Byla 2A-215-340/2012
Dėl pažeistų teisių gynimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei viešojo administravimo aktų panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo (apelianto) advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovei R. B., atsakovės atstovei advokatei Inai Navickienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), R. B. dėl pažeistų teisių gynimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei viešojo administravimo aktų panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 8-o notarų biuro 2004-02-23 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. Rl-747, toje dalyje, kurioje R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv.m) ir D, E, F (5 kv.m); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, kuria pastarajai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. ( - )dalį Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv.m) ir D. E, F (5 kv.m); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria namų valdos žemės sklypui unikalus Nr. ( - ) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv.m) ir D, E, F (5 kv.m); įpareigoti atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdos ( - ) privatizavimui, t. y. patikslinti 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5309-(M) „Dėl Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ prijungiant prie namų valdos žemės ploto Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane taškais A, B, C, D (280 kv.m) ir D, E, F (5 kv.m) pažymėtas sklypo dalis; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad susitvarkęs namo paveldėjimo dokumentus kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto, po to Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo; tačiau namų valdos žemės sklypas nesuformuotas iki šiol, 2008-03-18 raštu Nr. 48 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad jam prie namo bus suformuota tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3225-41 buvo patvirtintas Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo T. K., kurios teisių perėmėja yra R. B., nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, iš inventorinės bylos plane pažymėto 17,41 aro 14,91 aro priskiriant T. K. namų valdai bei ją išplečiant iki 27 arų šalia esamos laisvos valstybinės žemės sąskaita, o ieškovui namų valdos privatizavimui paliekant tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypo dalį. 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į suformuotą sklypą, o po jos mirties 2004-02-23 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. Rl-747 pagrindu sklypas perėjo R. B. nuosavybėn. Ieškovas mano, kad tokiais viešojo administravimo aktais buvo pažeistos jo teisės, dėl ko pastarieji, o taip pat paveldėjimo teisės liudijimas, naikintini dalyje. Atliekant nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos privalėjo įvertinti bei taikyti ir kitus žemės reformą reglamentuojančius įstatymus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų privatizavimą, kadangi iki mirties ieškovo tėvui, o dabar jam priklausantis namas bei T. K. namas buvo tame pačiame namų valdos žemės sklype. Ieškovas neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau turi teisę į namų valdos žemės sklypo privatizavimą, todėl ginčo namų valdą skaidant į dvi namų valdas, turėjo būti atsižvelgta ir į jo teisę privatizuoti jam priklausančią ir naudojamą namų valdos dalį, turėjo būti apskaičiuotas ir paliktas jo naudojamas namų valdos dalies plotas. Ieškovas nebuvo informuotas apie sklypo formavimo darbus ir supažindintas su sklypo ribomis, todėl prarado galimybę įtakoti projektavimo procesą ir apginti savo teises projektavimo stadijoje. Dėl šios priežasties jo namų valdai buvo paliktas nepagrįstai mažas 2,5 aro namų valdos žemės sklypas. Ieškovas siekia apginti savo pažeistą teisę privatizuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą. Akivaizdu, kad ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl šioje byloje taikytinas bendras, CK 1.125 str. l d., nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris yra nepraleistas.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (VAVA) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šioje byloje senaties terminas ginčyti administracinius aktus praleistas. Pretendentei T. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,27 ha žemės sklypą. Pretendentė T. K. pagal Reformos įstatymo 10 str. l d. nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, eilę priklauso l eiliškumo grupei, o ieškovas tik 16 eiliškumo grupei, todėl pretendentė T. K. turėjo pirmumo teisę įsigyti valstybinę žemę. Taip pat nurodė, kad T. K. ginčijamas žemės sklypas nebuvo projektuojamas ir nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo nustatytas ieškovui priklausantis žemės sklypo dydis, todėl ieškovui nustatytas sklypo dydis yra teisingas, o ieškovo argumentai nepagrįsti.

7Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko. Atsakovės nuomone, lieka neįrodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo, terminas kreiptis į teismą šioje byloje yra praleistas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymo dėl termino atnaujinimo nėra pareikšta, nors akivaizdu, jog šis terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Nurodomas sužinojimo momentas neatitinka paties ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie turto valdytojo nesąžiningumą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada ir kas būtų nustatęs ieškovui žemės privatizavimo tikslu formuojamo žemės sklypo ribas ir dydį. Atsakovės vertinimu, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes net realiai nepradėjus spręsti klausimo dėl jam formuotino žemės sklypo galimybių, ginčija atsakovės teisėtai ir sąžiningai įgytą nuosavybę. Ieškovas nesiėmė visiškai jokių priemonių taikiam kilusios problemos sprendimui. Teisinius padarinius sukeliančius sprendimus dėl ieškovo reikalavimo turi priimti Vilniaus apskrities viršininkas (tame tarpe ir tikslinti žemėtvarkos projektą), todėl egzistuoja galimybė pasinaudoti ikiteismine šio ginčo išsprendimo tvarka, kuria ieškovas nesinaudojo.

8Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo L. Č. 32,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas konstatavo, kad R. B. velionės T. K. turtą paveldėjo pagal pastarosios sudarytą testamentą. Ieškovas nenurodė nei vieno pagrįsto teisinio argumento, kuris pagrįstų neteisėtą liudijimo išdavimą. Ieškovas nebuvo, nėra ir negali būti asmeniu, kuris pretendavo į T. K. palikimą, todėl negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovo, kuris nėra subjektas, pretenduojantis į palikimą, nurodomas reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuriai net nebuvo išduotas liudijimas, negali būti tenkinamas nepriklausomai, kad jis nėra CK 5.8 str. subjektu, nes paveldėjimo liudijime nebuvo nustatyti žemės sklypo taškai ir dydis, kaip reikalavime nurodo ieškovas. Be to, taip pat praleistas vienerių metų terminas 2004-02-23 išduotam paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

10Ieškovo dalyje ginčijamu 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,27 ha žemės, esantį ( - ), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai). Nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame 2003-02-11 Individualios S. B. įmonės „Matininkai“ paaiškinime nurodyta, kad į T. K. namų valdą M. Č. priklausantis namas neįeina. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįgyvendino savo teisių dėl neveikimo, nėra duomenų, kad jam sukliudė neteisėti atsakovės ar kitų asmenų veiksmai. Nuosavybės teisė į atitinkamą ginčo turto dalį T. K. atkurta 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Šis administracinis aktas yra įstatyme nurodytas nuosavybės įgijimo pagrindas (titulas); kol jo teisėtumas nenuginčytas, negali būti kvestionuojamos atsakovės R. B. teisės į ginčo turtą. Ieškovas nenurodo teisinių argumentų, kaip galima būtų paneigti dalį sprendimo, įvardijant jo dalį kaip teisėtą ir dalį kaip neteisėtą. Teismas konstatavo, kad reikalavimams dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo turi taikyti trisdešimties dienų terminą, nes šis sprendimas yra Atkūrimo įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę; nesutiko su ieškovo argumentu, kad tokiu atveju turi būti taikomas CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

11Nustatyta, kad 2006-02-24 įgaliojimu L. Č. įgaliojo D. M. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į žemės sklypą, esantį ( - ). Individualios M. A. įmonės „Arensta“ parengtame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 16 grupės pretendentais gauti žemę 2007-04 žiniaraštyje už pretendentus 6-oje eilutėje, ties L. Č. ir R. B. pavardėmis, dėl sklypo ( - ), kurio plotas – 0,025 ha, numeris plane – 1455, grafoje „žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas“ 2007-04-26 pasirašė pagal įgaliojimą D. M..

12Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv.m) ir D, E, F (5 kv.m). Teismas konstatavo, jog šis įsakymas buvo nukreiptas į ateitį, o jame buvo nurodoma „patvirtinti individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2000 metais parengtą Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas bei plotus...“. Tai reiškia, kad po to sekę veiksmai ir sukūrė nuosavybės santykius, o šis įsakymas buvo pagrindas sukurti nuosavybę, kai jame nebuvo net numatytas ieškovo nurodomas žemės sklypas, kaip nuosavybės objektas. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais (2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2009 bei 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009) teismas padarė išvadą, kad toks ieškovo reikalavimas tokia apimtimi yra neįmanomas ir nepagrįstas. Ieškovas tuo metu net nebuvo nuosavybės subjektas. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ribų paženklinimo akte nėra nei jo dėdės, nei jo parašo, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad buvo mėginama registruotu paštu informuoti juos kaip suinteresuotus asmenis apie sklypo ribų nustatymo darbus, iš akto akivaizdžiai matyti, kad vykdant paženklinimo darbus taip pat nedalyvavo agrarinės reformos atstovas, kuris būtų galėjęs minėtą aktą pasirašyti. Teismas konstatavo, kad ieškovas suabsoliutina teisę turėti galimybę išsipirkti žemę su galimybe gauti tiek žemės, kiek jis nori ir gali gauti. Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo nustatytas ieškovui priklausantis žemės sklypo dydis, jis yra teisingas, o ieškovo argumentai, kad jam turi būti suteikta daugiau žemės teisiškai nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad L. Č. projekto svarstymo laikotarpiu ne tik nepareiškė pretenzijų ar pastabų, bet ir sutiko su suprojektuotu žemės sklypu Nr. 1455, nes jo įgaliotas asmuo D. M. pasirašydama pretendentų žiniaraštyje už ieškovą, sutiko su suprojektuotu žemės sklypu. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą, įpareigoti atsakovą parengti reikalingus dokumentus namų valdos ( - ), privatizavimui prijungiant prie jos IĮ S. B. „Matininkas“ plane taškais A, B, C, D ir D, E, F pažymėtas sklypo dalis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su tokiu reikalavimu jis buvo kreipęsis į atsakovą ir jį buvo atsisakyta tenkinti, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestas.

13Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, sprendimas nepagrįstas, neteisingas, neobjektyvus, todėl naikintinas. Nurodo, jog teismas spręsdamas, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą 2004-02-23 išduotam paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, be to negali jo ginčyti apskritai, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Minėtas paveldėjimo teisės liudijimas yra tiesioginė kliūtis tenkinti kitą ieškinio reikalavimą – suformuoti privatizavimui ieškovo naudotą žemės sklypo dalį. Nuosekliai vadovaudamasis CPK 5 str. ieškovas turi teisę ginčyti bet kurį aktą, tame tarpe ir paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidžiantį jo teisę į tinkamo dydžio naudotos sklypo dalies privatizavimą įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas nėra T. K. paveldėtojas, netaikytinas CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovas ginčijo ne pačią paveldėjimo teisę, o jos įforminimą, teismas netinkamai identifikavo civilinį teisinį santykį bei ginčo objektą. Apeliantas nurodo, jog nepaisant CPK 135 str. 1 d. 2 p. nuostatos, įvardijo ne tik faktinį, bet ir teisinį ieškinio pagrindą; nurodė, jog skundžiamo viešojo administravimo aktai priimti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 5 p., 8 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d., Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2 p. – šių normų pažeidimas paneigia teismo išvadą, kad ieškovui nustatytas sklypo dydis teisingas, o ieškovo argumentai, kad jam turi būti parduotas didesnis žemės sklypas, teisiškai nepagrįsti. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį ir nepagrįstai taikė senaties terminą viešojo administravimo aktams ginčyti, netinkamai taikė ir aiškino kasacinio teismo formuojamą praktiką. Nurodo, jog D. M. parašas pretendentų žiniaraštyje svarstant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą nepaneigia ieškovo teisės ginčyti viešojo administravimo aktus, nes įgaliojimas neapima to laikotarpio, įgaliojimo teksto aiškinti plečiamai negalima, D. M. negalėjo ir neturėjo teisės pasirašyti sklypo privatizavimui ruošiamų dokumentų. Nurodo, jog ginčijant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. K. bet koks papildomas kreipimasis į atsakovą su skundu yra nereikalingas, perteklinis, neduodantis jokio rezultato bei iškreipiantis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos esmę, prasmę, tikslus.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog iš esmės skunde išdėstytos tos pačios aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo grindžiami ir ieškinio argumentai, teismo sprendimo argumentų paneigimui pagrįsti motyvai nepateikti. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje susiklosčiusią situaciją ir pateikė jos teisinį įvertinimą. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstai teigia, jog turi būti taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą bei palikti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą nepakeistą.

