Byla 2-1257/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ribotos atsakomybės bendrijos Fingood LLP atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje.

5Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ iškėlė bankroto bylą, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 890 598,12 Lt sumai.

7Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ribotos atsakomybės bendrija Fingood LLP (toliau tekste – Fingood LLP) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą bei patvirtinti 25 536 635 Lt (7 395 921 EUR) dydžio finansinį reikalavimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui ir teismo patvirtintiems kreditoriams atlikti veiksmus, t.y. sušaukti kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus, inter alia ir dėl bankrutuojančios įmonės turto valdymo, naudojimo, disponavimo, uždrausti vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl bendrovės Fingood LLP kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Fingood LLP pirmosios instancijos teismui nurodė, kad administratoriui sušaukus kreditorių susirinkimą ir priėmus tam tikrus sprendimus, bendrovės turto gali nepagrįstai sumažėti, todėl kreditorius nebegalės patenkinti savo kreditorinio reikalavimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi sprendė, jog klausimas dėl Fingood LLP kreditorinio reikalavimo nėra išnagrinėtas ir patvirtintas teismo nutartimi, todėl nepripažino Fingood LLP bankrutuojančio skolininko kreditoriumi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą ir priimti sprendimus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, kad netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procedūros vykdymas galėtų pasunkėti. Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, kad teismui uždraudus sušaukti kreditorių susirinkimą, įmonės bankroto procedūros vykdymas būtų nepagrįstai vilkinamas.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas Fingood LLP prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 ir priimti naują sprendimą - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl bendrovės Fingood LLP kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui bei teismo patvirtintiems kreditoriams atlikti veiksmus, t.y. šaukti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus dėl BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ turto valdymo, naudojimo, disponavimo; vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik byloje dalyvaujančių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu.
  2. Bankroto administratoriaus ir kreditorių sprendimai, priimti nedalyvaujant Fingood LLP, gali pažeisti kreditoriaus ir bankrutuojančios bendrovės teises ir teisėtus interesus.
  3. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas bendrovės Fingood LLP prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neįvertino galimos situacijos, jog teismas patvirtins bendrovės Fingood LLP kreditorinį reikalavimą ir bendrovei reikės kreiptis į teismą dėl galimai neteisėtų ir bendrovės teises bei teisėtus interesus pažeidžiančių bankroto administratoriaus ir kreditorių priimtų sprendimų. Tuomet BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procedūros būtų nepagrįstai užvilkintos, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bendrovės finansinis reikalavimas yra labai didelis ir jos balsavimas kreditorių susirinkimuose turės lemiamos įtakos visam bankroto procesui ir priimamiems sprendimams.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Civiliniame procese teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą – savo iniciatyva) gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys).

15Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šią grėsmę turi įrodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo.

16Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, konkrečias laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti remdamasis įstatyme numatytais ir teismų praktikoje išplėtotais principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

17Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl bendrovės Fingood LLP kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui bei teismo patvirtintiems kreditoriams atlikti veiksmus, t.y. šaukti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus dėl BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ turto valdymo, naudojimo, disponavimo; vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

18Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis), kreditorių lygiateisiškumo principas yra esminiai bankroto proceso principai. Operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir jų užbaigimas atitinka visų bankrutuojančio skolininko kreditorių bei visuomenės interesus. Dėl šios priežasties bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę operatyviai spręsti klausimą dėl neginčijamų ir įrodytų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, o dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų teismas gali spręsti, tinkamai išnagrinėjęs jų pagrįstumą, iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis ir CPK 78 straipsnis). Vien aplinkybė, jog teismas nenagrinėjo vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, kai kiti kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra patvirtinti, gali įgyvendinti savo teises bankroto procese, nėra pagrindas konstatuoti šio kreditoriaus teisių pažeidimą. Bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, todėl teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, jog bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-483/2013 ir kt.). Dėl šios priežasties bankroto procese modifikuojamas ir bankrutuojančio skolininko kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti visų bankroto proceso įtakojamų asmenų interesų pusiausvyrą, ĮBĮ yra nustatyta kreditoriaus, kurio didesnis nei 250 Lt reikalavimas buvo patvirtintas teismo nutartimi, teisė per 7 dienas nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo skųsti anksčiau priimtas teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, jei jie yra didesni nei 250 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 ir kt.). Taigi, konstatuotina, jog šiuo metu galiojantis bankroto proceso teisinis reguliavimas, pritaikytas sparčiam bankroto procedūrų vykdymui, kartu užtikrina ir kreditoriaus, kurio reikalavimas administratoriaus buvo ginčytas, tačiau vėliau teismo patvirtintas, teisių apsaugą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog neįtraukus Fingood LLP į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir nepatvirtinus jo kreditorinio reikalavimo, bankroto administratorius ir kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, priims kitų kreditorių interesus galinčius pažeisti sprendimus (dėl turto pardavimo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo), todėl nukentės tiek kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Pareiškėjui išaiškintina, jog tuomet, kai jo kreditorinis reikalavimas bus patvirtintas, Fingood LLP įgis visas ĮBĮ suteikiamas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę ginčyti jo interesus pažeidžiančius kreditorių susirinkimo nutarimus, inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Fingood LLP teisės ir teisėti interesai buvo kokiu nors būdu pažeisti.

20Pareiškėjo argumentas, jog jam nedalyvaujant bankroto procese gali būti parduotas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas taip pat nepagrįstas. Bankrutuojančios įmonės turto realizavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas vyksta bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje pagal ĮBĮ 7 ir 8 skirsniuose nustatytas taisykles. Fingood LLP kreditorinio reikalavimo klausimas pagal ĮBĮ turi būti išnagrinėtas iki bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijos pradžios.

21Iš to, kas pasakyta teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, nes sustabdytų visą BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procesą, neatitiktų CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, bankroto proceso per se tikslo ir paskirties, kreditorių lygiateisiškumo principo ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-939/2013).

22Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

23Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikiami argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto... 5. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos... 7. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ribotos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi sprendė, jog... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas Fingood LLP prašo panaikinti Klaipėdos... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos... 15. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių... 16. Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos... 18. Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis),... 19. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog neįtraukus Fingood LLP į... 20. Pareiškėjo argumentas, jog jam nedalyvaujant bankroto procese gali būti... 21. Iš to, kas pasakyta teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašomų... 22. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013... 23. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikiami argumentai neturi teisinės... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje...