Byla e2-769-328/2019
Dėl netesybų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės H. T. OU atstovui advokatui J. S.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. T. OU ieškinį atsakovams R. B. ir R. M. dėl netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 4 665 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės ir M&B Automobile GbR (Vokietijoje registruoto ir šiuo metu jau likviduoto juridinio asmens, kurio vieninteliai dalyviai yra atsakovai) (toliau ir – bendrovė) buvo sudaryta sutartis Nr. ( - ) (toliau - Sutartis), kuria ieškovė M&B Automobile GbR pardavė, o M&B Automobile GbR nusipirko automobilį Audi SQ5 TDI (toliau - automobilis). Nurodė, jog automobilis bendrovei buvo perduotas anksčiau nei buvo sudaryta sutartis (2016 m. birželio 17 d.). Todėl Sutartyje buvo sulygta, kad automobilio pagal Sutartį perdavimo data yra 2016 m. gruodžio 7 d. ir todėl bendrovei 2016 m. gruodžio 7 d. išrašyta sąskaita. M&B Automobile GbR su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė. Pažymėjo, jog bendrovė su ieškove atsiskaitė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nurodė, jog Sutarties šalys buvo susitarusios dėl netesybų, todėl ieškovė pareikalavo sumokėti atitinkamai ir netesybas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki galutinio atsiskaitymo, t. y. iki 2017 m. sausio 9 d. imtinai. Bendrovei atsisakius sumokėti netesybas, ieškovė kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovui iš M&B Automobile GbR 4 665 Eur dydžio netesybas, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, ieškovė kreipėsi į Vokietijos antstolį dėl skolos išieškojimo, tačiau gavo duomenis, jog išieškojimas negalimas, kadangi bendrovė 2017 m. gegužės 9 d. likviduota. Nurodė, jog ieškovės teisės šioje situacijoje buvo apgintos tik formaliai, kadangi realiai teismo sprendimas dar iki šiol nėra įvykdytas. Ieškovė mano, jog M&B Automobile GbR negalint įvykdyti prievolės, šią prievolę privalo įvykdyti M&B Automobile GbR dalyviai, t. y. atsakovai R. B. ir R. M., kadangi pagal Vokietijos teisę juridinio asmens GbR (german private partnership) dalyviai (šiuo atveju R. B. ir R. M.) pagal juridinio asmens prievoles atsako subsidiariai, o tarpusavyje yra solidarieji skolininkai. Ieškovė nurodė, jog Sutartyje be kita ko yra numatyta, kad ginčams, kylantiems iš Sutarties, yra taikoma Lietuvos teisė, tačiau ieškovė mano, kad šioje situacijoje turi būti taikoma Vokietijos teisė tiek, kiek Lietuvos teisė nereglamentuoja M&B Automobile GbR teisinio statuso bei tokio juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės. Mano, jog nepaisant to, kad Sutartimi buvo pasirinkta taikyti Lietuvos teisė, yra būtina tik Vokietijos teisei būdingai juridinio asmens teisinei formai – GbR, taikyti būtent Vokietijos teisę, o tokią galimybę suteikia Roma I reglamento 3 straipsnio 3 dalis. Taikant Vokietijos teisę, o konkrečiau, Vokietijos civilinio kodekso 705 straipsnį, Vokietijos komercinio kodekso 128 straipsnį, bei 129 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad atsakovai yra subsidiariai atsakingi už M&B Automobile GbR prievoles. Taigi, M&B Automobile GbR negalint įvykdyti pagal Sutartį bei 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą kilusios prievolės sumokėti 4 655 Eur dydžio netesybas ieškovei, šią prievolę privalo įvykdyti atsakovai. Nurodė, jog bendrovės prievolė sumokėti netesybas yra galiojanti bei teisėta, o šios prievolės negalint įvykdyti, ją turi įvykdyti atsakovai.

6Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovai R. B. ir R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis, 805 straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

8Teismas konstatuoja:

9bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovė ir M&B Automobile GbR (toliau – bendrovė) sudarė sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė bendrovei pardavė automobilį AUDI SQ5 (toliau – automobilis) už 32 500 Eur plius PVM kainą (el. b. l. 33-36, t. I), šalys susitarė, jog automobilis bendrovei pateikiamas 2016 m. gruodžio 7 d. Ieškovė bendrovei 2016 m. gruodžio 7 d. išrašė ir apmokėti pateikė sąskaitą faktūrą HGN Nr. 008, apmokėjimo terminas – 2016 m. gruodžio 8 d. (el. b. l. 37, t. I). 2016 m. gruodžio 22 d. įspėjimu ieškovė ragino bendrovę atlikti mokėjimą arba grąžinti automobilį (el. b. l. 38, t. I). 2017 m. sausio 2 d. įspėjimu ieškovė nurodė, jog nutraukią šalių sudarytą Sutartį, pareikalavo atsiskaityti už įsigytą automobilį arbą grąžinti automobilį ieškovei (el. b. l. 39, t. I). Byloje pateikti duomenys, jog bendrovė ieškovei 2017 m. sausio 1 d. pagal sąskaitą faktūrą už automobilį pervedė 5 000 Eur, 2017 m. sausio 5 d. sumokėjo 12 000 Eur, 2017 m. sausio 6 d. atliko 7 000 Eur mokėjimą bei 2017 m. sausio 10 d. atliko 7 500 Eur mokėjimą ir 1 000 Eur mokėjimą (el. b. l. 44-48, t. I). 2017 m. sausio 13 d. delspinigių apmokėjimo reikalavimu Nr. 004 ieškovė pareikalavo bendrovės iki 2017 m. sausio 20 d. gera valia sumokėti sutartines netesybas – delspinigius 4 665 Eur sumai (el. b. l. 40-41, t. I). 2017 m. sausio 24 d. raštu ieškovė pakartotinai pareikalavo bendrovės sumokėti sutartines netesybas (el. b. l. 42, t. I). 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18822-910/2017 ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo tenkintas, ieškovei iš bendrovės priteistos 4 665 Eur netesybos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (el. b. l. 99-105, 106-121, t. I). Ieškovei pateikus vykdyti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą (el. b. l. 91- 98, t. I) Vokietijos antstoliui, ieškovė gavo duomenis, jog skolininko nustatyti neįmanoma, kadangi bendrovė buvo likviduota (el. b. l. 88-90, t. I). Iš byloje pateikto išrašo iš Vokietijos Federacinės Respublikos verslo registro turinio matyti, jog registre buvo įregistruota ūkinė bendrija, veikianti pagal civilinę teisę (GbR), kurios pavadinimas ,,M. R. und B. R. GbR“, ūkinės bendrijos veiklos pabaiga 2017 m. gegužės 9 d.; atsakovai nurodomi kaip šios bendrijos prekybininkai (el. b. l. 85-87, t. I).

10Dėl bylos teismingumo

11Pagal Civilinio proceso kodekso 782 straipsnį, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kai byloje yra tarptautinis elementas.

12Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą teisme pareiškė atsakovams, kurių vieno (R. M.) gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o kito (R. B.) – Lietuvos Respublikoje, šalys yra Europos sąjungos narės, todėl teismingumo klausimas spręstinas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) įtvirtintas taisykles. Reglamento 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų, vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

13Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, aplinkybę, jog ieškovė turtinio pobūdžio reikalavimą reiškia atsakovams kaip solidariąją prievolę turintiems skolininkams, vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, darytina išvada, jog teismas turi jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį.

14Dėl ieškinio reikalavimų

15Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 4 665 Eur delspinigius, reikalavimą grindžia aplinkybe, jog bendrovė, kurios dalyviais buvo atsakovai, savo prievolės įvykdyti negali, todėl atsakovai pagal Vokietijos civilinio kodekso bei Vokietijos komercinio kodekso nuostatas yra subsidiariai atsakingi už bendrovės prievoles.

16Iš byloje pateiktos Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir M&B Automobile GbR, kurios dalyviais (partneriais) buvo atsakovai, turinio matyti, jog šalys susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš Sutarties, kurie susiję su šia Sutartimi, jos pakeitimu, pažeidimu, nutraukimu, pasibaigimu, galiojimu, teisėtumu arba aiškinimu, turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų (Sutarties 9.3 punktas). Be to, Sutarties 9.7 punkte šalys susitarė, kad visais kitais atvejais, nenumatytais Sutartyje, Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir INCOTERMS 2000-CIP (Essen) sąlygomis (el. b. l. 35-36, t. I). Taigi sutarties šalys susitarė dėl taikytinos teisės ginčams kylantiems iš Sutarties ir jos vykdymo. Bylos duomenimis, ieškovės pažeistos teisės, kylančios iš Sutarties, buvo apgintos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovei iš skolininkės M&B Automobile GbR buvo priteistos netesybos skolininkei praleidus prievolės įvykdymo terminą.

17Ieškovė reikalavimą atsakovams kildina iš ieškovės ir M&B Automobile GbR sudarytos Sutarties, tačiau prašo byloje taikyti Vokietijos teisę dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės.

18Pagal Civilinio kodekso 1.10 straipsnio 1 dalį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal tą teisę. Be to, nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (Civilinio kodekso 1.10 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Civilinio kodekso 1.11 straipsnio 3 dalis numato, jog

19pagal šį kodeksą taikytina užsienio teisė gali būti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė. Ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu.

20Pagal Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalis). Kai šis įsipareigojimas nėra įvykdomas, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 3 dalis).

21Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviškumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva. Ta šalis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigą pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl šiuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-81/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir kt.).

22Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos dalyką ir pagrindą, taip pat byloje pateiktų įrodymų visetą, byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti užsienio (šiuo atveju Vokietijos) teisę. Ieškovė nepateikė su užsienio teisės taikymu susijusių įrodymų – teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktikos ir doktrinos (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas ,,Roma I“) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementai pasirinkimo metu yra kitoje valstybėje nei ta, kurios teisė pasirinkta, šalių pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių negali būti nukrypstama sutartimi, ir kuria remiasi ieškovė, ginčo teisiniams santykiams šioje byloje netaikomos, kadangi byloje nėra nustatytos būtinos šios normos taikymo sąlygos (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog Sutarties šalys susitarė visiems iš Sutarties kylantiems ginčams taikyti Lietuvos teisę, taip pat šią teisę taikyti visais kitais atvejais, nenumatytais Sutartyje (Sutarties 9.3 punktas, 9.7 punktas). Ieškovės reikalavimas atsakovams yra glaudžiai susijęs su tinkamu Sutarties vykdymu, taigi kildinamas iš sutartinių teisinių santykių. Byloje duomenų, jog šio susitarimo buvo atsisakyta byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė įgyvendino teisę kreiptis teisminės gynybos Sutarties šaliai pažeidus prievolę ir ši ieškovės teisė buvo apginta, t. y. Sutarties šalių ginčas išspręstas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, pagal Reglamento ,,Roma I“ 1 straipsnio 2 dalies f punktą, šis reglamentas netaikomas klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų teisė, pavyzdžiui, įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų steigimui, registruojant ar kitokiu būdu, veiksnumui, vidaus organizacijai ar likvidavimui bei organų narių ir dalyvių asmeninei atsakomybei už įmonės ar subjekto prievoles. Pastebėtina, jog 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas „Roma II“) nuostatos dėl taikytinos teisės ginčo atveju taip pat netaikomos (Reglamento ,,Roma II“ 1 straipsnio 2 dalies d punktas). Kitų duomenų, pagrindžiančių užsienio teisės taikymo būtinybę, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Taigi, ieškovė, kuri remiasi užsienio teise, turi pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus (Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalis).

23Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai byloje nėra pateikti su taikytinos teisės turiniu susiję įrodymai, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis). Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nagrinėjamu atveju aplinkybių dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų, dėl kurio juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nors procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog atsakovai veikė partnerystės pagrindais, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo, duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog juridinis asmuo (ar juridinio asmens statusą turintis subjektas) negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui, kadangi yra pasibaigęs, nėra pakankama, byloje nesant kitų įrodymų, atsakomybę už pasibaigusio juridinio asmens prievolę perkelti jos dalyviams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 2.50 straipsnis).

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

25Dėl bylos procesinės baigties

26Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Byloje nėra nustatytos aplinkybės ir prielaidos užsienio teisės taikymui, ieškovė, kuri rėmėsi užsienio teise, šios teisės turinį pagrindžiančių įrodymų, atitinkančių Civilinio proceso kodekse įtvirtintus reikalavimus, nepateikė. Ieškovės reikalavimas atsakovams yra glaudžiai susijęs ieškovės ir pasibaigusio juridinio asmens Sutarties vykdymu, šalys Sutartyje susitarė dėl visiems ginčams spręsti taikytinos teisės ir byloje nėra duomenų, jog šis susitarimas buvo pakeistas. Ieškovės iš Sutarties kylančios teisės buvo apgintos, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ieškovei iš skolininkės priteistos netesybos, taigi ginčas išspręstas. Aplinkybių, dėl kurių už skolininkės prievolę kreditorei turėtų atsakyti skolininkės steigėjai (dalyviai, partneriai), byloje nėra nustatytos ir įrodytos. Todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

29Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 82-84, t. I), patyrė 1 400 Eur išlaidas advokato pagalbos apmokėti (el. b. l. 51-56, t. I; b. l. 6-7, 15-18, t. II), bei 440,64 Eur išlaidas procesinių dokumentų vertimui (el. b. l. 57-59, 60-62, 63-65, t. I).

30Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

31Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

33netenkinti ieškovės H. T. OU ieškinio atsakovams R. M. ir R. B. dėl netesybų priteisimo.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 4... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės ir M&B... 6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais... 7. Atsakovai R. B. ir R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai... 8. Teismas konstatuoja:... 9. bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovė ir M&B... 10. Dėl bylos teismingumo... 11. Pagal Civilinio proceso kodekso 782 straipsnį, bylą nagrinėjantis teismas... 12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą teisme pareiškė atsakovams,... 13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, aplinkybę, jog... 14. Dėl ieškinio reikalavimų... 15. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 4 665 Eur delspinigius, reikalavimą... 16. Iš byloje pateiktos Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir M&B Automobile... 17. Ieškovė reikalavimą atsakovams kildina iš ieškovės ir M&B Automobile... 18. Pagal Civilinio kodekso 1.10 straipsnio 1 dalį civiliniams santykiams... 19. pagal šį kodeksą taikytina užsienio teisė gali būti netaikoma, jeigu... 20. Pagal Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos... 21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kai užsienio teisės taikymas... 22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos dalyką ir pagrindą, taip pat... 23. Civilinio kodekso 1.12 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai byloje... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 25. Dėl bylos procesinės baigties... 26. Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo... 30. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi... 31. Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 33. netenkinti ieškovės H. T. OU ieškinio atsakovams R. M. ir R. B. dėl... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...