 2015-08-26 be jokių pastabų apie defektus, šis ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, kelia pagrįstas abejones dėl pagal rangos sutartį Nr. 1129/6.7 atliktų darbų defektų egzistavimo apskritai.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2015-11-03 UAB “VMG Technics” išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMGT15-1756 “Už UAB “Techno Wood” defektų šalinimą” 28000,00 EUR sumai, kurią pateikė apmokėjimui UAB “Sakuona”. Tai neginčijamai liudija, jog defektų šalinimo išlaidos nebuvo padengtos dar 2015-09-04 iš UAB “Techno Wood” gautu ir likusiu nepanaudotu 28492,10 EUR dydžio avansu. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad UAB “Techno Wood” turėjo nurodyto dydžio (t.y. 28492,10 EUR) reikalavimą į UAB “VMG Technics” dėl sumokėto avanso grąžinimo. Tačiau, padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino ar atsakovė realiai atliko defektų šalinimo darbus, ar, kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, bylos aplinkybės rodo tarp ginčo šalių sudarytų dokumentų fiktyvumą ir bandymą naudingai pritaikyti atsakovei ir UAB „Sakuona“, tikslu pasisavinti ieškovės 28 000 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą vertino tik 2015-11-18 pranešimą ir padarė išvadą, kad vien imperatyvių Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti, jog 28000,00 EUR sumos įskaitymas, atsakovo UAB “VMG Technics” atliktas 2015-11-18 Pranešimu Nr. S15-130 “Dėl reikalavimo perleidimo sutarties” yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d., 6.109 str. 1 d., 6.130 str.).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad defektų šalinimo išlaidos nebuvo padengtos, padarytos neištyrus visų reikšmingų byloje aplinkybių, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, ir nenustačius, ar defektų šalinimo darbai realiai buvo atlikti (CPK 185 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas tarp šalių sudarytos 2015-04-08 sutarties Nr. 1129/6.7 ir 2015-06-30 sutarties Nr. VMGT/15-10TT sąlygose nustatytos atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos, nekvalifikuodamas šalių teisinių santykių, netirdamas ir nesiaiškindamas faktinių aplinkybių dėl realiai atliktų defektų šalinimo darbų, ne iš visumos įrodymų darė išvadas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi byloje reikia nagrinėti faktines aplinkybes dėl defektų šalinimo darbų atlikimo ar neatlikimo, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

8Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.