Byla e2-7413-155/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo AB ( - ) atstovui V. P., atsakovo UAB ( - ) atstovei B. P., nedalyvaujant trečiojo asmens ADB ( - ) atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB ( - ) ieškinį atsakovui UAB ( - ), trečiasis asmuo ADB ( - ) dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas AB ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB ( - ): 1) 197,23 EUR žalos atlyginimo 2) 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-17 ( - ), dėl bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje prakiurusio nuotekų stovo, buvo užlietas būsto draudimu pas ieškovą apdraustas draudėjos G. G. turtas. Ieškovas, būdamas draudiku, atliko žalos administravimą, išmokėjo draudėjai įvykiu padarytus nuostolius - sumokėjo jai 197,23 EUR draudimo išmoką. Žalos administravimo metu nustatė, kad pastatą, esantį ( - ), administruoja atsakovas UAB ( - ), kuris tinkamai savo pareigų nevykdė, nepateikė ieškovui įrodymų, jog pastato savininkai buvo įspėti apie name esančių vamzdynų netinkamą būklę, apie nusidėvėjusį nuotekų stovą ir tai, kad buvo imtasi maksimalių priemonių visiems gedimams ar pastato trūkumams pašalinti. Atsakovo aplaidumas, nepakankamas rūpestingumas vykdant administratoriaus pareigas salygojo atsitikusią avariją, vandens užpylimą ir tuo padarytą žalą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

5Atsakovas UAB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas byloje neįrodė, jog dėl atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamų veiksmų ar neveikimo atsirado ieškovo draudėjai žala. Nurodė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, reikalaudamas žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Šiuo atveju ieškovas remiasi vieninteliu faktu atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti, t.y. kad atsakovas yra daugiabučio namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, įvertinęs namo inžinierinių sistemų būklę, dar 2011 m. kovo 16 d. vykusiame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pateikė namo inžinierinių sistemų situaciją su remonto darbų sąmata. Susirinkime sprendimo dėl darbų atlikimo gyventojai nepriėmė. Atsakovas nuolat kartu su mokestiniais pranešimais teikdavo namo savininkams skrajutes kuriose buvo informacija dėl būtinybę keisti nusidėvėjusias inžinierines sistemas – vamzdynus. Tačiau gyventojai iki šiol nepriima sprendimo dėl remonto, todėl yra nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio-avarijos kyla absoliuti UAB ( - ) atsakomybė. Pažymėjo, jog ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio, neparėmė jokiais įrodymais kokia apimtimi buvo padaryta žala draudėjai, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Ieškovo prie ieškinio pridėtas ieškovo atliktas apžiūros aktas, bei jo priedai yra neišsamūs, keliantys pagrįstų abejonių, surašyti formaliai, neaiškiai užfiksuojant įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

