Byla I-4029-331/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

2Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

41.

5Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje, išnagrinėjusi pareiškėjo R. S. prašymą dėl vizos išdavimo, 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. LTU-74-00000000000000000000008647 atsisakė išduoti jam vizą, nes užsienietis negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 9, 65).

62. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2019 m. birželio 3 d. sprendimą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje priimti naują sprendimą, suteikiant pareiškėjui vizą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

73. Paaiškino, kad ketindamas pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, įsigijo 100 (vienas šimtas) vienetų, 100 % (procentų) UAB „Deriksa“ (toliau - Bendrovė) (priedas Nr.1), įmonės kodas 304959258, įmonės adresas Laisvės pr. 60 - 1107, Vilnius, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Bendrovės akcijos yra nematerialiosios, vienos akcijos nominalioji vertė - 25 EUR (dvidešimt penki eurai), bendra visų akcijų nominali vertė – 2 500 eurų (įstatinis kapitalas). Tačiau 2019 m. balandžio 8 d. 50% akcijų pardavė naujam akcininkui Indijos piliečiui K. B..

83.1. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu vienbalsiai padidino Bendrovės įstatinį kapitalą iki 28 000 Eur, išleidžiant papildomai naujas T020 vienetus paprastųjų nematerialiųjų akcijų, apmokant papildomais akcininkų piniginiais įnašais.

93.2. Teigia, kad siekdamas pradėti verslą, jį plėtoti ir atsižvelgdamas, kad jis yra įregistravęs įmonę Lietuvos Respublikoje kaip savininkas valdantis 50% Bendrovės akcijų, yra paskirtas eiti direktoriaus pareigas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų, vykdant veikią, bei remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 10 punktu ir vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punktu, pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje pateikė prašymą dėl nacionalinės D vizos išdavimo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti Nacionalinę D vizą Lietuvos Respublikoje ir įvertinusi atsisakymo išduoti nacionalinės D vizos pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsniu, nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę D vizą.

103.3. Mano, kad atsisakymas išduoti nacionalinę vizą D yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, nes turi galiojantį kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti sieną (pareiškėjas turi galiojantį pasą); pagrindė numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (verslas Lietuvos Respublikoje); turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (tai patvirtina pareiškėjo darbo sutartis sudaryta su Bendrove); pateikė reikalingą kelionės sveikatos draudimą. Todėl pareiškėjas, kaip užsienio valstybės pilietis, pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, nurodė tikslą, taip pat pridėjo visus kitus reikalaujamus dokumentus, todėl Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje buvo pateikta visa informacija apie pareiškėjo buvimo tikslą ir sąlygas Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnis taikytas be jokio pagrindo.

113.4. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų dėl kurių yra atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui, o jis neatitinka nei vieno iš pateiktų pagrindų. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 17 straipsnio 4 dalimi, daugkartinė nacionalinė viza D išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, todėl ši viza pareiškėjui privalėjo būti išduota.

124. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 51-58) paaiškino, kad 2019 m. gegužės 23 d. pokalbio - interviu metu su konsulu pareiškėjas paaiškino, kad Indijoje turi įmonę „Hybrid Elektronics“ ir užsiima kompiuterinės technikos taisymu ir konsultacijomis, teigė, jog panašią veiklą nori vykdyti ir Lietuvoje. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus įmonės verslo licencija galiojo iki 2019 m. kovo 31 d., todėl nebuvo galimybės įsitikinti pareiškėjo verslo veikla Indijoje. Taip pat Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, ar yra atlikęs rinkos tyrimą Lietuvoje, ar įvertino naujo verslo rizikas, konkurenciją, nepateikė verslo plano, nenurodė, ar planuoja susitikti ir su kokiais verslo partneriais. Todėl konsulas negalėjo pilnai įsitikinti pareiškėjo galimybėmis ir tikslu vystyti verslą Lietuvoje.

134.1. Pažymėjo, kad Pareiškėjas pateikė HDFC ERGO draudimo kompanijos draudimo polisą, tačiau konsului jį patikrinus, nustatyta, kad toks draudimo polisas nebuvo išduotas ir galimai yra suklastotas. Taigi pareiškėjas nepateikė būtinojo dokumento - sveikatos draudimą liudijančio dokumento. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio - interviu su pareiškėju metu gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Taip pat Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Indija (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę).

144.2. Teigia, kad prašyme išduoti vizą nurodė, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje išlaidas padengs jis pats, pagrindžiančių duomenų apie lėšų turėjimą nepateikė. Pažymėjo, kad Indijoje kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas, pildo kasmetines pajamų mokesčių deklaracijas, Ambasados svetainėje nurodytam kad deklaracijos kopija yra vienas privalomų dokumentų įrodyti pareiškėjų finansinę padėtį. Tačiau pareiškėjas nepateikė savo pajamų mokesčių dokumentų, todėl nepagrindė savo tikrosios finansinės padėties, liko neaišku, iš kur pareiškėjas gauna pajamas ir ar jos yra pastovios, o pareiškėjo pateikti SBI banko išrašai su nurodytu balansu sąskaitose, kuriose nurodyta 27.355 Eurų, nepatvirtinti, todėl konsulas neturėjo galimybės įsitikinti jų autentiškumu.

