Byla 2-1827/2014

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finance Group“ iki ieškinio užsienio teisme pareiškimo dienos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Finance Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5276-611/2014 pagal pareiškėjo MS Europe B. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finance Group“ iki ieškinio užsienio teisme pareiškimo dienos.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas MS Europe B. V. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal pareiškėjo MS Europe B.V. ieškinį atsakovui UAB „Finance Group“ – apriboti atsakovo teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) esančiomis 2 259 191,01 Lt vertės lėšomis, ir būsimomis įplaukomis, kiek tai susiję su 2011 m. rugpjūčio 16 d. sutarties, pasirašytos MS Europe B.V. su UAB „Finance Group“, vykdymu, t. y. atsakovo klientų (išvardytų prašymo Priede Nr. 11) už pareiškėjo MS Europe B.V. paslaugas atliekamais mokėjimais; tuo atveju, jei „Swedbank“, AB banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) nėra pareiškėjui MS Europe B.V. priklausančių lėšų 2 259 191,01 Lt sumai, taikyti atsakovui UAB „Finance Group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 2 259 191,01 Lt sumai areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikyti atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų 2 259 191,01 Lt sumai areštą.

5Prašymą grindė tuo, kad 2011-08-16 pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį dėl paslaugų atsakovo klientams Lietuvoje teikimo, pagal kurios 3.1. punktą klientai turėjo atlikti mokėjimus pagal kas savaitę išrašomas sąskaitas faktūras, pervesdami lėšas į nurodytą banko sąskaitą Lietuvoje, kuri pagal Sutarties nuostatas bendrai priklauso pareiškėjui ir atsakovui. Teisę savo nuožiūra pervesti lėšas iš nurodytos banko sąskaitos turi tik pareiškėjas, tačiau atsakovas, pasinaudojęs aplinkybe, jog dėl techninių priežasčių banko sąskaita buvo atidaryta vien tik atsakovo vardu, neteisėtais veiksmais vienašališkai perėmė visą banko sąskaitos kontrolę ir panaikino pareiškėjo galimybę faktiškai prisijungti prie banko sąskaitos. Pareiškėjas informavo atsakovo atstovus (telefonu ir raštu), kad jis nebeturi fizinės prieigos prie banko sąskaitos ir prašė nedelsiant sugrąžinti jam prieigą, tačiau jokių veiksmų iš atsakovo pusės nebuvo imtasi. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pažeidė sutartį, daliai klientų buvo nurodęs lėšas už pareiškėjo suteiktas paslaugas pervesti į ne į minėtą banko sąskaitą, tačiau į kitą, atsakovui priklausančią banko sąskaitą, taip nuslėpdamas lėšas nuo pareiškėjo. Pareiškėjo reikalavimo suma pagal neįvykdytą sutartį sudaro daugiau nei 4 000 000 Eur, todėl siekdamas apginti savo teisėtus interesus ir atgauti apmokėjimą už atsakovo klientams suteiktas paslaugas bei banko sąskaitoje esančias pareiškėjui priklausančias lėšas, pareiškėjas nedelsiant pradės teisminį procesą teisme Hagoje, Nyderlanduose, dėl esminio sutarties pažeidimo, skolos bei patirtų nuostolių susigrąžinimo. Pareiškėjo teigimu, banko sąskaita nėra atsakovo atsiskaitomoji sąskaita, o banko sąskaitoje esančios lėšos taip pat nepriklauso atsakovui ir nėra naudojamos jo veikloje. Vienintelė banko sąskaitos paskirtis yra atsakovo klientų pervestų lėšų už pareiškėjo suteiktas paslaugas administravimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal pareiškėjo MS Europe B.V. ieškinį atsakovui UAB „Finance Group“ apribojo atsakovo UAB „Finance Group“ teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) esančiomis 2 259 191,01 Lt vertės lėšomis. Tuo atveju, jei „Swedbank“, AB banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) nėra lėšų 2 259 191,01 Lt sumai, taikė atsakovui UAB „Finance Group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 2 259 191,01 Lt sumai areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikė atsakovo UAB „Finance Group“ banko sąskaitose esančių lėšų 2 259 191,01 Lt sumai areštą. Kitą prašymo dalį atmetė.

8Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kad šalių ginčas iš esmės kyla dėl 2011-08-16 jų sudarytos sutarties, kuria šalys susitarė dėl infrastruktūros paslaugų naudojimo visoje Europoje, vykdymo, taip pat ir dėl „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. ( - ) esančių lėšų disponavimo teisės, kuri pagal teismui pateiktos Sutarties sąlygas priklauso pareiškėjui, įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus, jog dėl tarp šalių kilusių nesutarimų pareiškėjas šiuo metu faktiškai nebegali minėta sąskaita disponuoti, o ji yra atidaryta atsakovo vardu, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal pareiškėjo MS Europe B.V. ieškinį atsakovui UAB „Finance Group“ apriboti atsakovo teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ) esančiomis 2 256 191,01 Lt lėšomis. Tuo atveju, jei šioje sąskaitoje nebėra 2 259 1910,01 Lt sumos, teismas atsakovui taikė jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 2 259 191,01 Lt sumai areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų 2 259 191,01 Lt sumai areštą.

