Byla 2-264-470/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, kompensacijos išmokėjimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei V. F., advokatei Jolantai Vienažindytei, atsakovei J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, kompensacijos išmokėjimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį turto: 35,86 m2 bendro ploto buto (unikalus numeris, suteiktas nekilnojamojo turto registre ( - )), esančio ( - ), VĮ Registrų centre įregistruoto A. J. vardu, ir į ½ dalį pajinių įnašų už 36,31 m2 ploto garažo boksą Nr. 105, 10000 Lt vertės, esančio garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. 41, adresu ( - ), įgyto iki 1996 metų. Ieškovė prašo priteisti iš turto paveldėtojos, testamentinės įpėdinės atsakovės J. B. ½ dalies buto vertės 20050 Lt kompensaciją.

5Ieškovė paaiškino, kad 1996 m. balandžio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje įregistravo santuoką su A. J., tačiau kartu su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį kaip partneriai nuo 1977 metų. 1988 metais A. J. buvo skirtas vieno kambario butas, kurį bendromis lėšomis jie privatizavo 1992 metais pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Bute bendromis lėšomis atliko remontą, bendrai mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius. Be to, 1992-09-09 Alytaus miesto Valdybos potvarkiu Nr. 383-v A. J. buvo suteiktas garažo boksas Nr.105, esantis garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. 41, adresu ( - ). Šį garažo boksą A. J. ir ji bendromis lėšomis išsipirko bendrijai sumokėdami pajinius įnašus. 2013 m. spalio 4 d. jos sutuoktinis A. J. mirė. Po sutuoktinio mirties nuvykusi į notarų biurą priimti palikimo sužinojo, kad A. J. visą savo turtą testamentu paliko dukterėčiai J. B., kuri yra penktos eilės įpėdinė. Dėl šios priežasties notaras atsisakė priimti jos prašymą dėl palikimo priėmimo. Kadangi butą, esantį ( - ), ji ir A. J. įgijo bendromis lėšomis, garažui išsimokėti skirtus įnašus (pajus) taip pat mokėjo bendromis lėšomis, t.y. jiedu su A. J. veikė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais, ieškovė laiko bendrai įgytą turtą esant bendrąja daline nuosavybe ir siekia nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį turto bei kompensacijos už savo turto dalį.

6Ieškovės atstovė, jos duktė V. F. iš esmės parodė analogiškai ieškovei, be to patvirtino, kad tarp R. J. ir A. J. kildavo dažni konfliktai, A. J. buvo sunkaus charakterio žmogus.

7Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jos dėdė A. J. 2012-10-08 Alytaus 2-ajame notarų biure surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jai. Šiuo testamentu jis pakeitė ankstesnį testamentą, sudarytą savo brolio, jos tėvo naudai, tokią valią palikėjas išreiškė dėl to, kad palikėjo A. J. brolis mirė anksčiau už jį. A. J. iki santuokos su R. J. sudarymo asmeninėn nuosavybėn buvo įgijęs vieno kambario butą, esantį ( - ) ir garažo boksą Nr. 105, esantį ( - ), ir būtent šis turtas po A. J. mirties testamentu atiteko jai. Atsakovė nurodė, kad A. J. nesudaręs santuokos su ieškove R. J. (tuomet F.) daug metų gyveno jai priklausančiame bute ( - ), tačiau jų santykiai niekada nebuvo tobuli, jie nevedė bendro ūkio. Gavęs butą ( - ) A. J. jame apgyvendino savo motiną, tačiau po kurio laiko motiną išvežė į senelių namus Miroslave ir bute apsigyveno pats atskirai nuo R. J., persikraustęs iš jos buto, kadangi su R. J. nesutarė. A. J. visą gyvenimą dirbo, turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo lėšų išsimokėti už privatizuojamą butą bei įsigyti garažą. Su ieškove nors ilgą laiką iki santuokos palaikė artimus santykius, tačiau turtiniai reikalai tarp jų buvo tvarkomi atskirai, dėdė A. J. net buvo užvedęs ištuokos bylą teisme.

8Ieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. J. susituokė su A. J. 1996 m. balandžio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, kas patvirtinama į bylą pateiktu santuokos liudijimu (b.l. 7). Iki sudarant santuoką R. J. (iki santuokos pavardė F.) su A. J. nuo 1977 metų gyveno kartu ieškovei priklausančiame bute ( - ). Su jais taip pat gyveno dvi J. (tuomet F.) nepilnametės dukterys. A. J. mirė 2013-10-04 (b.l. 8). Iki santuokos sudarymo A. J. savo vardu buvo įgijęs vieno kambario butą, esantį ( - ) ir pilnai sumokėjęs pajinį įnašą garažų statybos eksploatavimo bendrijai už garažo boksą Nr. 105, esantį ( - ). Visą savo užgyventą turtą A. J. testamentu, sudarytu 2012 m. spalio 8 d. Alytaus miesto 2-ajame notarų biure, paliko dukterėčiai, byloje atsakovei J. B., ką įrodo į bylą pateikta testamento kopija (b.l. 54). R. J. siekia pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį palikėjui A. J. priklausiusio turto - buto ( - ) ir pajinio įnašo garažų statybos ekslpoatavimo bendrijoje, nes nurodo, kad A. J. vardu turėtas turtas, nors registruotas tik jo vardu, tačiau įgytas bendromis A. J. ir jos lėšomis. Pripažinus jai nuosavybės teisę į dalį turto siekia gauti piniginę kompensaciją iš atsakovės.

10Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso. Ginčui dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių spręsti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu šioje byloje sprendžiama, ar ieškovė R. J. pateikė teismui pakankamai įrodymų dėl jungtinės veiklos su A. J. buvimo ir ar iš jos pateiktų įrodymų yra pagrindas spręsti, jog partneriai sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.

11Ieškovė kaip vieną iš argumentų, kodėl ji ir A. J., sykiu kaip šeima gyvendami nuo 1977 metų neregistravo santuokos, kas savaime savo laiku būtų išsprendę turtinius partnerių reikalus pagal galiojančią šeimos teisę, nurodė aplinkybę, jog santuokos įregistravimas jiems būtų buvusi kliūtis privatizuoti du butus, t.y. jos vardu turėtą butą ( - ), ir A. J. vardu įgytą butą ( - ). Tačiau šis ieškovės išsakytas argumentas visiškai paneigiamas dėl logikos trūkumo - rašytiniais įrodymais įrodyta, jog butas ( - ), A. J. buvo suteiktas dar 1987 metais, ką patvirtino pati ieškovė, o galimybė jį privatizuoti atsirado tik 1991 metais Seimui priėmus Butų privatizavimo įstatymą. Iki 1991 metų partneriai negalėjo žinoti apie ateityje būsiantį įstatymą, leisiantį išsipirkti nuosavybėn butus, juo labiau, jie negalėjo žinoti, kad įstatymo nuostatos draus šeimai privatizuoti du butus. Be to, po minėto buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas 1992 m. rugsėjo 22 d.) partneriai santuoką įregistravo tik 1996 metais, t.y. praėjus ketveriems metams, kai išnyko aplinkybė, kuri anot ieškovės, sudarė kliūtį jų santuokai sudaryti. Visa tai rodo, jog ieškovės išsakytas argumentas, kad nors su A. J. gyveno kaip šeima, santuokos neregistravo dėl materialinio išskaičiavimo, visiškai neįtikinamas.