154.3. Pažymėjo, kad Pareiškėjo skunde teismui nurodytas pareiškėjo adresas korespondencijai UAB „Novitus LT“, registruota J. S. g. 4, Vilniuje, t. y. adresu, kur įregistruota 1979 įmonės, ši bendrovė dokumentus dėl vizų gavimo ne tik rengė ir atstovauja šiam pareiškėjui teisme, bet ir daugeliui kitų užsieniečių, kurie kreipėsi į Ambasadą su analogiškai lietuvių kalba parengtais dokumentais.

164.4. Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių, nes Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

17Teismas

konstatuoja:

185. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno D vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

196. Nustatyta, kad Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) dėl vizos vykti į Lietuvą gavimo. Ambasadai jis pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodė kelionės tikslą - verslas (21 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pareiškėjas, grynaisiais pinigais, banko kortele (33 punktas); per pastaruosius 3 metus buvo išduotos Šengeno valstybėse (26 punktas) (b. l. 59–62). Pareiškėjas kartu, be kitų dokumentų, pateikė steigimo aktą, vienintelio akcininko sprendimą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, darbo sutartį ir kt. (b. l. 63-79). 2019 m. birželio 3 d. antrasis sekretorius, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus bei pokalbio metu ir kitą gautą informaciją, ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, argumentuojant, kad užsienietis negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 65).

207. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. ESTT yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1 d.). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).

218. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus ir pokalbio su Ambasados darbuotoju metu nurodytas aplinkybes. Iš Ambasados 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, pateiktų dokumentų, pokalbio turinio su Pareiškėju matyti, kad nebuvo galimybės įsitikinti pareiškėjo verslo veikla Indijoje, Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, ar yra atlikęs rinkos tyrimą Lietuvoje, ar įvertino naujo verslo rizikas, konkurenciją, nepateikė verslo plano, nenurodė, ar planuoja susitikti ir su kokiais verslo partneriais, draudimo polisas nebuvo išduotas, galimai yra suklastotas, Pareiškėjas nepateikė būtinojo dokumento - sveikatos draudimą liudijančio dokumento, nepagrindė pragyvenimo išlaidų. Todėl Konsulas padarė išvadą, kad informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Todėl teismas iš esmės sutinka su atsakovo vertinimu, kad atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatyto pokalbio su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu metu gauti duomenys nėra mažiau svarbūs nei nustatomi kitomis priemonėmis: Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Pagal V skirsnio „Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ 2.2 punktą, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį. LVAT praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Taigi, nors pareiškėjas ir buvo pateikęs Ambasadai eilę su jo numatomu buvimu Lietuvoje susijusių dokumentų (apie kuriuos kalbama skunde teismui), tačiau surinktų duomenų visuma, o ypač – pokalbio su Ambasados darbuotoju metu pateiktų paaiškinimų prieštaringumas, sudarė pagrindą abejoti jų deklaruojamais vykimo į valstybių narių teritoriją tikslais ir ketinimo išvykti iš čia iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumu, todėl jo skundo reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl šių priežasčių atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atitinka atvykimo sąlygas, informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas bei kitus tikrovę atitinkančius duomenis. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepaneigia atsakovo padarytų išvadų.

229. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio nuostatas, atsisakymas išduoti vizą įforminamas sprendimu, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo surašyta standartinė sprendimo forma, kurioje pažymėtos sprendimo atsisakyti išduoti vizą priežastys: pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslų ir sąlygų, gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjo standartine forma buvo pasirašytinai informuotas apie priimtą sprendimą dėl jo prašymo. Pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui dėl minėto sprendimo. Todėl ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

2310. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ministerija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Ministerijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

2411. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir (ar) diplomatinę atstovybę užsienyje išduoti pareiškėjui vizą.

2512. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

2613. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,

Nutarė

28Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. 1.... 5. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje, išnagrinėjusi... 6. 2. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti... 7. 3. Paaiškino, kad ketindamas pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla... 8. 3.1. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo... 9. 3.2. Teigia, kad siekdamas pradėti verslą, jį plėtoti ir atsižvelgdamas,... 10. 3.3. Mano, kad atsisakymas išduoti nacionalinę vizą D yra nepagrįstas... 11. 3.4. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių... 12. 4. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime su pareiškėjų skundu... 13. 4.1. Pažymėjo, kad Pareiškėjas pateikė HDFC ERGO draudimo kompanijos... 14. 4.2. Teigia, kad prašyme išduoti vizą nurodė, jog visas kelionės ir... 15. 4.3. Pažymėjo, kad Pareiškėjo skunde teismui nurodytas pareiškėjo adresas... 16. 4.4. Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi,... 17. Teismas... 18. 5. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo... 19. 6. Nustatyta, kad Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Lietuvos... 20. 7. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 21. 8. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas... 22. 9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos,... 23. 10. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius... 24. 11. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir... 25. 12. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti jo... 26. 13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...