9Teismas netenkino prašymo dalies apriboti atsakovo teises disponuoti ne tik sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir būsimomis įplaukomis, kiek tai susiję su 2011-08-16 Sutarties vykdymu, t. y. atsakovo klientų už pareiškėjo paslaugas atliekamais mokėjimais, motyvuodamas tuo, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nėra tinkamai apibrėžta, sudarytų kliūtis bankui realiai ir tinkamai įvykdyti tokį įpareigojimą bei atskirti lėšas, kurios įplautų į šią banko sąskaitą pagal šalių sudarytą ginčo sutartį, nuo lėšų, pervestų į ją kitais pagrindais.

10Įvertinęs tai, kad ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui pagal šalių susitarimą ir dėl gana didelės (daugiau nei 4 000 000 Eur) sumos, prašyme išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjui nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos ieškiniui užsienio teisme pareikšti.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskirajame skunde atsakovas UAB „Finance Group“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė nei sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, nei ypač išimtinio atvejo, sudarančio pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui, egzistavimo.

13Apeliantas nurodo, jog nėra aišku, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės bus susijusios su būsimo ieškinio reikalavimais. Nors pareiškėjas nurodė, kad ieškinys bus pareikštas maždaug 4 mln. Eur sumai, tačiau jis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones žymiai mažesnei sumai. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad jo nurodoma skolų suma (grindžiama prašyme nurodytomis sąskaitomis) yra susijusi su šalių 2011-08-16 sudaryta ginčo sutartimi.

14Be to, pareiškėjas sąmoningai siekia pakenkti atsakovui ir savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė tik dėl to, kad atsakovas pareikalavo iš ieškovo atsakovo patirtų nuostolių dėl pareiškėjo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo bei atliko įskaitymą patirtų nuostolių daliai.

15Prašyme nurodytos aplinkybės bei prie jo pridėti dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Atsakovas nėra skolingas pareiškėjui, priešingai, pats pareiškėjas yra skolingas atsakovui 1 125 941,50 Lt sumą, kurią sudaro atsakovo patirti ir dar nepadengti nuostoliai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

16Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai „paralyžuoja“ atsakovo veiklą ir, labai tikėtina, gali sąlygoti atsakovo bankrotą, kadangi jam nėra suteikta galimybė atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, ir atsiskaityti su kreditoriumi. Areštavus atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ir grynuosius pinigus milijoninėms sumoms, akivaizdu, kad atsakovo veikla negalės būti tęsiama. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, pažeidžia teisėtus atsakovo interesus.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio užsienio teisme pareiškimo. Nesąžiningi atsakovo veiksmai, taip pat susiję su pareiškėjui priklausančių lėšų nusavinimu, sudaro pagrindą apriboti atsakovo teisę disponuoti pareiškėjui priklausančiomis 2 259 191,01 Lt lėšomis. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas prima facie yra pagrįstas, o atsakovo nurodomi argumentai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl minėtų atsakovo nesąžiningų veiksmų. Be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio užsienio teisme pareiškimo dienos.

21CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šios priemonės gali būti taikomos nustačius, jog ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, be to, įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, taip pat, kad egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

22Apeliantas, nesutikdamas su jam taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, skunde nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti laikomi prima facie pagrįstais, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009). Taigi teismas dėl grėsmės, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia neturėdamas ieškinio, ir dėl šios priežasties negalėdamas ne tik preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų, bet net ir spręsti dėl ieškovo tinkamumo.

23Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas išsamiai išanalizavo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir iš jų nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos sutarties vykdymo, taip pat dėl banko sąskaitoje esančių lėšų disponavimo teisės, taip pat įvertino tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes dėl tarp šalių kilusių nesutarimų pareiškėjas nutarties priėmimo dieną faktiškai nebegalėjo minėta sąskaita disponuoti, nors ši sąskaita pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas priklauso pareiškėjui, bet atidaryta atsakovo vardu. Būtent dėl kilusios grėsmės, galbūt didelės reikalavimo sumos pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, priešingai, įvardijęs tarp šalių kilusius nesutarimus, tik patvirtino, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio užsienio teisme išsprendė tinkamai, nepažeisdamas tai reglamentuojančių procesinės teisės normų.

25Dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui skundžiama nutartimi taikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, be kita ko prašydamas leisti iš areštuotų banko sąskaitų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, ir teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi šį prašymą tenkino su tam tikra išimtimi, t. y. neleisdamas naudoti „Swedbank“, AB banko sąskaitoje esančių lėšų nurodytiems mokėjimams atlikti. Todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia jokios galimybės atsakovui atsiskaityti su savo darbuotojais, mokėti anksčiau minėtus privalomuosius mokesčius, todėl absoliučiai „paralyžuoja“ atsakovo veiklą ir, labai tikėtina, gali sąlygoti atsakovo bendrovės bankrotą, šios nutarties priėmimo dieną yra teisiškai nebeaktualūs, dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

27Papildomai pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes iš pareiškėjo prašymo matyti, kad būsimas ieškinys susijęs su turtiniais reikalavimais bei dar didesne suma (kaip jis nurodė – daugiau kaip 4 000 000 Eur). Ši aplinkybė, skirtingai nei nurodo apeliantas, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę pasirinkti, kokio pobūdžio, dydžio, masto priemones taikyti.

28Pripažinus skundžiamą teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

29Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.