12Kaip minėta, A. J. butą, esantį ( - ), įgijo 1992-09-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą, tai matyti iš įrašų Nekilnojamojo turto registre bei iš pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 9, 55). Ieškovė R. J. tvirtina, jog už buto įsigijimą jie su A. J. atsiskaitė išimtinai tik valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, taip vadinamais investiciniais čekiais. Ieškovė nurodo įnešusi už buto pirkimą savo nepilnus 4000 investicinių čekių, o likusią dalį, kurios dydžio ji nebeprisimenanti, įnešė A. J.. Toks ieškovės teiginys visiškai paneigtas atsakovės J. B. pateiktu rašytiniu įrodymu – A. J. Lietuvos taupomojo banko taupomąja knygele. Iš įrašų A. J. taupomojoje knygelėje matyti duomenys, kad iš sąskaitos buvo nuimtos piniginės lėšos – 9214 piniginių vienetų. Tokia suma sutampa su buto pirkimo - pardavimo sutartyje fiksuota įmokos dalimi, privalomai mokėtina už perkamą butą valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), kas įrodo, jog visą reikalingą sumą investiciniais čekiais nuo savo sąskaitos apmokėjo išimtinai tik A. J.. Iš to daroma išvada, kad R. J. savo turėtų investicinių čekių buto pirkimui negalėjo panaudoti. Likusi 1280 rublių suma pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį turėjo būti mokama grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į ieškovės tvirtinimą, kad už butą buvo atsiskaityta išimtinai tik investiciniais čekiais, akivaizdu, jog ji rublinių įnašų, nurodytų buto pirkimo – pardavimo sutartyje (1280 rublių) už pirkinį neįnešė, iš ko sprendžiama, kad visa reikalinga buto išsipirkimo suma buvo sumokėta išimtinai tik A. J. lėšomis.

13Be to, ieškovė teigia, kad dėl ilgo laiko ji tiksliai nebeatsimenanti, bet galimai dalį savo investicinių čekių, kuriais buvo atsiskaitoma už buto pirkimą, prieš pirkimą ji pervedusi į A. J. sąskaitą. Tačiau toks ieškovės teiginys taip pat paneigtas, kadangi kaip matyti iš pirmųjų dviejų įrašų A. J. taupomojoje knygelėje, jie padaryti 1991-11-11, t.y. gerokai iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datos, o toliau seka įrašai apie esamų sumų indeksavimą ir nurašymą ir jokių duomenų, kad buto įsigijimo laiku būtų padaryti papildomi įnašai į sąskaitą, nėra.

14Dėl antrojo turto, kurį ieškovė prašo pripažinti esant bendrąja nuosavybe – pajaus už garažą, ieškovė pateikė į bylą Garažų statybos eksploatavimo bendrijos Nr. 41 pažymą, iš kurios matyti, kad A. J. buvo šios bendrijos narys, jam priklauso garažo boksas Nr. 105, pajaus įnašas sudaro 20 Lt ir jis yra išmokėtas (b.l. 12). Ieškovė paaiškino, kad šį turtą kaip ir butą įgijo bendromis su A. J. lėšomis. Kaip minėta, nepasitvirtino ieškovės teiginys, jog buvo panaudotos jos lėšos buto pirkimui, ieškovė taip pat nepateikė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginį apie lėšų panaudojimą garažo pajaus įnašams. Teismui šios kategorijos bylose nesant aktyviam, įrodymų rinkimas teismo iniciatyva neatliekamas.

