Byla 2-325-965/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. K., advokatui Sauliui Putriui, atsakovei J. Z., atsakovės atstovei advokatei Alisai Kostiuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims DNSB ,,Rifas“, UAB ,,Momentus“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 530 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 metų pavasarį dėl netvarkingo atsakovės J. Z. balkono, priklausančio butui ( - ), vandeniu buvo užpiltas jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), balkonas. Atsakovė atlyginti žalą atsisakė, jokio noro bendradarbiauti šalinant užliejimo padarinius neišreiškė. 2015-07-20 ji sudarė remonto darbų sutartį su UAB „Kirvukas“, kurios pagrindu buvo atlikti darbai, pašalinę užlieto balkono pasekmes, už šiuos darbus ieškovė pagal 2015-07-29 jai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 530 Eur.

3Atsakovė J. Z. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad žala atsirado dėl DNSB „Rifas“ nesilaikymo namo remonto projekte numatytos balkonų skardinimo darbų eigos. Be to, nurodė, jog savo civilinę atsakomybę įvykio metu ji buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“.

4Ieškovės atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad buvo sugadintos ir grindys, ir lubos, todėl reikėjo keisti viską, dėl ko ir buvo patirta tokio dydžio žala, remontas buvo padarytas toks pat, koks buvo iki užliejimo. Į remonto darbus nesikišo, viską paliko meistrų žinioje. Į atsakovę kreipėsi ne vieną ir ne du kartus prieš remontą, bet atsakovė net neįleisdavo į savo butą pažiūrėti, atsakydavo, kad pas ją problemos nėra. Kreipėsi į atsakovę ir po remonto, kad išvengtų teismo, tačiau nesusitarė. Nurodė, kad nežinojo, jog atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, ji tik buvo minėjusi žodžiu, bet jokių įrodymų nepateikė. Iš AB „Lietuvos draudimas“ jiems paskambino tik 2015 metų rudenį, tuomet ir sužinojo tiksliai, kad atsakovė yra apsidraudusi, jie paprašė įleisti apžiūrėti buto, tačiau jie su ieškove bute negyvena, todėl to padaryti negalėjo, o draudimo atstovai kito laiko susitikti nesiūlė. Paaiškino, kad komisija nustatė, jog bėga vanduo pro balkoną. Grindims padarytų pažeidimų vizualiai nesimatė, todėl jos nebuvo fotografuojamos, tai pastebėjo UAB „Kirvukas“ meistrai jau atlikdami remonto darbus. Faktą, kad teka vanduo iš balkono, nuomininkai pranešė 2013 metais, nežino, ar tai buvo iki skardinimo, ar po to.

5Ieškovės atstovas advokatas Sauius Putrius papildomai paaiškino, kad atliktus remonto darbus patvirtina UAB „Kirvukas“ paaiškinimas. Mano, jog balkonas yra buto priklausinys ir už jį atsakingas yra buto savininkas. Nesutinka, kad visos problemos kilo po balkono skardinimo, mano, kad taip įvyko dėl pasenusios hidroizoliacijos. Atsakovė turėjo imtis priemonių – įrengti naują hidroizoliaciją arba įstiklinti balkoną.

6Atsakovės atstovė advokatė Alisa Kostiuk teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės balkonas buvo originalios konstrukcijos nuo namo pastatymo, neįstiklintas, atsakovė nieko su balkonu nedarė, jo netvarkė, jo nekeitė. DNSB „Rifas“ priėmė sprendimą sutvarkyti balkonus – atlikti skardinimo darbus, prieš tai neįstiklintus balkonus padengiant hidroizoliacija. Taigi jeigu atsirado kažkokie konstrukcijos trūkumai, tai jie atsirado be atsakovės dalyvavimo, o atliekant balkono skardinimo darbus. Balkonai buvo apskardinti 2013 metais. Protokole buvo nuspręsta, kad visi balkonai yra drėgni, todėl ir buvo nuspręsta balkonus sutvarkyti. Atsakinga už tai nėra atsakovė. Teisės aktuose yra apibrėžta, jog balkonas yra išorinė namo konstrukcija. Pati ieškovė net nežino, kada buvo atliktas balkonų skardinimas, o atlikdami remontą savo balkono viduje, patys turėtų pasirūpinti tinkama hidroizoliacija. Dabar nėra aišku, ar ieškovės balkone atliktas remontas apskritai buvo pritaikytas išorinei konstrukcijai, tokiai kaip balkonas. Atsakovė neprivalėjo stiklinti savo balkono. Mano, kad užliejimas įvyko dėl netinkamų skardinimo darbų atlikimo, o atsakingas už visus šiuos darbus buvo DNSB „Rifas“ ir kompanija, kuri atliko skardinimo darbus. Ieškovės bute gyvena nuomininkai, ji net pati nežino, nuo kada tiksliai pradėjo tekėti vanduo, neatmestina galimybė, jog būtent nuomininkai neprižiūrėjo buto. Atsakovė pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį, pateikė defektinį aktą, bet draudimas net nebuvo atvykęs apžiūrėti patalpos. Jeigu teismas priteis žalą iš atsakovės, tuomet atsakovė svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, jog ieškovė į atsakovę nesikreipė, ji nežinojo, jog tokia problema buvo, kad vanduo kaupėsi. Kadangi šiuo metu ieškovės balkonas buvo sutvarkytas drėgmei atspariomis medžiagomis, tai gal dėl šitos priežasties vanduo nebeteka, o ne dėl to, jog atsakovė įstiklino savo balkoną. Nėra nustatyta užliejimo priežastis.

7Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės žentas. Nurodė, kad balkono skardinimo darbai buvo atlikti prieš užpylimą, iki tol jokių nusiskundimų ir problemų nekildavo. Darbus atliko kažkokia bendrijos pasamdyta įmonė, tiksliai nežino, kokia. Mano, kad užliejimo priežastis yra būtent nekokybiškai atlikti balkono skardinimo darbai. Iš pradžių, kai kaimynai kreipėsi, sakė, kad tai buvo vienkartinis užliejimas, ir tik gavus ieškinį, paaiškėjo, kad ten jau kurį laiką bėgo vanduo.

8Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta atsakovę, nes ji buvo iškvietusi konsultacijai dėl balkono būklės, tuo metu jis užsiėmė individualia veikla. Mano, kad vanduo negali pratekėti, kadangi hidroizoliacija turėjo būti atlikta namo statybos metu, o apskardinus balkoną greičiausiai nebuvo padaryti vamzdeliai nutekėjimui, todėl ir įvyko užliejimas. Tačiau tiksliai to teigti negali, kadangi darbai yra paslėpti, kad tai tiksliai nustatyti, reikėtų išardyti skardinimą.

9Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

10Ieškinys atmestinas.

11Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. K., butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. Z.. 2015-07-20 tarp ieškovės ir UAB „Krivukas“ buvo sudaryta remonto darbų sutartis Nr. 2015/07/20, kurios pagindu UAB „Kirvukas“ įsipareigojo atlikti balkono remonto darbus, likviduojant užliejimo padarinius, o ieškovė įsipareigojo už tai sumokėti 530 Eur. 2015-07-29 ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 530 Eur sumai.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 strapsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė mano, kad žalą patyrė dėl netvarkingo atsakovės balkono, kuriame buvo pasenusi hidroizoliacija, atsakovė turėjo imtis priemonių – įrengti naują hidroizoliaciją arba įstiklinti balkoną, tačiau tokių priemonių nesiėmė. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir mano, jog žala atsirado dėl netinkamų balkono skardinimo darbų atlikimo, o atsakingas už šiuos darbus buvo DNSB „Rifas“ ir kompanija, kuri atliko skardinimo darbus, tuo tarpu atsakovė nieko su balkonu nedarė, jo netvarkė, nekeitė, neremontavo, todėl ir už žalą negali būti atsakinga.

14Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė patyrė žalą, atsakovė to neginčija, byloje yra kilęs ginčas, dėl kokios priežasties žala buvo padaryta ir kas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

15Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, jog balkonas apskritai yra išorinė namo konstrukcija, už kurios priežiūrą atsakinga daugabučių namų savininkų bendrija. Tokios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ – iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2015-12-29 buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę. Iš 2015-08-17 ir 2015-11-27 AB „Lietuvos draudimas“ raštų nustatyta, kad draudimas nurodė negalintis išmokėti draudimo išmokos, nes nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintą ieškovės turtą, be to, žala yra pašalinta, todėl nustatyti nuostolio dydžio nėra galimybės, pažymėjo ir tai, kad balkonas yra laikytinas bendrąja daline nuosavybe ir už jo priežiūrą yra atsakinga pastatą administruojanti įmonė, todėl įvykis apskritai nėra draudiminis.

16Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte (redakcija Nr. XII-882 galiojanti nuo 2014-07-01) nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai langai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Remiantis nurodytomis teisės normomis bei formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė atsakovės nuosavybė (2011 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-712-160/2011). Taigi už balkono konstrukcijų priežiūrą bei remonto darbus šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga DNSB „Rifas“. Tai iš esmės patvirtina ir byloje esanti 2012-09-11 statybos rangos sutartis Nr. 2012/09, kurios pagrindu DNSB „Rifas“ užsakė, o UAB „Momentus“ įsipareigojo atlikti ( - ), lauko balkonų atitvarų ir perdenginio plokščių apskardinimo darbus pagal projektinę dokumentaciją, t. y. ši sutartis patvirtina, jog būtent DNSB „Rifas“ ir rūpinosi daugiabučio namo balkonų priežiūra. 2013-07-31 DNSB „Rifas“ darbus priėmė atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu. Kad namo balkonai buvo apskardinti, tame tarpe ir atsakovės naudojamas balkonas, neginčijo nei ieškovė, nei atsakovė. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė ir ta aplinkybe, jog būtent po atliktų apskardinimo darbų buvo užlietas ieškovės naudojamas balkonas. Nors ieškovės atstovas su tuo nesutiko, tačiau jokių objektyvių nesutikimą pagrindžiančių motyvų bei įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad apie tai, jog teka vanduo iš balkono nuomininkai pranešė 2013 metais, nežino, ar tai buvo iki skardinimo, ar po to. Iš jau minėto 2013-07-31 DNSB „Rifas“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad skardinimo darbai ir buvo baigti 2013 metais, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nekokybiškas atsakovės naudojamo balkono apskardinimas ir galėjo turėti įtakos vandens pratekėjimui į ieškovės naudojamą balkoną. Tokią versiją patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Č., nurodęs, jog apskardinus balkoną greičiausiai nebuvo padaryti vamzdeliai vandens nutekėjimui, todėl ir įvyko užliejimas. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė neturi teisės aktuose nustatytos pareigos įstiklinti savo balkoną, todėl tokia ieškovės nurodyta aplinkybės atmestina, kaip nepagrįsta.

17CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju jau nustatyta, jog balkonas yra laikytinas bendrojo naudojimo objektu, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline nuosavybe pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

18Taigi šiuo atveju, ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų. Iš teismui pateikto VšĮ „Mano daugiabutis“ 2015-03-16 gyvenamojo namo apžiūros akto matyti, jog apžiūrėjus ieškovės naudojamą balkoną, turint tikslą nustatyti ( - ) buto balkono patalpos užpylimo priežastis, buvo užfiksuota – ( - ), balkone įrengtos plokštės nuo drėgmės išbrinkusios ir įlūžusios, prie sienos matyti pūslės, būtina ( - ) buto balkone įrengti pagrindo hidroizoliaciją bei spręsti klausimą dėl balkono įstiklinimo. Teismo nuomone, šis aktas nėra pakankamas pripažinti faktui, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovės balkono užliejimą, nes šiame akte tik apibendrintai nurodomi rekomenduojami darbai defektams pašalinti, t.y. būtina ( - ) buto balkone įrengti pagrindo hidroizoliaciją bei spręsti klausimą dėl balkono įstiklinimo. Iš šio akto turinio nėra aišku, kas turi įrengti ( - ) buto balkone pagrindo hidroizoliaciją, o įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, kad balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė atsakovės nuosavybė, darytina išvada, jog už šiuos darbus yra atsakinga DNSB „Rifas“.

19Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad skirti ekspertizę byloje, tiksliai užliejimo priežasčiai nustatyti, yra per brangu. Be to, byloje yra nustatyta, kad dabartinė faktinė situacija nebeatitinka vandens tekėjimo metu buvusios situacijos – ieškovės balkone padarytas remontas, atsakovės balkonas yra įstiklintas, vandens pratekėjimo priežastys yra pašalintos, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

20Teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – jos neteisėtų veiksmų, kurie būtų įtakoję žalos atsiradimą, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio su patirta žala. Be to, teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustaytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė J. Z. apskritai nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo išaiškinta jos teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovė buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, tačiau pasirinko šia teise nepasinaudoti. Įvertinus išdėstytą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

21Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro – išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas 200 Eur ir išlaidos už V. Č. konsultaciją 20 Eur, iš viso 220 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti atsakovei J. Z. iš ieškovės R. K. 220 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,... 2. ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 3. Atsakovė J. Z. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad žala... 4. Ieškovės atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio... 5. Ieškovės atstovas advokatas Sauius Putrius papildomai paaiškino, kad... 6. Atsakovės atstovė advokatė Alisa Kostiuk teismo posėdžio metu su ieškiniu... 7. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės žentas.... 8. Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta atsakovę,... 9. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas,... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 strapsnis numato,... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.266 straipsnio 1... 14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė patyrė žalą, atsakovė to... 15. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, jog... 16. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties... 17. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 18. Taigi šiuo atveju, ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus,... 19. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad... 20. Teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių,... 21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistinos... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti atsakovei J. Z. iš ieškovės R. K. 220 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...