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Byloje nustatyta, kad namų valda esanti ( - ) (gyvenamasis namas, kiemo pastatai ir statiniai, žemės sklypas) priklausė vienai savininkei T. K.; namų valdai buvo priskirtas naudojimui 17,41 aro žemės sklypas (t.1, b.l. 29). Šalių paaiškinimai nustatyta, kad T. K. buvo padovanojusi gyvenamąjį namą ieškovo dėdei M. Č., tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo, žemės sklypu bendraturčiai naudojosi bendrai. 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,27 ha žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai), t. y. atkurtam žemės sklypui buvo priskirta 14,91 aro iš namų valdai priklausančio žemės sklypo (t.1, b.l. 33). Byloje taip pat nustatyta, kad M. Č. mirė 2000 m., paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas 2004-02-04; atsakovė R. B. priėmė palikimą po T. K. mirties ( - ) (t.1, b.l. 23-24). Bylos duomenimis, apeliantas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo dalies privatizavimo 2004-11-03; bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kokių nors kitokių duomenų apie tai, kad jis naudojosi žemės sklypu ir kokia dalimi, nepateikta (t.1, b.l. 25).

18Apeliantas savo skunde nurodė, kad ginčo sklypas buvo suformuotas atsakovei neįvertinus aplinkybės, kad yra du valdos naudotojai, turintys joje nuosavybės teise valdomus gyvenamuosius namus, tuo buvo pažeista jo teisė privatizuoti namų valdos žemės sklypo dalį Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos numatytais pagrindais ir tvarka, t. y. esminis apelianto reikalavimas dėl 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-15811 dalies panaikinimo; reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio.

19Paminėto Vyriausybės nutarimo 8 punktas numato, kad jeigu individualus gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), namų valdos žemės sklypas prieš parduodant jį gyvenamojo namo bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba jeigu namo bendraturčiai padalyti namų valdos žemės sklypo nepageidauja, namų valdos žemės sklypas namo bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų valdos žemės sklypas padalijamas (atidalijama jo dalis) natūra, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu namo bendraturčių susitarimu. Namo bendraturčiams nesusitarus, žemės sklypas padalijamas natūra, taip pat parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Nutarimo 13 punktas numato, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 13.1. prašymą pirkti žemės sklypą, 13.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 13.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos; 13.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus; 13.5. apskrities viršininko išduotą leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, - kai žemės sklypą nori pirkti Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai; 13.6. namo bendrasavininkių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymo arba (kai namo bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 punkte nustatytais atvejais priimtą apskrities viršininko sprendimą.

20Tokiu būdu namų valdai priskirto žemės sklypo privatizavimo būtinas etapas – žemės sklypo padalinimas tarp pastatų (statinių) bendraturčių. Bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nenurodė, kad tarp buvusių bendraturčių T. K. ir M. Č. būtų susitarimas kokia nors forma dėl naudojimosi sklypu tvarkos; darytina išvada, kad jie naudojosi sklypu bendrai. Taigi bylos duomenimis, 2003-04-08 atkuriant T. K. nuosavybės teises į žemę, namų valdai priskirtas žemės sklypas nebuvo padalintas, gyvenamasis namas buvo įregistruotas mirusio M. Č. vardu, jo teisių paveldėtojas, apeliantas L. Č., palikimo priėmimo fakto nebuvo išviešinęs, duomenų, kad jis naudojasi žemės sklypo dalimi taip pat nebuvo; net pasikreipęs dėl namų valdai priskirto žemės sklypo dalies privatizavimo 2004-11-03, apeliantas tokių duomenų nebuvo pateikęs (t.1, b.l. 25), t. y. apeliantas nebuvo išreiškęs valios ne tik privatizuoti namų valdos žemės sklypo dalį, bet ir naudotis žemės sklypo dalimi, nors paveldėjęs gyvenamąjį namą po M. Č. mirties 2000 m., jis turėjo inicijuoti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą – pasiūlyti bendraturtei T. K. (po jos mirties – jos teisų perėmėjai atsakovei R. B.) pasirašyti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; apelianto paminėtas Vyriausybės nutarimo punktas numato galimybę nustatyti naudojimosi tvarką apskrities viršininko sprendimu tik bendraturčiams nesusitarus.

21Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atkurdama nuosavybės teisę į žemę T. K. namų valdai priskirto žemės sklypo ribose, neatsižvelgė, kad namų valdai priskirtu žemės sklypu naudojasi 2 bendraturčiai, tuo pažeidė Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 5 ir 8 punkto nuostatas, atmetamas, kaip nepagrįstas; 2003-04-08 atkuriant T. K. nuosavybės teises į žemę Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 tokių duomenų nebuvo.

22Esminis apeliacinio skundo argumentas – materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeista jo, kaip namų valdos bendraturčio teisė privatizuoti namų valdai priskirto žemės sklypo dalį, numatyta Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 5, 8 punktais. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nuosekliai aiškino, kad jo pažeistai teisei privatizuoti naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį taikytinas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) bei nurodė, kad bendros kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administracinio akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisės ginčo prigimties ir esmės, byloje sprendžiamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas netaikytinas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad kiekvienu atveju svarbu tinkamai nustatyti ginčo esmę ir prigimtį. Nagrinėjamas ginčas turi du aspektus - civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl namų valdai priskirto sklypo naudojimosi tvarkos ir ginčas dėl sklypo privatizavimo; teisė privatizuoti žemės sklypo dalį realizuojama administracinė tvarka - Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos numatyta tvarka – priimami administracinės teisės aktai (apskrities viršininko įsakymai), jų pagrindu pasirašoma valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (tvarkos 22-25 punktai). Nagrinėjamu atveju, kai nei apeliantas, nei palikėjas M. Č. nebuvo realizavę savo, kaip statinio savininko teisės naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, sklypas natūra nebuvo padalintas, ieškinyje reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nekeliami, apelianto iškeltas ginčas dėl teisės privatizuoti namų valdai žemės sklypo dalį yra administracinio pobūdžio ir ginčui dėl šios teisės taikytinas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas.

23Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie pažeistas teises momentas – tai fakto klausimas, jis turi būti įrodinėjamas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad apie savo teisės privatizuoti namų valdai priskirto žemės sklypo dalį pažeidimą jis sužinojo tik iš 2008-03-18 Vilniaus apskrities viršininko rašto Nr. 48, kuriuo jis buvo informuotas, kad jam prie namo bus suformuotas tik 2,5 aro žemės sklypas, prieš tai nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto įgaliotas asmuo D. M. 2007-04-26 susipažino ir sutiko su Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo L. Č. buvo suprojektuotas 2,5 aro žemės sklypas (t.1, b.l. 157). Apelianto argumentas, kad jo įgalioto asmens sutikimas su projektu nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje, nes nėra susijęs su reikalavimu panaikinti 2003-04-08 sprendimą Nr. 41-15811 dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. K. dalyje bei reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3225 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dalyje, nes įgaliojimas apima veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atstatymu į žemės sklypą, atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto įgaliotas asmuo buvo supažindinta su apeliantui suprojektuoto žemės sklypo plotu, t. y. supažindinimo data (2007-04-26) laikytina sužinojimu apie tariamą teisės pažeidimą momentu; D. M. įgaliojimų apimtis neturi reikšmės sužinojimo faktui. Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008-04-16, t. y. praleidęs kreipimosi į teismą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė kreipimosi į teismą senaties termino institutą bei atmetė ieškinį šiuo pagrindu.

24Kiti atmesti ieškinio reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija, atmetusi reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymo Nr.3225-41 bei Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimo Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitais ieškinio reikalavimais, nesvarsto.

25Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

26Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje – 14,10 Lt taip pat priteisiamos iš apelianto L. Č. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

28Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš apelianto L. Č. valstybei 14,10 Lt (keturiolika litų, 10 centų) dokumentų siuntimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Č. apeliacinį... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 8-o... 5. Nurodė, kad susitvarkęs namo paveldėjimo dokumentus kreipėsi į Vilniaus... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko. Atsakovės nuomone, lieka neįrodytos... 8. Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieškinį atmetė;... 9. Teismas konstatavo, kad R. B. velionės T. K. turtą paveldėjo pagal... 10. Ieškovo dalyje ginčijamu 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu... 11. Nustatyta, kad 2006-02-24 įgaliojimu L. Č. įgaliojo D. M. tvarkyti visus... 12. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-09-30... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo Vilniaus r.... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nacionalinė žemės tarnyba prie... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. Byloje nustatyta, kad namų valda esanti ( - ) (gyvenamasis namas, kiemo... 18. Apeliantas savo skunde nurodė, kad ginčo sklypas buvo suformuotas atsakovei... 19. Paminėto Vyriausybės nutarimo 8 punktas numato, kad jeigu individualus... 20. Tokiu būdu namų valdai priskirto žemės sklypo privatizavimo būtinas etapas... 21. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentas, kad Vilniaus apskrities... 22. Esminis apeliacinio skundo argumentas – materialinės teisės normų,... 23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 24. Kiti atmesti ieškinio reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, todėl... 25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais,... 26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje –... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 28. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš apelianto L. Č. valstybei 14,10 Lt (keturiolika litų, 10...