15Sprendžiant, ar sugyventiniai vedė bendrą ūkį, ar bendrai tvarkė savo lėšas ir tuo įgyvendino susitarimą dėl jungtinės veiklos, vertintini kiti ieškovės, atsakovės ir liudytojų parodymai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad A. J. buvo sunkaus charakterio žmogus, bėgant metams linko į alkoholizmą, o tai pradžioje gyvenant partnerystėje, vėliau santuokoje vedė prie konfliktų. Ieškovės pasakytus žodžius „šeimoje visko buvo“ reikėtų suprasti kaip nesutarimus. To pasekoje A. J. apie 1993 metus išėjo iš ieškovės buto, esančio ( - ) ir apsigyveno savo bute, esančiame ( - ). Nors ieškovė R. J. nurodė, kad į butą ( - ) gatvėje persikraustė ir ji bei su A. J. jie toliau vedė bendrą ūkį, tačiau toks jos teiginys nepatvirtintas įrodymais. Ji pati nurodė, kad A. J. pagyvendavo tai viename, tai kitame bute, jos pačios gyvenimas ( - ) gatvėje esančiame bute taip pat galėjo būti tik epizodiškas. Liudytoja apklausta R. S., kuri yra buto, esančio ( - ), kaimynė, parodė, kad ji ilgus metu sir pakankamai dažnai bendravo su kaimynu A. J., lankydavosi jo bute. A. J. bute gyveno su motina, vėliau vienas, jai visada atrodė, kad A. J. yra viengungis, o apie tai, kad šis asmuo turi sutuoktinę, sužinojo tik po jo mirties, kai pamatė ieškovę, kaip vėliau sužinojo R. J., laužiančią A. J. buto duris. Ieškovės pakviestas liudyti liudytojas K. M., gyvenantis tame pačiame name kaip ir ji ( - ) gatvėje, taip pat negalėjo patvirtinti, kad R. J. kuriuo nors laikotarpiu būtų išėjusi iš buto ( - ) gatvėje ir apsigyvenusi ( - ) gatvėje esančiame bute, nors anot R. J. toks periodas truko apie šešerius metus. Liudytojas A. Z. parodė, kad R. J. buvo apsigyvenusi ( - ) gatvėje esančiame bute, tačiau patvirtino, kad dėl A. J. gėrimo ji buvo priversta grįžti į butą ( - ) gatvėje.

16Ieškovės R. J. teiginius apie iki santuokos tariamai bendrai su A. J. vestą ūkį ir partnerystę iš dalies paneigia jos pačios paaiškinimai. Ieškovė teigė, kad A. J. nuosavybėje turėjo sodą, tačiau jį slapčia nuo jos pardavė, o gautus pinigus panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms, kad į jos butą, esantį ( - ) gatvėje, A. J. neįdėjo jokio indėlio, kad A. J. neprisidėjo prie jos dviejų nepilnamečių dukterų išlaikymo, nors kai atėjo gyventi pas ją, mergaitės dar buvo visiškai mažo amžiaus. Pastarąjį faktą R. J. stengėsi pateisinti tuo, kad jos dukterims išlaikymo netrūko, kadangi ji pati pakankamai uždirbo, o mergaitės gaudavo pašalpas netekus tėvo. Tačiau tokie ieškovės nurodyti faktai tik sustiprina įsitikinimą, jog R. J. (tuomet F.) ir A. J. negyveno kaip šeima, o jų santykiai nebuvo tiek artimi, kad įgautų šeimai būdingą bendrumą. Gyvenimas viename bute jokiu būdu neįrodo santykių bendrumo tokiame lygyje, jog galima būtų pripažinti esant jungtinės veiklos faktą. Be to pastebėtina, kad A. J. 2013 metais Alytaus rajono apylinkės teisme buvo užvedęs santuokos nutraukimo bylą (civilinė byla Nr.2-4095-470/2013), kad tiek pirmąjį testamentą, tiek antrąjį surašė ne R. J. naudai. Šios aplinkybės, nors jos įvyko J. gyvenant santuokoje, tačiau tik patvirtina, kad nesutarimai tarp šių asmenų buvo įgavę tęstinį pobūdį.