6Tretysis asmuo ADB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį-rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko su pareikštu ieškiniu, palaikė atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime-rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad neįrodytos civilinės atsakomybė sąlygos, konkrečiai neįrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, neįrodyta jog dėl atsakovo atitinkamų įsipareigojimų/pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo atsirado žala. Del vandentiekio vamzdžių keitimo atsakovas 2011-03-16 organizavo namo bendraturčių susirinkimą, jame paaiškino, jog vandentiekio vamzdžiai yra seni, neatitinka STR reikalavimų, kad yra būtinas jų keitimas, tačiau gyventojai buvo pasyvūs, nebuvo susirinkimo dalyvių kvorumo, sprendimas dėl vamzdžių keitimo nebuvo priimtas dėl gyventojų kaltės. Teigia, kad namo bendraturčiai nevykdė pareigos rūpintis savo turtu ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo UAB ( - ) civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo pateiktas ieškinys kaip nepagrįstas turi būti atmestas. Be to, tretysis asmuo pažymėjo, jog atsakovas apie įvykį draudiko neinformavo, kad draudimo sutartyje numatyta 870 EUR besąlyginė išskaita (franšizė), viršija ieškinio sumą, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Teismui nurodė, kad Vilniaus miesto Savivaldybė paskyrė atsakovą UAB ( - ) pastato, adresu ( - ), administratoriumi. Atsakovas numatytas funkcijas turėjo atlikti tinkamai pagal Statybos techninį reglamentą bei Savivaldybės patvirtintus nuostatus dėl daugiabučių namų administravimo. Šiuo atveju atsakovas tinkamai neprižiūrėjo ginčo pastato vamzdyno stovo, nepateikė teismui įrodymų kaip buvo organizuojami ginčo namo įrangos remonto darbai, kaip konkrečiai namo gyventojams buvo atskleista vamzdynų problema, kaip buvo atskleistos grėsmės ir galimos pasekmės, neatsižvelgė į tai, kad ginčo namo vamzdyno stovo trūkumai buvo nustatyti 2005 metais. Avarija atsitiko dėl ieškovo nerūpestingumo, kai dėl nesandarumo, dėl nusidėvėjusio vamzdžio pratekėjo vanduo į draudėjos patalpas. Ieškovo įsitikinimu už kilusią žalą yra atsakingas atsakovas, o ne namo gyventojai. Šiuo atveju atsakovui esant pakankamai rūpestingam administratoriui, galima buvo išvengti žalos. Kadangi ginčo pastato vamzdžiais nebuvo pasirūpinta, dėl to ir atsitiko ginčo įvykis. Teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo rūpestingai prižiūrimi ginčo vamzdžiai, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų, jų būklei gerinti, kad atsižvelgė į faktą, žinomą nuo 2005 metų apie blogą pastato vamzdynų būklę. Mano, kad gyventojai negali būti atsakingi už tai, kad jie 2011 metais nepriėmė sprendimo, už tai, kad po 2011 metų administratorius neatliko jokių veiksmų užtikrinančių saugų vamzdžių ekspluatavimą. Ieškovas iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais dėl žalos dydžio, teismo posėdžio metu patikslino jį, sumažino 15,89 EUR reikalaujamą žalos dydį galutinai prašė priteisti iš atsakovo 181,34 EUR žalos atlyginimo sumą, taip pritaikė anksčiau netaikytą nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo ieškinį patikslintai sumai tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, kokių funkcijų atsakovas kaip namo administratorius neatliko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, neįrodytas žalos dydis. Atsakovas įsitikinęs, kad šiuo atveju jis buvo pakankamai rūpestingas kiek šioje situacijoje buvo būtina, 2011 metais buvo rengtas gyventojų susirinkimas, jis sušauktas informavus apie susirinkimą gyventojus, buvo pranešta apie prastos būklės vamzdžius, apie reikalingumą keisti juos, po neįvykusio susirinkimo buvo dalijamos skrajutės, informacija apie būtinybę keisti vamzdžius buvo talpinama atsakovo internetiniame puslapyje. Vamzdžių keitimas yra kapitalinis namo remontas, jam yra būtinas namo gyventojų sutikimas, šiuo atveju kapitaliniam vamzdžių remontui buvo reikalingas gyventojų sutikimas. Įvykis atsitiko dėl vamzdžio nusidėvėjimo. Po įvykusios avarijos administratorius sutvarkė vamzdžio stovą – jį pakeitė. Teismui nurodė, kad vamzdžiai buvo nematomoje vietoje, jų apžiūrėti be buto savininko sutikimo nebuvo galima. Atsakovas negalėjo pateikti įrodymus liudijančius kad buvo imtasi galimybių apžiūrėti patalpas kuriose nematomoje vietoje buvo vamzdis, ir kad iki įvykio buvo imtasi priemonių šį vamzdį remontuoti.

9Trečiojo asmens atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, savo rašytiniuose paaiškinimuose tretysis asmuo buvo nurodęs, jog prašo teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Ieškinys patenkintas iš dalies.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB ( - ) (toliau – ieškovas) ir draudėja G. G. (toliau – draudėja) 2007-01-19 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal draudimo liudijimą Nr. 1452329 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos gyvenamos patalpos, esančios ( - ), draudimo laikotarpiui nuo 2007-01-19 00.00 val. iki 2027-01-18 24.00 val. Pagal draudimo sutartį buvo susitarta dėl draudžiamųjų rizikų, prie kurių buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. Ieškovas AB ( - ) gavo pranešimą apie 2013-01-17 apdraustose patalpose įvykusį draudiminį įvykį, t.y. kad apdraustos patalpos yra aplietos vandeniu dėl trūkusio bendro vandens stovo 4 aukšte. Ieškovas atliko šio įvykio administravimą, surašė 2013-01-25 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nustatė, kad įvykis yra draudiminis, draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 681 Lt (197,23 EUR) dydžio nuostolius. Pastatas, esantis adresu ( - ), yra administruojamas atsakovo UAB ( - ), kuris 2013-03-14 pateikė ieškovui atsakymą į ieškovo užklausą Nr. ŽB-RG-13-0138, nurodęs joje, jog apliejimas įvyko dėl natūralaus bendro naudojimo nuotekų stovo nusidėvėjimo. 2013-09-27 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl atsiradusios žalos atlyginimo Nr. R0001396708, kurioje prašė atlyginti žalą arba nurodyti kitas šio įvykio aplinkybes bei kaltininkus. Atsakovas atsisakė žalą atlyginti, nurodydamas, jog namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra ir negali būti atsakingas už visas administruojamame daugiabučiame name įvykusias avarijas, kad šiuo atveju atsakovas ginčo pastate tinkamai vykdė visas administratoriaus pareigas. Trūkęs vamzdis buvo nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje, tokio vamzdžio priežiūrai, remontui, reikėjo namo savininkų valios.

12Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą LR CK 6.1015 str. pagrindu, t.y. subrogacijos tvarka. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja subrogacijos teisinį santykį - draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui. Todėl byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sunaikintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš jo manymo atsakingo už žalą asmens – pastato administratoriaus. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškindamas CK 6.1015 str. nustatė, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.). (LAT 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

14Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas UAB ( - ) yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ir yra atsakingas už jų priežiūrą, įskaitant inžinerinę įrangą. Tai patvirtina Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymas Nr. 30-2551, kuriuo UAB ( - ) buvo paskirtas ginčo pastato ( - ), administratoriumi, kuriame yra nurodyta, jog administratorius įpareigojamas administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus vadovaudamasis LR civiliniu kodeksu, LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „D. B. ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklą. 2005-12-19 Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), 4 p. įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius privalo organizuoti namo priežiūrą – namo būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą (Nuostatų 7.2 p.). Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau Reglamentas) 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis). Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ ( toliau- Sąrašas), patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras; pagal 3 punktą privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams ir kt. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą; 5.6. punkte numatytas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties vykdymas ir kontrolė. Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Dėl to ne kartą yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-02 nutartis Nr. 2A-1920-590/2014 ar Kauno apygardos teismo 2014-09-08 nutartis Nr. 2A-1655-657/2014).

15Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). UAB ( - ) yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Tai atsakovą įpareigojo buvusios aplinkybės. Inžinerinė įranga- vamzdynai (jo stovai) ginčo daugiabutyje yra seni. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, vamzdžiams ir jų stovams yra daugiau nei keturiasdešimt metų, jų būklė prasta, neatitinkanti STR reikalavimų, 2010-2011 metais nustatyta, kad yra reikalingas vamzdžių, jų stovų keitimas, jų remonto darbai. 2011 m. kovo 16 d. buvo rengtas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo 12 iš 100 bendrasavininkių. Susirinkime gyventojams pasiūlyta, kad surinkus daugumos butų savininkų parašus, būtų galima pradėti kaupti lėšas namo atnaujinimo darbams atlikti. Byloje nėra įrodymų, rodančių kad atsakovas, kaip namo administratorius atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant vamzdžių atnaujinimą, galimų vandentiekio avarijų prevenciją, kad bendraturčiai buvo informuoti apie būtinumą atlikti konkrečius veiksmus, tam, kad būtų išvengta avaringumo, kurį gali sukelti nusidėvėję namo vamzdžiai, kad bendraturčiai buvo įspėti apie vamzdžių keitimo reikalingumą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas informavo gyventojus apie konkrečias sumas, kurios reikalingos kaupiant lėšas reikalingas vamzdžių remontui, jų keitimui, kad atsakovas siūlė bendraturčiams mokėti konkretaus dydžio kaupiamuosius mokėjimus tokiam remontui atlikti. Pagal bylos įrodymus galima konstatuoti, kad apie butinybę atlikti vamzdynų remonto darbus žinojo 12 ginčo pastato bendrasavininkų, dalyvavusiu susirinkime, kad kiti gyventojai patikimai apie vamzdžių remonto reikalingumą nežinojo. Byloje nėra duomenų, kad po šio 2011-03-16 gyventojų susirinkimo, atsakovas ėmėsi kokių nors kitų aktyvių veiksmų vamzdyno, vamzdžių, jų stovų remonto klausimui išspręsti. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas realiai prižiūrėjo gyventojų patalpose esančius ir atitinkamai paslėptus (užmūrytus), prastos būklės ginčo pastato bendro naudojimo vamzdžius-stovus, kad prašė pastato gyventojų sutikimo sudaryti galimybę prižiūrėti, patekti, atlaisvinti bendro naudojimo vamzdynus esančius gyventojų patalpose. Nesant tokių duomenų apie vykdytą priežiūrą iki atsitikusio ginčo įvykio, laikoma, kad atsakovas kaip verslininkas-pastato administratorius nagrinėjamu atveju nedėjo maksimalių pastangų atsiradusiems defektams, trūkumams, vamzdžių neatitikimo STR reikalavimams pašalinti, kad bendro naudojimo vamzdžių tinkamai, maksimaliai dėdamas pastangas neprižiūrėjo, jų būklės netikrino. Atsakovas nepateikė konkrečių duomenų-įrodymų, kad tinkamai laikėsi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų punktų, susijusių su nuolatine gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jog vykdė trūkusių vamzdžių nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), rengė pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, tinkamai, vadovaudamasis LR CK 4.85 str., šaukė patalpų savininkų susirinkimus arba organizavo patalpų savininkų balsavimą raštu, įgyvendino patalpų savininkų priimtus sprendimus. Šiuo atveju pateiktas 2011 m. kovo 16 d. protokolas Nr. ŠŪ-PR-2, kuriame nėra duomenų, nei kaip buvo rengtas šis susirinkimas, nei kaip vėliau buvo balsuota už lėšų kaupimą namo atnaujinimo darbams, nei pateikta duomenų, kad po šio susirinkimo atsakovas kaip pastato administratorius būtų atlikęs kokius nors aktyvesnius veiksmus dėl vamzdžių problemos sprendimo, nėra įrodymas, patvirtinantis atsakovo pastangas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinierinę įrangą – šiuo atveju vamzdžių stovą.

16Atsakovo platinamos skrajutės, informacija atsakovo internetiniame portale yra formalaus pobūdžio. Jų turinys nenukreiptas į konkretaus administruojamo namo priežiūros metu nustatytus ir reikalingus konkrečiai atlikti darbus. Ši formali informacija nesuteikia paslaugos gavėjui – ginčo namo bendrasavininkiui konkrečios informacijos nei apie remonto reikalingumą, nei apie galimas remonto atsisakymo pasekmes, nei apie priemones galinčias sudaryti sąlygas išvengti galimų kilti neigiamų pasekmių, nei apie kaupiamųjų įmokų apytikslį dydį reikalingą remontui atlikti, nei apie galimą tokių įmokų paskirstymą. Pažymėtina, kad atsakovas administruodamas daugiau kaip 40 metų senumo ginčo namą, žinodamas namo bendrasavininkių amžių, pagal tai orientuodamasis į gyventojų pajamas, materialinį pajėgumą, gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, tame tarpe ir internetu, turėjo dėti ženkliai daugiau pastangų, turėjo teikti gyventojams ne vien formalią, bet realią informaciją, teikti realų administravimą. Dėl to, kad atsakovas realiai neprižiūrėjo bendro naudojimo inžinierinio įrenginio vamzdžio stovo, esančio gyventojo bute, nesiėmė priemonių leidžiančių patekti į gyventojo patalpas, pašalinančių kliuvinius prieiti prie bendro naudojimo vamzdyno, priežiūrai atlikti, kilo sąlygos nepastebėti ir nenumatyti galimo bendro naudojimo vamzdžio trūkio, galimos avarijos įvykio. 2013-01-17 dėl bendro naudojimo inžinierinėje sistemoje prakiurusio vamzdyno (konkrečiai nuotekų) stovo, buvo užlietas draudėjai priklausęs turtas, kuris buvo apdraustas pas ieškovą. Teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog žala buvo padaryta būtent dėl pastato bendrojo naudojimo objektų – inžinerinės įrangos netinkamos priežiūros, o ne dėl kitų priežasčių, dėl ko ir atsirado žala. Šią išvadą taip pat patvirtina atsakovės atstovės paaiškinimas, jog per visą namo administravimo laikotarpį, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga-būtent trūkęs nuotekų stovas, niekada faktiškai nebuvo apžiūrėtas ir patikrintas. Vien tai, kad šis nuotekų stovas buvo nematomoje vietoje (reikėjo pastangų ir namo savininkų sutikimo atidengiant pastato sienas, kad jį pasiekti), neatleidžia atsakovo nuo pareigos šiuos stovus prižiūrėti, šią pareigą vykdyti atsakovas prisiėmė, kai tapo pastato administratoriumi, todėl jis turėjo dėti maksimalias pastangas jo priežiūrai, žinodamas, jog vamzdžiai ginčo pastate yra labai prastos būklės ir juos būtina keisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau minėtose teisės aktuose nustatytos gyvenamojo namo administratoriaus funkcijos yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos atžvilgiu. Kaip jau minėtoje nutartyje (2014-12-02 Nr. 2A-1920-590/2014) yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, jog argumentai, kad atsakovas negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta ir užmuryta, nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos. Teismas pagal pateiktus šalių įrodymus nenustatė trečiųjų asmenų kaltės dėl užlieto draudėjos buto.

17Dėl padarytos žalos dydžio. Ieškiniu ieškovas žalos dydį buvo nurodęs 197,23 EUR sumą, tačiau vėliau atsižvelgė į atsakovo atstovės argumentus, šią žalą patikslino, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir galutiniu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 181,34 EUR sumą.

18CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Atsakovas nagrinėjamu atveju ginčija ieškovo reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį, motyvuodamos tuo, kad ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tokie atsakovo argumentai atmestini, kadangi ieškovo patirtą žalą patvirtina turto sugadinimo aktas, priedas prie sugadinimo akto bei ieškovo drausto buto nuotraukos, iš kurio matyti, jog faktiškai buvo aplietos vandeniu buto lubos, sienos ir t.t. Ieškovo žalų ekspertai nurodė apskaičiavimus šiuose žalos administravimo dokumentuose, teismui pateikta lokalinė sąmata, todėl teismas abejoti žalos tinkamu dydžio paskaičiavimu neturi pagrindo, išskyrus tai, jog ieškovas nebuvo pritaikęs nusidėvėjimo, kurį vėliau bylos nagrinėjimo metu pritaikė. Pažymėtina, kad atsakovas kitokio paskaičiuoto žalos dydžio (paremto ekspertų, specialistų vertinimais) ir tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Kaip minėta ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė atsisakantis reikalavimo dalyje dėl 15,89 EUR kurį sudaro nusidėvėjimas. Teismas konstatuoja, jog ieškovo atstovas pasinaudojo procesine teise sumažinti ieškinio reikalavimus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė taikyti kito nusidėvėjimo koeficiento. Atsakovas nei atsiliepimuose į ieškinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei vėliau teismo posėdžiuose nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį ar patvirtinančių mažesnę žalos-išlaidų kainą ar, kad buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Tuo tarpu ieškovas teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, jo priedą, taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo UAB ( - ) priteistina prašoma suma, pritaikius nusidėvėjimo koeficientą (15,89 EUR sumai) (Komisijos, privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 1.1 punktas), iš viso 181,34 EUR.

19Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog dėl įvykusios vandentiekio avarijos, buvo padaryta 181,34 Eur dydžio žala, kuri priteistina iš atsakovo UAB ( - ).

20Ieškovui AB ( - ) iš atsakovo UAB ( - ) taip pat priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas šiuo nagrinėjamu atveju sumokėjo už pareikštą ieškinį (197,23 EUR ieškinio sumai) – 15 EUR žyminį mokestį. Teismas patenkino ieškinio reikalavimus iš dalies (t.y. patenkino 91,94 proc. reikalavimų), todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 13,79 EUR bylinėjimosi išlaidų.

22Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra mažos, o jų išieškojimas neproporcingai didelis.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį patenkinti iš dalies.

25Priteisti iš atsakovo UAB ( - ), j.a.k. ( - ), buv. ( - ), ieškovo AB ( - ), j.a.k. ( - ), buv. ( - ), naudai – 181,34 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,79 EUR bylinėjimosi išlaidų.

26Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

27Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB ( - )... 3. ieškovas AB ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-17 ( - ), dėl bendro naudojimo inžinerinėje... 5. Atsakovas UAB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su... 6. Tretysis asmuo ADB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį-rašytinius... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį... 9. Trečiojo asmens atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, savo... 10. Ieškinys patenkintas iš dalies.... 11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB ( - ) (toliau – ieškovas)... 12. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą LR CK 6.1015 str.... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškindamas CK 6.1015 str. nustatė, kad... 14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas UAB ( - ) yra ginčo namo bendrojo... 15. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 16. Atsakovo platinamos skrajutės, informacija atsakovo internetiniame portale yra... 17. Dėl padarytos žalos dydžio. Ieškiniu ieškovas žalos dydį buvo nurodęs... 18. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 19. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad ieškovas... 20. Ieškovui AB ( - ) iš atsakovo UAB ( - ) taip pat priteistinos 6 procentų... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos,... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 24. ieškinį patenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš atsakovo UAB ( - ), j.a.k. ( - ), buv. ( - ), ieškovo AB ( - ),... 26. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...