17Kaip įrodymu apie tariamą turto bendrumą ieškovė rėmėsi į bylą pateiktu A. J. 2010-04-12 notarinėje kontoroje rašytu pareiškimu (b.l. 11). Jame A. J. nurodo, kad bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį su J. R. nuo 1977 metų, o visą turtą, įgytą jo vardu nuo 1977 metų, laiko jų abiejų jungtine nuosavybe (b.l. 11). Siekiant nustatyti tokį pareiškimą parašiusio asmens tikrąją valią, svarbu nustatyti rašiusiojo tikslą. Tikslas užfiksuotas antrajame punkte, kuriame įrašyta : „pareiškimas dėl kompensacijos gavimo <....>“. Kaip matyti iš tokio įrašo, A. J. siekė faktą apie tariamą nuosavybės su R. F. bendrumą panaudoti kažkokių kompensacijų gavimo tikslais, ieškovės paaiškinimu, buto šildymo kompensacijai gauti, tačiau toks pareiškimo parašymo faktas pats savaime nesukuria ieškovei bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės ir abejotina, ar A. J. siekė tokiu pareiškimu atsisakyti dalies asmenine teise valdomo turto. Pareiškimas patvirtintas notaro, todėl tikėtina, kad pareiškėjui kvalifikuoto teisininko – notaro buvo išaiškinta, jog parašyto pareiškimo pagrindu nuosavybės dalis R. J. nepereis, nes siekiant tokio tikslo nesusituokusiems asmenims būtina įforminti turto perleidimo sandorį. Taigi, nors ieškovė nesugebėjo paaiškinti šiuo pareiškimu siektos gauti kompensacijos mechanizmo, nors nurodė, kad pati dalyvavo pas notarą jį rašant, tačiau akivaizdu, kad pareiškimo tikslas buvo materialinės naudos gavimas kažkokių kompensacijų sąskaita, o ne nuosavybės formos transformavimui iš asmeninės į bendrąją.

18Visų aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad gyvendami bendrai R. J. (tuomet F.) ir A. J. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Tai, kad ieškovė ir A. J. gyveno kartu, nepatvirtina, kad tokiu būdu jie siekė įgyti ir įgijo bendros nuosavybės teisėmis butą ( - ) ir pajinį įnašą Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje. Ištirti įrodymai daugiau leidžia spręsti apie tai, kad nors šie asmenys gyveno kaip partneriai, tačiau kiekvienas vertino savo nuosavybę, kiekvienas savo nuožiūra tvarkė ją ir valdė atskirai vienas nuo kito, svarbiausius turtinius reikalus tvarkė savarankiškai ir bendrosios nuosavybės nesukūrė, kas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

19Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas sutinkami su CPK 93 str. 1 d., 96 str. nuostatomis.

20Įsiteriėjus sprendimui panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šioje civilinėje byloje.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

22ieškovės R. J. ieškinį atsakovei J. B. atmesti.

23Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. ( - ) atsakovei J. B., a.k. ( - ) 700 Lt išlaidų (septynis šiltus litų) , patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

24Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. ( - ) 14,08 Lt (keturiolika litų 8ct) pašto išlaidų valstybei.

25Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – 2013-12-11 nutartimi taikytą draudimą Alytaus 4-ojo notarų biuro notarei atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu testamentinei įpėdinei J. B..

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti... 5. Ieškovė paaiškino, kad 1996 m. balandžio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės... 6. Ieškovės atstovė, jos duktė V. F. iš esmės parodė analogiškai... 7. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jos dėdė A. J.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. J. susituokė su A. J. 1996 m.... 10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių... 11. Ieškovė kaip vieną iš argumentų, kodėl ji ir A. J., sykiu kaip šeima... 12. Kaip minėta, A. J. butą, esantį ( - ), įgijo 1992-09-22 pirkimo –... 13. Be to, ieškovė teigia, kad dėl ilgo laiko ji tiksliai nebeatsimenanti, bet... 14. Dėl antrojo turto, kurį ieškovė prašo pripažinti esant bendrąja... 15. Sprendžiant, ar sugyventiniai vedė bendrą ūkį, ar bendrai tvarkė savo... 16. Ieškovės R. J. teiginius apie iki santuokos tariamai bendrai su A. J. vestą... 17. Kaip įrodymu apie tariamą turto bendrumą ieškovė rėmėsi į bylą... 18. Visų aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad... 19. Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas... 20. Įsiteriėjus sprendimui panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės,... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 22. ieškovės R. J. ieškinį atsakovei J. B. atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. ( - ) atsakovei J. B., a.k. ( - ) 700 Lt... 24. Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. ( - ) 14,08 Lt (keturiolika litų 8ct)... 25. Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – 2013-12-11 nutartimi taikytą... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno...